Marcos 13
Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al (CAKSNT) vs AAI
1 Y antok ri Jesús ntiel-pa pa templo, jun chiquivach ri ru-discípulos xuꞌej cha: Maestro, tatzꞌataꞌ ri quibꞌanic ri jay richin ri templo, can jaꞌal bꞌanun chica, y ri nimaꞌk tak abꞌaj ri i-cusan, xchaꞌ.
1 Jesu Tafaror Bar bihamiy ana veya, ana bai’ufununayah orot ta eo, “Bai’obaiyenayan kwi’itin! Kabay gewagewasin maiyow naatu bar hiwowowab ana’itin gewasin maiyow.”
2 Ri Jesús xuꞌej cha ri ru-discípulo: ¿Natzꞌat va nimaꞌk tak jay va? Xtalka jun kꞌij antok nojiel va xcaꞌvulex. Quinojiel ri nimaꞌk tak abꞌaj ri i-cusan, can xcaꞌvulex, y man jun abꞌaj ri xticꞌujieꞌ can pa ru-lugar, xchaꞌ cha.
2 Jesu iya’afut eo, “Iti bar gagamin kwi’i’itin boro men kafa’imo kabay ta ana efanamaim kwana’itinimih, etei boro nihururuw nara’iy nasawar.”
3 Y antok ri Jesús xtzꞌuyeꞌ paroꞌ ri juyuꞌ Olivos, ri pacheꞌ kꞌalaj niquitzꞌat-pa ri templo; ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan y ri Andrés xaꞌjiel-apa riqꞌuin y xquicꞌutuj cha:
3 Jesu yen in Olive Oyaw tafan Tafaror Bar batabat rounane imaim mare ma’am basit Peter, James, John naatu Andrew wa’iwa’iramaim hina biyan hitit,
4 Taꞌej chika, ¿jampeꞌ cꞌa xtibꞌanataj ri xaꞌej? ¿Y chica señal xtibꞌanataj antok nojiel ri kax reꞌ xtuꞌon cumplir? xaꞌchaꞌ cha.
4 hibatiy, “Kuo anowar mar boro biy iti sawar hinamatar? Naatu ina’inanen boro abisa ni’obaiyi ana so’ob veya ina ebiyubin.”
5 Y ri Jesús xutzꞌom cꞌa rutzijoxic y quireꞌ xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chi man jun tibꞌano maña chiva.
5 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Mata toniwa’an men yait ta nan nikubibiruwimih.
6 Ruma iqꞌuiy ri xcaꞌpa y xtiquiꞌej: Inreꞌ ri Cristo, xcaꞌchaꞌ. Y iqꞌuiy ri xcaꞌquiꞌan maña chica.
6 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinao, ‘Ayu’uban iti!’ Naatu moumurih maiyow boro hinanawiyih hai ef hinasair.
7 Pero antok xtivaxaj chi nibꞌanataj guerras y xtivaxaj jeꞌ chi cꞌo guerras ri xcaꞌpa, man tixiꞌij-iviꞌ, ruma nicꞌatzin chi nojiel reꞌ xcaꞌbꞌanataj. Pero man ja ta yan reꞌ ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij richin ri roch-ulief.
7 Baiyow nidun iti yubinamaim o ef yokamaim kwananonowar men kwanabir, sawar iti na’atube boro hinamatar, baise men kwananot mar yomanin i natit.
8 Jun nación xtipalaj chirij jun chic nación y jun reino xtipalaj chirij jun chic reino. Xtuꞌon nimaꞌk tak cubꞌrakan qꞌuiy lugar, xtuꞌon viꞌjal, y qꞌuiy jeꞌ roch ayoval xcaꞌpa chiquicajol ri vinak pa tak tanamet. Y nojiel reꞌ xa cꞌa ja oc rutzꞌucbꞌal richin ri sufrimientos ri xcaꞌpa.
8 Tafaram ta boro namisir tafaram ta hairi hiniyow, aiwob ta boro aiwob ta hairi hiniyow. Nati’imaim iriyoy tafaram etei boro nab, naatu baimar kakafin boro namatar. Iti sawar hinamamatar i babin taubumih kek ebobotukwar na’atube.
