Mateus 27

Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al (CAKSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Y antok xsakar-pa, quinojiel ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar chiquicajol ri israelitas, xquimol-quiꞌ chi niquiꞌan pensar ri chica manera niquiꞌan chi quireꞌ niquitak ri Jesús chi niquimisas.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Y xquixim-el y xbꞌaquijachaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Poncio Pilato, ri gobernador.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Antok ri Judas xutzꞌat chi ri Jesús xa xucꞌuax choch ri Pilato chi niꞌeꞌx cha chi niquimisas, ja xpa bꞌis pa ránima ruma jajaꞌ ri xcꞌayin richin ri Jesús; rumareꞌ xbꞌarutzoliej can ri treinta monedas de plata chica ri principales sacerdotes y chica ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Ri Judas xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Inreꞌ xinꞌan pecar ruma xincꞌayij ri Jesús pan ikꞌaꞌ; jajaꞌ manak ruchꞌoꞌj, xchaꞌ chica. Pero ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, xquiꞌej cha ri Judas: ¿Chica ka-cuenta ojreꞌ? ¡Cheꞌl-na ncatiel atreꞌ! xaꞌchaꞌ cha.
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Xpa jajaꞌ xuqꞌuiak can ri miera chireꞌ pa templo; xiel-pa chireꞌ y xꞌa y xirutzakabꞌa-riꞌ.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Y ri principales sacerdotes xquimol ri miera y xquiꞌej: Ri miera va man otz ta chi nakaxol-ka riqꞌuin ri miera ri nisipas can pa templo, ruma ri miera reꞌ xa rajal quicꞌ.
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Antok quiꞌeꞌn chic chiquivach ri chica niquiꞌan cha ri miera reꞌ, ijejeꞌ xquilokꞌ jun ulief ri rubꞌinan Richin ri Bꞌanoy-Bꞌajoꞌy; chi ncaꞌmuk ri vinak ri man israelitas ta.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Rumareꞌ ri jun ulief reꞌ hasta vacame cꞌa niꞌeꞌx Ulief richin Quicꞌ cha.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Riqꞌuin reꞌ nuꞌon cumplir ri ruꞌeꞌn can ri profeta Jeremías. Jajaꞌ ruꞌeꞌn can: Xquimol-el ri treinta monedas de plata, rajal ri altíra rakalien. Jareꞌ rajal xquiyaꞌ ri vinak israelitas.
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Y cha ri miera reꞌ xquilokꞌ ri ulief ri rubꞌinan Richin ri Bꞌanoy-Bꞌajoꞌy, can incheꞌl ruꞌeꞌn ri Ajaf chuva. Quireꞌ ri ruꞌeꞌn can ri Jeremías.
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Y ri Jesús paꞌl-apa choch ri gobernador. Y jajaꞌ xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas? Y ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ ncaꞌeꞌn, xchaꞌ cha.
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Y antok ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar niquiꞌan-apa acusar, jajaꞌ man jun tzij ri xuꞌej.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Rumareꞌ ri Pilato xuꞌej cha ri Jesús: ¿Man navaxaj ta ri niquiꞌej-pa chavij chi ncatquiꞌan acusar?
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Pero ri Jesús man jun tzij ri xuꞌej. Rumareꞌ ri gobernador can xchapataj.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Y juna-junaꞌ antok nalka ri namakꞌej Pascua, ri gobernador nutzokopij-el jun chiquivach ri icꞌo pa cárcel; ja ri nicajoꞌ ri vinak chi ntiel-el.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Y chupan ri tiempo reꞌ, cꞌo pa cárcel jun ache rubꞌinan Barrabás, jun ache ri quinojiel cataꞌn chi altíra itziel.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Y ri Pilato xuꞌej chica ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ: ¿Chica chiquivach ri icaꞌyeꞌ ntivajoꞌ ixreꞌ chi nitzokopij-el? ¿Ntivajoꞌ chi nitzokopij-el ri Barrabás o ja ri Jesús ri niꞌeꞌx Cristo cha?
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Ri Pilato quireꞌ xuꞌej ruma jajaꞌ rataꞌn chi ri vinak reꞌ quiyoꞌn ri Jesús pa rukꞌaꞌ, ruma itziel niquitzꞌat.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Y antok ri Pilato tzꞌuyul pa tribunal, jareꞌ antok cꞌo jun xalka riqꞌuin ri rutakuon-pa ri raxjayil. Ri raxjayil ruꞌeꞌn-el cha: Ri Jesús jun ache choj, rumareꞌ man jun kax taꞌan cha. Ruma inreꞌ ruyuon itziel tak achicꞌ xinꞌan chakꞌaꞌ ruma jajaꞌ.
