Marcos 12
Asery Tamusi karetary (CAR) vs AAI
1 Irombo onumengato'kon auranano ekarityry a'mo'po Jesus 'wa i'waine: “Amy wokyry 'wa maina ta winu me tykapymy wonatopo typonje tywaije man. Moro maina tyjarando i'wa man. Moro wonatopo epery aikukato'man tatoka i'wa man. Kawo amy o'po'topo tyka'se i'wa man. Irombo tapema me amykon maina pokonokon apojomanon, moro maina eneto'me i'waine. Morombo wyino amy tyseno aitopo 'wa ytopo'se kyny'san.
1 Imaibo Jesu oroubonamaim sabuw i’obaiyih eo, “Orot ana masaw bo ai ro’on tanum fur ear ituwafut, naatu wine bunubunuw ana hub bai, kaifenayan ana bar wowab sawar naatu sabuw afa tubunih hima masaw hikaif, masaw matuwan bainanawanamih in.
2 “Irombo moro wonatopo epery we'i'po mero, amy typyitory emo'san mo'karon maina pokonokon 'wa, moro wonatopo epery amy aije.
2 Grape iyamur bairuhin ana veya, ana akir orot iyafar na masaw kaifenayah biyah tit ibo aunowan bairuhin isan.
3 Irombo mo'karon maina pokonokon kynapyijaton. Kynipoky'maton. Irombo ainary'pa kynemo'saton rapa.
3 Baise masaw kaifenayah akir orot hibai hirab uman en hiyafar matabir in.
4 “Irombo mo'ko jopoto 'wa amy rapa typyitory tomo'se man. Mo'ko embata'mopo'saton ro mo'karon maina pokonokon. Kynipy'i'topojaton imero.
4 Naatu masaw matuwan ibanak akir orot ta iyafar maiye na. Masaw kaifenayah akir orot hibai ukwarin hitut hi’a’afiy erebiya’ohow matabir.
5 “Irombo amy rapa tomo'se i'wa man. Mo'ko wojaton ro imero. Moro wara enapa pyime a'sakarykon tyje i'waine man. Amykonymbo typoky'ma i'waine man. Amykonymbo imero tywo i'waine man.
5 Masaw matuwan akir orot tabo iyafar maiye nan hibai hirab morob, naatu akir wairafih moumurih maiyow biyafarih afa hibow hirouw afa hibow hi’asbunubunuw himorob.
6 “O'win ro'kon amy ekosa tywaije man, mo'ko inipynary imuru. Irombo ro mero ko'wu mo'ko tomo'se i'wa man i'waine. Kynganon: ‘Ymuru nendota'ton.’
6 “Orot ta’imonamo ihamiy ma’am i masaw matuwan natun ana yabow akisinamo, uftoro’ot iyafar not eo, ‘Natu boro hinakakafiy.’
7 “Irombo mo'karon maina pokonokon tyworupa mandon ase'wa. Kyngaton: ‘Mo'se ro mo'ko tyjumy otyrykonymbo apyinen man mo'se man. O'toko 'ne! Kysiwosen! Irombo moro inapyiry manombo kotyrykon me kynaitan.’
7 “Baise masaw kaifenayah orot natun nan hi’itin taiyuwih hio, ‘Masaw matuwan natunaban iti, kwana ta’asabun, saise sawar tanab it ninowat.’
8 “Irombo kynapyijaton. Kyniwojaton. Moro maina wyino kynematon.
8 Imih himisir kek hibai hirab morob naatu biyan hibai hisaroun masaw ufunane ra’iy.
9 “O'to ko iro ke mo'ko maina aporemy naitan? Mo'karon maina pokonokon ywo kyno'tan. Moro maina ytan amykon terapa 'wa.
9 “Masaw matuwan iti tur nanonowar boro mi’itube nasinaf? Orot boro nan masaw kaifenayah nabow narouw hinamorob naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif.
10 “Ero imero'po anerupa'pa 'kare maiton:
10 Buk iti na’atube hikikirum kwaiyab kwa’itin,
11 Tamusi emamin moro tywaije man. Moro 'wa kywo'potyrykon jako, poto me kanumengapojaton.”
11 Iti i Regah sinaf matar
12 Irombo mero mo'karon ineruparykon wonumenga'san rypo apyiry poko, typokoine moro onumengatopo auranano ekarity'po ke i'wa. Mo'karon kari'na apyimy nendojatokon te. Iro ke ro ipoko waty iwe'i'san. Ito'san iwyino.
