Tiago 2
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Ajiya yʉ mairã. Mani ʉjʉ, Jesucristore ajitirʉ̃nʉrã ñaja mani. Quẽnamasugʉ̃ ĩ ñajare, ĩre bʉto rʉ̃cʉbʉoaja mani. To bajiro yirã ñari, mani rãcanare quẽne gãmerã ĩarʉ̃cʉbʉoroti ñaja.
1 Taitu kwa i ata Regah Jesu Keriso marakaw ana Regah kwabitumitum. Imih sabuw men ufuhine hai itininamaim kwanabuwih hai merar kwanayimih.
2 Mʉa rẽjarone, sĩgʉ̃ quẽnase sudi sãñacõari, ãmo sãriabedori sãcõari ejagʉmi. To yicõari, gãjijʉa sudi bʉcʉ sãñacõari ĩ ejajama, ado bajiro yirãja mʉa:
2 Veya ta orot sawar wairafin boro na’abur gewas uman gold ring niyoun nan a kou’ayamaim narun; naatu orot ta yababan wairafin auman boro ana sawar kakafih na’osen nan narun.
3 Quẽnase sudi sãñacõari, sãjaejagʉrema, “Ado ñaja rujiriaro quẽnarito”, ĩre yirãja mʉa. Maioro bajigʉjʉarema ĩ sãjaejaro ĩacõari, “Tone rʉ̃gõcõaña. Mʉ bajirʉabetijama, rʉ̃cacane rujicõaña mʉ” ĩre mʉa yijama, quẽnaro gãmerã ĩarʉ̃cʉbʉomena yirãja mʉa. To bajiro mʉa yijama, Dios ĩ bojarore bajiro yirã me yirãja mʉa.
3 Kwa orot e’abur gewas enan boro kwanab ana merar kwanay kwanao, “Aro, efan gewasin iti kumare kuma.” Baise orot yababan wairafin isan boro kwanao, “Aro nati haw kumare kuma o nati’imaim kubat.” Nati na’atube kwanasisinaf na’at
4 — ausente —
4 kwa i kouseb wanawanamaim kwaimatar. Orot ta efan gewasin kwaitin, orot ta efan kakafin kwaitin, afufunen nati na’atube i men gewasin.
5 Ado bajiro mʉare yʉ gotisere quẽnaro ajiya mʉa: “Yʉ macʉre ajitirʉ̃nʉña” Dios ĩ yirere cʉdiriarã, maioro bajirã jãjarã ñaama. “Maioro bajirã ñaama” Diore ajimena ĩna yiĩarã ñaboarine, Jesucristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, “Bʉtobʉsa ĩre ajitirʉ̃nʉrã ñato” yigʉ, quẽnaro Dios ĩ yirã ñaama. To bajicõari, ĩ gotiriarore bajirone ĩ tʉjʉ ejarona ñaama.
5 Imih taitu au yabow, kwananowar gewas, sabuw iyab iti tafaramamaim yababan wairafih God rubinih baitumatum wairafih himatar God ana aiwob boro ninowah hinab, sabuw iyab God hibiyabuw eomatanih bairi.
6 To bajiboarine, maioro bajirãre ĩnare ĩarʉ̃cʉbʉobeaja mʉa. Gajeyeũni jairãjʉare rʉ̃cʉbʉorũgũaja mʉa. “Ĩna sʉorine rojose tãmʉorãja mani”, ¿yimasibeatique mʉa? Ĩna ñaama mʉare gotiyirorʉarã, ʉjarã tʉjʉ, mʉare juavarũgũrã.
6 Baise kwa i yababan wairafih kwabi’orot bai’ibih. Sabuw sawar wairafih hibokwarakwarar baibatiyenamaim teyaya’i kwa’itih kwasoso’ob ai en?
