Atos 21

Handr Taara (BWO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Boo'atse nok'aleyakon Markabats keshdek'at kawon K'osi eteets ats k'aron gúrts datsuk noami, yats gúúrok'on Rúdi eteets ats k'aron gúrts datsuk nobodi, manokno P'at'ray eteets kitots no'ami.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Manokno Fink'e datso maants amiru Markabu daatsat bíyats keshdek'at sha'osh notuwi.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 K'op'ros aats k'aron gúrts datsu nogiro maants k'azk'rat Sori datso maants amaat Tiros aats k'ari gúroki datsuk no'ami, markabunwere bkuro manok orsho bín geyfe bteshi.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Manokere amantsuwotsi geeyat nodatsiyakon bonton shawat aawosh manoke noteshi. Bowere S'ayn shayiron jisheyat P'awlossh «Iyerusalem maants amk'aye» ett bokeewi.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Manoke no ja'ats aawman b́ s'uwutsok'on boatse k'aleyat sha'o notuwi, jametsuwotsuwere bomááts máátsonat bonana'uwotsnton wotat kitoniyere nokeshfetso noon bodeni, aats k'ari gúrats tuk'maldek'at Ik'o no k'oniyakon nok'aleyi.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 No jamiyakon no markabots no nokindre bo bomoo maants k'az bo aani.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 T'rositse tuwat P'et'elemays maants nobodi, manokno amantsuwotsnton gonkeyat jamo no'ateyakon bonton ik aawo nojini.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Yaats guurok'on manokere keshat K'isariyo maants no'ami, bíyokno shawat Dak'oniyotsitsere ik wottso doo shishiyo nabiruwo Filp'os meyits kindat bínton nobeyi.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Bíwere bek'on keewo boosh imets awd baar nana'a mááts amawwotsi detsfe b́teshi.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Ay aawosh manokere nobemanoor Agabosi eteets Nebiyo Yhud datsatse b́weyi.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Nebiyanuwere nook t'int, P'awlos edo k'aaúdek't b́ took kishonat b́tufuwotsi tipt «S'ayin shayiro eedan doonzi Iyerusalemn fa'a ayhudiyots hank'o tifde'er Ik' ash woterawwotssh beshide'er imetune etfe» bí eti.
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Man noshishtsok'on noowere manoke fa'a ashuwotswere P'awlos Iyerusalem maants bíamawok'o nok'oni.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 P'awlosmó «Hank'o eepat eegishe tnibo shiyanon it tiitsiri? Taa doonzo Iyesus shúts jangosh Iyerusalemitse tipee mec'r b́woterawo k'irosh k'andek'ktaane» ett bíaani.
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Bo izono de'atse bíere «Beree doonzo bíettsok'o wotowe» etaat k'aznok'iri.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Manokno muk' aawwotssh noteshiyakon nok'ac'o k'anidek'at Iyerusalem maants noami.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 K'isariyitse fa'a amants ik ikuwots noonton tohaat boweyi, boowere Mnason meyts nokashdek'etwok'o b́moo maants noon bojishi, ashaamanwere shini amantso K'op'ros datsatse shuweke b́teshi.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Iyerusalemits nobodtsok'on amantsuwots geneúwon noon bodek'i.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Yaats guurok'on P'awlos noonton Yak'obok bíami, Ik'i maa eenash jamwots manokna botesh.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 P'awlos jametsuwotsi jamo b́aatiyakon b́weeron Ik'o Ik' ashwoteraw ashuwotsitse b́k'alts jamo ik ikon b́ keewi.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Man boshishtsok'on jametsuwots doonzo boúdi, P'awlosshowere hank'o boeti, «Eshuwonoo! ay kumon taawetu amantsuwots ayhudiwotsitse bo beyiruwok'onat jametsuwotswor bo nemosh okooretsuwotsi bowottsok'o danfnee,
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Nee Ik' ash Woteraw ashuwotsitse beyiru ayhudiyi jamwotssh ‹It nanaúwotsi gofo damik'ayere wee nemok'o fink'ayere› etaat daniyat Muse nemo b́ gahituwok'o nk'aliri ett keeweyirwo bo shishrne.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Eshe eeg k'ale b́ geyiyiti? n woono arikon shishrne,
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Eshe no no'etetuwo k'aluwe, noyitse wosho detsts awd ashuwots fa'ane.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Boon de'amr bonton wotar ntooko s'ayintsuwe, botook s'iiro bos'agetuwok'o Ik' moosho imet mebi gizono nee boosh daye, hank'o n k'aliyal níats keewets jamo k'awuntsalk b́wottsok'onat neewere n tookon Muse nemosh alek nwottsok'o jametsuwots danetunee.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Ik' ashwoterawwots jirwotsitse amantsuwotsmó Woteraw ik'osh b́ t'intsotse kiimts woshi misho maak'ayere, s'atsonowere maak'ayere, guuk'at k'irts gizi meetso maak'ayere, widats wokoore ett guutt'eets keewu detsts woshi work'ato guut'dek'at itsh wosherone.»
