Romanos 1
Yipma Genesis and New Testament (BYR) vs NTLH
1 Nyaꞌmweihi, Romɨ mwaalyaihi,
1 Eu, Paulo, servo de Cristo Jesus, escrevo esta carta. Deus me chamou e me separou para ser seu apóstolo , a fim de que eu anuncie a boa notícia do evangelho de Deus.
2 Yagaala tewaanya dazaꞌna sɨnnawɨ Gotɨyai yune naanga nebulyaꞌna kujaaꞌ gamɨnyɨ wɨꞌnawɨjɨwaakyaꞌnera pɨropetɨyara pɨkarya nawɨꞌnya gɨrɨꞌmaaya yɨdayaasasɨ.
2 Há muito tempo essa boa notícia foi prometida por Deus, por meio dos seus profetas , e escrita nas Escrituras Sagradas . Ela fala a respeito do Filho de Deus, o nosso Senhor Jesus Cristo, o qual, como ser humano, foi descendente do rei Davi. E, quanto à sua santidade divina, a sua ressurreição provou, com grande poder, que ele é o Filho de Deus.
3 Saꞌ yagaala tewaanyaꞌ gamɨre Gawaalɨvaangerɨnesɨ. Sahwai yɨ, kɨlaaꞌnakei yɨmaꞌnakevɨna, Ne Devitɨmɨre yɨsiwialyɨra. (Devitɨmɨre yɨta savaakɨdaasalyɨra.)
3 — ausente —
4 Yɨ gamɨre kurya tewaanyarɨna, Gotɨyare Gawaalɨvaangerɨnera. Sarei bainɨkeraayabadaaꞌnyɨ Gotɨyai yɨdɨkaavakeꞌna dɨragɨnna wɨjɨwaainyɨna “Sahwai Gotɨyainyɨre Nyɨbwaalɨvaangelyɨra.” Sahwai Jizaazai Kɨraazɨtɨyai nemɨre Naangelyɨra.
4 — ausente —
5 Gotɨyai sara yawɨrakevɨ sahwarɨ yanga gaimwangebulyɨ wɨdaasakebulyɨ maaroine. Gamɨnyɨneba yaꞌneina ajɨmya yuyangɨya yuyara gamɨnyɨ lɨmwabɨzavɨdaaꞌnyɨ kumɨ wɨmɨdɨnyaꞌneꞌna sara maaroine.
5 Por meio de Cristo, Deus me deu a honra de ser apóstolo no serviço de Cristo para levar pessoas de todas as nações a crerem em Cristo e a serem obedientes a ele.
6 Nabaai sarɨmɨ kwaihɨrɨjɨ Jizaazai Kɨraazɨtɨyai jaka yɨhɨzɨvwaramaarakeihɨlyɨ.
6 Entre essas pessoas estão vocês que moram em Roma, a quem Deus tem chamado para pertencerem a Jesus Cristo.
7 Yɨ sasareihi, Romɨ mwaalyaihi Gotɨyarɨ sarɨmɨnyɨna wɨvuꞌnadeihi Gotɨyai jaka dara yɨhɨzɨvwaramaarakeihɨlyɨ “Nɨmɨreihi, gɨrɨꞌmaayaihi jɨmaꞌnyɨla!” Yɨ yuya saihɨrɨ Gotɨyai Nenɨmaangelyɨ Naangei Jizaazai Kɨraazɨtɨyalyɨ sanɨdaai yangeꞌna nayaa yɨhɨgaimwagyɨka! Nabaai sarɨmɨre sɨmunyavɨ kwaamuꞌnanyabwi tewaanya yɨhwakyɨka!
7 Por isso eu escrevo a todos vocês que estão em Roma, todos vocês a quem Deus ama e a quem tem chamado para serem o seu próprio povo. Que a
8 Sɨnnawɨ davɨdaasɨ “Sarɨmɨ Kɨraazɨtɨyarɨ nayaa lɨmwamanɨgasaꞌna Kwaaka yuyɨmagɨ mwaalyara dɨwɨna yesaihɨlyɨ,” dena Jizaazai Kɨraazɨtɨyarɨna, nɨmɨre Gotɨyarɨ suya wɨdɨvanɨge.
