Lucas 7

Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al (CAKSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Antok ri Jesús xtanieꞌ riqꞌuin ri tzij chiquivach ri ncaꞌcꞌaxan richin, ja xuoc pa tanamet Capernaum.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Y chireꞌ pa tanamet cꞌo jun capitán ri cꞌo jun ru-esclavo ri altíra nrajoꞌ, pero niyavaj y ya nicon.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Antok ri capitán xraꞌxaj cꞌa chirij ri Jesús, jajaꞌ xaꞌrutak nicꞌaj mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ israelitas ri niquiꞌan gobernar, chi niquicꞌutuj favor cha ri Jesús chi tipa chi nuꞌon sanar ri ru-esclavo.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Y antok ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, xquicꞌutuj favor cha. Y xquiꞌej cha: Can rakalien chi naꞌan ri favor cha ri capitán,
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 ruma jajaꞌ altíra nkojrajoꞌ ojreꞌ israelitas, y xuꞌon jun sinagoga, xaꞌchaꞌ cha.
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Y ri Jesús xꞌa chiquij ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri i-takuon-pa ruma ri capitán. Y antok ri Jesús y ri i-bꞌanak riqꞌuin icꞌo cierca ri rachuoch ri capitán, jajaꞌ xaꞌrutak nicꞌaj ru-amigos chi xalquiꞌej cha ri Jesús: Ajaf, man cꞌa taꞌan molestar-aviꞌ, atreꞌ cꞌo akꞌij, y rumareꞌ man nucꞌul ta chi ncatuoc pa vachuoch.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Y ruma quireꞌ ninaꞌ, mareꞌ man xinvajoꞌ ta chi inreꞌ xibꞌacanun avichin. Joꞌc taꞌej chi ticꞌachoj y ri nu-esclavo xtuꞌon sanar.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Ruma incheꞌl nubꞌanun inreꞌ, cꞌo jun ri nquibꞌano mandar. Y icꞌo soldados i-yoꞌn pa nukꞌaꞌ chi ncaꞌnꞌan mandar. Y antok niꞌej cha jun chi tiꞌa, ja niꞌa; y antok niꞌej cha jun chic chi tipa, ja nipa. Y antok niꞌej cha ri nu-esclavo chi tubꞌanaꞌ jun samaj, can nuꞌon, xaꞌchaꞌ ri achiꞌaꞌ cha.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Y antok ri Jesús xraꞌxaj ri ruꞌeꞌn-el ri capitán, can xchapataj. Y xaꞌrutzꞌat can ri vinak ri i-bꞌanak chirij, y xuꞌej chica: Can niꞌej chiva, chi man jun cꞌa israelita ri viluon ri rucukubꞌan rucꞌuꞌx viqꞌuin incheꞌl ri ache reꞌ.
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Y antok xaꞌtzalaj chirachuoch ri capitán ri i-takuon-el, xquitzꞌat chi ri esclavo ri niyavaj, man chic niyavaj ta.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Jun chic kꞌij, ri Jesús xꞌa jun tanamet rubꞌinan Naín, y i-bꞌanak jeꞌ iqꞌuiy ri ru-discípulos riqꞌuin. Y iqꞌuiy vinak jeꞌ i-bꞌanak chirij.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Antok ri Jesús y ri i-bꞌanak riqꞌuin ya ncaꞌuoc chupan ri tanamet Naín, xquitzꞌat chi cꞌamun-pa jun quiminak chi niꞌmuk. Ri quiminak reꞌ jun alaꞌ, ral jun malcaꞌn-ixok. Ri malcaꞌn-ixok reꞌ, xa jun oc ral cꞌo. Y iqꞌuiy vinak ri i-bꞌanak riqꞌuin ri ixok.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Y antok ri Ajaf Jesús xutzꞌat ri ixok reꞌ, xujoyovaj roch y xuꞌej cha: Man chic catuokꞌ.
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Y ri Jesús xjiel-apa y xutzꞌom-apa ri rucáxa ri quiminak, y ri i-cꞌuayuon richin ri quiminak xaꞌpiꞌie-ka. Y xuꞌej cha ri quiminak: Alaꞌ, chava atreꞌ niꞌej, capalaj.
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Entonces ri alaꞌ ri quiminak xpalaj-pa y xbꞌatzijuon-pa. Y ri Jesús xuya-el ri alaꞌ cha ri rutieꞌ.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Y quinojiel ri xquitzꞌat ri xbꞌanataj altíra xquixiꞌij-quiꞌ. Y xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y niquiꞌej: Jun Namalaj Profeta xpalaj-pa chikacajol, y ri Dios xutak-pa ri ru-favor chikacajol ojreꞌ ri rutanamit, xaꞌchaꞌ ri vinak.