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Maniyere hakon P'awlos ashuwotsi dek'amt yaats guurok'on b́tooko b́s'ayintsi, bos'ayinet aawwots awur bo s'uwitwok'onat ik ikuwots jangoshowere Ik'osh imet mabi gizo b́ dashet gizwo awur b́wottsok'o daniyosh Ik'i moots b́kindi.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Shawt aawu manu beshosh b́t'intsk'on Isiyon waats ayhudiyots P'awlosi Ik'i mootse bobek'tsosh ash jamo bíyats tizt bín bodetsi,
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 «Israe'el ashuwotso! noosh gaatsowere! no ashonat no nemon, beyokanowere c'ashfetst dats datsatsi ash jamonowere daniruwo ashaaniye, hanuwere boratse ett Ik' ash woteraw ashuwotsi Ik' moots kindsht s'ayin beyokan k'imhsre!» ett bokuhi.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Hano boetuwere maniyere shin Efesonn shuwetso T'rofimos bínton kitotse bek't boteshtsoosh P'awlos bín Ik' moots dek't b́kindtsok'o boosh bíarernee.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Kit jamunwere dimbir bwutsi, ash jamonuwere wos'fere ikwotdek't waat P'awlosi detsdek't geetsfere Ik'i mootse bokishi, Ik'i maa fengeshuwotswere iknun is'ebowutsi.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Ashuwots P'awlosi úd'osh bogeetsok'on «Iyerusalem kitu bjamoon dimbir bwutsi» etiru wosho Rom datsatsi kes' naashok b́bodi.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Mansh bí kes'fuwotsnat bali naashuwotsi b́shuutsats jishdek't ashuwots maants kaari wos'fere bíami. Ashuwotswere kes'fuwotsnat boon jishiruwon bobek'tsok'on P'awlosi jot'o k'azbok'iri.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Jishiruwonuwere P'awlosok t'int detsdek't git habliyon b́tipetuwok'o bíazazi, maniyere hakon koni b́wottsok'onat eeg b́k'altsok'owo danosh geeyat bíaati.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Ash ashonwere ik ikwots ik keewo boere k'oshuwotsuwere k'osh keewa boetfera botesh, azazirumanwere ash ash kuhatse tuutson ari keewo dano b́maawtsotse P'awlosi kes' kes'fuwots kot bokotiru gimbiyok de'er boametuwok'o bí azazi.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 P'awlos bíyats need'dek' dambaan kesheyirwok b́bodtsok'on ash jamo ayidek't b́faytsatse tuutson gondo biats betsosh bogeyiruwosh kes' kes'fuwots bín kurdek't k'azboami.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Ash ashonwere «Bín úd'ewe» etfere b́shuutso bosha'i.
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Kes' kes'fuwots bo koti gimbiyok bín kindshosh bot'intsok'on P'awlos kes'iruwots abaatse alirwoh «Ik keewo neesh t keewituwok'o eekituneya taasha?» bí eti. Altsmanuwere «Grik dats noon keewu keewo danfiya? bí eti.
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Eshe, and karnon fayo tizat awd kum kash úd'tswotsi woruwo maants dek't t'afts Gbs' asho nenalneya?»
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 P'awloswere «Taa Kilk'iyitse fa'a daneek wotts T'erses kitutse shuwets Ayhudi ash taane, oona neesha ashuwotssh t keewituwok'o taash eekowe» bí eti.
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 B́ keewituwok'o b́ ektsok'on P'awlos bíyatsneedeyiruwats need'dek't ash ashuwots s'ik boetetuwok'o b́kali, ash asho s'ik boettsok'on Ibrayist'iyi noon keewon hank'o ett keewo dek'btuwi.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.