Atos 27

Handr Taara (BWO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 It'ali datso maants markabon no ametuwok'owa eteetsok'on P'awlosnat k'osh k'osh tipetswotsn Rom dats k'eeziru Awugst'osi eteetso kes' jishiruwots kayotse teshtso Yuliyosi eteets bali abaatsi naashosh boimi,
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Isiyon aatsi k'ari gúratse markabi bíyok need'irwok amiru Adramit'yon markabats keeshdekat no sha'i, mek'odeni awurajotse fa'a Teselonk'e kitotsi asho Arst'rokoswere nontoniye b́teshi.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Yaatsok'on Sidoni amnobodi, Yulyus P'awlossh sheengo b́teshtsotse b́ shunfwotsok amt bísh geyit tep'o bish bok'alituwok'owa bí eti.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Manoke tuwatnwere jongo noshinaatse noats b́ jongiruwotse K'op'rositse aats k'aritsi datsu te'o woshdek'at markabatsi sha'o dek'atnotuwi.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Kilk'iyanat P'infiliyo ganoke fa'a aats k'aro nokimiyakon Lik'iyon fa'ú Mura kitto nobodi.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Manoke bali abaatse altso It'aliyomants ametuwo Iskndr markabo daatsdek't bíats nokeshetuwok'o b́woshi.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Ay aawo t'awaash dek'at sha'at ay gond bek'on K'enidos kitu ganok amnobodi, jongonwere shinomaants noamawok'o noon b́bazitsotse Selmona dats gúúri ganoke beshat k'ert'es aatson gúrets datsu naaydek'at noami.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Ay gondbek'on gúr gúron nobeshiyakon Lasiy kitu ganoke daatseyiru, «Markabi need'ok sheengi» eteef beyokuk amnobodi.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 No weeratsnowere ay gizewo hank'on b́ís'uure s'oomi gizeyo b́beshtsotse manoor aats k'aratse sha'o ayidek' shatiko b́teshtsotse P'awlos ashuwotssh hank'o ett bo atso bokotetuwok'o b́woshi,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 «It ashuwotso! haniyak nosha'it sha'o shatiyits keewo bítse b́beyok'o taash be'eyiruwe, Kuronat markaboon s'uzats b́woterawo ash kashatsor kup'ts t'afonat s'uwo bodetuwe.»
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Bali abaatse altsonmó P'awlos izoniyere markabu azaziruwonat markabudoonz boetiruwoni b́ k'ebiri.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Markabwots need'okman jooshi kimoosh sheengo woto b́k'aztsotse ay ashuwots, «Shinomaants sha'arr faletkawotyal gaar weeron, muur aawukindomantsi fengesho maantse fa'o Fink'eyi eteefo K'ert'esitse markab ned'efok borr manoke joosho beshiwone» ett bo asaabiyo bot'intsi.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Muur maantse muk' jongu b jongefere bobek'tsok'on boasaabtsok'o boosh b́wottsok'o bíarere markab bín bojokiru bitsdek't aatsatse sha'o dek't botuwi, markabi ned'iruwoke tuut k'ert'es ganoke gúr gúron bobeshi.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Ernmó muk'i boteshiyakon, «Gaar maantsi aawu keshon eegurahi jongo» kup'ts jongo aats k'aro bin gúrts datsuatse tuut aats k'aromaants bomaants b́weyi.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Markabonwere b́gifniyetsonat jongmansh b́maawutsotse s'k etaat jongon jokeyat noami.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 K'eda eteets aats k'aron gúrts datsu naaydek'at nosha'or ay gond bek'on Markabuko jelbo detsdekat nokishots geddek'o nofali.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Markab jookiruwots jelbu markabots geetsdek't bokishiyakon markabu gúridek't jokon bo s'aas'i, markabu Surtisi eteets shiyi datsu maants bdihirawok'o shatt sharo k'o'úbazt jongon jokefere boami.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Egúrahon were kup'efere bíamtsotse yatsok'on markabats kuryets k'ac'o ik ikon aats k'aromaants juwo dek'botuwi.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Keezl aawots markabi k'ac'o bokishon k'aaúdek't shap't bojuwi,
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Ay aawosh aawuno wotowa, k'eeno bo bee'awotse jongonwere kup'efere bíamtsotse haniyere hakon kashosh falatsonee ett maac'o k'ut'bodek'i.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Ashuwots misho b́jamon bomarawo ay aawo boteshi, mansh P'awlos bodagots need'dek't hank'o bíeti, «It ashuwotso! taa tiettso shishat T'ersesn turatste wotink'ere awaashonat t'af jamann itats borawnk'ee b́teshi.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Andoor markabo s'uzi awaashiti bako ititse konatsor t'afo boratse, mansha shenuwotso shatk'ayere! etaat itn iziruwe.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Oots t'ú bík twottso bín t Ik'iruwo Izar Izewer b́woshts melakiyo t ganok need'de'k't
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 ‹P'awloso! shatk'aye! Romko naashi naasho shinatse need'o neesh geyife! hambe neenton sha'iru jamo Ik'o neesha err k'irotse worituwe› ett taash keewure.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Manshe it ashuwotso shatk'ayere! Ik'o taash b́keewuts jaman b́jamon b́s'eentsituwok'o bín amaniruwe.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 B́woteferemó jongo noon aatson gúrts dats ikuk de'amr juuk'rituwe.»
