Romanos 11

Handr Taara (BWO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Aab́ dab neen aatuna, Ik'o bí ashuwotsi juuwera? B́ jamon juweratse! taa ttookon Israe'el ash taane, Abraham naaro wotat Bíniyam jirots taane.
1 Ayu kwa abibatiyi: Kwanotanot Israel sabuw God kwahirih? Aiyabin! Ayu i Israel orot, Abraham ana rara’ane atufuw naatu au durun i Benjamin.
2 Ik'o shini b́ marat'ts ashuwotsi juweratse, S'ayn mas'aafo Eliyas jangosh eeg bíettsok'o gawatsteya? Dab Eliyas Israe'el ashuwotsi Ik' shinatse awuk'o ett b́ s'aamitsok'o danatsteya?
2 God ana sabuw marasika nowanamih rurubinih men kwahirihimih. Buk wanawanan efan ta’amaim Elijah Israel sabuw isah gam God iu kwanotanot?
3 Manoor Eliyas «Doonzono! nebiyiwotsi úd'rne wosh t'intseyiru t'arap'ezono gaakrne, ts'uziye oori, taano úd'oshe bogeyiri» etre b́ teshi.
3 “Regah ifefeyan eo, “Regah a dinab orot etei hirouw himorob sawar, naatu a sibor hai gemogem i etei hikwayam hihururuw hire, ayu akisu’umo kutatabuw ama’am. Naatu boun i tesisinaftobon ayu hinarabu ana morobomih.”
4 Ernmó Ik'o eega ettniya bísh bíaani? «Ba'ali eteets dozets ik'osh tuk'umalerawo shawat kúm ashuwotsi ttokish ooridek're» etre bísha.
4 Baise God Elijah iya’afut eo, “Ayu au bai’ufununayah sabuw etei seven thousand iyab Baal men hikwakwafir i tema’am.”
5 And dúranatse b́wotsiyal, s'aaton marat'ere ortsuwots muk' Israe'el ashuwots fa'ane.
5 Ef i nati ta’imon boun emamatar. Sabuw matanta’amo iyab God ana manaw ana kabeberamaim rurubinih i tema’am.
6 Marat'onwere s'aaton b́ wotiyal finonaliye etee, finon b́ wotiyal, s'aato s'aat b́ woto orerere etee.
6 I ana roubinen i manaw kabeber tafanamaim bat esisinaf. Men sabuw hai bowabowamaim. Anayabin God ana roubinen sabuw hai bowabowamaim na’itin narurubiniyih na’at, nati manaw kabeber i yabin en.
7 Eahe b́ k'awuntso eebi b́wotiti? Esra'el ashuwots bogetso datsatsno, marat'etswotsmó bo geyiruwo daatsrne, oortsuwotsmó bo maac'o bokup'i.
7 Ana itinin nati isan, Israel sabuw abisa isan hinot hinunuwet men hitita’urimih, baise sabuw matan ta God rurubinihiwat hinunuwih hitita’ur. Sabuw turin God ea’afih tainih gogor naatu dogoroh fokar.
8 Hanuwere «Ik'o bo nibo b́ dúngiyi, mansh eshe hambetsish b́ borfetso bo ááwo be'atse, boowazonuwere shiyatse» ett guut'etsok'one.
8 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
9 Dawitwere,
9 Naatu David eo na’atube,
10 Bo ááwo b́ be'awok'o t'aluwowe,
10 Matah kubofafar, saise men hinanuw,
11 Aab́ aani neen aatuna, ayhudiyots bodihi aani boturawok'o wotatniya? Mank'owaliye! ernmó ayhudiyots gondo bo fintsi jangosh Ayhudi woterawwots kasho bodaatsi, han b́wotiye ayhudiyots Ayhudi woterawwotsi bo ookoritwok'o woshoshe.
11 Abibatiy maiye. Israel sabuw ah rusukun hire’er boro na’atuka hina’in? En anababatun! Baise boro hinamisir maiye. Anayabin i hai ra’iyemaim ef botawiy yawas gewasin na Ufun Sabuw hibai, isan imih Israel sabuw isah tibibobowen.
12 Ayhudiyots gond fino dats jamosh deero datsire, bodiho Ik' ash woterawotssh deero wotere, Ayhudi jamwots bookashink'ee deero awuk'o aye b́wotiyank'oni!
12 Jew sabuw hai kakafihimaim baigegewasin gagamin tit tafaram etei ebaib. Naatu i ayubih ana kasiyomaim Ufun Sabuw baigegewasin gagamin na’in suware tebaib. Imih Israel sabuw moumurih na’in hinarur ana veya baigegewasin i boro gagamin na’in hinab.