8 Em primeiro lugar, por meio de Jesus Cristo dou graças ao meu Deus por todos vocês, pois no mundo inteiro se ouve falar a respeito da fé que vocês têm.
9 Saꞌ nebulyaꞌ dareꞌnesɨ. Gotɨyai nɨmɨnyɨna “Nebulyasɨ,” jalɨkurakannelyɨ. Sahware Gawaalɨvaangerɨne yagaala tewaanyaꞌ wɨjɨwaakadɨ nɨmɨre kuryarɨ Gotɨyarɨna wɨdaayadɨnyalyɨ. Yɨ sahwai dara jalɨkurakɨna “Nɨmɨnyɨ nyɨjaꞌne gazagaasagaaꞌ Polɨ Romɨ mwaalyaraavɨna nyɨdadelyɨ.”
9 Eu sirvo a Deus com todo o meu coração, anunciando a boa notícia a respeito do seu Filho; Deus é testemunha de que digo a verdade. Ele sabe que eu sempre lembro de vocês
10 Yuyagaaꞌ Gotɨyarɨ wɨdadɨnyagaaꞌ dara wɨdɨna “Gotɨyaigɨ sɨmunyavɨ sara yawɨꞌdɨzaigɨ ‘Romɨna wawana!’ nɨmɨnne tusaꞌ kyavadaꞌgalaꞌgɨzɨ sagaaꞌ sahwaraayawɨnna yɨlekaanya wɨdeinyɨ.” Sara wɨdɨna yadɨnyainyɨ.
10 e oro por vocês. E peço a Deus que, se for da sua vontade, ele faça com que agora eu possa ir visitá-los.
11 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Sarɨmɨnyɨ yɨhwanganɨdeꞌna nyɨvuꞌnɨvanɨꞌ. Sarɨmɨnyɨna “Kuryaraavɨ dɨragɨnya padaꞌgalayɨvaimwagɨma!” dada Gotɨyare Kuryai yanga kanyɨjaavojɨ nawɨꞌnya saꞌ yɨhɨzaavɨdeinyɨ.
11 Pois eu quero muito vê-los, a fim de repartir bênçãos espirituais com vocês para fortalecê-los,
12 Saꞌ daꞌdareꞌna “Nɨmɨ dara yawɨꞌmanɨge. Nɨmɨnyɨjɨ Romɨ mwaalyaraavɨjɨ yuyainaavɨ negaimwadaawori nɨmɨ Kɨraazɨtɨyarɨ lɨmwadɨnyabulyɨ nabaai sarɨmɨ lɨmwadɨvɨsabulyɨ nemɨre sɨmunyavɨ dɨragɨnya padaꞌgalayɨvaimwanga neyadesɨ.”
12 quer dizer, para que nos animemos uns aos outros por meio da fé que vocês e eu temos.
13 Nabaai daꞌmujɨyainyɨ “Aꞌmwe nyaꞌmweihi dara nyawɨpɨdɨka! ‘Polɨmɨ dara muvuꞌnyɨvanɨꞌ “Romɨ mwaalyaraayawɨnna wɨlaawɨma!” ’ ” Nɨmɨ sainyɨ kwalaalyagaaꞌ “Romɨna wɨlaawɨma!” wɨdɨ wɨja yena yɨweinyɨra. Yɨsɨla mariꞌbwarakadɨvɨsabwibɨꞌ ajɨmya yuyangɨya pwaraavɨ kujɨwaake sahwara wɨlɨmwagetabaaibɨꞌ sarɨmɨnyawɨnna wɨlaawaꞌmujɨ “Kɨraazɨtɨyarɨ lɨmwabɨka!” dena Romɨyavaakɨdaaꞌnya pwaraavɨ wɨjɨwaakɨdeinyɨ.
