Romanos 8
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Yucʉrema, “Yʉ roticatore bajiro yibeama” Dios ĩ yiĩarã me ñaja mani. Jesucristo yarã ñari, “Rojose mana ñaama” ĩ yiĩarã ñaja. To bajicõari, rojose yirʉaboarine, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmojare, rojosere yimena ñaja mani. To bajiri, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ vabetirʉarãja.
1 Isanimih boun sabuw iyabowat Keriso Jesu wanawananamaim hikofan tema’am boro men hinakusairihimih.
2 — ausente —
2 Anayabin God Anunin ana fairamaim Keriso Jesu wanawananamaim yawas ebitit, i ayu bowabow kakafin ana fairane naatu morob ana fairane rufamu atit.
3 Ado bajiro bajiyuja manire: Dios Moisére ĩ roticũmasire ti yirore bajiro cʉdijeomasibesuja mani, rojosejʉare yirã ñari. Mani cʉdijeobetijare, rojose magʉ̃ ĩ ñaboajaquẽne, “Rojose yigʉ ñaja mʉ” ĩre yigʉre bajiro ĩ macʉre rijaroticõañumi Dios, “Rojose ĩna yisere ĩnare vaja yibosaya” yigʉ. Mani rujʉre bajiro rujʉ cʉtigʉ ñaboarine, rojose yibecʉ ñari, rojose mani yise vaja manire rijabosayumi.
3 Ofafar men karam tasinaf, anayabin it biyat ana kakafinamaim iwa’an ofafar ririm. Baise God sinaf, taiyuwin Natun Ta’imon iyun ra’iy orot biyan kakafin bai iyaun, naatu bowabow kakafin ana siboromih matar. Naatu bowabow kakafih orot babin wanawanahimaim etei kusaisiren.
4 To bajiro yiyumi Dios, “Yʉ ejarẽmose rãca yʉ bojarore bajiro quẽnase rĩne yirã ñato” yigʉ. To bajiri, rojosere yirʉarã ñaboarine, tire yibeaja mani. To yicõari, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca tʉoĩacõari, Dios ĩ bojarore bajiro yirũgũaja mani.
4 God iti bowabow sinaf, saise ofafar ana tur eo’o i hinan wanawanatamaim hinamatar, men biyat ana kokomaim tanama, baise Ayubin ana kokomaim tanama.
5 Rojose yirãma, rojose ĩna yirotire tʉoĩarũgũrãma ĩna. Esp'iritu Santo ĩ bojarore bajiro yirãma, “Ĩ bojarore bajiro yirãsa” yirã tʉoĩarũgũrãma.
5 Sabuw iyab biyah ana naniyanamaim tema’am hai naniyan tutufin etei i nati’imaim ebobonawiyih. Baise sabuw iyab Anun Kakafiyin ana kokomaim tema’am, hai not tutufin etei Anun ana kokomaim tesisinaf.
6 Rojose yirãma, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ varona ñaama ĩna. Esp'iritu Santo ĩ bojarore bajiro yirãma, ĩna rijato berojʉ, Diorãca quẽnaro ñacõa ñarũgũrʉarãma.
6 Turobe orot babin ana notamaim nabobonawiyi boro morob wan inayen. Baise Anun Kakafiyin ana notamaim nabobonawiy boro yawas naatu tufuw inab.
7 Rojose yirãma, Diore terã ñarãma ĩna. To bajirã ñari, ĩ bojarore bajiro yimasimenama.
7 Anayabin sabuw iyab biyah ana kokomaim kakafih ebobonawiyih i God ana kamabiy temamatar, naatu men karam boro God ana ofafar babanamaim hinama.
8 To bajiro yirãrema, ĩnare ĩavariquẽnabeami Dios.
8 Sabuw iyab biyah ana kokomaim ebobonawiyih men karam hiwa’an God niyasisir.
9 Mʉajʉama, rojose yirã me ñaja mʉa, Esp'iritu Santo mʉa rãca ĩ ñajare. Esp'iritu Santo ĩ bojarore bajiro yirã ñarãja mʉa. Esp'iritu Santore cʉobecʉ, Jesucristo yʉ me ñaami, ĩ ũgʉ̃ma.