9 Pero ixreꞌ can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Ruma ixreꞌ xquixjach pa quikꞌaꞌ ri autoridades quichin ri tanamet y xquixchꞌay pa tak sinagogas. Y xquixucꞌuax chiquivach gobernadores y chiquivach reyes ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin, pero ixreꞌ xquixtiquir cꞌa xquinitzijuoj chiquivach ijejeꞌ.
9 Kwa i kwanakaifi gewas mata toniwa’an, kwa boro hinafatumi naatu hinabuwi kwanan baibabatiyi isan, Kou’ay Baremaim boro hinaborabirabi, bonawiyenayah hai ukwarih naatu aiwob nahimaim kwanabat ayu wabu’umaim tur Gewasin hai tur kwana’owen.
10 Y antes chi xtalka ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij, nicꞌatzin chi ri evangelio nitzijos nojiel naciones.
10 Baise wan tur gewasin tafaram wanawanan sabuw etei isah kwanabinan.
11 Pero antok xquixucꞌuax chi xquixjach pa quikꞌaꞌ ri autoridades, man tiꞌan preocupar-iviꞌ ri chica tzij ri xtiꞌej, ni man tiꞌan pensar. Ixreꞌ joꞌc tiꞌej ri chica tzij ri xtuyaꞌ ri Dios chiva ri misma huora reꞌ, ruma man ixreꞌ ta ri xquixchꞌoꞌ chupan ri huora reꞌ, xa can ja ri Espíritu Santo ri xtichꞌoꞌ.
11 Naatu hinafatumi baibabatiy isan kwananan men tur isan kwaniyababan kwanabirumih, tur o ana veya abisa a notamaim etitit i kwanao, anayabin men kwa kwao’omih, baise Anun Kakafiyin.
12 Y chiquicajol ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ, jun chiquivach ijejeꞌ xtujach ri jun chic chi niquimisas, y ri tataꞌj xcaꞌquijach ri calcꞌual chi ncaꞌquimisas, y ri calcꞌual xcaꞌpalaj chiquij ri quitie-quitataꞌ y xcaꞌquijach chi ncaꞌquimisas.
12 “Oro’orot boro taiyuwih taituwah babah hinao hinamorob, regaregah boro natunatuh babah hinao hinamorob, kek boro hinitafasar hinah tamah babah hinao hinamorob.
13 Can quinojiel vinak, itziel xquixquitzꞌat ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin. Pero ri man xtitzalaj ta chirij y xtucochꞌ nojiel reꞌ hasta el fin, can xticolotaj.
13 Sabuw etei boro hinifa’ifa’i anayabin ayu isou, baise orot yait nabatabatkikin yomaninamaim boro yawas nab.
14 Pero antok xtitzꞌat chi xcaꞌbꞌanataj ri itziel tak kax chupan ri lugar ri pacheꞌ man rucꞌamun ta chi niꞌan chireꞌ, ja xtiqꞌuis ri lugar reꞌ, ri incheꞌl tzꞌibꞌan can ruma ri profeta Daniel, (ri nibꞌano leer, can tubꞌanaꞌ entender). Entonces ri icꞌo Judea, caꞌnumaj-el pa tak juyuꞌ.
14 “Gurugurusen ana sawar itinin birubir kakafin marasika nati’imaim men batabat boro nabatabat kwana’i’itin ana veya, sabuw iyab Judea tema’am boro hinabihir hin oyawamaim hinatit, o yait kubiyab iti tur anayabin i naso’ob.
15 Ri cꞌo paroꞌ ri rachuoch antok xtalka ri huora reꞌ, man tika-pa chi ntuoc pa rachuoch chi cꞌo niruma-pa, choj tiꞌa;
15 Orot yait ana bar afe’en ema’am men narubir o nare ana bar wanawanan narun ana sawar nabow.
16 y ri cꞌo pan avan, man titzalaj-pa chirachuoch chi nalrumaꞌ ri ru-capa.
16 Orot yait ma masaw ebob men namatabir bar ana faifuw nabaimih,
17 ¡Can juyeꞌ quivach ri ixokiꞌ ri icꞌo encinta (embarazada) antok xtalka ri kꞌij reꞌ, y quireꞌ jeꞌ ri ixokiꞌ ri cꞌa niquiyaꞌ quitzꞌun ri quixuluꞌ!
