Lucas 18

Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al (CAKSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Y ri Jesús xutzijuoj jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica ri ru-discípulos chi nucꞌut chiquivach chi nicꞌatzin chi siempre niquiꞌan orar y man tiquimalij.
1 Jesu bai’obaiyen ta oroubonamaim ana bai’ufununayah i’obaiyih eo, “Mar etei kwanayoyoyoban, men guban nahurir yoyoban kwanihamiyimih.”
2 Jajaꞌ xuꞌej chica: Chupan jun tanamet cꞌo jun juez ri man nuxiꞌij ta riꞌ choch ri Dios, y man jun jeꞌ quikalien nuꞌon chica ri vinak.
2 “Veya ta bar merar gagamin ta’amaim tur nowarayan orot ta nati’imaim ma’am, i men kafa’imo God isan birubir naatu orot babin isah birubirumih.
3 Y chupan jeꞌ ri tanamet reꞌ, cꞌo jun malcaꞌn-ixok ri ntiel-ntuoc riqꞌuin ri jun juez reꞌ, y nuꞌej cha: Tabꞌanaꞌ justicia chirij ri bꞌanayuon itziel chuva.
3 Nati bar meraramaim i kwafur babin auman ma’am. Nati babin mar etei tur nowarayan orot ifefeyan eo, ‘Ayu akokok inibaisu au kamabiy wairafin airi kwanao ayu ana ma gewas.’
4 Y qꞌuiy tiempo xakꞌax y ri juez reꞌ man nrajoꞌ ta nuꞌon arreglar ri ru-problema ri malcaꞌn-ixok. Pero jun kꞌij ri juez reꞌ xuꞌej-ka pa ránima: Mesque man nixiꞌij ta viꞌ choch ri Dios, ni man jun jeꞌ quikalien niꞌan chica ri vinak,
4 Veya moumurih maiyow orot iti babin ana fefeyan nonowar men kafa’imo abisa ta sinafumih. Baise yomaninamaim taiyuwin ma binotanot eo, ‘Ayu i men God abibiruw naatu orot babin men akakafiyih.
5 pero ruma ri ixok reꞌ ntiel-ntuoc viqꞌuin, mejor niꞌan arreglar. Ruma xa man niꞌan ta, xtakꞌax nucꞌuꞌx riqꞌuin ruma siempre xtalka.
5 Baise iti babin i mar etei isau enan, gewasin babin i boro anibais nama gewas, saise men mar etei nan ayu nihaharu’umih.’”
6 Y ri Ajaf Jesús xuꞌej: Xivaxaj ri xuꞌej ri juez reꞌ, mesque jajaꞌ man otz ta nuꞌon.
6 Naatu Regah Jesu eo, “Tur nowarayan orot kakafin ana tur kwanowar.
7 ¿Y será que ri Dios man ncaꞌrutoꞌ ta came ri i-ruchoꞌn chic, ri chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ niquiꞌan orar? ¿Ri Dios man chaꞌnin ta came xcaꞌruto-pa?
7 Naatu kwanotanot God ana roubinen sabuw fai mar isan hinarererey boro men na’itin nibaisih hinama gewas? Naatu baibaisih isan boro nama narubirabir?
8 Inreꞌ niꞌej chiva chi chaꞌnin xcaꞌruto-pa. Y antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay vaveꞌ ri choch-ulief, ¿cꞌa icꞌo came quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios? xchaꞌ ri Jesús.
8 Baise a tur ao’owen, God i boro hai yababan na’itin naatu boro matan nakabiy nasinaf. Baise Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaramamaim boro sabuw baitumatumayah natita’urih.”
9 Y ri Jesús xuꞌej chic cꞌa jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach ri vinak, ruma icꞌo chiquivach ijejeꞌ ri niquinaꞌ chi i-choj tak vinak, y xa itziel ncaꞌquitzꞌat ri nicꞌaj chic. Rumareꞌ ri Jesús xuꞌej:
9 Sabuw afa taiyuwih tebora’ahih gewasih terouw, taih tuwah tinunufuruwih isan, Jesu oroubonamaim eo.
10 Icꞌo icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri xaꞌbꞌaka pa templo chi niquinaꞌ orar: Jun fariseo, y jun maloy-impuestos.
10 “Ana veya ta orot rou’ab hitit hin Tafaror Baremaim yoyoban isan, orot ta i Pharisee, naatu orot ta i kabay o’onayan.