9 Baise kwa i men biya ana kokomaim ebobonawiyi, baise Anun Kakafiyin. Anayabin God Anunin i kwa wanawanamaim ema’am. Orot yait Keriso Anunin men wanawananamaim ema’ama, i men Keriso nowan.
10 Rojose mʉare ũmato yirirujʉrima, boacoarʉaroja. Boarotirujʉri ti ñaboajaquẽne, Cristo rãcana mʉa ñajare, “Rojose mana ñaama”, mʉare yiĩagʉ̃mi Dios. To bajiro mʉare ĩ yiĩajare, ĩ rãca quẽnaro ñarãja mʉa.
10 Baise Keriso kwa wanawanamaim ema’am, imih God buwi yawas kwama’am. Basit biya i boro namorob anayabin bowabow kakafin awan karatan, baise ayub i yawasin anayabin ayub ana yawas i mutufurin.
11 Dione ñaami Jesús ĩ rijacoaboajaquẽne, ĩre tudicatior'i. Ĩre ĩ catiore ti ñajare, Esp'iritu Santore cʉorã ñaja mʉa. Ĩre cʉorã mʉa ñajare, mʉa rijato berojʉ Cristore ĩ catioriarore bajirone mʉare quẽne tudicatiorʉcʉmi Dios, jʉaji boabetirotirujʉrire mʉare ĩsigʉ̃.
11 Naatu God Anunin Jesu morobone biyawas kwa wanawanamaim ema’ama. Keriso morobone biyawas na’atube kwa auman boro i Anunin kwa wanawan ema’am imaim biya yawas nitin.
12 To bajiri yʉ mairã, rojose yirʉaboarine, tire yibetiroti ñaja mʉare.
12 Isanimih, taituwou, it i bowabow hitit, baise men biyat ana kokomaim tanasinafumih.
13 Rojose mʉa yiñajama, mʉa rijato berojʉ rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ varʉarãja mʉa. Rojose yirʉaboarine, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca rojosere mʉa yibetijama, mʉa rijato berojʉ “Tudirijabeticõato” yigʉ, ĩ catisere mʉare ĩsirʉcʉmi Dios.
13 Anayabin kwa biya ana kokomaim kwanama’am na’at boro kwanamorob. Baise Anun Kakafiyin ana kokomaim kwanama’am na’at, biya ana kokok kakafih etei boro nimuruben. Naatu kwa boro yawas kwanama,
14 Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca yirãma, Dios rĩa ñarãma ĩna.
14 anayabin sabuw iyab God Ayubin ebobonawiyih i God natunatun.
15 “‘Rojose mani yijare, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ manire cõarʉcʉmi Dios’ yigüiato ĩna” yigʉ me, manire ejarẽmoami Esp'iritu Santo. Ĩ sʉorine Dios rĩa ñaja mani. To bajicõari, ĩ ejarẽmose rãca, “Dios ĩ macʉre ĩ mairore bajiro manire maiami” yitʉoĩarã ñari, “Cacʉ”, yaja mani, Diore.
15 Anayabin God Ayubin kwabaib i men kwa niwa’ani bir ana fairamaim nabonawiy isan kwani’akiramih. Baise Ayubin kwabaib i natunatun anababatun matar isan kwabai, saise imaim fair tanab isan tanarerey tanao, “Abba! Tamaiya!”
16 Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca, “Dios rĩa ñaja”, yimasiaja mani.
16 I Ayubin it ayubit bairi hita’imon teo’orereb it i God natunatun.
17 To bajiri ĩ rĩa, Cristo yarã mani ñajare, ĩ macʉre ĩ mairore bajirone manire maigʉ̃ ñari, manire quẽne quẽnaro yirʉcʉmi Dios. Adigodojʉ, “Cristo ĩ bojasere yica” yirã, rojose mani tãmʉojama, mani rijato bero Dios tʉjʉ quẽnaro ñarũgũrʉarãja. Ĩ macʉ quẽnaro ĩ ñarore bajirone quẽnaro ñarũgũrʉarãja mani quẽne.
17 It i natunatun imih sawar abisa i ana sabuw isah ebobotan boro bairi tanab yaun. Naatu abisa God Keriso isan ebobotan boro bairi tanab yaun. Keriso ana biyababan bairi tanafafaram na’at ana marakaw boro bairi tanafaram.
