Lucas 13

Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al (CAKSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Y chupan ri tiempo reꞌ icꞌo nicꞌaj vinak riqꞌuin ri Jesús, y ijejeꞌ xquitzijuoj cha ri xuꞌon ri Pilato chica nicꞌaj achiꞌaꞌ aj-Galilea. Ri Pilato xaꞌruquimisaj antok ja niquiyaꞌ ri chicop choch ri Dios, y ri quiquiqꞌuiel ri chicop y ri quiquiqꞌuiel ri achiꞌaꞌ reꞌ, xa jun xuꞌon cha.
1 Nati ana veya’amaim sabuw afa hina hitit, Galilee sabuw sibor hiya’aya wanawanan Pilate rouw himomorob isan Jesu ana tur hi’owen.
2 Pero ri Jesús xuꞌej chica: ¿Ixreꞌ ntiꞌan pensar chi ri achiꞌaꞌ aj-Galilea reꞌ, quireꞌ xꞌan chica ruma ijejeꞌ más i-pecadores que chiquivach quinojiel ri aj-Galilea?
2 Naatu Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot Galilee wanawanan nati sabuw hai bowabow kakafih ra’at sabuw afa hinatabirih imih biyababan nati na’atube hibai himorob?
3 Niꞌej cꞌa chiva: Man quireꞌ ta. Pero ixreꞌ vi xa man xtitzalaj ta pa ivánima riqꞌuin ri Dios y man ntiꞌan ta ri nrajoꞌ jajaꞌ, xa xquixbꞌaka jeꞌ chupan ri castigo pacheꞌ xaꞌbꞌaka-ve ijejeꞌ.
3 Baise en! A tur ao’owen bowabow kakafihine dogor baikitabir kwanab, baise boro kwanamorob i himomorob na’atube.
4 Antok xaꞌcon ri i-dieciocho pacheꞌ cꞌo-ve ri estanque ri niꞌeꞌx Siloé cha, antok xtzak ri torre chiquij, ¿ixreꞌ ntiꞌan pensar chi más i-pecadores que chiquivach quinojiel ri nicꞌaj chic vinak ri icꞌo chireꞌ pa tanamet Jerusalén?
4 Naatu sabuw 18 Siloam bar gagamin tafan katub re rabih himomorob, kwanotanot Jerusalem wanawanan i akisih hai tafasar ra’at sabuw afa hinatabirih, imih nati na’atube himorob?
5 Niꞌej cꞌa chiva: Man quireꞌ ta. Pero ixreꞌ vi xa man xtitzalaj ta pa ivánima riqꞌuin ri Dios y man ntiꞌan ta ri nrajoꞌ jajaꞌ, xa can xquixbꞌaka jeꞌ chupan ri castigo pacheꞌ xaꞌbꞌaka-ve ijejeꞌ.
5 Baise en! A tur ao’owen, bowabow kakafihine dogor baikitabir kwanab, baise boro kwanamorob i himomorob na’atube.”
6 Y ri Jesús xutzijuoj jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach, y xuꞌej: Cꞌo jun ache ruticuon jun mata víquix ri pa rulief, y xalka chuxieꞌ ri chieꞌ chi xalrucanuj roch, y man jun roch xril.
6 Imaibo Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Veya ta orot ana masaw wanawanan ai fafou tanum yen ra’at. Naatu veya ta ro’oh isan tit na nura’at baise men ro’on ta itin.
7 Rumareꞌ ri rajaf ri ulief xuꞌej cha ri ache ri nisamaj riqꞌuin: Oxeꞌ yan junaꞌ in-patanak chi nalcanuj roch ri chieꞌ reꞌ, y man jun bꞌay ruyoꞌn ta jun roch. Rumareꞌ más otz tachayo-el. ¿Chica xticꞌatzin-ve la xa joꞌc nuqꞌuis ruchukꞌaꞌ ri ulief?
7 Basit nati masaw ana kaifinayan isan eo, ‘Aro, kwamur tounu wanawanan ai iti afe’enamaim ro’on men kafa’imo ta aitin. Akokok inatar nare asir bat ata me ebi’afiy.’
8 Pero ri samajiel xuꞌej cha ri rajaf: Tayaꞌ chic can ri junaꞌ va. Nicꞌot-na ri ulief chuxieꞌ y niyaꞌ na avuona chuxieꞌ.
8 Baise orot ai ana kaifinayan eo, ‘Regah inihamiy kwamur ta’imon nabat tana’itin, ayu boro anamaim hub anab hain ana yai tana’itin.