7 “Jesús yarã ñaja yʉa” yicõari, bautiza ecoriarã ñaja mʉa. To bajiri, ĩ ocare ajicõari, quẽnaro variquẽnaja mʉa. Gajeyeũni jairãjʉama ĩre rʉ̃cʉbʉobeticõari, ajarũgũama. ¿Tire masibeatique mʉa?
7 Sabuw nati i kwa Jesu wabin gewasin kwabaib isan tur kakafin hio tibi’ibi kwa’i’itin ai en?
8 Mani ʉjʉ, Dios ñamasusere ĩ rotimasire ado bajiro gotiaja: “Mʉ masu rujʉre mʉ mairore bajirone mʉ tʉanare maiña”, yigotiaja. Tire mʉa cʉdijama, quẽnaro yirã yirãja mʉa.
8 God ana obaiyunen tur ofafar bukamaim iti na’atube hikirum, “Taituwa iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.” Iti ofafar i anababatun turobe’emaim kwanabi’ufunun na’at, nati i ef gewasin kwasisinaf.
9 Tire ajirã ñaboarine, masa jedirore mʉa ĩarʉ̃cʉbʉobetijama, rojose yirã yirãja mʉa. To bajiri, “Mʉa ye sʉorine rojose ñaja”, mʉare yiĩagʉ̃mi Dios.
9 Baise sabuw ufuhine hai itininamaim ta efan gewasin kwanitin, naatu ta efan kakafin kwanabitin, nati i bowabow kakafin kwasisinaf, imih kwa i ofafar asto’obenayah.
10 Dios ĩ rotimasire ñaro cõrone cʉdijeomenare, “Ĩna ye sʉorine rojose ñaja”, ĩnare yiĩagʉ̃mi Dios. To bajiro yiĩagʉ̃ ĩ ñajare, ĩ rotirere cojo vãme mani cʉdibetijama, ñajediro ĩ rotirere cʉdibetijeocõarãre bajiro bajirãja mani, Dios ĩ ĩajama.
10 Orot yait ofafar etei ebobosiyasiyar, baise wanawanahimaim ofafar ta’imon ea’astu’ub, ofafar etei i ea’asto’oben.
11 Tirʉ̃mʉjʉ ado bajiro rotiyumi Dios: “Manajoa cʉtirã quẽne, manajʉa cʉtirã quẽne, gãjerã rãca ajeriarã cʉtibesa. Gãjerãre sĩabesa”, manire yiyumi Dios. To bajiro ĩ yire ñajare, manajoa cʉtirã gãjerãre ajeriarã cʉtibetiboarine, gãjire mani sĩajama, Dios ĩ rotimasire cʉdimena yirãja mani.
11 Anayabin ofafar eo, “Taituwa aawan ufun men inan.” Naatu eo maiye, “Taituwa men ina’asabun.” Naatu o tura aawan ufun men inamih, baise tura i’asabun momorob o i ofafar etei i’asto’oben.
12 To bajiri, “Rojose mani yirʉasere yibeticõari, Dios ĩ bojarore bajiro quẽnase rĩne yirã ñato” yigʉ, manire rijabosayumi Cristo. To bajiri, quẽnaro mani yibetijama, rojose mani yisere masicõari, rojose manire yirʉcʉmi Dios, yimasirã ñari, quẽnase rĩne yiroti ñaja manire.
12 Sabuw iyab roufamen ana ofafar ebibatiyih na’atube o auman boro nibatiyi, imih mata toniwa’an abisa kubowabow naatu abisa kuo ina’itin gewas.
13 To bajiri gãjerãre mani ĩamaijama, manire quẽne ĩamairʉcʉmi Dios. Gãjerãre mani ĩamaibetijama, masare ĩ ĩabeserirʉ̃mʉ ti ejaro, manire quẽne ĩamaibetirʉcʉmi Dios, rojose mani yire vaja.
13 Anayabin o yait taituw men kukakabibirih baibabatiyen ana veya God boro men nakabibirimih. Kabeberamaim boro God dogoron inabotabir baibatiyen boro inisnowah.