11 Ri ache fariseo paꞌl nuꞌon orar, y nuꞌej chupan ri ru-oración: Dios, tiox bꞌaꞌ niyaꞌ chava ruma inreꞌ man in junan ta quiqꞌuin ri nicꞌaj chic. Ruma ri nicꞌaj chic i-alakꞌomaꞌ, ncaꞌquicanuj jeꞌ nicꞌaj chic ixokiꞌ mesque i-cꞌulan, y man quicꞌuan ta jun choj cꞌaslien. Ni man in junan ta jeꞌ riqꞌuin ri jun ache maloy-impuestos la.
11 Pharisee orot akisin nabin bat yoyoban eo, ‘God a merar ayiy gagamin maiyow, anayabin ayu i men sabuw afa na’atube’emih, ayu men kabat mowan, men baifufuwenayan, men bainowan mowan, men taituwau a’aawah ufuh a nan, naatu ayu i men iti kabay o’onayan na’atube.
12 Ruma inreꞌ caꞌyeꞌ kꞌij chupan jun semana niꞌan ayuno. Y nojiel ri nichꞌec, nicꞌan-el ri décima parte cha, y niyaꞌ chava atreꞌ, xchaꞌ ri ache fariseo chupan ri ru-oración.
12 Fur ta’imon wanawanan mar rou’ab ayoyohar naatu au kabay abaib roumukur etei o a siwar abit ofafaramaim eo na’atube.’
13 Pero ri ache maloy-impuestos cꞌa naj cꞌo can chi nuꞌon orar. Pero rulucubꞌan rujaluon; ruma choch jajaꞌ man otz ta chi nitzuꞌn-el chicaj, y nutin cꞌa roch-rucꞌuꞌx cha ri rukꞌaꞌ y nuꞌej cꞌa: Dios, tajoyovaj noch, ruma inreꞌ in jun ache pecador chavach.
13 Baise kabay o’onayan akisin babanane bat, uwan yi dogoron rab yoyoban eo, ‘God kwiwanbabanu, ayu bowabow kakafin wairafu.’
14 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Can niꞌej chiva chi ri ache maloy-impuestos xtzalaj chirachuoch, man jun chic ru-pecado choch ri Dios. Pero ri ache fariseo man quireꞌ ta xtzalaj. Ruma chica-na cꞌa ri nunaꞌ chi altíra rakalien, xa xtiꞌan cha chi manak rakalien. Pero ri nunaꞌ chi manak-oc rakalien, nem xtiꞌan cha, xchaꞌ ri Jesús.
14 A tur ao’owen, orot rou’ab yoyoban ufunamaim au bar hinan kabay o’onayan God matanamaim i roumutufuren bai yasisiramaim ana ubar in, men Pharisee. Anayabin orot yait taiyuwin ebobora’ah God boro nab nayare, baise orot babin yait taiyuwin eyayare God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
15 Y ri vinak ncaꞌquicꞌam-pa ri acꞌolaꞌ riqꞌuin ri Jesús, chi nuyaꞌ rukꞌaꞌ pa quiveꞌ chi ncaꞌruꞌon bendecir. Pero ri discípulos xquitzꞌat y xaꞌquichꞌolij ri vinak chi man tiquiꞌan quireꞌ.
15 Sabuw afa natunatuh Jesu baigegewasinih isan hibow hina biyan hititit, ana bai’ufununayah hi’itih, sabuw higam hi’uwih.
16 Pero ri Jesús xaꞌrayuoj ri acꞌolaꞌ y xuꞌej chica ri ru-discípulos: Tiyaꞌ permiso chica ri acꞌolaꞌ chi ncaꞌpa viqꞌuin inreꞌ, y man quiꞌikꞌat. Ruma ri ru-reino ri Dios xa quichin ri i-incheꞌl acꞌolaꞌ.
16 Baise Jesu kek eafih hina biyan hitit naatu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyou titit, men kwanao tanihimih, anayabin sabuw iyab dogoroh iti kek gidigidih na’atube God ana aiwobomaim boro hinarun.
17 Y can ketzij ri niꞌej chiva, chi xa jun man nuꞌon ta recibir ri ru-reino ri Dios incheꞌl nuꞌon jun acꞌual, man xtuoc ta chupan.
17 A tur ao’owen, orot yait nayare iti kek na’atube God ana aiwobomaim boro narun.”
18 Y cꞌo jun cꞌajol ache principal xucꞌutuj cha ri Jesús: Utzulaj Maestro, ¿chica niꞌan chi nivil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta? xchaꞌ cha.
18 Jew sabuw hai bonawiyenayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan Gewas, kuo anowar, abisa anasinaf boro yawas ma’ama wanatowan anab.”