13 And nokeewir itsh Ik' ash woterawwotsshe, Ik' ash woterawwotssh wosheetso twottsok'osh t finosh mango taash shiyeetuwe,
13 Boun i kwa Ufun Sabuw isa ao. Ayu iti na’atube kwa Ufun Sabuw a tur abarayan ana ma’am, ayu iti bowabow wanawananamaim boro anasinaftobon anabow gewas.
14 T meets jag wotts ayhudiwotsi okooriyoshe, mank'onowere daneraka ik ikuwotsi kashiyo falituwe etee.
14 Saise imaim anotanot au sabuw Jew hita’it ra’ahu hinanugigir ibo hinan yawas hinab.
15 Ik'o boon b́ juwoor datsatsi ash k'oshuwots Ik'onton b́ manetka wotiyal Ik'o boon b́ dek'or eeg b́wotituwok'o arefa? Haniyere k'irotse tuwok'oyi etee!
15 Anayabin Jew sabuw kouh God hibitinimaim, tafaram wanawanan sabuw God ana rakit hima’am botabirih hina bairi hitounuw. Imih God sabuw bairi tibitounuw ana veya, ana itinin i sabuw murumurubih bow na yawas ebitih maiye na’atube.
16 Ik naari boot'otse shintsotsi kayo S'ayinka wotiyal boot' jamo S'ayinkee b́ wotiti, mank'o mit iko b́s'ap'o S'ayina wotiyal b́ jabwotswere S'ayine bowotiti.
16 Rafiy kafuf imasib reban sibor kuyayara’ah, kafuf tutufin etei i kakafiyin matar, naatu ai wairoron turin God ana sibor inabitin na’at, famefamen auman i nowan himatar.
17 Worfitsi woyra eteyiru mit jaabo wotts ayhudiyots k'ut'eyar bodihitka wotiyal it boditsi woyiriy mit jaabo wotts Ik' ash woterawwots bo shegro shááto shegrshr weyiri zeyito bítse b́keshiru s'ap'ootse keshiru gaalonat deeron kaytsuwotsi itwotiyakon, b́ jaabwotsats ít'k'ayere.
17 Kwa Ufun Sabuw a’itinin i kutor olive famefamen na’atube. Baise hi’afuw umatanum olive famenamaim hituwituw hikuboubunih hiyen, imih boun kwa i Jew sabuw hai yasisir turin kwabai kwabiyasisir.
18 It Ik' ash woterawotso jaabwotsats ít'k'ayere, it it'alomó it jaab mec'ro it wottsosh s'ap'oni itn kuriti bako it b́ s'ap'o kurirwotsi itwoterawok'o dande'ere.
18 Isan imih sabuw nati ai famehibe hi’afuw hire’ere men kwananuw furuwih kwani’o’orotomih. Anayabin kwa i ai famefamen, naatu ai famen ana fair i ai anane ana fair ebaib.
19 Ernmó «Jabúwots tishat bodihi, taa bo beyok tikinditwok'o» etaatne b́ teshi.
19 Kwa boro iti na’atube kwanao, “Ai famen hi’afuw hisaroun, imih ayu boro i ana efanin anab hinitutuwu.”
20 It ettso aree, ernmó bo k'ut'at bojuwe amano bok'aztsosh b́ wottsotse itwere k'up'at it ned'iye itamantsoshe, eshe, shata bako hit'o itn geyiratse.
20 Nati i turobe. Nati sabuw ai famehibe hi’afuw hibisaroun, anayabin men hitumatum, kwa i kwaitumatum imih kwana hai efan kwabai. Baise nati isan men kwanio’oro’ot.
21 Ik'o azeewon jaab wotts ayhudiyotssh maac'o k'ewo b́ k'aziyakon itsh maac'o k'eweratse.
21 Anayabin Jew sabuw i ai famen anababatun men yawananih, baise e’afuw isaroun, imih kwa auman boro men nayawanan nihamiy kwanama’amih.
22 Eshe Ik' doowonat Ik' shatiyon aab s'iilere, b́ shatiyonu b́kitsir dihitswotsats b́ wotor b́ doo wotonu b́ kitsir itshee, hanowere b́k'alir b́ dowon k'up'ar it betka wotiyalemó b́ doo itsh wotituwe, kup'o itk'azalomó itwere k'ut'eyarniye it dihiti.