14 Adire quẽne quẽnaro ajiya yʉ mairã: “Rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ yʉa vaborotire yʉare yirẽtobosarʉcʉmi Dios” yirã ñaboarine, gãjerãre mʉa ejarẽmobetijama, Diore ajitirʉ̃nʉrã me ñarãja mʉa. To bajiro mʉa bajijama, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ mʉare cõarʉcʉmi Dios.
14 Taitu, orot ta nao, ayu i baitumatumayan, baise men nabi’a’it na’at ana gewasin boro abistan namatar? Baitumatum nati na’atube men karam boro niyawasi.
15 Cojojirema, ado bajiro bajiroja: Jesúre ajitirʉ̃nʉgʉ̃, bʉto ñiorijagʉ, to yicõari, sudi magʉ̃ maioro bajigʉ ĩ ñaboajaquẽne, “Quẽnaro vasa. Bare quẽnase bʉjaba. To bajicõari, sudi bʉjaba” ĩre yigotiboarine, ĩ bojasere mani ĩsibetijama, socarãne ĩre yigotiboarãja mani. Ĩre mani ñagõboase ñie vaja manoja.
15 Ana itinin ta i iti, taituwa aurih ar faifuw en naatu mar etei ana fofonin isan aurih bay en.Taituwa aurin sawar en inibais|src="C069.tif" size="span" loc="Jas 2.15" copy="Illustration used with permission of New Tribes Mission." ref="2.15-16"
16 — ausente —
16 Nati ana veya’amaim o bay men initih naatu ar faifuw men initih, baise ina’uwih. “Kwana’abur gewas biya hinafora’ab naatu bay kwanaa ya hinagadid, God nigegewasini kwanama.” Tur nati na’atube inao ana gewasin boro abisa namatar?
17 Tire bajiro bajiaja Diore mani ajitirʉ̃nʉse. “Diore ajitirʉ̃nʉrã ñari, ĩ yarã ñaja mani” yiboarine, gãjerãre mani ejarẽmobetijama, “Diore ajitirʉ̃nʉrã ñaja yʉa” mani yitʉoĩaboase ñie vaja manoja. Dios yarã me ñarãja mani.
17 Itininaban nati na’atube, imih baitumatum akisin nabin nabat, aurin bai’a’it en nati baitumatum i murubin.
18 “Yʉ gotisere ajimasimenama” yigʉ, ado bajiro gotiaja: “Gãjerãre quẽnaro maiaja yʉa” mʉa yisere yʉre mʉa yiĩobetijama, “Diore ajitirʉ̃nʉrã me ñaama”, mʉare yigʉja yʉ. Yʉjʉarema, gãjerãre quẽnaro yʉ ejarẽmosere ĩacõari, “Diore ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñaami”, yimasirʉarãja mʉa.
18 Baise orot boro iti na’atube nao. “Orot ta i baitumatumayan, naatu orot ta bai’a’aitayan, hairi’ika i karamam,” baise ayu abibatiy, “Orot baitumatumayan aurin bai’a’ait en kwi’obaiyu aitin, baise ayu karam boro au baitumatum abi’a’it ani’obaiy kwana’itin.”
19 “Sĩgʉ̃ne ñaami Dios. Gãji magʉ̃mi” mʉa yitʉoĩase quẽnaja. To bajiro tʉoĩarã ñaboarine, quẽnaro mʉa yibetijama, “Sĩgʉ̃ne ñaami Dios” mʉa yitʉoĩase ñie vaja manoja. Vãtia quẽne “Sĩgʉ̃ne ñaami Dios. Gãji magʉ̃mi” yitʉoĩarã ñari, güirã nanarãma. To bajiboarine rojosere yitʉjamena ñarãma.
19 Kwa kwabitumatum God i ta’imon? Gewasin! Demon auman hitumatum hibir ah umah teo’oror.
20 “Diore ajitirʉ̃nʉrã ñaja” yitʉoĩarã ñaboarine, gãjerãre mʉa ejarẽmobetijama, quẽnaro tʉoĩamasimenare bajiro bajirãja mʉa. “Diore ajitirʉ̃nʉrã ñaja” mʉa yitʉoĩaboase ñie vaja manoja.