19 Y ri Jesús xuꞌej cha: ¿Karruma naꞌej otz chuva inreꞌ? Ruma man jun vinak otz, xa joꞌc ri Dios otz.
19 Jesu iya’afut eo, “O aisim ayu orot gewasu irouw kuo’o? Men yait ta gewasinamih, baise God akisinamo i gewasin.
20 Avataꞌn ri mandamientos ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés ri ojier can, ri nuꞌej: Ri at-cꞌulan, man tavucꞌuaj-aviꞌ riqꞌuin jun chic; man caquimisan; man catalakꞌ; man tatzꞌak tzij chirij jun chic; caꞌbꞌanaꞌ respetar ri atie-atataꞌ.
20 Ofafar etei Moses ana Bukamaim kikirum iso’ob? ’Taituwa a’aawah ufuh men inan, men sabuw ina’asbunuw, men inabain, men inifufuwen, men inayanuw, naatu hinat tamat fanah inabosiyasiyar.’”
21 Y ri cꞌajol ache xuꞌej cha ri Jesús: Nojiel reꞌ cꞌa in coꞌl-oc nutzꞌamuon-pa rubꞌanic, xchaꞌ.
21 Orot iya’afut eo, “Ayu kek ana veya’ika abusuruf iti ofafar etei ai’ufnunen, men ta astu’ubimih.”
22 Antok ri Jesús xraꞌxaj reꞌ, xuꞌej: Cꞌa cꞌo jun kax ri man abꞌanun ta. Tacꞌayij nojiel ri cꞌo aviqꞌuin y ri rajal tajachaꞌ chiquivach ri i-puobra, chi quireꞌ nicꞌujieꞌ abꞌayomal chicaj. Y catam-pa viqꞌuin y ncaꞌa chuvij, xchaꞌ cha.
22 Jesu nonowar ufunamaim eo, “Sawar ta’imonamo men isinafumih. Inan sawar etei inabow sabuw hinatobon naatu kabay yababan wairafih inafaramih. Imaibo inan ayu ni’ufnunu, saise maramaim o boro totobuyoy wairaf inamatar.”
23 Y antok ri cꞌajol ache xraꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, altíra xbꞌisuon-ka, ruma qꞌuiy ri rubꞌayomal cꞌo.
23 Baise orot iti tur nonowar ana maramaim ana yababan ra’at, anayabin i totobuyoy wairafin.
24 Y antok ri Jesús xutzꞌat chi altíra xbꞌisuon-ka, xuꞌej: ¡Ri cꞌo qꞌuiy quibꞌayomal, can cuesta chi ncaꞌuoc pa ru-reino ri Dios!
24 Jesu iti orot biyababan itin basit eo, “Sabuw iyab totobuyoy wairafih maramaim run isan boro isah nafokar.
25 Ruma xa más fácil nakꞌax jun camello chupan jun ruvaruol jun acúxa, que choch jun bꞌayuon chi ntuoc pa ru-reino ri Dios.
25 Sinak ana sou awan kikimin camel imaim boro karam nasorabon, baise orot totobuyoy wairafin God ana aiwobomaim run isan boro men karam narun.”
26 Ri xaꞌcꞌaxan ri xuꞌej ri Jesús, xquiꞌej: ¿Chica cꞌa xticolotaj? xaꞌchaꞌ.
26 Sabuw iti tur hinonowar hio, “Orot yait i boro yawas natita’ur?”
27 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ri vinak man nojiel ta ncaꞌtiquir niquiꞌan, pero ri Dios nojiel nitiquir nuꞌon, xchaꞌ chica.
27 Jesu iyafutih eo, “Sabuw isah i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow.”
28 Y jareꞌ antok ri Pedro xuꞌej: Ojreꞌ kayoꞌn can ri kax kichin y oj-bꞌanak chavij.
28 Imaibo Peter, Regah isan eo, “Aki ai bar ai tumar o abi’ufnuni ku’itin.”
29 Y ri Jesús xuꞌej chica: Can ketzij ri niꞌej chiva, chi chica-na ri ruyoꞌn can rachuoch, o rutie-rutataꞌ, o runimal, o ruchakꞌ, o raxjayil, o ralcꞌual, chi nuꞌon rusamaj ri Dios y ncaꞌrutoꞌ ri ncaꞌuoc pa ru-reino ri Dios;
29 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, orot yait ana bar, aawan, natunatun, taintuwan, hinah tamah, ihamiyen God ana aiwob isan i’akir ebowabow
30 can qꞌuiy yan ri xtiyoꞌx cha chupan ri tiempo vacame. Y chupan-apa ri jun chic tiempo ri chakavach-apa, can xtiyoꞌx cha ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
30 boro sawar moumurih na’in iti tafaramamaim tafan hinaya’abar nabow naatu yawas mar boro enan ma’ama wanatowan boro nab.”