18 To bajiri adirʉ̃mʉri, “¿No yirã rojose tãmʉoati mani?”, yitʉoĩa sʉtiritibetiroti ñaja manire, rojose mani tãmʉose rẽtoro quẽnaro Diorãca ñarona ñari.
18 Anababatun au’uwi, biyababan iti boun tabai tabi’akir, mar boro ana marakaw nabirerereb hairi tanafufufun, nati marakaw i ra’at kwanekwan men biyababan hairi ta’imon.
19 Adi macarʉcʉro Dios ĩ rujeore jediro, Dios ĩ rĩare quẽnaro ĩ yirotirʉ̃mʉ ti ejarore ĩarʉaro bʉto yuñaroja ti.
19 Anayabin baimataren sawar tutufin etei God natunatun bow tit bairerereb isan, yah kusikus iwa’an hima hi’uroron tinuwanuw.
20 Rẽmojʉ Dios ĩ rujeorema, adirʉ̃mʉri ti bajirore bajiro me bajimasiñuju. Adán rojose ĩ yise ti ñajare, “Boase rĩne ñacõarʉaroja” Dios ĩ yimasire ñari, adirʉ̃mʉri ñase quẽne, boase rĩne ñacõaja. To bajiboarine, “Cojorʉ̃mʉ adi macarʉcʉro ĩ rujeorere Dios ĩ tudiquẽnorotirʉ̃mʉ ejarʉaroja”, yimasiaja mani.
20 Orot ta’imon ana kakafinamaim baimataren sawar tutufin etei higabiyoy, men i akisih hai kokomaim baise God ana kokomaim sinaf.
21 To bajiri ĩ rujeore jedirone “Boabeticõari, quẽnase rĩne ñato” yigʉ, tudiquẽnorʉcʉmi quẽna. To yicõari, “Yʉ rĩa quẽnase rĩne yirã ñato” yigʉ, tudirijayamanire manire ĩsirʉcʉmi.
21 Iti baimataren sawar etei veya ta hai bai’akirane hibat timunumun boro hinabotaitih hinatit God natunatun bairi marakaw gewasin hinafaram.
22 Adirʉ̃mʉri quẽne Dios ĩ rujeore jedirone rojose tãmʉocõa ñaja ti. Tire masiaja mani. Rõmio macʉ cʉtigoago, rojose so tãmʉorore bajiro rojose tãmʉoaja ti.
22 It taso’ob baimataren sawar tutufin kek tufuwamih ebotukwar ana biyababan tebaib na’atube, aneika hima hitef hirererey tana boun tatit.
23 Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmorã ñaboarine, rojose yicõa ñarã ñari, rojose tãmʉorũgũaja mani. To bajiri, “Quẽnase rĩne yirã ñato” yigʉ, tudirijayamanire Dios manire ĩ ĩsirotire bojarã ñari, bʉto tʉoĩacõa ñarũgũaja mani.
23 Men baimataren sawar akisin hima hitef tererereyamih, baise it auman wanawanatamaim hamenamo erererey auman tama takakaif, God nan ni’obaiyit it i natunatun.
24 “Tudirijayamanire ĩsirʉcʉmi”, yitʉoĩacõa ñarũgũaja mani, rojose mani yise vajare Jesús ĩ vaja yibosariarã ñari. Jẽre quẽnase rĩne yirã mani ñajama, tudirijayamanire manire ĩ ĩsirotire, no yirã yumenaja mani.
24 Anayabin it nuhifotamaim iyawasit. Abisa isan nuhit fot tama’am i tabaika, aisim boro ibanak sawar tabo isan nuhit nafot tanama tanakaif.
25 Mani cʉobeti ti ñajare, quẽnaro tire yucõa ñarũgũroti ñaja.
25 Baise sawar abisa men tai’itin nuhit nafot tanama tanakakaif na’at, it boro yatet nanub tanama tanakaif.
26 Esp'iritu Santo manire ejarẽmogʉ̃mi, “Rojose yirʉaboarine, tire yibeticõato ĩna” yigʉ. To yicõari, Diore mani sẽnimasibetire masicõari, manire sẽnibosarũgũgʉ̃mi, ĩ masise rãca.
26 Ef nati ta’imon it ata ririm ana veya i Ayubin ena it baibais ebitit. Anayabin it mi’itube o yoyoban isan ana ef men taso’ob. Baise i Ayubin it isat tef rerey eyoyoyoban wainit, turamaim men karam boro tanao.