12 Basit Jew ukwarih hikok Jesu hitab hitarab, anayabin iti oroubon eo’o ana naniyan hibaib i isah eo, baise rou’ay gagamin isan hibir, imih Jesu hihamiy in.
13 Irombo amykon Farise, amykon Herodes wyinonokon enapa emoky'san i'waine Jesus 'wa, auranymbo poko ro rypo apyito'me.
13 Pharisee afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa auman hiyafarih hin Jesu biyan hitit baibatemaim baikubibiruwin isan.
14 Tytunda'san mero, ika'san I'wa: “Amepanen, enapita'pa awairy uku'san na'na. Amy kari'na aninendo'pa awairy uku'san enapa na'na. Asewara imero kari'na menaje. Iporo ro imero moro Tamusi emary poko kari'na memepaje. Iru'pa nan iro ke na'na 'wa mo'ko Rome pono jopoto nundymary epemary? Na'na nepematan? Uwa ka'tu?”
14 Hina biyan hitit naatu hio, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob o abisa kuo’o i turobe, sabuw abisa tisisinaf isan men kunotanot, naatu sabuw hai not o men kui’itin, baise turobe God ana kok abisa sabuw kubi’obaiyih. Kuo anowar Caesar isan kabay ana bibaiyan boro ata ofafar ana astu’ub ai en?
15 Jesus 'wa moro tonapire iwairykon ukuty'po. Irombo ika'po i'waine: “O'tono'me ko ku'kujaton? Amy amu'nymbo pyrata ene'toko y'wa, sene'se me.”
15 Imih kabay anayai ai en?” Baise Jesu hai baifuwen itin naatu eo, “Aisim ayu kwabikubibiruwu? Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.”
16 Irombo amy enepy'po i'waine I'wa. Irombo Jesus woturupo'po i'waine: “Noky ko tu'ku nan ipoko? Noky ety ko tymero nan ipoko?”
16 Kabay hibai hina hitin naatu ibatiyih, “Yait ana yumat naatu wabin?”
17 Jesus wyka'po i'waine: “Mo'ko Rome pono jopoto 'wa iroke otyry ytoko. Mo'ko Tamusi otyry te ytoko Tamusi 'wa.”
17 Imaibo Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, abisa God nowan God kwanitin.”
18 Irombo amykon moro iromby'san wyino awono anamyika'non Saduse wopy'san I'wa amy oty poko aturupo. Ika'san:
18 Imaibo Sadducee morobone misir maiye isan men tibitumatum hina Jesu biyan hitit hibatiy.
19 “Amepanen, Moses 'wa tymero man ky'wanokon me:
19 “Bai’obaiyenayan Moses aki isai ofafar iti kirum, ‘Orot natabin natun en namomorob na’at, kwafur i boro orot ta ni’aawan saise kek hinatufuw tuwah momorob efanin.’
20 “Irombo te oko-to'ima amykon asepiryjan tywaije mandon. Irombo mo'ko koromono kynipytanon. I'me'ma te kyniromo'san.
20 Imih marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin natun en morob.
21 Irombo mo'ko ipokorono terapa mo'ko ipytymbo apyijan. Mo'ko enapa kyniromo'san i'me'ma. Mo'ko ijoruwanorykon kyniromo'san iwara enapa.
21 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’aawan, ibo na’atube kek en morob. Ef ta’imon matar orot founamaim,
22 Oko-to'imanombo mero i'me'ma tyromo'se mandon. Irombo mero ko'wu mo'ko woryi enapa tyromo'se man.
22 naatu etei’imak nah seven babin hi’aawan aurih kek en himumurub, uftoro’ot babin morob.
23 Moro iromby'san wyino awono jako awomyrykon jako rapa, nokypan pyty me ko iro ke mo'ko woryi naitan? Mo'karon oko-to'imanokon asepiryjan pyty me waty tywaije nan?”
23 Morobone hina mimisir ana veya babin i boro orot menatan ni’aawan? Anayabin nah seven etei babin ta’imon hi’aawan.”
24 Jesus wyka'po i'waine: “Tamusi karetary, Tamusi pori'tory enapa anukuty'pa awairykon ke, ipo waty moro awonumengarykon man.