31 Y ri Jesús xaꞌrucꞌuaj aparte ri doce (cabꞌalajuj) discípulos chi nichꞌoꞌ quiqꞌuin, y xuꞌej: Ixreꞌ ivataꞌn chi cꞌa pa tanamet Jerusalén nkuꞌa-ve-el, y chireꞌ qꞌuiy ri xtiꞌan cha ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. Ruma chireꞌ xtibꞌanataj nojiel ri tzꞌibꞌan can chirij cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.
31 Jesu ana tur abarayah nah 12 buwih nabinamaim iuwih eo, “Kwananowar! It i au Jerusalem tayey, naatu nati’imaim dinab oro’orot Orot Natun isan abisa mataramih hio hikikirum boro imaim yabin namatar.
32 Xtijach pa quikꞌaꞌ ri vinak ri man israelitas ta. Y ri vinak reꞌ xcaꞌtzeꞌn chirij, xtiquiꞌej pakon tak tzij cha y xtiquichubꞌaj.
32 Nati’imaim i boro hinab Eteni Sabuw umahimaim hinayai, hinab hini’i’iyab, hinigigim, hinakwaitututur, hinawabir naatu hina’asabun namorob.
33 Después antok quichꞌayuon chic, xtiquiquimisaj. Pero chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
33 Baise veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.”
34 Pero ri ru-discípulos man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) ri xuꞌej. Ri tzij reꞌ xa avan chiquivach, rumareꞌ joꞌc xcaꞌxaj y man cataꞌn ta ri chica xrajoꞌ xuꞌej chica.
34 Naatu bai’ufununayah Jesu abisa eo men kafa’imo tur naniyan hibai hinotaboun. Anayabin kawen turamaim eo naniyan bain isan fokar.
35 Antok ri Jesús ya ntuoc pa tanamet Jericó, chuchi-bꞌay tzꞌuyul jun ache muoy chi nucꞌutuj ru-limosna.
35 Jesu yena Jericho biyubin auman orot ta matan fim nati ef yanamaim ma fefefeyan.
36 Y antok ri muoy reꞌ xraꞌxaj chi qꞌuiy vinak ncaꞌkꞌax, xucꞌutuj chi chica reꞌ.
36 Sabuw hinan fanah nowar, basit ibatiyih, “Abisa matar kwa’i’itin?”
37 Y xquiꞌej cha chi ja ri Jesús ri aj-Nazaret ri nakꞌax chireꞌ.
37 Sabuw hiya’afut hio, “Jesu Nazareth matuwan enan.”
38 Y ri ache muoy riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌoꞌ, y xuꞌej: ¡Jesús, ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj noch! xchaꞌ.
38 Basit orot matan fim erererey auman eaf eo, “Jesu David ana’agir kwiwanbabanu.”
39 Y ri vinak ri i-kꞌaxnak choch ri Jesús, xquichꞌolij ri ache chi man chic tichꞌo-pa. Pero jajaꞌ xa riqꞌuin más ruchukꞌaꞌ xchꞌo-pa y xuꞌej: ¡Atreꞌ ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj noch! xchaꞌ.
39 Sabuw wan hi’iyon hinan hitatabir orot hikwarar tatab awan fotamih hio. Baise orot matan fim fan sib aumetawat na’in eaf eo, “David ana agir kwiwanbabanu!”
40 Y ri Jesús xpiꞌie-ka y xuꞌej chi ticꞌamar-pa choch. Y antok cꞌo chic ri ache choch, xucꞌutuj cha:
40 Basit Jesu nutanub bat naatu eo, “Orot kwabai kwana aitin.” Orot hibai hina Jesu biyan hitit, Jesu orot ibatiy.
41 ¿Chica navajoꞌ chi niꞌan? Y ri ache muoy xuꞌej cha: Ajaf, inreꞌ nivajoꞌ nquitzuꞌn, xchaꞌ.
41 “Abisa kukokok isa anasinaf?” Orot iya’afut eo, “Regah ayu akokok matau nigewasin ana nuw maiye.”
42 Y ri Jesús xuꞌej cha: Catzuꞌn cꞌa. Ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin, xacꞌachoj.
42 Basit Jesu orot iu, “Mata igewasin kunuw, abaitumatumamaim ebiyawasi.”
43 Y ri ache muoy ja xtzuꞌn y xꞌa chirij ri Jesús, y nuyaꞌ rukꞌij ri Dios. Y quinojiel ri vinak ri xaꞌtzꞌato chi ri muoy xtzuꞌn, can xquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios.
43 Mar ta’imonamo orot matan igewasin nuw naatu God ana merar yi bora’ara’ah auman Jesu i’ufunun hairi hin. Naatu abisa matar sabuw hi’itin ana maramaim God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.