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Y ri xuꞌon ri Jesús xꞌa rutzijoxic nojiel Judea, y xꞌa jeꞌ rutzijoxic nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo-pa cierca ri Judea.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Ri ru-discípulos ri Juan el Bautista xquiꞌej cha nojiel ri xuꞌon ri Jesús. Rumareꞌ ri Juan el Bautista xaꞌrayuoj icaꞌyeꞌ chiquivach ri ru-discípulos,
18 — ausente —
19 y xaꞌrutak-el riqꞌuin ri Jesús chi xbꞌaquicꞌutuj cha: ¿Atreꞌ ri xtipa o nakayoꞌiej chic jun?
19 — ausente —
20 Antok ri i-rutakuon-el ri Juan xaꞌbꞌaka cꞌa riqꞌuin ri Jesús, xquiꞌej cha: Ri Juan el Bautista oj-rutakuon-pa aviqꞌuin, chi nalkacꞌutuj chava: ¿Atreꞌ ri xtipa o nakayoꞌiej chic jun? xaꞌchaꞌ.
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Ja misma huora reꞌ, ri Jesús xaꞌruꞌon sanar qꞌuiy vinak ri ncaꞌyavaj. Xaꞌruꞌon jeꞌ sanar nicꞌaj riqꞌuin itziel tak yabꞌil. Xaꞌralasaj jeꞌ itziel tak espíritus ri icꞌo quiqꞌuin nicꞌaj, y xuꞌon jeꞌ chica iqꞌuiy muoy chi xaꞌtzuꞌn.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Y ri Jesús xuꞌej chica: Quixꞌin, tiꞌej cha ri Juan ri xitzꞌat y ri xivaxaj-el: Ri muoy ncaꞌtzuꞌn; ri ncaꞌjacajot ncaꞌin, otz ncaꞌin; ri cꞌo ri yabꞌil lepra chiquij, ncaꞌcꞌachoj; ri man ncaꞌcꞌaxan ta, vacame ncaꞌcꞌaxan; ri quiminakiꞌ ncaꞌcꞌastaj-pa; y chica ri i-puobra nitzijos ri evangelio.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Y tiꞌej jeꞌ cha chi jun ri can rucukubꞌan rucꞌuꞌx viqꞌuin y man nquiruyaꞌ ta can, can jaꞌal tiquicuot, xchaꞌ ri Jesús chica.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Y antok ri i-rutakuon-pa ri Juan el Bautista xaꞌa, ri Jesús xaꞌruꞌej utzulaj tak tzij chirij ri Juan el Bautista chiquivach ri vinak ri icꞌo chireꞌ. Y quireꞌ ri xuꞌej chica: ¿Chica ri xbꞌaꞌitzꞌataꞌ chupan ri lugar desierto? ¿Jun aj ri nisilos ruma ri cakꞌiekꞌ?
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Pero ¿chica ri xbꞌaꞌitzꞌataꞌ chireꞌ? ¿Jun ache ri jaꞌal tak tziak rucusan? Ri achiꞌaꞌ ri niquicusaj jaꞌal tak tziak y cꞌo ta man cꞌo niquiꞌan, xa pa tak qui-palacios ri reyes ncaꞌcꞌujie-ve.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Pero ¿chica ri xbꞌaꞌitzꞌataꞌ? ¿Jun profeta? Quireꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chic chica: Pero más nem que choch jun profeta.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Y chirij cꞌa ri Juan nichꞌo-ve ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can ri nuꞌej:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Y niꞌej cꞌa chiva, chi chiquicajol ri profetas ri i-alaxnak choch-ulief, man jun más nem choch ri Juan el Bautista. Pero ri más coꞌl-oc pa ru-reino ri Dios, más nem choch ri Juan.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Y chireꞌ icꞌo iqꞌuiy vinak y ri maloy-impuestos ri i-bꞌanun bautizar ruma ri Juan. Y antok ijejeꞌ xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, xquiꞌej chi ri Dios can choj-ve.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Pero ri achiꞌaꞌ fariseos y ri maestros richin ri ley, man xka ta chiquivach ri xrajoꞌ ta xuꞌon ri Dios quiqꞌuin. Ijejeꞌ man xcajoꞌ ta xaꞌan bautizar ruma ri Juan.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Y ri Ajaf Jesús xuꞌej: ¿Choj-iqꞌuin cꞌa niꞌan comparar ri vinak richin ri tiempo vacame? ¿Y choj-iqꞌuin i-junan-ve?
