Romanos 9
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 “Yʉ yarã, Jesús ĩ bajirere ĩna ajitejare, ĩ yarã me ñaama”, yisʉtiritiaja yʉ. Ĩre ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñari, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca, “Riojo gotiaja yʉ”, yimasiaja yʉ. Ĩnare maigʉ̃ ñari, rojose ĩna yise vaja ĩnare vaja yibosagʉ, Cristore ĩre cãmotadicõari, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ varʉaboaja yʉ; “To bajiro yʉ bajise vajane, ĩnajʉa Cristo rãcana ñato” yigʉ.
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 — ausente —
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 — ausente —
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Yʉ yarãre ado bajiro quẽnaro ĩnare yiyumi Dios: Ĩnare besecõari, “Yʉ rĩa ñaja mʉa”, ĩnare yiyumi. To yicõari, ĩañamagʉ̃ ñaboarine, ĩaĩañamani ĩnare yiĩorũgũñumi, “Mani rãca ñagʉ̃mi” ĩna yimasirotire yigʉ. Moisés ñamasir'ire ĩ rotisere ĩre cũmasiñumi. To yicõari, “Yʉ bojasere mʉa yijama, quẽnaro mʉare yirʉcʉja yʉ”, ĩnare yimasiñumi. “Mʉre, mʉ jãnerabatiajʉre quẽne, adi macarʉcʉro ti ñaro cõrone mʉare ʉjorʉcʉja yʉ”, ĩnare yimasiñumi.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Yʉ ñicʉa, Diore rʉ̃cʉbʉorã ñamasiñujarã ĩna. Ĩna jãnamine ñañumi Cristo. Ĩne ñagʉ̃mi Dios, ñajediro ʉjʉ. Ĩ ñaami masa ĩna rʉ̃cʉbʉo tʉjabetirocʉma. To bajirone bajimʉorʉ̃gõato.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Yʉ yarã israelita masare Dios oca quẽnase ti gotiboajaquẽne, “Quẽnaro yirʉcʉja” ĩ yiriarore bajiro ĩ yibetijama, “Socʉ yiyumi”, yitʉoĩarãja mʉa sĩgʉ̃ri. To bajiro me bajiaja. Ĩre ajitirʉ̃nʉrã rĩne ñarãma quẽnaro ĩ yirona. Gãjerãma, israelita masa ñaboarine, Dios ĩ ĩajama, ĩ rĩa me ñarãma, ĩre ajitirʉ̃nʉmena ñari.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 Abraham jãnerabatia ñaro cõrone, ĩ jãnerabatia masu me ñarãma, Dios ĩ ĩajama. Ado bajiro Abrahamre gotimasiñuju Dios: “Mʉ macʉ Isaac rĩa ñarʉarãma mʉ jãnerabatia masuma”, yimasiñuju Dios.
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 To bajiro ti yijama, ado bajiro yiro yaja: “Quẽnaro mʉre yirʉcʉja yʉ” ĩre ĩ yirere ajitirʉ̃nʉrãjʉa ñaama Dios rĩa. Ĩna roque, Abraham jãnerabatia masu ñaama, Dios ĩ ĩajama.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Dios, ado bajiro ĩre yimasiñumi, Abrahamre: “Gaje cʉ̃ma ado cõrone mʉre ĩagʉ̃ vadirʉcʉja yʉ quẽna. To bajiri, tirodore mʉ manajo Sara, macʉ cʉtirʉocomo”, ĩre yigoti rĩjoro cʉtimasiñumi Dios.