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Pero ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar xaꞌcovin chiquij ri vinak, chi tiquicꞌutuj-apa chi ja ri Barrabás titzokopes-el y ri Jesús tiquimisas.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Y antok ri gobernador xucꞌutuj chic chica ri vinak chi chica chiquivach ri icaꞌyeꞌ nicajoꞌ ijejeꞌ chi nralasaj-el, ri vinak reꞌ xquiꞌej: Ja ri Barrabás tavalasaj-el, xaꞌchaꞌ.
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Y ri Pilato xucꞌutuj chica ri vinak: ¿Chica niꞌan cha ri Jesús, ri niꞌeꞌx Cristo cha? Quinojiel xaꞌchꞌo-apa y xquiꞌej: ¡Tiꞌan crucificar!
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Y ri gobernador xucꞌutuj chica: ¿Chica ruchꞌoꞌj rubꞌanun? Pero ri vinak man ncaꞌtanieꞌ ta ka. Xa riqꞌuin más quichukꞌaꞌ ncaꞌchꞌo-apa y niquiꞌej: ¡Tiꞌan crucificar!
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Y antok ri Pilato xutzꞌat chi man jun chic kax nitiquir nuꞌon chi nucol ri Jesús, y ri vinak xa más altíra niquiꞌan-apa, xucꞌutuj jubꞌaꞌ ruyaꞌ y ja xuchꞌaj rukꞌaꞌ chiquivach quinojiel ri vinak reꞌ, y xuꞌej: Inreꞌ manak nuchꞌoꞌj chirij ri rucamic ri jun choj ache reꞌ. ¡Titzꞌataꞌ ixreꞌ chica ntiꞌan cha!
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Y quinojiel ri vinak niquiꞌej: Pa kaveꞌ ojreꞌ y pa quiveꞌ ri kalcꞌual tika ri ruquiqꞌuiel, xaꞌcha-apa.
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Entonces ri gobernador xutzokopij-el ri Barrabás y xuꞌej chi tichꞌay ri Jesús, cꞌajareꞌ xujach-el chi tiquimisas choch cruz.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Y ri ru-soldados ri gobernador xquicusaj-apa ri Jesús chupan ri palacio. Y xaꞌquimol quinojiel ri nicꞌaj chic soldados chirij ri Jesús.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Y ri soldados reꞌ xquicꞌan-el ri rutziak ri Jesús y xquiyaꞌ jun tziak quiak chirij.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Y xquiyaꞌ pa rujaluon jun corona ri pachꞌun cha jun kꞌayis ri altíra ruqꞌuixal. Y xquiyaꞌ jeꞌ jun aj pa rukꞌaꞌ derecha y ncaꞌxuquieꞌ choch y ncaꞌtzeꞌn chirij antok niquiꞌej cha: ¡Caquicuot, atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas!
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Can niquichubꞌaj ri Jesús y niquimaj jeꞌ ri aj ri cꞌo pa rukꞌaꞌ chi niquibꞌuj pa rujaluon.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Y antok ijejeꞌ xaꞌtanie-ka chi ncaꞌtzeꞌn chirij, xquicꞌan-el ri tziak ri quiyoꞌn ijejeꞌ chirij, xquiya-el ri rutziak jajaꞌ, y xquicꞌuaj chi niquibꞌajij choch cruz.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Y antok ya ncaꞌiel-el pa tanamet, xquicꞌul jun ache aj-Cirene, ri Simón rubꞌeꞌ, y ri soldados xquiꞌan cha ri ache reꞌ chi tucꞌuaj ri cruz.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Y xaꞌbꞌaka chupan ri lugar rubꞌinan Gólgota. Ri tzij Gólgota nrajoꞌ nuꞌej: Rujaluon Quiminak (Calavera).