9 Xa nuyaꞌ roch, otz. Y xa man xtuyaꞌ ta roch, cꞌajareꞌ tachayo-el, xchaꞌ ri samajiel.
9 Maras kwamur ai nabiw na’at basit gewasin, boro tanihamiy nabat, baise men nabiw na’at, imaibo boro inatar nare ina’afun.’”
10 Y chupan jun kꞌij richin uxlanien, ri Jesús nucꞌut chiquivach ri vinak ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chupan jun sinagoga.
10 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Baremaim ma sabuw bi’obaiyih.
11 Y chiquicajol ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, cꞌo jun ixok ri cꞌo dieciocho junaꞌ tiyavaj-pa. Ri ixok reꞌ luculic rij, y man nitiquir ta nipiꞌieꞌ choj. Ri ixok quireꞌ rubꞌanun ruma jun itziel espíritu bꞌanayuon cha.
11 Nati’imaim babin ta afiy kakafih hirab kwatut ma kwamur etei 18 sasawar i na run. Nati babin koun ana rarik i kwabibin, baimutufurin isan biwa’an men karam.
12 Pero antok ri Jesús xutzꞌat ri ixok reꞌ, xrayuoj y xuꞌej cha: Nuoya, vacame at libre choch ri ayabꞌil.
12 Jesu nuw babin i’itin ana veya, babin eaf na nanamaim bat. Imaibo eo, “Babin, a sawowone abiyawasi.”
13 Y xuyaꞌ rukꞌaꞌ paroꞌ ri ixok. Y ri ixok ja xyukutaj ri rij y otz xpiꞌieꞌ. Y ri ixok xuyaꞌ rukꞌij ri Dios.
13 Naatu uman babin tafan yara’ah isan yoyoyoban ana veya, naniyan meyemeye babin koun ana rarik kwabeb inu’in mutufor misir bat God ana merar yi bora’ara’ah.
14 Pero ri ache principal chupan ri sinagoga xpa royoval ruma ri Jesús xuꞌon sanar ri ixok chupan jun kꞌij richin uxlanien; rumareꞌ ri ache reꞌ xuꞌej chica ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ: Ri semana rucꞌuan vakiꞌ kꞌij chi nkusamaj. Y chupan ri vakiꞌ kꞌij reꞌ quixpa chi nquixꞌan sanar, y man ja ta chupan jun kꞌij richin uxlanien.
14 Kou’ay bar ana kaifenayan yan so’ar, anayabin Jesu Baiyarir ana veya’amaim babin iyawas, naatu sabuw iuwih, “Veya etei six wanawananamaim i tanabow naatu yawas kwana kokok nati veya’amaim kwanan yawas kwanab, baise men Baiyarir ana veya’amaim.”
15 Pero ri Ajaf Jesús xuꞌej cha: Ixreꞌ xa caꞌyeꞌ ipalaj. ¿Man came nquiꞌquir ta el ri iváquix o ri iquiej chupan jun kꞌij richin uxlanien, richin nquixꞌa chi ntiyaꞌ quiyaꞌ?
15 Regah orot iya’afut eo, “Wanawanan rerekabih! Baiyarir ana veya kwa taita’imon a donkey o a ox men kwarufamen kwabow kwan harew kwaitih tetomatom?
16 Ri jun ixok reꞌ rumáma can ri Abraham, y ri Satanás cꞌo dieciocho junaꞌ tuluc-pa. ¿Man otz ta came chi niꞌan sanar chupan jun kꞌij richin uxlanien?
16 Iti babin i Abraham uwan ta, Satan bai fatum wainab kwamur etei 18 sawar, naatu boun ana bai’akirane Baiyarir ana veya abobotait yawas baib isan asinaf kakaf?”
17 Antok ri Jesús xuꞌej quireꞌ, quinojiel ri itziel ncaꞌtzꞌato richin xaꞌqꞌuix-ka. Pero ri nicꞌaj chic vinak niquicuot cánima, ruma ri Jesús nem samaj ri nuꞌon.
17 Iti na’atube eo ana veya ana rakit sabuw biyah eohow, baise sabuw moumurih na’in sawar gewasih sinaf hi’i’itan isan hiyasisir.
18 Y ri Jesús xuꞌej: ¿Choj-iqꞌuin junan ri ru-reino ri Dios? ¿Y choj-iqꞌuin niꞌan comparar?
18 Imaibo Jesu ibatiyih, “God ana aiwob itinin i mi’itube? Abisa biyanamaim boro anayai kwana’itin?
19 Xa junan riqꞌuin ri ijaꞌtz richin ri mostaza ri xutic can jun ache pa rulief. Antok xqꞌuiy, can incheꞌl jun nem chieꞌ xuꞌon y ri chicop ri cꞌo quixicꞌ niquiꞌan quisuoc chukꞌaꞌ.