17 Nati ana veya’amaim baibin iyab yah auman naatu kek tibitotomanen boro yababan gagamin maiyow hinab!
18 Rumareꞌ tibꞌanaꞌ orar chi antok xquixnumaj, man ta pa ru-tiempo jobꞌ,
18 Kwanayoyoban saise iti sawar men yakukur ana veya namatar.
19 ruma antok xtalka ri kꞌij reꞌ, can nem ri sufrimiento ri xtipa, ri man jun bꞌay quireꞌ rubꞌanun xa-jan antok bꞌanun-pa ri roch-ulief ruma ri Dios, ni xtalka chic jun bꞌay ri sufrimiento reꞌ.
19 Anayabin iti bai’akir kakafin boun emamatar i aneika God tafaram bimatar iti na’atube men matar naatu boro men namatar maiye.
20 Y xa ta ri Ajaf Dios man ta nuꞌon coꞌl cha ri tiempo richin ri sufrimiento, man jun nicolotaj. Pero cuma ri i-ruchoꞌn chic, can xtuꞌon coꞌl cha ri tiempo reꞌ.
20 Baise Regah nati veya men tayayakabum na’at, sabuw boro men yawas hitab, baise i ana sabuw rurubiniyih isah iti veya yakabum.
21 Chupan ri kꞌij reꞌ, xa icꞌo ri xcaꞌeꞌn chiva: Titzꞌataꞌ, ja cꞌo vaveꞌ ri Cristo, o xa niquiꞌej chiva: Titzꞌataꞌ, ja cꞌo chila, man tinimaj.
21 Naatu nati ana veya orot yait isa nao, ‘Kwanuw Keriso enan kwa’itin’, o iban ‘Iti ema’am!’ Men kwanitumitum.
22 Ruma xcaꞌpa falsos cristos y falsos profetas. Ijejeꞌ xcaꞌquiꞌan milagros y señales chi xtiquiꞌan maña chica ri vinak. Y ijejeꞌ nicajoꞌ xtiquiꞌan maña chica hasta ri i-choꞌn chic ruma ri Dios.
22 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab orot na’atube boro hinatit ina’inan ta ta, naatu baifofofor fairih hinasinaf sabuw hinabonawiyih hai ef hinasair, naatu hai ef nama’am na’at God ana roubinen sabuw auman boro hai ef hinawasa’ir.
23 Pero ixreꞌ can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Can ja yan xinꞌej can chiva nojiel ri xcaꞌbꞌanataj.
23 Sawar iti etei isah ao kwanonowarabo namatar, imih kwanakaifi gewas!
24 Chupan ri tiempo reꞌ, antok kꞌaxnak chic ri sufrimiento, ri kꞌij man chic xtitzuꞌn ta, y ri icꞌ man xtuyaꞌ ta chic rusakil.
24 Baise nati bai’akir hinamamatar ana veya,
25 Ri estrellas (chꞌumil) xcaꞌtzak-pa chicaj. Can nojiel cꞌa ri icꞌo chicaj xcaꞌsilos.
25 daman auyomane boro hinihururuw hinare,
26 Entonces xtitzꞌatataj ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, chi xtika-pa chupan mukul riqꞌuin namalaj poder y namalaj rukꞌij.
26 “Nati ana veya’amaim Orot Natun boro kasakasaw wanawananamaim nanan kwana’itin ana fair bonamanamarin auman.
27 Y xcaꞌrutak ri ru-ángeles chi ncaꞌquimol ri i-ruchoꞌn chic. Can xcaꞌquimol quinojiel ri icꞌo oriente, ri icꞌo occidente, ri icꞌo norte y ri icꞌo sur. Can xcaꞌquimol quinojiel ri i-ruchoꞌn chic; chica-na lugar ri roch-ulief icꞌo-ve.
27 I boro ana tounamatar niyafarih hinatit tafaram tutufin wanawanan ana huhun etei kwafe’en imaim hinarun hinatit God ana roubiniyen sabuw hinabow hinan yomanin hinatit.