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Antok icꞌo chic chireꞌ, xquiyaꞌ cha ri Jesús vinagre xaluon riqꞌuin jun cꞌayilaj akꞌuon. Pero antok jajaꞌ xunaꞌ ri chica niquiyaꞌ cha, man xrajoꞌ ta xukun.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Y antok ri soldados quibꞌajin chic ri Jesús choch ri cruz, xcalasaj suerte chirij ri rutziak chi niquijach chiquivach. Y riqꞌuin reꞌ nuꞌon cumplir ri bꞌeꞌn can ruma ri jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can: Xaꞌquijach ri nutziak chiquivach y xcalasaj suerte chirij. Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Y ri soldados xaꞌtzꞌuye-ka chireꞌ, quichajin ri Jesús.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Y paroꞌ ri cruz, ijejeꞌ xquiyaꞌ jun letrero ri nuꞌej karruma niquimisas. Choch ri letrero reꞌ nuꞌej: JAREꞌ RI JESUS RI QUI-REY RI ISRAELITAS.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Icꞌo icaꞌyeꞌ alakꞌomaꞌ ri xaꞌbꞌajix choch cruz riqꞌuin ri Jesús. Jun xyoꞌx pa ru-derecha y ri jun chic pa ru-izquierda.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Ri vinak ri ncaꞌkꞌax ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús niquisiluoj can quijaluon choch, y cꞌo tzij ri man otz ta ri ncaꞌquiꞌej can cha.
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 Ri vinak reꞌ niquiꞌej cha ri Jesús: Atreꞌ xaꞌej chi navulij ri templo y chi oxeꞌ kꞌij napabꞌaꞌ chic jun bꞌay, tacalo-aviꞌ ayuon. Y xa atreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios, caka-pa choch ri cruz, ncaꞌchaꞌ can cha.
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri principales sacerdotes, ri achiꞌaꞌ escribas, ri achiꞌaꞌ fariseos y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, ijejeꞌ altíra ncaꞌtzeꞌn-apa chirij ri Jesús y niquiꞌej:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 Jajaꞌ can iqꞌuiy xaꞌrucol, pero jajaꞌ man nitiquir ta nucol-riꞌ ruyuon. Xa jajaꞌ ri Qui-Rey ri israelitas, tika-pa choch ri cruz vacame cꞌa y can xtakanimaj.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Jajaꞌ can xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y xa ri Dios can nrajoꞌ jajaꞌ, tucaloꞌ cꞌa. Ruma ri Jesús ruꞌeꞌn: Inreꞌ in Rucꞌajuol ri Dios. Quireꞌ xquiꞌej ri achiꞌaꞌ reꞌ chirij ri Jesús.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Y ri alakꞌomaꞌ ri i-bꞌajin choch qui-cruz riqꞌuin ri Jesús, can cꞌo tzij jeꞌ ri man otz ta ri ncaꞌquiꞌej-apa cha.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Y pa nicꞌaj-kꞌij, nojiel ri roch-ulief xuꞌon kꞌakuꞌn. Y ri kꞌakuꞌn reꞌ xqꞌuis-el hasta cꞌa a las tres ri nakakꞌij.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Y yan laꞌk a las tres, ri Jesús xurak ruchiꞌ y xuꞌej: Elí, Elí, ¿lama sabactani? xchaꞌ. Y ri tzij reꞌ quireꞌ nuꞌej: Nu-Dios, Nu-Dios, ¿karruma xinayaꞌ can?
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Y icꞌo jujun ri icꞌo-apa cierca ri Jesús, antok xcaꞌxaj ri xuꞌej, ja xquiꞌej: Jajaꞌ, ja ri Elías ri nrayuoj, xaꞌchaꞌ.
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Y cꞌo jun ri chaꞌnin xbꞌarucꞌama-pa jun esponja, xumubꞌaꞌ chupan vinagre, y xuyaꞌ ri esponja chutzaꞌn jun aj, chi xuyaꞌ cha ri Jesús chi nutzꞌuꞌ.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Pero ri nicꞌaj chic ri icꞌo-apa ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús, xquiꞌej: Kayoꞌiej, katzꞌataꞌ xa nalka ri Elías chi nucol, xaꞌchaꞌ.