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Tatse aauwdl t'úwotse Adriyay aats k'ari taalotse jongon jod'efe noamfere taali titson markab jookiruwots datsomants bot'intsok'o boosh bíari.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Mansha aats k'ari woko bín indeef joko dek't boindere dashan b́woko habigit indok'o wotat b́datseyi, muk'i boteshiyakon ando boindere shiits indok'o dashan b́geenztsok'o bodaatsi.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Nomarkabo aats k'ari gúúratse fa'a shutsuwotsats b́gawerawok'o shatt markabi shutsomantse markab bín jookef awdwotsi aatsots oorsh bok'ri, maniyere hakon t'úwo beshar bíere aawo boosh b́weetuwok'o Ik' k'ono dek' botuwi.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Markabu jookiruwots markabutse kesht wos'o geeyat boteshtsotse markabu shinomaantse bín need'iyeyiru biro dashan juwiruwo araat markabutse fa'a jelbu aats k'aromaants bojuwi.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Manoor P'awlos bali naashonat kes' kes'fuwotssh «Markabu jokirwots markabatse giwuk'ayr bobeyala bako it faro falratste» bíti.
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Mansh kes' kes'fuwots jelbu detsts joko k'ut'k'raat aatsats juubok'ri.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Datso gatsosh bíetfere jametsuwots misho bo meetuwok'o P'awlos k'ont boosh hank'o bíeti «Eegonor mook'zat koto dek' it tuwiyako hamb hambetson tatse awdl aawe.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Manshe maayo it nonots itgedetwok'oye iti tk'oniri. Mannowere faritute, it took s'iirotse ikunwor dats fed'eratsatsane.»
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Man bietihakon misho k'aaúdek't jamishinaatse Ik'o b́údi, titsdek'tnuwere moo dek'b́tuwi.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Mann jametsuwots kup'at misho bomeyi.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Markabutse b́ jamon git baalona shabe shrt ashuwotsn fa'ane noteshi.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Jamwots máát boworiyakon Markabats kuriyets Sindeyo aatsi k'aro maats juwat bíyatsi kuro boketi.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 B́ gatstsok'on bobodoko danatsno botesh, wotowa bako shiyo bítse be'eyiru aatsi k'aro bo bek'i, boosh b́faleyal markabu b́ maants gifnir úratse kishosh bogawi.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Markabo bín bneed'iru bíro bítsdek't aats k'arots faksh bok'iri, manoor bín markabo jokeyiru jokono bítsbok'ri, man kaawats fa'a sharono jongo maants dambaan k'aaúdek't aatsi k'ari gúúro maants keshosh boami.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Ernmó markabu kakuwets shiyats bgaawetsosh dashan gúp'n bwutsi, b́shino maantsno dashan k'ons'ewtsat giwo bk'azti, b́shuutso maantsnomó jongi gifniyatse tuwtson tisho b́tuwi.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Tipetswotsitsere ikonuworu wáákr b́keeyawok'o kes' kes'fwots úd'osh bogawi.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Baalats naashonmó P'awlosi oriyosh b́getsotse boetts man de'atse, dab waak faltso shini markabots aatsi k'aro maants t'olar datsats k'ayi bokeshetuwok'o bíazazi.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Oortsuwotsmó Markabi is'uwotsnat markabi tishats bede'er bokeshetuwok'o bíazazi, mank'oon jamwots jeenon datsats bo bodi.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.