13 Meus irmãos, quero que saibam que muitas vezes resolvi ir visitá-los, mas fui impedido até agora de fazer isso. Pois eu gostaria que o meu trabalho produzisse resultados entre vocês também, como tem acontecido entre outros não judeus.
14 Aꞌmwe kunya yawɨꞌnɨka kwaraavɨnajɨ kunya myawɨrya kwaraavɨnajɨ yɨ yɨwɨridɨvɨsaraavɨnajɨ miwɨrinyadɨvɨsaraavɨnajɨ nɨmɨ tɨvɨkɨta kɨnɨnnakeinyɨ. Tɨvɨkɨta saꞌ Gotɨyai “Pwaraavɨ duzɨwaakya!” nyɨdakevɨne tɨvɨkɨsasɨ.
14 Pois é meu dever pregar a todos, tanto aos civilizados como aos não civilizados, tanto aos instruídos como aos sem instrução.
15 Nabaai sasare savɨdaasɨ nɨmɨ sainyɨ yawɨsabwi mɨdɨnyaꞌneinyɨ yɨ Romɨ mwaalya saihɨlyɨyaraavɨjɨ yagaala tewaanyaꞌ wɨjɨwaakyaꞌne saburɨ sɨmunya kuna naanga yawɨꞌmanɨge.
15 É por isso que eu quero anunciar o evangelho também a vocês que moram em Roma.
16 Yo, sareꞌ dareꞌnesɨ. Nɨmɨ yagaala tewaanyavɨna wagɨla manyɨvwaꞌnyadeinyɨ. Sareꞌ dareꞌnesɨ. Yagaala tewaanya saꞌ gazarazara lɨmwagaꞌbɨzaraavɨ Gotɨyai wɨvadaihasamaaryaꞌne saꞌ Gotɨyare dɨragɨnya dɨꞌnakesɨ. Dɨragɨnya Juyaraavɨdaasɨ nabaai Juyara mamwaalyɨgasaraavɨjɨ wɨvadaihasamaaryaꞌnesɨ.
16 Eu não me envergonho do evangelho, pois ele é o poder de Deus para salvar todos os que creem, primeiro os judeus e também os não judeus.
17 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Yagaala tewaanya sahɨrɨsavɨ Gotɨyai gamɨnyɨna aꞌmwe yɨdaꞌmaraangeinaavɨ nemwaaihyaꞌneburɨ yoimaꞌdesɨ. Kɨraazɨtɨyarɨ lɨmwagawaari nemɨre sɨmunyarɨ yavadaꞌgalakadeꞌnanyɨ. Lɨmwangebwi gave sabwineꞌnanyɨ. Aayawɨdaaꞌnyɨ yunegaaꞌnannevɨ lɨmwangebwineꞌnanyɨ. Sareꞌ Gotɨyare bukuyavɨ dara dɨnɨkabaaibɨꞌnanyɨ “Pwai Gotɨyarɨ lɨmwade sarerɨna ‘Yɨdaꞌmaraangerɨ wɨmwaaihɨwa,’ dozɨyai yuyagaaꞌ gaala mwaaladelyɨ.”
17 Pois o evangelho mostra como é que Deus nos aceita: é por meio da fé, do começo ao fim. Como dizem as Escrituras Sagradas : “Viverá aquele que, por meio da fé, é aceito por Deus.”
18 Sareꞌ yuya dareꞌnanyɨ. Gotɨyarɨ myawɨryaraavɨre sɨmunyangɨ kayaaꞌnanyabwi wɨlaꞌdennajɨ yɨdaꞌmaraangebwi maayanna yadɨvɨsannajɨ Gotɨyai gamɨrebadaasɨ, Sɨgunyavɨdaasɨ gamɨre sɨnna tɨkebwi daanga wɨjaayaꞌnebwi yoimaꞌdevulyɨ. Aꞌmwe sarera kumɨre saburajɨ Gotɨyare nebula sabwi dathɨvaina yadɨvɨsarera.
