Gálatas 4
Asery Tamusi karetary (CAR) vs AAI
1 Ero wara ywykary 'se wa: Pitani me noro mo'ko tyjumy otyrymbo apyinen man a'ta, amy pyitonano wara man, pa'poro oty jopotory me tywairy se'me.
1 Tur tabo anao maiye kwana’itin, orot emomorob nati tot buyoy tutufin etei i natun kek nowan, baise nati kek i akir mowan na’atube boro hinao’waiwin, ana bowabow hinabowawain, anayabin i kek sosof.
2 Tanenamon aina man. Otyry enenamon moro otyry enejaton ekataka, moro ijumy wykatopombo kurita tundary 'wa ro.
2 Kek sosof ana veya na orot namamatar ana founamaim, orot gagamih afa nati kek boro hinakaif, naatu ana sawar tutufin etei auman boro hinakaif nanan tamah ana kwamur ya’iyai na’atube nab, imaibo ana sawar tutufin etei boro hinaya’abun umanamaim nayen.
3 Iwara ky'karon enapa ero nono tu'ponokon otykon nundymary pyitonano me tywaije kytaton, pitani wonumengake noro ka'taine.
3 Ef i nati ta’imon it isat na’atube matar, it kek na’atube tai’akir iti tafaram hai afiy kakafih hibonawiyit, tanot boro imaim hitiyawasit.
4 Pa'poro otykon we'i'ma'san mero te, Tamusi 'wa mo'ko tymuru tapojoma man. Woryi wyino tywoma man. Moro omenano mero'po upi'no tywaije man.
4 Baise veya anababatun na titit ana maramaim, God taiyuwin Natun iyafar na tafaram babin natun na’atube taub yai, Jew sabuw hai ofafar babanamaim ma.
5 Iwara mo'karon omenano mero'po upi'nonokon kary 'se tywaije man moro ipori'tory wyino. Ky'waine moro ymunano me aino apyiry 'se tywaije man.
5 Sabuw iyab ofafar babanamaim hima’am tobon botaitih, saise it mi’itube tatan God natunatun tatamatar.
6 Ymunano me awairykon enepoto'me, Tamusi 'wa mo'ko tymuru a'kary tomo'se man kyturu'san taka. Mo'ko ro kyniko'tanon: “Aba. Papa.”
6 Natunatun baiturobe isan, God Natun Anun Kakafiyin iyafar it dogorot wanawanan rerey eo, “Abba, Tamaiya!”
7 Iwara pyitonano me kapyn noro mana. Ymunano me te mana. Ymunano me aja'ta te, mo'ko jumynano otyry apyinen man me enapa mana Tamusi po.
7 Imih kwa i men akir sabuw, baise God natunatun, naatu kwa i kwana natunatun kwamatar, imih toto buyoy tutufin etei God nowan boro natunatun nitih.
8 Penaro Tamusi anukuty'pa tywaije mandon. Tamusi me e'i'non no'kan pyitorykon me tywaije mandon.
8 Marasika kwa God men kwaso’ob imih tafaram hai afiy isah kwai’akir, nati i men God hai babatun.
9 Erome te Tamusi muku'saton. Tamusi ajuku'saton, wykatan te pai 'nare. One wara ko iro ke matu'maton rapa morokon ru'mangon, opanopy'non ero nono tu'ponokon otykon 'wa? Inundymarykon me 'su ko rapa awairykon 'se mandon?
9 Baise boun i kwa God kwasu’ub naatu God kwa su’ubi, naatu mi’itube iban maiye kwakokok kwanamatabir wagabur ririmih naatu murubih kwani’uf nunihimih. Aisim kwakokok iban hai akir kwanamatar maiye.
10 Mo'po'saton kurita 'wa, nuno 'wa, nuno apyimy 'wa, siriko 'wa enapa.
10 Kwa i tafaror hai veya gagamih, sumar yomanih hai hiyuw, mour hai veya gagamih naatu kwamur yomanih veya gagamih imaim a not gagamin kwabitin, kwanotanot boro imaim yawas kwanab.