20 Kwabikoko’aw! Ani’obaiyi kwana’itin baitumatum aurin bai’a’it en ana ub i murubin.
21 Mani ñicʉ, Abraham ñamasir'i ĩ yimasirere mʉare gotiaja yʉ. Dios ĩ rotijare, ĩre rʉ̃cʉbʉorã ĩna soemʉoriajaʉ joejʉ ĩ macʉ Isaac vãme cʉtigʉre sĩagʉagʉ yimasiboayuju Abraham. Ĩre ĩ sĩagʉadone, “Ĩre sĩabeticõaña”, ĩre yimasiñuju Dios. To yicõari, ĩ rotirore bajiro yigʉ ĩ ñajare, “Rojose magʉ̃ ñaja mʉ”, ĩre yimasiñuju Dios, Abrahamre.
21 Kwaso’ob aisim ata agir Abraham yamutufuren bai God nanamaim tit? Ana bai’a’itamaim taiyuwin natun Isaac bai gem tafanamaim siboromih yara’ah.
22 To bajiri, Dios ĩ rotiriarore bajiro yimasir'i ĩ ñajare, “Diore ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñamasiñumi”, yimasiaja mani.
22 Imih kwana’itin Abraham ana baitumatum naatu ana bai’a’it hairi hai bowabow i ta’imon, imih ana bai’a’itamaim ana baitumatum in yomanin easa’ub.
23 Dios ĩ rotiriarore bajirone Abraham ĩ cʉdire ñajare, “ ‘Yʉre ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñari, rojose magʉ̃ ñaami’ ĩre yimasiñuju Dios”, yigotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire. To bajiri, “Dios baba ñaami”, ĩre yimasiñujarã masa.
23 Imih Bukamaim iti na iturobe eo, “Abraham God itumitum naatu ana baitumatumamaim God Abraham bai ana orot mutufurin matar.” Naatu ana begon rouw eaf.
24 To bajiri, “Ĩre ajitirʉ̃nʉrã ñaja yʉa” yicõari, quẽnaro mani yijama, “Ñie rojose mana ñaama”, manire yiĩagʉ̃mi Dios.
24 Imih kwana’itin baitumatum naatu bai’a’it hairi i tanita’imon ata ef boro namutufor God matanamaim, men baitumatum akisin nabin nabat.
25 Rahab vãme cʉtimasirio jãjarã ajeriarã cʉtigo ñaboarine, quẽnaro so yimasirere quẽne tʉoĩaña: Jud'io masa ʉjʉ ĩ cõamasiriarã ĩna ejaro ĩacõari, “Mʉare ĩaterã mʉare sĩaroma” yigo, “Yʉ ya vijʉ sãjarudiya mʉa”, ĩnare yimasiñuju. To yicõari, “Mʉa rudiarotire mʉare gotirʉocoja”, yimasiñuju so. To bajiro ĩnare so yirẽmomasire ti ñajare, “Rojose magõ ñaamo”, sore yiĩamasiñuju Dios.
25 Ana’itinin ta kwana’itin. Efamaim baiwa’an kwanekwaneyan babin wabin Rahab Israel sabuw hai rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih, naatu ibaisih ef ta’awat iuwih hibihir. Imih ana bowabowamaim yamutufur God matanamaim.
26 Mani rujʉ catise ti manijama, vaja manoja ti. To bajirone bajiaja “Diore ajitirʉ̃nʉrã ñaja yʉa” yiboarine, gãjerãre quẽnaro mani yibetijama. “Diore ajitirʉ̃nʉrã ñaja yʉa” mani yitʉoĩaboase ñie vaja manoja.
26 Biya aurin ayubin en, biya i murubin na’atube baitumatum aurin bai’a’it en baitumatum i murubin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Tiago 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.