18 Do céu Deus revela a sua ira contra todos os pecados e todas as maldades das pessoas que, por meio das suas más ações, não deixam que os outros conheçam a verdade a respeito de Deus.
19 Daanga wɨjaayaꞌnebwinanyaꞌna yɨhɨthɨma! Aꞌmwera Gotɨyarɨ yawɨramaata sabura lɨka yulyarɨkaꞌ mɨꞌ. Sareꞌ dareꞌnesɨ. Gotɨyai sahwaraavɨ sɨmunyavɨ mena yɨbwarɨdaakwakengɨ.
19 Deus castiga essas pessoas porque o que se pode conhecer a respeito de Deus está bem claro para elas, pois foi o próprio Deus que lhes mostrou isso.
20 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Sɨnnawɨ sagaaꞌ Gotɨyai yuya sa wakyaakegaaꞌdaasɨ aꞌmwera Gotɨyare dɨragɨnya dɨꞌnakeꞌ waragothevɨjɨ gamɨ sahwai Gotɨyare aaya kaavɨlyaꞌ aꞌmweraavɨreꞌbɨsaꞌ mwarikevɨjɨ yawɨramaapɨnerera. “Sahwai Gotɨyalyɨra,” yawɨpɨnerera. Sarewaarɨ tɨnna wangadaanyawaai mɨꞌ. Kɨrɨꞌ Gotɨyai yuyangɨ wakyaakenna tɨnna wangadɨvɨꞌ yawɨramaapɨnewaalyɨ. Sasare savɨdaasɨ “Nɨmɨ myawɨriwa,” dɨpɨnera mɨka! Kumɨresɨra. Yagaainakera mɨka!
20 Desde que Deus criou o mundo, as suas qualidades invisíveis, isto é, o seu poder eterno e a sua natureza divina, têm sido vistas claramente. Os seres humanos podem ver tudo isso nas coisas que Deus tem feito e, portanto, eles não têm desculpa nenhuma.
21 Daanga wɨjaayaꞌnebwinanyaꞌna pɨrɨꞌ yɨhɨthɨma! Gotɨyarɨna yawɨrangadɨvɨꞌ kɨrɨꞌ “Sai nebwina Gotɨya naangelyɨra,” yawɨrangadɨvɨtara mɨꞌ. Sara yadɨvɨꞌ gamɨnne yayaꞌ munya keꞌba makidɨvɨtara mɨꞌ. “Su! Su!” dadɨvɨtara mɨꞌ. Aawaawa. Kumɨre yawɨta sabwi wana navɨꞌnavɨka wiadere. Sara yada kumɨre sɨmunya saꞌ kayaaꞌna yɨmaꞌnyɨna yada jɨhɨnyaꞌ yɨmaꞌnyɨna yadere.
21 Eles sabem quem Deus é, mas não lhe dão a glória que ele merece e não lhe são agradecidos. Pelo contrário, os seus pensamentos se tornaram tolos, e a sua mente vazia está coberta de escuridão.
22 Kumɨ kayaaꞌna yadɨvɨꞌ dɨragɨnna dɨna “Nemɨ sɨduꞌnakeinera.” Sara yadɨvɨꞌ kɨrɨꞌ sareꞌna sɨduꞌmaayara mwaalɨna.
22 Eles dizem que são sábios, mas são tolos.
23 Sasarera Gotɨyai mabalyɨ yaderɨ, byaanna naanga kɨnɨnnakerɨ yayaꞌ makina yadɨvɨsabwi buleꞌna wɨjaavadɨvɨꞌ yɨvanɨgaꞌ. Sara yadɨvɨsagaaꞌ yɨlaayaꞌne aꞌmwaꞌmwe, aꞌmwe balyaꞌne saraavɨjɨ yusaraavɨjɨ yɨkurɨyaawiaraavɨjɨ kamaala saraavɨjɨ aꞌmwaꞌmwengɨ yaya makina yadɨvɨsare.