11 Aronge roten moro o'wanokon me ywo'mika'po wairy pona wesykaje.
11 Bowabow nati na’atube kwasisinaf i ayu abirubir, nati ana itinin kwa baibaisi isan asisinaf i yabin en?
12 Ywara aitoko. Moro 'se ro wa awyinoine, yja'sakarykon. Awu enapa irombo awaraine wa. Yja'wan me ypoko e'i'pa maiton.
12 Ayu ana kwabe amatar bairi tama’am ana veya, ayu isou men kafai kakafin ta kwasinaf. Imih taitu ao’ototofari ayu’ube kwanamatar.
13 Amy yje'tun poko koromo moro iru'pyn oka ekarity'po y'wa muku'saton.
13 Kwaso’ob ayu boubuntoro’ot Tur Gewasin kwa isa abai anan ana veya i sawow auman baise a binan kwanowar.
14 Moro yje'tun 'wa imero aju'kurukon se'me, yjenu'ka'pa maisen. Yjurumena'pa maisen. Tamusi apojon wopyry ewa'mary wara te ywopyry mewa'masen, Kristus Jesus wopyry ewa'mary wara pairo.
14 Basit, ayu biyou sawowomaim iwa’an kwa rurutubuni na’atube, kwa men kafai ayu kwanuw furuwu o kwahaiwu, baise au merar kwayi kwabuwu God ana tounamatar ta na’atube, naatu Keriso Jesu ana merar kwatay kwatabaib na’atube ayu kwabuwu.
15 O'to ko moro ajewa'porykon tywaije nan? Ero irombo samyikapoja: Awonukarykon taro awe'i'sanymboto, monukatory, yjenu'toto'me.
15 Kwa ayasisir i ra’at, baise boun abistan matar? Ayu boro iti na’atube kwa isa atao, “Matah hitabobotaitenamih tim mata kwatabotaiten, ayu kwatitu.”
16 Anijenonopyrykon me terapa ka'tu tywaije wan, iporono auranano ekarityry mero y'wa?
16 Ana itinin i ayu ana kwa arakit amatar, anayabin ayu tur anababatun ao kwanowar imih i?
17 Amykon kari'na apokoine kyno'mikaton. Yja'wan me te mandon. Typo ajyrykon 'se mandon, typokoine awo'mikato'ko'me.
17 Nati sabuw baifuwenayah hai kok gagamin i kwa hinabuwi isah kwanarabon ayu kwanihamiyu, baise men kwa a gewasin isan tisisinaf. Nati hai not i kwa hinabuwi i hai gewasin isan.
18 Iru'pa te man ase'wa apokoine iru'pyn oty ta awo'mikarykon roten, ajekosaine yja'ta roten kapyn.
18 Sabuw hai kok gagamin kwa buwi rabon kou’ay ta’amaim i gewasin naatu anayabin gewasinamaim i basit, baise men ayu nati’imaim ana ma’ama hinasinafumih.
19 Y'makon 'ko, tywonemary man je'tun ta amy sanonano wairy wara enapa yje'tunaje, mo'ko Kristus enekangon me awepa'kato'ko'me.
19 Are natunatu, babin taubumih biyababan ebaib na’atube, ayu biyababan ta’imon kwa isa abai anan kwa a’itinin Keriso’obe kwanamatar imaibo nuhunafot.
20 Ajekosaine rypo erome ywairy 'se wa, amy me terapa ajerupato'ko'me. Poto me irombo apokoine wesykaje.
20 Au notamaim anotanot boun mi’itube biyamaim atatit saise kwa isa abisa anotanot atao kwatanowar, boun men aso’ob abisa boro ayu kwa isa anao.