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Ri vinak reꞌ xa i-junan quiqꞌuin ri acꞌolaꞌ ri ncaꞌcꞌujieꞌ pa tak bꞌay, ri can ncaꞌsiqꞌuin ncaꞌchꞌoꞌ chiquivach antok ncaꞌtzꞌan, y niquiꞌej: Xkaxupuj flautas chivach y man xixxajo ta. Xkabꞌixaj bꞌix richin bꞌis chivach y man xixuokꞌ ta. Quireꞌ niquiꞌej ri acꞌolaꞌ chupan ri atzꞌanien.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Ruma antok xalka ri Juan el Bautista, jajaꞌ man xucꞌux ta simíta ni man xukun ta jeꞌ vino. Y ixreꞌ ntiꞌej chi jajaꞌ cꞌo itziel espíritu riqꞌuin.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Y vacame xalka ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, nutej utzulaj tak teꞌj y nukun jeꞌ vino, y ixreꞌ ntiꞌej chi joꞌc vaꞌen nrajoꞌ, y ntiꞌej chi jun kꞌabꞌariel, qui-amigo ri maloy-impuestos y qui-amigo ri vinak ri aj-bꞌanoy-pecado.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Pero ri runoꞌj ri Dios can kꞌalaj pa quicꞌaslien quinojiel ri ncaꞌniman richin, xchaꞌ ri Jesús.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Y cꞌo jun ache fariseo xuꞌon rogar choch ri Jesús chi nivaꞌ chirachuoch. Y antok ri Jesús xuoc-oc pa rachuoch ri ache, xtzꞌuye-apa chirij ri mesa.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Y chupan ri tanamet, jun ixok ri itziel rucꞌaslien xunaꞌiej chi ri Jesús cꞌo chirij mesa chirachuoch ri jun ache fariseo. Rumareꞌ jajaꞌ xalka chireꞌ rucꞌamun-pa jun frasco ri bꞌanun cha alabastro y cꞌo jun jubꞌul akꞌuon chupan.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Y ri ixok reꞌ xbꞌacꞌujieꞌ cꞌa chirij ri Jesús chirakan, altíra ntuokꞌ. Y ri ruyaꞌl nakꞌaroch ri ixok reꞌ ncaꞌka-ka chirij rakan ri Jesús. Jajaꞌ ncaꞌrusuꞌ rakan ri Jesús cha ri ruveꞌ, y ncaꞌrutzꞌubꞌaj jeꞌ ri rakan, y nuyaꞌ jeꞌ ri jubꞌul akꞌuon chirij ri rakan.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Y antok ri ache fariseo ri xbꞌano invitar richin ri Jesús xutzꞌat ri xuꞌon ri ixok, xuꞌon-ka pensar: Xa ta ketzij chi profeta, nunaꞌiej ri chica nitzꞌamo la rakan y ri chica chi ixok la. Ruma la jun ixok la xa itziel rucꞌaslien.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache fariseo: Simón, cꞌo jun kax ri nivajoꞌ niꞌej chava. Ri Simón xuꞌej cha: Taꞌej cꞌa Maestro.
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Y ri Jesús xuꞌej cha: Jun ache ri niyoꞌn miera pa kajic icꞌo icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri quibꞌanun quicꞌas riqꞌuin. Jun chiquivach, quinientos denarios rucꞌas, y ri jun chic, cincuenta denarios rucꞌas.
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Pero ruma ri achiꞌaꞌ reꞌ man ncaꞌtiquir ta niquitzoliej ri quicꞌas, ri ache ri yaꞌyuon ri miera pa kajic xuꞌej chica: Xa tiqꞌuis chireꞌ, xchaꞌ chica. Y ri Jesús xuꞌej cha ri Simón ri fariseo: Taꞌej cꞌa, ¿chica chiquivach ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ ri más xtajoꞌn richin ri ache ri niyoꞌn miera pa kajic?
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Ri Simón xuꞌej: Inreꞌ niꞌej chi ja ri más qꞌuiy rucꞌas. Y ri Jesús xuꞌej cha ri Simón: Jaꞌ, quireꞌ.
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Y ri Jesús xutzꞌat-apa ri ixok antok xuꞌej cha ri Simón ri fariseo: ¿Natzꞌat ri ixok la? Antok inreꞌ xinuoc-pa pan avachuoch, man xayaꞌ ta nuyaꞌ chi xchꞌaj vakan. Pero ri ixok reꞌ xaꞌruchꞌaj ri vakan riqꞌuin ri ruyaꞌl nakꞌaroch, y xaꞌrusuꞌ cha ri ruveꞌ.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Quireꞌ jeꞌ antok xinuoc-pa, man xinatzꞌubꞌaj ta chi xinaꞌan saludar. Pero ri ixok reꞌ, xa-jan antok xinuoc-pa, man nitanieꞌ ta chi nutzꞌubꞌaj ri vakan.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Atreꞌ man xakꞌej ta aceite pa nujaluon antok xinuoc-pa. Pero ri ixok la, jun jubꞌul akꞌuon ri xuyaꞌ chirij ri vakan.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Rumareꞌ niꞌej chava atreꞌ Simón, chi ri qꞌuiy ru-pecados ri i-rubꞌanun ncaꞌan perdonar, ruma altíra nrajoꞌ ri xbꞌano perdonar ri ru-pecados. Pero ri man qꞌuiy ta ru-pecados ri niꞌan perdonar, xa man can ta nrajoꞌ ri xbꞌano perdonar ri ru-pecados.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ixok: Ri a-pecados xaꞌan perdonar.
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Y ri vinak ri junan i-tzꞌuyul riqꞌuin ri Jesús chirij ri mesa, niquiꞌej chiquivach: ¿Chica chi ache va, chi nuꞌon jeꞌ perdonar pecados? ncaꞌchaꞌ.
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ixok: Ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin, xacolotaj. Vacame caꞌin en paz.
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.