28 Chirij ri víquix tivatamaj ri parábola (cꞌambꞌal-tzij): Antok ncaꞌjotoyin-pa ri rukꞌaꞌ y ncaꞌiel-pa ri ruxak, ivataꞌn chi ri ru-tiempo ri sakꞌij ya nalka.
28 “Ai fofou rourinamaim ebi’obaiyi kwana’itin, ai famefamenamaim rourin narusasar kwana’i’itin kwa boro kwanao ai abeb ana veya tit,
29 Y quireꞌ jeꞌ antok xtitzꞌat chi ncaꞌbꞌanataj ri kax ri xinꞌej, tivatamaj cꞌa chi ya nalka ri kꞌij reꞌ. Can cierca chic cꞌo-ve-pa.
29 ef i nati ta’imon sawar iti hinamatar kwana’i’itin, kwa i kwanaso’ob veya i nakabom, iyubin etawan awan ebatabat.
30 Can ketzij niꞌej chiva, chi nojiel reꞌ xtibꞌanataj antok ri vinak richin ri tiempo vacame cꞌa icꞌo ri choch-ulief.
30 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti tema’am boro hinama’am sawar namatar hina’itinibo hinamorob.
31 Ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis. Pero ri nuchꞌabꞌal man xtiqꞌuis ta quireꞌ, xa can xtibꞌanataj ri nuꞌej.
31 Mar tafaram boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.”
32 Pero ri kꞌij y ri huora antok xtipa chic, man jun taꞌmayuon. Nixta ri ángeles ri icꞌo chila chicaj man cataꞌn ta jampeꞌ. Ni ri Rucꞌajuol ri Dios man rataꞌn ta, xa joꞌc ri Rutataꞌ Dios taꞌmayuon reꞌ.
32 “Men yait ta veya o fur so’obamih, tounamatar no maramaim na’atube i Natun, baise Tamah akisinamo so’ob.
33 Rumareꞌ ixreꞌ can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, man timastaj chiva chi ntivoyoꞌiej-apa y tibꞌanaꞌ orar, ruma man ivataꞌn ta jampeꞌ xtalka ri kꞌij chi xtipa chic.
33 Mata toniwa’an kwanabat yewayew, anayabin veya men kwaso’ob mar biy boro namatar.
34 Can junan riqꞌuin ri xuꞌon jun ache ri xuyaꞌ can ri rachuoch y niꞌa naj, jajaꞌ xuyaꞌ can autoridad pa quikꞌaꞌ ri rusamajiel y xuyaꞌ can quisamaj chiquijunal. Y cha ri nuchajij can ri rachuoch, nuꞌej can cha chi can tuyoꞌiej-apa.
34 Ana itinin i nanawan orot na’atube, orot bainanawanamih ana’akir wairafih boro ta’ita’imon bowabow nitih. Naatu orot etawan kaifin isan ya’iyai boro nau, matan toniwa’an etawan nakaif nama.
35 Rumareꞌ, man timastaj chiva chi ntivoyoꞌiej-apa, ruma man ivataꞌn ta jampeꞌ xtalka ri Rajaf-jay. Ruma nak xa nalka antok nuꞌon-ka chakꞌaꞌ, o pa nicꞌaj-akꞌaꞌ, o antok nitzirin-pa ri mamaꞌ o macꞌajan.
35 Imih mata toniwa’an, anayabin kwa men kwaso’ob orot bar matuwan i boro biy namatabir, rabirab nan, o fai inusabobor, kwasiy hinao ana veya, o yasi’uw,
36 Ruma antok xtipa chic jun bꞌay, jun arapienta. Can tivoyoꞌiej-apa chi quireꞌ man nquixalrilaꞌ ta nquixvar.
36 naniyan meyemeye natitit na’at men kwana’inu’in natitamih.
37 Y incheꞌl ri niꞌej chiva ixreꞌ, can quireꞌ jeꞌ niꞌej chica quinojiel, can quinivoyoꞌiej-apa, xchaꞌ ri Jesús chica ri ru-discípulos.
37 Abisa au’uwi, i sabuw etei isah ao’o, ‘Mata toniwa’an!’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.