21 Kaitoko y'wa, amyjaron moro omenano mero'po upi'no tywairykon 'se aitonon: Epanama'pa mandon o'to moro omenano wykary 'wa?
21 Kwa iyab ofafar babanamaim kwama’am akokok anibatiy, kwa ofafar eo’oban naniyan kwabaib?
22 Tymero man oko mo'karon Abraham ymurukon we'i'san. O'win amy mo'ko taporemynen amyijanano y'me me tywaije man. O'win amy mo'ko aporemymyn woryi y'me me tywaije man.
22 Iti na’atube hikirum ema’am, Abraham natunatun i rou’ab. Natun ta i akir babin biyanane, natun ta i aawan anababatun biyanane.
23 Mo'ko taporemynen amyijanano y'me ero nono emery me roten tywo'ka'se man. Mo'ko aporemymyn woryi y'me te Tamusi wykatopombo poko tywo'ka'se man.
23 Natun iti akir babin biyanane i tufuw maiyow tufuw, baise natun ta i aawan anababatun biyanane tutufuw i God ana omatanenamaim tufuw.
24 Morokon otykon ta amy unemy'po oty man. Mo'karon okonokon woryijan oko Tamusi wykato'konymbo eneponamon me mandon. O'win amy moro wypy Sinai po Tamusi wykatopombo enepojan. Pyitonano me mo'karon i'makon mandon. Mo'ko ro mo'ko Hagar man.
24 Iti sawar tana’i’itin gewas i oroubon na’atube. Baibin rou’ab hairi hai itinin i obaibasit rou’ab. Obaibasit wantoro’ot i oyaw Sinai isan, naatu nati’imaim iyab hitutufuw i akir na’atube hitufuw. Nati i Hagar natunatun.
25 Moro atywano Hagar moro Arabi pono wypy Sinai ekari'san. Moro eromeno Jerusalem wara mo'ko Hagar man. Pyitonano me irombo Jerusalem man mo'karon tytanokon maro.
25 Naatu oyaw Sinai i Arabia wanawananamaim ebatabat, imih nati i Hagar ana itinin, naatu boun ana veya Hagar ana itinin i nati Jerusalem bar meraramaim ta’i’itin, anayabin i natunatun bairi i akir sabuw.
26 Moro kapu tano Jerusalem wara te mo'ko aporemymyn woryi man. Mo'ko ro, kysanokon mo'ko man.
26 Baise mar ana Jerusalem i roufamen, naatu nati babin i it hinat.
27 Tymero irombo man:
27 Bukamaim hikikirum eo na’atube, “Babin o yait a’ar, aur kek en, iniyasisir, inakawasa, fana aumetawat na’in iniwow, anayabin o kek hai tufuw ana biyababan men itatam. Baise babin yait taubu’e, a’arin ma’am ana kek boro moumurih na’in hinatufuw, naatu babin aawan auman boro nanatabir.”
28 Amyjaron, yja'sakarykon, Isak wara enapa Tamusi wykatopombo me tywo'ka'se mandon.
28 Imih taitu, kwa i God ana omatanen natunatun Isaac eo’omatan na’atube.
29 Penaro mo'ko nono emery me roten o'kapy'po 'wa mo'ko kapu nekarity'po taki'ma man. Moro wara erome enapa oty man.
29 Nati ana veya’amaim kek tufuw maiyow tutufuw misir kek Anun Kakafiyin
30 Moro Tamusi karetary te kynganon:
30 Baise bukamaim mi’itube eo? “Akir babin natun hairi kwanunih titit, anayabin akir babin natun boro men karam roufamen babin natun tamah ana toto ana buyoy turin nabaimih.”
31 Iwara te, yja'sakarykon, amy taporemynen amyijanano y'makon kapyn ky'karon kytaton. Mo'ko aporemymyn woryi y'makon te ky'karon kytaton.
31 Isan imih taitu, it i men akir babin natunatunamih, baise roufamen babin natunatun.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.