24 Jesu iyafutih eo, “Kwa i anot hikwaris! Anayabin kwa Buk Atamanin hikikirum men kwaiyab naatu God ana fair auman men kwaso’ob?
25 Moro iromby'san wyino awono jako tawomy'sando rapa wokyryjan ipyta'pa mandon, woryijan inomba'pa mandon. Kapu tanokon apojonano wara te mandon.
25 Morobone misir maiye ufunamaim tabin men ema’am, sabuw etei boro mar ana tounamatar na’atube hinama.
26 Irombo mo'karon iromby'san awomyry man poko rapa, moro Moses nimero'po kareta ta 'kare anerupa'pa maiton, one wara moro paremuru po Tamusi wyka'po i'wa: ‘Awu Abraham tamusiry awu wa, Isak tamusiry, Jakob tamusiry enapa.’
26 Naatu morobone misir maiye isan Moses ana buk kutor wairaf ea’arah isan nati’imaim kikirum kwaiyab kwa’itin? God iti na’atube eo, ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God naatu Jacob ana God.’
27 Iromby'san tamusiry kapyn mo'ko man. Nuronokon tamusiry te mo'ko man. Ipo waty imero monumengaton.”
27 I men murubih hai Godamih, baise yawasih hai God, kwa i anababatun ef kwasa’ir!”
28 Irombo o'win amy Tamusi karetary uku'nen wopy'po I'wa. Iporo ro Jesus 'wa ejuku'san eta'po ke ty'wa, iwopy'po Jesus 'wa aturupo: “Otypan omenano mero'po ko poto me 'ne nan, morokon amykon terapa omenano ko'po?”
28 Ofafar bai’ubaiyenayan ta nati’imaim ma tur nonowar Jesu tur gewasin Sadducee biya’afut itin, na Jesu ibatiy. “Ofafar tur etei wanawanahimaim tur menatan i gagamin?”
29 Jesus 'wa ejuku'po: “Ero morokon amykon terapa omenano ko'po poto me man: Epanamako, Israel! Mo'ko Jopoto mo'ko kytamusirykon me man inoro, mo'ko roten Jopoto me man.
29 Jesu iya’afut eo, “Ofafar tur gagamin i iti, kwananowar Israel sabuw, Regah ata God akisinamo ata Regah.
30 Mo'ko atamusiry Jopoto ipynako pa'poro aturu'po maro, pa'poro aja'kary maro, pa'poro awonumengary maro, pa'poro apori'tory maro enapa.
30 Regah a God isan iniyabow, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei.
31 Ipokoro ero poto me man: Aja'sakary ipynako, aseke awaipynary wara enapa. Amy rapa poto 'su omenano mero'po waty man morokon ko'po.”
31 Naatu ofafar gagamin bairou’abin i iti, ‘taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’ Ofafar iti rou’ab i gagamih ofafar etei hinatabirih.”
32 Irombo mo'ko Tamusi karetary uku'nen wyka'po I'wa: “Iporo ro man, amepanen. Iporo ro mykai Tamusi me mo'ko roten wairy poko. Mo'ko rato amy rapa waty man.
32 Orot eo, “Abisa kuo i turobe bai’obaiyenayan, Regah akisinamo i God men god afa.
33 Poto me ro man moro ipynary ky'waine pa'poro kyturu'san maro, pa'poro kywonumengarykon maro, pa'poro kypori'torykon maro enapa. Poto me enapa man ka'sakarykon pynary ky'waine, aseke kywaipynarykon wara enapa. Morokon ro potonon me man pa'poro morokon tykoro'ka me Tamusi 'wa tymy ko'po, pa'poro morokon tywo me Tamusi 'wa tymy ko'po enapa.”
33 Imih dogor tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei a God isan iniyabow naatu taituwa isah inabiyabow o isa kubiyabow na’atube, iti ofafar rou’ab i gagamih men for kwarouw sibor kwa’a’afusar na’atube naatu men sibor afa God isan kwaya’ay na’atube’emih.”