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Adi mʉare yʉ gotise rĩne ñabeaja. Abrahamre Dios ĩ gotiro bero, ĩ macʉ Isaac vãme cʉtigʉ, bʉcʉacõari Rebecare manajo cʉtiyuju. Sore ĩ manajo cʉtiro bero, cojoji rĩa cʉtigone, jʉarã rĩa cʉtimasiñuju so. Esaú, Jacob vãme cʉtimasiñujarã. Jʉarãjʉne sĩgʉ̃ rĩa ñaboarine, Dios ĩ ĩajama, Jacob sĩgʉ̃ne ñamasiñuju Abraham jãnami masu.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 Ĩnare so rĩa cʉtiroto rĩjoro, ado bajiro sore gotimasiñuju Dios: “Mʉ macʉ cʉtisʉogʉ, ĩ bedire moabosarimasʉ ñarʉcʉmi”, sore yimasiñuju Dios, Rebecare. Ĩna jʉarãjʉne, quẽnasere, rojosere quẽne ĩna yibetojʉne, to bajiro sore gotimasiñuju Dios. To bajiro sore ĩ yimasire ti ñajare, ado bajiro yimasiaja mani: “Masa quẽnasere ĩna yise sʉori me, ĩ bojarãre besegʉmi Dios”, yimasiaja mani.
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 To bajiri, Dios ocare masa ĩna ucamasire ado bajiro gotiaja: “Jacobjʉare ĩre maicõari, Esaúrema ĩre ĩatecajʉ yʉ”, yigotiaja Dios oca.
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 To bajiro ĩ yijama, “Rojose yigʉ yigʉmi Dios”, yitʉoĩaboarãja mʉa. To bajiro me bajiaja.
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Ado bajiro Moisére gotimasiñuju Dios: “Masa jediro rojose yirã ĩna ñaboajaquẽne, yʉ bojarãre besecõari, ĩnare ĩamairʉcʉja yʉ”, ĩre yimasiñuju Dios, Moisére.
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 To bajiri, Dios manire ĩ ĩamairotire mani sẽniro me, manire ĩamaigʉ̃mi. To yicõari, “Quẽnase mani yise sʉori manire besegʉmi Dios”, yimasiña maja. “Ĩ bojarãre ĩamaicõari, besegʉmi”, yimasire ñaja.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Egipto vãme cʉti sitagʉ ʉjʉre Dios ĩre ĩ yirotire gotiro, Dios ocare masa ĩna ucamasire ado bajiro yaja: “Ʉjʉ mʉre cũcajʉ yʉ, ‘Yʉre mʉ ajirʉabeti sʉori Egiptoanare rojose yʉ yisere ĩacõari, “Masigʉ̃ ñaami Dios” masa yʉre yirʉ̃cʉbʉoato ĩna’ yigʉ”, yigotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire.
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 To bajiro Dios ĩ yimasire ñajare, “Ĩ bojarãre ĩamaicõari quẽnaro yigʉ ñagʉ̃mi Dios”, yimasire ñaja. To yicõari, “Ĩre ajiterãrema, ‘Bʉtobʉsa yʉre ajiteato ĩna’ yigʉ ñagʉ̃mi”, yimasire ñaja.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 Tire ajicõari, ado bajiro tʉoĩarãja mʉa sĩgʉ̃ri: “Dios ĩ yirʉasere, ‘Tire yibeticõato’ yigʉ magʉ̃mi. Ĩ manijare, ĩ bojarore bajiro yigʉ ñari, rojose mani yisere ĩacõari, ‘Rojose tãmʉorʉarãma ĩna’ Dios ĩ yijama, rojose yigʉ, yigʉmi”, yitʉoĩarãja mʉa sĩgʉ̃ri.
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 To bajiro mʉa tʉoĩajama, ado bajiro mʉare cʉdigʉja yʉ: Dios ĩ rujeoriarã ñari, “Rojose yʉare yaja mʉ”, ĩre yimasibeaja mani. Riri sotʉ quẽne, “¿No yigʉ to bajiri sotʉ yʉre veari mʉ?”, yibetoja ti, ti sotʉre vear'ire.