23 Em vez de adorarem ao Deus imortal , adoram ídolos que se parecem com seres humanos, ou com pássaros, ou com animais de quatro patas, ou com animais que se arrastam pelo chão.
24 Sasare savɨ yawɨbwaꞌdei yɨꞌnaraderɨ pɨlɨzɨmaanɨyaraavɨ marɨmwangɨna yadevaaibɨꞌ Gotɨyai sahwaraavɨre kayaaꞌnanya kaavɨlyaburɨ yɨꞌdɨvalamwaaihɨna kyaꞌ kunnya sɨmunya kayaaꞌnanya saburɨ mwagiꞌnamakabada gɨrɨkitaꞌnanyabwi wagɨla wɨvwaꞌnadevwi marɨmwangɨna yadɨvɨsare. Sare yadɨvɨꞌ kumɨ sara pwaraavɨ gɨrɨkitaꞌnanyabwi yɨdɨvɨꞌ kunnya kɨlaakejɨkɨ kwaakeba makwaidaawadɨvɨsare.
24 Por isso Deus entregou os seres humanos aos desejos do coração deles para fazerem coisas sujas e para terem relações vergonhosas uns com os outros.
25 Sasarera Gotɨyarɨne nebulyabwi yagalyaꞌmaꞌna yadɨvɨꞌ kwaasɨyabwi maralɨmwanna yadɨvɨsare. Gotɨyai yuyangɨ wakyaakerɨ yayaꞌ mamakɨlyɨ yadɨvɨꞌ Aaya Kaavɨlyarɨ yɨlaaya yadɨvɨtara mɨꞌ. Aawa. Wakyaaka yuya sangɨna yɨlaaya yadɨvɨsare. Wakyaaka sahwai yuyagaaꞌ yuyagaaꞌ gamɨnne yaya saꞌ munya keꞌbanna nemɨ makɨlyaꞌnei nawɨꞌnya naangelyɨra. Naanga nebulyasɨ.
25 Eles trocam a verdade sobre Deus pela mentira e adoram e servem as coisas que Deus criou, em vez de adorarem e servirem o próprio Criador, que deve ser louvado para sempre. Amém !
26 Nabaai kayaaꞌnanya sarevɨ Gotɨyai sahwaraavɨ kayaaꞌnanya kaavɨlyaburɨ yɨꞌdɨvalamwaaihɨna. Sara kyaꞌ wagɨla wɨvwaꞌnyaꞌnera kayaaꞌnanyabwina dɨka widevwi yadɨvɨsarera. Sareꞌ dareꞌnesɨ. Yɨ kumɨre aꞌmwe samɨlɨka aꞌmweraavɨrebwina marasɨꞌna yeva pɨmɨlɨkajɨ kwaiyagaala dɨdɨvɨsamɨlɨke.
26 Por causa das coisas que essas pessoas fazem, Deus as entregou a paixões vergonhosas. Pois até as mulheres trocam as relações naturais pelas que são contra a natureza.
27 Nabaai sabaaibɨꞌ kumɨre aꞌmwe kwara aꞌmwengɨ yaꞌnebwi yagalyaꞌmaꞌna yadɨvɨꞌ kumɨre munya sɨꞌ kumɨre pwaraavɨna dɨka naangeꞌ widada kwala sara kwala pwarajɨ gevwi kayaaꞌnanyabwina wagɨla kɨnɨnnaka sa pwarajɨ yadɨvɨsare. Nabaai kumɨ saraavɨ gɨrɨkitaꞌnanyabwina Gotɨyai wɨrɨvɨkɨryaꞌne daanga kayaaꞌnanya maaꞌdɨvɨsara.
27 E também os homens deixam as relações naturais com as mulheres e se queimam de paixão uns pelos outros. Homens têm relações vergonhosas uns com os outros e por isso recebem em si mesmos o castigo que merecem por causa dos seus erros.