34 Tywonumengapore tajuku'po ke, Jesus wyka'po i'wa: “Tyse waty terapa mana moro Tamusi nundymary wyino.”
34 Jesu orot ana baiya’afot i’itin i so’ob, iti orot i not wairafin, imih eo, “God ana aiwobomaim o men yokaika kuma’am.” Nati ufunamaim men yait ta Jesu isan baibat afa bow na ibaitiyimih.
35 Irombo moro Tamusi auty ta mo'karon kari'na emepary jako ty'wa, Jesus wyka'po: “One wara 'ne ko mo'karon Tamusi karetary uku'namon mo'ko Mesias ekari'saton David parymbo me?
35 Jesu Tafaror Baremaim ma bi’obaibiyih basit ibatiyih, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah Keriso isan i David ana agirane na hirouw teo’o?
36 Aseke mo'ko David tykambo me man, mo'ko Tamusi a'kary 'wa taurambary ta:
36 David Anun Kakafiyin biwan ana veya iti na’atube eorereb,
37 “Aseke ro David Tyjopotory me kynejatojan. One wara ko iro ke iparymbo me rapa nan?” Mo'karon kari'na apyimy apokupe imero kynakon moro auran etary.
37 David taiyuwin Keriso isan i ana ‘Regah’ rouw eo, naatu mi’itube boro Keriso David ana agirane nan?”
38 Moro emeparykon jako ro ika'po i'waine: “Tuwaro aitoko mo'karon waino pangon Tamusi karetary uku'namon pona. Apokupeine man masi'pyngon wo'mynano ta itopotyrykon, morokon otykon ekaramato'kon po kari'na 'wa ewa'marykon,
38 Jesu ma bi’obaibiyih eo, “Mata toniwa’an Ofafar bai’obaiyenayah isah, i hai kok faifuw manimanih hina’osen hinaremor naatu ahar efanamaim sabuw merarayow hinitih,
39 uwapo imero morokon tywota'nano'to'kon auto ta iwotandy'morykon, ta'sakarykon ko'po iru'pyn me tapo'ne iwendamerykon.
39 Kou’ay Baremaim urama’ama yayasairen i tebowabow naatu hiyuw ana veya efan gewasih tebowabow.
40 Mo'karon ro mo'karon inongepy'san otyke'kamaton. Iru'pa tywairykon ekano'to'me kari'na 'wa, Tamusi 'wa akore'pe imero kynauranaton. Awosin pe 'ne ka'tu rapa te moro inapyirykon man a'wembono auranano kynaitan.”
40 Kwafukwafur baibin tifufuwih hai sawar tebowabow naatu hai itinin baigewasin isan yoyoban manimanih teyoyoyoban, imih hai baimakiy kakafin anababatun boro hinab!”
41 Irombo Jesus wyto'po atandy'mo moro Tamusi 'wa tymy pyrata je'ny 'wa. Irombo mo'karon pyimano kari'na 'wa pyrata yry enejakon moro pyrata je'ny taka. Pyime mo'karon typyratakamon poto me pyrata yjatokon.
41 Jesu Tafaror Bar ana kabay teya’ay sisibinamaim mare ma sabuw itih hai siwar hiya’ay. Sabuw totobuyoy wairafih kabay gagaminaka hiya.
42 Irombo amy omi ta aitoto inongepy'po wopy'po. Oko tyka'miramon pyrata'makon 'ko yry'po i'wa. A'si 'ko 'ko imero moro pyrata kynakon.
42 Baise kwafur babin yababan wairafin na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan iwan ana fofonin one toea na’atube.
43 Irombo Jesus 'wa mo'karon tynemeparykon ko'ma'san. Ika'po i'waine: “Ita'ro pore, mo'se omi tano inongepy'po pa'poro mo'karon pyrata ynamon ko'po pyrata yryi moro ije'ny taka.
43 Jesu ana bai’ufununayah eaf ayuwih hina hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin ana siwar tew biwan i gagamin na’in sabuw etei hiya’iy natabirih.
44 Pa'poro mo'karon poto me pyrata ynamonymbo ekosa pyrata kynotakamanon. Moro yton ro. Mo'se woryi ko'wu omi ta man. Ise'me pa'poro typyratarymbo yryi, pa'poro tarepary epety manombo.”
44 Afa hiya’aya i aurih karam turin hiyai turin hibotan, baise kwafur babin yababan wairafin abisa biyan ma’am etei’imak bai na yai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.