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Riri sotʉri ĩ veajama, ĩ vearʉa tʉoĩase cõro veagʉmi. Cojobʉrʉaye ti ñaboajaquẽne, “Gãjerã, yʉ veari sotʉre ĩacõari, ‘Quẽnase veamasigʉ̃ ñaami’ yʉre yiĩato ĩna” yigʉ, quẽnari sotʉ veagʉmi. Gajerʉrema, “Yʉ cʉoroti sotʉ ñarʉaroja” yigʉ, “Ado bajiri sotʉ yʉ veajama, quẽnaja”, yigʉmi. “To bajirone manire yigʉmi Dios quẽne”, yimasiaja mani.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 To bajiro yigʉ ñari, jud'io masa rojose ĩna yise vaja rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare ĩ cõarʉajama, cõamasigʉ̃ ñaboarine, ĩnare cõabesumi. Ĩnare ĩ cõabetijama, gãjerãjʉa, “Yʉ ocare ĩna ajitirʉ̃nʉjare, ĩnare ĩamaicõari, ‘Rojose mana ñaama’ ĩnare yiĩarʉcʉja” yigʉ, bajiyumi. To bajiri, jud'io masare rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare cõabetiboarine, rojose ĩna yijare, “Rojose tãmʉoña mʉa”, ĩnare yirũgũñumi, “‘Jũnisinigʉ̃ ñaami’ yʉre yimasiato” yigʉ.
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 — ausente —
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 To bajiro yigʉ ñari, “Yʉre ajitirʉ̃nʉato” yigʉ, manire beseyumi, jud'io masare, jud'io masa me ñarãre quẽne.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Tirene gotiaja Dios ĩ yirere, Oseas ñamasir'i ĩ ucamasire:
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 — ausente —
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 Isa'ias ñamasir'ijʉama, ado bajiro Diore gotirẽtobosamasiñumi, manire jud'io masare tʉoĩagʉ̃: “Jud'io masa moa riaga jare bajiro jãjarã ñaboarine, mojoroaca ñarʉarãma, ‘Rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ vabeticõato’ yigʉ, yʉ yirẽtobosarã.
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 Jãjarã masa, adigodoana, rojose ĩna yise vaja, ‘Rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare cõarʉcʉja’ ĩ yiriarʉ̃mʉ ti ejaro rẽmone ĩnare cõarearʉcʉmi”, yiucamasiñuju Isa'ias.
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Quẽna gajejʉ ado bajiro ucamasiñuju Isa'ias, jud'io masa mani bajirotire yigʉ:
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 Tire tʉoĩacõari, jud'io masa me ñarãre ado bajiro yimasiaja mani: “‘¿No bajiro yirãti mani, “Rojose mana ñaama” Dios, manire ĩ yiĩarotire yirã?’ yitʉoĩabetiboarine, ‘Rojose mani yise vaja, manire rijabosayumi Cristo’ ĩna yitʉoĩajare, ‘Rojose mana ñaama’ ĩnare yiĩagʉ̃mi Dios”, yimasiaja mani.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 To yicõari, jud'io masajʉarema ado bajiro yimasiaja mani: “Dios ĩ rotimasire ti yirore bajiro mani yijama, ‘Quẽnase yirã ñaama’ manire yiĩarʉcʉmi Dios”, yitʉoĩaboayuma ĩna. To bajiro yitʉoĩaboarine, ĩ rotimasire jediro ĩna cʉdibetijare, “Quẽnase yirã ñaama”, ĩnare yiĩabesuju Dios, yimasiaja mani.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 ¿No yirã to bajise bajiyujari ĩna? “Jesucristo, manire ĩ rijabosare ti ñajare, manire ĩavariquẽnagʉ̃mi Dios”, yibesuma. “Quẽnaro mani yisere ĩacõari, ‘Quẽnase yirã ñaama’ manire yiĩavariquẽnarʉcʉmi Dios”, yitʉoĩaboayuma ĩna. To bajiro yitʉoĩarã ñari, gʉ̃ta jʉatarãre bajiro bajiyuma.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Ado bajiro yaja Dios oca, tire gotiro:
33 Bukamaim hikikirum na’atube,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.