Lucas 6

Handr Taara (BWO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sanbati aawon Iyesus taari taalon b́beshefere b́ danifwots sndyi motso k'ut'dek't bokishon shik'dek't moo dek' botuwi,
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Ferisawino eteefwotsitse ik ikuwots b́danifwotssh, «Sanbati aawon k'alosh geyiraw keewo it k'alir eegoshe?» bo eti.
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Iyesuswere hank'o ett boosh bí aaniy, «Bínat bínton fa'a ashuwotsn bo k'ak'or Dawit b́k'altsok'o nababeratsteya?
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Kahniwotsiyere okoon konwor b́marawok'owa ett baziyetso, bí Ik'i moots kinddek't Ik'osh t'ints misho k'a'ú dek't b́ máá, bínton fa'uwotssho bí ími.»
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Manats dab́t Iyesus, «Ash na'o sanbatushor b doonziye,» bí eti.
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Sanbati aaw k'oshots Iyesus ayhudiyots Ik' k'oni moots kind dek't b́ danifera b́ tesh, manokno b́ kish dúr ash iko fa'e b́ tesh.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Muse nemo danifwotsnat ferisawino etefwotsen Iyesusi bín bos'aamit k'uur keewo bo geyefera botesh, «Sanbati aawon ashaan kashitwek'úna aab s'iilone» ett bín kot bodek'i.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Iyesusmó bo gawirwo dank'rat kish durosh «Tuur taalots ned'de'e!» bí et. Duronwere tuut taalots need' b́dek'.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Manór Iyesus ashuwotssh, «Aab́ itn aatuna, arikon aab sanbati aawots finore eteetso gond finemo doo fine? ash kash úd'emó ash kash oriyee,» bí eti.
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Iyesus bín gúúr dek't beyiru ash jamwots maants b́s'ili hakon kish durosh «N kisho jargwe!» bíet. Bíwere b́kisho b́jargtsok'on kashutsat b́ kish k'oshokok'o jeen wotb́wtsi.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Muse nemo daniyfwotsnat ferisawiwotsmó ayidek' nibok'únt, Iyesusi bo k'alitwok'o shiye bowtsi.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Ik aaw Iyesus Ik' k'onosh guri abaats kesh b́dek'i, manoknowere t'ú jamo Ik'omand k'onron b́ gatsi
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Datso b́gatstsok'ono b́ danifwotsi b́ maants b́ seeg, boyitsnowere tatse gitwotsi galdek't «Woshetswotsi.» ett boshútso b́ kishi,
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Boshútsonwere, P'et'rosi ett b́ s'eegetso Sm'onnat bíeshu Indriyasi, Yak'obnat Yohansn, Flip'osnat Bertelemyosi,
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Matiyosnat Tomasn, Ilfyos naay Yak'bnat «Okooretska» ett s'eegefo Sm'oni,
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Yak'ob naay Yhudnat Iyesusi beshidek't imtso Ask'rottso Yhudne.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Iyesus bík woshetsnton guri abaatse oot't juwanots ned'b́dek', b́ danifwotsitse aywotswere manoke fa'ano botesh, anynwere b́ keewirwo k'eboshat boshodotse kasho geeyat wááts ay dek't ayts ash ashuwotswere fa'ano botesh. Bowere bowóóko Yhud datsatse, Iyerusalem kitotse, aatsk'ari ganoke fa'uwots T'irosnat Sidon kitwotsitsikno botesh.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Kim shayiron detseyat kic'efetst teshts ash ashuwotswere waat kashefno.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Kashiyi angonwere bí atsotse kesht bo únetsi b́kashiyiruwotse kakuwets ash jamo Iyesus atsats bodosh bo geefoni.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Iyesus dambaan kááwdek't b́ danifwots maants s'iilfetst hank'o b́ et,
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 It and k'ak'irwots, ayts it mishetwotse derek itne!
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 T jangatse, ash na'o atse tuutson ash ashuwots iti bo shit'or,
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 «Darotse it daatsit k'awntso een b́wottsotse jaman itats b́ bodor derek itne! manór gene'on t'olar k'afore, shin shin bo nihotswor Ik'i ashuwotsats hank'o gond fina finat boteshi.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 «Gaaletswots itmó it beyi sheengosh wotitwo andon it datstsotse
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 And wortswots it,
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 Ash ashuwots it jangosh sheengo bokeewor indowe itsha!