19 Itinin ta i orot ana ai momor ro’on bai in ana masawamaim tanum, naatu kuboun yen ra’at ai mamatar ana veya’amaim, mamu hina famefamenamaim hibatar hima’am na’atube.”
20 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: ¿Choj-iqꞌuin niꞌan comparar ri ru-reino ri Dios?
20 Jesu iban maiye ibatiyih, “God ana aiwob i boro abisa’amaim ana yai kwana’itin?
21 Xa junan riqꞌuin ri levadura ri niruma-pa jun ixok y nuyaꞌ chupan oxeꞌ medida harina y nuxol-riꞌ chupan nojiel, xchaꞌ ri Jesús.
21 Ana itinin ta i babin ana faraw afuninamih bai tew gagamin wanawanan isuwai re yeast auman wanawanan nayai kamat ra’at yen tew awan kakaratan na’atube.”
22 Y ri Jesús xutzꞌom chic bꞌay chi niꞌa pa tanamet Jerusalén. Y nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tak nimaꞌk tanamet y pa tak aldeas pacheꞌ nakꞌax-ve.
22 Imaibo Jesu au Jerusalem yen inan ana maramaim, bar merar gagamih naatu bar merar gidigidih imaim run tit, sabuw i’obaibiyih auman yen in.
23 Y cꞌo jun ri xcꞌutun cha ri Jesús, y xuꞌej cha: Ajaf, ¿man iqꞌuiy ta ri xcaꞌcolotaj? Pero ri Jesús chica quinojiel xchꞌo-ve, y xuꞌej:
23 Orot babin ta na Jesu ibatiy, “Regah o kunotanot boro sabuw matan ta’amo God yawas nitih?”
24 Can titijaꞌ ikꞌij chi nquixuoc chupan ri puerta ri coꞌl-oc roch; ruma niꞌej cꞌa chiva chi iqꞌuiy cꞌa vinak xticajoꞌ xcaꞌuoc chupan ri puerta reꞌ, pero man xcaꞌtiquir ta xcaꞌuoc.
24 “Kwanabow gewas etawan awan kukurinamaim kwanarun, anayabin sabuw moumurih na’in boro nati etawanamaim run isan hinasinaftobon, baise a tur ao’owen boro men nakaram.
25 Y antok ri Ajaf xtipalaj-pa y xtalrutzꞌapij can ri puerta, ixreꞌ ri majaꞌ quixuoc riqꞌuin, xticꞌoscꞌa-apa y xtiꞌej-apa: Ajaf, Ajaf, tajakaꞌ ri puerta chakavach. Pero jajaꞌ xtuꞌej-pa chiva: Man vataꞌn ta pacheꞌ ix-patanak-ve.
25 Regah bar matuwan namisir etawan nahirihir kwa boro ufun kwanabat etawan kwanarukikitar kwanao, ‘Regah etawan kubotawiy arun,’ naatu i boro nao, ‘Ayu men aso’ob kwa iyab, naatu menane kwana.’
26 Y ixreꞌ xtiꞌej-apa cha: Ojreꞌ ri xojvaꞌ y xkakun yaꞌ aviqꞌuin. Y pa tak bꞌay richin ri katanamit, chireꞌ xacꞌut-ve ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
26 Imaibo kwa boro kwaniya’afut kwanao, ‘Aki o bairi taa tatom, naatu ai bar ai meraramaim ibi’obaibiyi iso’ob, aisim kukakasiy.’
27 Pero jajaꞌ xtuꞌej-pa chiva: Xinꞌej yan chiva chi inreꞌ man vataꞌn ta pacheꞌ ix-patanak-ve. Quixiel-el viqꞌuin, ruma ixreꞌ joꞌc itziel tak kax ri ntiꞌan, xticha-pa.
27 Baise i boro nao maiye, ‘Ayu men aso’ob kwa iyab naatu menane kwana. Biyau’umaim kwatit sa’ab kwan, bowabow kakafin sinafuyah.’
28 Y antok xquiꞌtzꞌat ri Abraham, ri Isaac, ri Jacob y quinojiel ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, chi icꞌo pa ru-reino ri Dios; chireꞌ xquixuokꞌ y xtikꞌachꞌachꞌiej ivoray ruma xixcꞌujieꞌ can juviera.