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Pero ri Jesús xurak chic ruchiꞌ y ja xujach ri ru-espíritu.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Y antok jajaꞌ xcon, ri tziak ri choj cha jachuon-ve rupan ri templo xkꞌachꞌitaj pa nicꞌaj, cꞌa paroꞌ cꞌa chuxieꞌ ka. Can xuꞌon cubꞌrakan y ri abꞌaj xaꞌpax.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Ri jul ri pacheꞌ i-mukun-ve ri quiminakiꞌ xaꞌjakataj. Y iqꞌuiy chiquivach ri quiniman ri Dios ri i-quiminak chic el, xaꞌcꞌastaj-pa,
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 y xaꞌbꞌaꞌiel-pa. Antok ri Jesús cꞌastajnak chic chiquicajol ri quiminakiꞌ, xaꞌuoc chupan ri santa tanamet Jerusalén; y can iqꞌuiy xaꞌtzꞌato quichin.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Ri capitán y quinojiel ri icꞌo riqꞌuin chi niquichajij ri Jesús, xquitzꞌat ri xuꞌon ri cubꞌrakan y ri nicꞌaj chic kax ri xaꞌbꞌanataj, can altíra xquixiꞌij-quiꞌ y xquiꞌej: Can ketzij chi la ache la, can Rucꞌajuol ri Dios, xaꞌchaꞌ.
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Y iqꞌuiy ixokiꞌ ri i-patanak chirij ri Jesús antok xiel-pa Galilea, y quilin-pa, ijejeꞌ chi-naj ncaꞌtzuꞌn-apa.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Y chiquicajol ri ixokiꞌ reꞌ, cꞌo ri María Magdalena, ri María quitieꞌ ri Jacobo y ri José, y ri raxjayil ri Zebedeo, ri quitieꞌ ri Jacobo y ri Juan.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Antok xkakꞌij-ka (después ri a las tres), cꞌo jun ache bꞌayuon xalka rubꞌinan José ri aj-Arimatea, jajaꞌ jun ru-discípulo ri Jesús.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Jajaꞌ xꞌa riqꞌuin ri Pilato chi xucꞌutuj ri ru-cuerpo ri Jesús. Y ri Pilato xuꞌej cꞌa chi tiyoꞌx-pa ri ru-cuerpo ri Jesús cha ri José.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Y ri José xubꞌol cꞌa jun tziak sak chirij ri ru-cuerpo ri Jesús.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Ri José can richin jajaꞌ rucꞌatuon jun jul cꞌacꞌacꞌ, y chireꞌ xbꞌaruya-ve ri ru-cuerpo ri Jesús. Ri jul reꞌ cꞌatuon choch jun nem abꞌaj. Jajaꞌ xutzꞌapij can ri ruchiꞌ ri jul cha jun nem abꞌaj y xꞌa.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Ri María Magdalena y ri jun chic ixok rubꞌinan jeꞌ María i-tzꞌuyul chireꞌ choch ri jul.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Ri kꞌij antok xmuk ri Jesús, ja kꞌij reꞌ antok ri vinak niquiꞌan yan nojiel ri xticꞌatzin chica chucaꞌn kꞌij, ruma ri kꞌij richin uxlanien ya nitiquir-ka. Y chupan ri kꞌij richin uxlanien, ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ fariseos xaꞌbꞌaka choch ri Pilato.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Ijejeꞌ xbꞌaquiꞌej cha: Ojreꞌ xalka pa kaveꞌ antok ri Jesús cꞌa cꞌas, xuꞌej chi xticꞌastaj-pa chi oxeꞌ kꞌij. Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri jun aj-tzꞌakoy-tzij reꞌ.
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Rumareꞌ caꞌtakaꞌ soldados chi niquichajij ri jul cꞌa nitzꞌakat-na ri oxeꞌ kꞌij, chi quireꞌ man caꞌpa ri ru-discípulos y xticalakꞌaj ri ru-cuerpo ri Jesús chakꞌaꞌ, y xtiquiꞌej chica ri vinak: Ri Jesús can xcꞌastaj-ve-el chiquicajol ri quiminakiꞌ, xcaꞌchaꞌ. Ruma xa nalakꞌax-el ri ru-cuerpo, can más iqꞌuiy ri xcaꞌniman choch ri naꞌay, xaꞌchaꞌ.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Y ri Pilato xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Quixꞌin y quiꞌivucꞌuaj ri soldados la. Tibꞌanaꞌ cha incheꞌl ri ivataꞌn ixreꞌ, xaꞌucheꞌx-el.
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Ri achiꞌaꞌ reꞌ can ja xaꞌa pacheꞌ mukun-ve can ri Jesús y xquichojmij otz ruchiꞌ ri jul. Xquiꞌan jeꞌ sellar ri abꞌaj ri choj cha tzꞌapin can ruchiꞌ ri jul, chi quireꞌ man jun nitiquir nijako. Y xaꞌquiyaꞌ can ri soldados chireꞌ.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.