28 Sareraavɨ Gotɨyai kayaaꞌnanya kaavɨlyaburɨ yɨꞌdɨvalamwaaihɨna. Kunnya sɨmunyaburɨ Gotɨyarɨna “Nayaa yawɨralɨmwagaana!” myawɨri yadɨvɨtabaaibɨꞌ Gotɨyai “Sahwara sɨmunya pinabɨsaꞌ maapɨka!” dada yɨꞌdɨvalamwaaihɨna. Sara kyaꞌ aꞌmwe sara myaꞌne yuya kayaaꞌnanya dala pɨnɨnna pɨnɨnna yadɨvɨsangɨ.
28 E, como não querem saber do verdadeiro conhecimento a respeito de Deus, ele entregou os seres humanos aos seus maus pensamentos, de modo que eles fazem o que não devem.
29 Yɨ dara yadɨvɨsangɨ. Kumɨ yuya kayaaꞌnanya sa, yuya gɨrɨkitaꞌnanya sa, yuya tɨganaarya sa, yuya wana kayaaꞌnanaanga sa yadɨvɨsare. Gɨlyɨvɨkɨravɨnakeraavɨna munyɨꞌ kayaaꞌna wiadere. Aꞌmweraavɨ tamakɨna, mayagaala yaasɨwaꞌ damarina, kwaasɨya dɨnyɨna, pwaraavɨna kayaaꞌna yawɨꞌna. Yuya sasare kayaaꞌnanya sa kumɨnyɨ yunebanna warɨkengɨ. Yɨ bulayagaala dadɨvɨsara,
29 Estão cheios de todo tipo de perversidade, maldade, ganância, vícios, ciúmes, crimes de morte, brigas, mentiras e malícia. Caluniam
30 “Aꞌmwe pwaraavɨre yaya kayaaka yɨgalaana!” dɨna, kuꞌmaayaba wɨdadɨvɨsara, Gotɨyarɨna sɨmɨlɨka wimwaaidera, yagaaibɨraizɨka wɨdadɨvɨsara, “Nɨmɨ pwarabɨtainyɨ mɨꞌ,” yawɨꞌdɨvɨsara, kumɨnne yayaꞌ munya keꞌbanna makinyɨna yadɨvɨsara, kayaaꞌnanya mudɨka sabwi wakɨna yadɨvɨsara, kuvɨnɨmaangeyuraavɨre yagaala sangɨ galazekɨvaina yadɨvɨsara,
30 e falam mal uns dos outros. Têm ódio de Deus e são atrevidos, orgulhosos e vaidosos. Inventam maneiras de fazer o mal, desobedecem aos pais,
31 sɨmunya maayara, kunnya yune naanga nebulyavaꞌnanyangɨ nayaa mamɨdɨnyadɨvɨsara, kunnya avaaitawanakeraavɨ nayaa myadɨvɨsara, aꞌmwe pwaraavɨna kale mwiaderera.
31 são imorais, não cumprem a palavra, não têm amor por ninguém e não têm pena dos outros.
32 Sasarera Gotɨyare yagaalyaꞌ dakɨnɨkeꞌ nayaa yawɨꞌdɨvɨsare. Dara dɨnɨꞌ “Aꞌmwe sasare sabwi yadɨvɨsara tɨvɨkɨsaꞌna yuna naanga baibɨka! Daanga maapɨka!” Sara yawɨꞌdɨvɨꞌ kɨrɨꞌ kayaaꞌnanya sabwi sara yadɨvɨta gavenna mɨꞌ. Aawa. Aꞌmwe kayaaꞌnanya sasara yadɨvɨta kwaraavɨ “Tewaanna yɨvanɨgaꞌ. Kuna sana jɨla!” wɨdadɨvɨsare.
32 Eles sabem que o mandamento de Deus diz que aqueles que fazem essas coisas merecem a morte. Mas mesmo assim continuam a fazê-las e, pior ainda, aprovam os que fazem as mesmas coisas que eles fazem.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.