28 Naatu boro narukouwi ufun kwanatit kwanama kwanarerey, wa kwanayob kakikak hiniwa’an, naatu kwananuwanuw boro Abraham, Isaac, Jacob naatu dinab oro’orot God ana aiwobomaim hinabat hinabiyasisir kwana’itih!
29 Ruma xcaꞌpa vinak oriente, occidente, norte y sur ri in-quiniman. Ijejeꞌ xcaꞌbꞌatzꞌuyeꞌ chirij ri mesa pa ru-reino ri Dios.
29 Sabuw boro veya yeninane, veya ra’iyinane, naatu torene, oyawane etei hinaru’ay God ana aiwobomaim hai efan hinabow hinamare hinama hiyuw hinaa hinabiyasisir boro kwana’itih.
30 Y nicꞌaj ri icꞌo pa ruqꞌuisbꞌal vacame, xcaꞌcꞌujieꞌ nabꞌayal y nicꞌaj ri icꞌo nabꞌayal vacame, xcaꞌcꞌujieꞌ pa ruqꞌuisbꞌal, xchaꞌ ri Jesús.
30 Sabuw iyab boun wan tibi’iyon boro hini’uf, naatu sabuw iyab boun tibi’uf boro wan hini’iyon efan hinab.
31 Y chupan ri mismo kꞌij reꞌ, icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos ri xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, y xquiꞌej cha: Catiel-el vaveꞌ chaꞌnin, ruma ri Herodes nrajoꞌ ncaruquimisaj, xaꞌchaꞌ cha.
31 Nati veya ta’imon, Pharisee afa hina Jesu ana tur hi’owen hio, “O boro efan iti inihamiy inan efan ta, anayabin Herod ekokok o na’asbuni inamorobomih ef enunuwet.”
32 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Quixꞌin y tiꞌej cha ri rey reꞌ, ri incheꞌl jun zorra, chi inreꞌ cꞌa xcaꞌnvalasaj itziel tak espíritus y cꞌa xcaꞌnꞌan sanar jeꞌ ri ncaꞌyavaj vacame y chuaꞌk, y cabꞌij xtinqꞌuis rubꞌanic ri samaj reꞌ.
32 Jesu iyafutih eo, “Kwan nati haruharu ana tur kwa’owen, ayu boun naatu maras hairi i boro sabuw iyab hisawow tema’am biyahimaim demon boro ana nunih naatu sawusawuwih aniyawasih, naatu veya baitounin i ayu au bowabow abisa bowamih anot anan i yomanin anisawar.
33 Inreꞌ nicꞌatzin chi niꞌan seguir ri nubꞌiey vacame, chuaꞌk y cabꞌij. Can nicꞌatzin chi nquibꞌaka pa tanamet Jerusalén, ruma jun profeta manak cheꞌl xticon chupan jun chic tanamet.
33 Baise boun, maras, naatu mar natot ayu boro au ef anab maiye anayen anan, anayabin ef men ema’am dinab orot boro Jerusalem ufunane namorob.
34 Y xuꞌej cꞌa chiquij ri vinak ri icꞌo Jerusalén: Aj-Jerusalén, aj-Jerusalén, ¿karruma nquiꞌquimisaj ri profetas? ¿Karruma nquiꞌquimisaj cha abꞌaj ri ncaꞌrutak-pa ri Dios chiꞌicajol? Incheꞌl jun quitie-acꞌ ncaꞌrumol ri chꞌitak ral chuxieꞌ ri ruxicꞌ, inreꞌ qꞌuiy mul xinvajoꞌ xixmol ta viqꞌuin, pero ixreꞌ man xivajoꞌ ta.
34 O Jerusalem, Jerusalem, dinab oro’orot irouw himorob, naatu kob abarayah God biyafarih kabayamaim irouw himorob. Mar bai’ab a kok a sabuw ataba’afuwih, kokorere natunatun bebenamaim ebaba’afuwih na’atube, baise o men i kok.
35 Vacame ri ivachuoch xticꞌujieꞌ can abandonado. Y ketzij niꞌej chiva chi man xquinitzꞌat ta chic, hasta cꞌa xtalka-na ri kꞌij antok xtiꞌej: ¡Bendito ri patanak pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios! xchaꞌ ri Jesús.
35 Imih a bar boro hinihamiy barikokow natuw. A tur ao’owen, ayu boro men kwana’itu, ana veya’amaim boro inao, ‘Yait Regah wabinamaim enan boro baigegewasin nab!’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.