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 «T keew k'ebirwotssh itshmó hank'o etirwe, it balangarwotsi shunere, iti shit'irwotssh sheeng keewo finore,
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Iti c'ashirwotsi deerwore, itn p'ek'irwotsish Ik'o k'onuwere,
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 N malal iko jabitwosh, dabr ikmandtso aani de'er ime, n shemi nat'alo dek'irwosh n kitonor dabde'er ime,
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Niyatse k'oniru jamosh ime, n detstso niatse dek'iru asho bí aanitwok'o aatk'aye.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Ashuwots itsh bok'alitwok'o itgeyirwo itwoor mank'o boosh k'alwore.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 «Iti shunirwots mec'ro it shunal, deero it dek'et aawushe? Morretswotswor boon shunirwotsi shunfneree,
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Itsh sheeng fintswots mec'rosh itwere sheengo it finiyal eegoshe bogo daatso it faliti! morretswotswor mank'ó k'alfnosha,
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 ‹Noosh aniyitune› etaat it gawiru ashuwotssh it gushiyal awuneya bogo it datsiti? Bogushitsman aani dek'osh morretswotswor morretswotssh gushifnee.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Itmó it balangarwotsi shunere! sheeng keewonowere boosh finore, No gusho aniytune it erawon gushiwere, mank'o itk'liyal it k'awntso eena b́wotiti, jamoniyere damb bogts Ik'o nana'uwotsno wotitute, bí werigondetswotsnat úderaw gondwotsshor dowe.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 It nih dartso maac' k'ewetsi b́ wottsok'o itwoor bíkok'o maac' k'eewtswotsi wotoore.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 «Itats angsherawok'o konatsor angshk'ayere, itats angshratse, ash k'oshwotsi k'efk'ayere, itnowere k'eferatse, orowe erere, itwere orowe eto daatsitute,
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Imere, itshowere imetuwe, it tatsit tatsi k'ac'ots itsho tatsetwe, dab sheeng tatsi k'ac'otse mirde'er tuc'etso s'eenr kud' kud' ettso itsh imetwe.»
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Manats dabt Iyesus aridek't han boosh b́keewi, «Dogo dogo jishosh falitwá? Mank'o k'alitwe bíetalmó bo gitetswor desheyar gohots dihni bowtsiti.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Daniru na'o bín daniyrwoniyere bowatse, ernmó daniru na'o sheengeshde'er danbdek'al bín danyrwok'o wotituwe.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 N ááwotsi gindo nbe'aawo eegoshe n eshu aawitsi kimúwu n s'iliri?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Ando ni'ááwotse fa'a gindo nbe'aawo nieshush ‹Ti eshuwo, n aawitsi fiishani aab neesh kishuna› eto aawuk'oneya nfaliti? Nee git alberetsono, shin shino ni'aawitsi gindo kishuwe, maniyere il nieshu aawotse fa'a fiisho s'ayintsde'er s'iilo falitune.»
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 «Miti sheengo gond shuwo shuurake, ando mank'o miti gondo shwi sheengo shuurake.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Mit jamo b́shuwona b́ danefo, angitsotse belesiya eteef miti shuwo mec'eraka, mank'o angitsi atatse woyiniya eteef miti shuwo mec'eraka.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Ash sheengo b́ nibi s'aynotse sheeng keewo kishitwe, gond ashonwere b́ god nibotse gond keewo kishituwe. Ashoniye b́ maac'otse s'eentsoniye b́nonon b́ keewfoni.»
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 «Taa t keewirwono fineratstere, eshe eegoshe, ‹t doonzo! t doonzo! etaat taan it s'eegiri?›
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 T maants waar t aap'tso k'ew de'er finats jitsitwo koni bí artsok'o itsh keewna,
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 B́ gop'o dashan wokidek't isht b́ moo kup' s'alats need'idek't detsits ashoni bí ariye, di'onwere waat maaman b́ gifniy, ernmó kup'ts s'alats b́ detsetsotse giwsho falratse.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Ti aap'o k'ebt finats jitsrawonmó b́ moo dashan b́gop'irawo shawats agts asho arefee; di'o waat b́gifniytsok'on manoor dihb́wtsi, b́ dih dihonwe ayi dek't dhi een wotb́wtsi.» bí et.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.