22 Imih God ana kabeber naatu ana yaso’ar hairi kwana’itin. Sabuw iyab kakafin sinafuyah God nati sabuw isah i yan esoso’ar, baise kwa isa i ekakabeber. Naatu i ana kabeberamaim kwanama’am na’at i mar etei ana gewasin kwanama. Baise men imaim kwanama’am kwa i boro na’afuw nabosairi kwanatit.
23 Ayhudiyots bo amaniyal yoots bobeyok aanitune, Ik'o yoots bobeyok boon aaniyosh falituwe.
23 Sabuw nati hinamatabir maiye hinabusuruf God hinabitumitum, boro nabow hai efanamaim naya. Anayabin God ana fair ema’am karam boro nasinaf.
24 It Ik' ash woterawwotsmó azeyon boditsi woyiri miti jaabo wotat teshtsuwots it beyokalo worfotsi woyiri mitats tokeyo it faliyakon hanots bo azeyon worfitsi woyiri miti jaabo wotts ayhudiyotsmó yoots bobeyok aanar tokeyo aawuk'oneya boosh b́ maaweeti!
24 Kwa Ufun Sabuw, kwa i kaiyar olive famen na’atube kwama’am hi’afuw kwana umatanum olive famenamih hitutuwi. Naatu Jew sabuw i umatanum olive na’atube. Isan imih God karam ai famefamen anababatun hitagagagir ti’inu’in boro nabow nitutuwen maiye.
25 Ti eshuwotso! «Danfone» err it'k'ayere itsh tkeewitwo ááshts keewo fa'ee, bíwrer Israe'el ashuwots k'azts woto b́ jamosh b́woterawo Ik' ash Woteraw jamwots s'eenon Ik'ok bowafetsoshe.
25 Ayu akokok iti tur ana kirikirifot i kwanaso’ob gewas, saise men kwa akis not wairafih kwanarouw kwana’omih. Israel sabuw afa dogoroh i fokar, imih boro nati na’atube hinama nanan Ufun Sabuw runamih hio ana fofonin hinan hinarun.
26 Eshe hank'on Israe'el asha ash jamwots kashitúne. Mansh hank'o ett guut'ere,
26 Ef iti na’atube namatar saise Israel sabuw etei boro niyawasih, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo.
27 Bomorro boosh t t'afiyor
27 “Naatu
28 Israe'el ashuwots doo shishiyosh aap'etso dek'o bok'aztsotse, itjangosh it Ik' ash woterawotssh b́dooyish Ik'osh balangaro bowoti, bomarat'ewonmó nihiwots jangats tuutson Ik'o boon shunknee.
28 Israel sabuw hina God ana rakit na’atube himatar, saise Tur Gewasin kwa Ufun Sabuw isa tan. Baise Israel i God ana rourubinen sabuw, imih God ebiyabuwih anayabin uwahinah oro’orot wabih gagamin.
29 Ik'o noon marat'de'er b́ deero bí imiyakon b́ k'alts keewumansh b́gawtso woniratse.
29 God men kafa’imo siwar bitih umahimaim bosair naatu ana sabuw rurubinih isah nuhin burumih.
30 It Ik' ash woterawwots shin Ik'osh alerawwotsiye it teshi, andomó ayhudiyots aleyo bok'aztsotse it Ik' maac' k'ewo it datsi.
30 Baise kwa Ufun Sabuw marasika God fanan kwasair, baise boun ana kabeber i’obaiyi kwa’i’itin, anayabin Israel sabuw fanan hisair.
31 It maac' k'ewo it daatstsok'on boowere maac' k'ewo bodatsituwok'o boowere and Ik'osh alerawwotsi woterne.
31 Naatu ef i ta’imon, kabeber nati kwakwabaib i boun Jews sabuw auman God i’obaiyih ti’i’itin.
32 Ik'o b́ maac' k'ewo ash jamosh kitsosha ett ash jamwotsi ale k'azon is'k'reroshná.
32 Anayabin sabuw etei hibifanasair isan God ibasit hifanasair, saise hai fanasairane etei’imak takabibirih.
33 Ik' gaalona, dani teleefonat danoonúwere awuk'o eene! bí angsho fal bíats boderake, b́ werindonu danerake.
33 Yowe! abifofofor men kafaita,
34 «Ik' hasabiyo danetuwo kone?
34 O yait Regah ana not iso’ob?
35 Ik'osh gushituwonat
35 O yait God a sawar itin,
36 Jam keewo b́ daatse bíyokne, jam keewo bíne b́beeti, jam keewo bíshe b́ beeyeti, dúre dúron mango bísh wotowe! Amen!
36 Anayabin sawar tutufin etei hai an i God,

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.