27 Dios ĩ bojarore bajiro manire sẽnibosagʉmi. To bajiri, Esp'iritu Santo manire ĩ sẽnibosasere masigʉ̃mi Dios. Ĩ ñaami mani tʉoĩasere masigʉ̃ma.
27 Naatu God dogorot nutitiy i’itin, Ayubin ananot i so’ob, anayabin Ayubin God ana sabuw isah eyoyoyoban i God ana kokomaim esisinaf.
28 Dios ĩ beseriarã ñari, ĩre maiaja mani. To bajiri, quẽnaro mani ñarotire yigʉ, manire ĩ yirẽmorũgũsere masiaja mani. Rojose tãmʉoboarine, “Quẽnaro mani ñarotire yigʉ, manire yirẽmogʉ̃mi”, yitʉoĩacõa ñaroti ñaja.
28 Naatu taso’ob, sawar etei God esisinaf i gewasih sabuw iyab tibiyabuw isah, sabuw iyab i ana kokomaim ea’afih isah.
29 Rẽmojʉne Cristore ajitirʉ̃nʉronare manire masicõañumi Dios. “Yʉ macʉ Jesucristore bajiro quẽnase rĩne yirã ñarʉarãma ĩna” yigʉ. To bajiri, “Yʉ bojarore bajiro yirãrema, ĩna gagʉ ñarʉcʉmi Jesucristo”, yicõamasiñumi Dios.
29 Sabuw iyab God erurubinih i so’obabo erurubinih. I akisin yasairih hina i Natun ana’itinabe himatar, saise i Natun i baitumatumayah etei tuwah hai ain na’atube.
30 To bajiri rẽmojʉne, “Cristore bajiro quẽnase rĩne yirã ñarʉarãma” ĩ yiriarã ñaja mani. To bajiro manire yigʉ ñari, “Rojosere yitʉjacõari, ĩ macʉre ajitirʉ̃nʉato” yigʉ, manire ejarẽmoñumi. To yicõari, ĩ macʉre mani ajitirʉ̃nʉjare, “Rojose mana ñaama”, manire yiĩañumi. To bajiri, ĩ macʉ yarã mani ñajare, “‘Ĩre bajiro quẽnase rĩne yirã ñato’ yigʉ, ĩnare ejarẽmorʉcʉja”, yiyumi Dios.
30 Naatu iyab yayasairih i eafih, naatu iyab ea’afih i yamutufurih, naatu iyab yayamutufurih i ana marakaw bairi faram isan buwih.
31 Ti oca quẽnasere masicõari, ado bajiro yirẽmomasiaja mani: “Dios manire ejarẽmoami, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ vabeticõato ĩna” yigʉ. Rojose gãjerã manire ĩna yiboajaquẽne, “Dios manire ĩ ejarẽmojare, no bajiro manire yimasimenama”, yimasiaja mani.
31 Sawar iti sisinaf isan boro mi’itube tanao? God it isat nabatabat na’at yait boro nagam na’uwit? En anababatun.
32 Ĩ maigʉ̃ ĩ ñaboajaquẽne, ĩ macʉre ĩre cõañumi Dios, “Masare rijabosato” yigʉ. To bajiro yir'i ñari, quẽnasere manire ejarẽmocõa ñarʉcʉmi Dios.
32 God taiyuwin Natun men eoharihar, baise it etei siwarit, Natun ta’imonam ata siwar yai. Imih kwanotanot sawar afa’am boro asire baitita’e nama?
33 To bajiri, ĩ beseriarãre manire ĩamaicõari, “Rojose mana ñaama”, manire yiĩagʉ̃mi Dios. To bajiro ĩ yirã mani ñajare, “Rojose yirã ñaama”, manire yimasimenama.
33 God taiyuwin ana roubinen sabuw gewasih rouw bowabow yait boro baifuwenamaim nagam na’uwih? En anababatun!
34 Rojose mani yise vaja, manire vaja yibosagʉ rijayumi Jesucristo. Tudicaticõari, Dios ĩ rujiro riojojacatʉajʉare rujicõari, manire ñagõbosarũgũgʉ̃mi. To bajiri, “Rojose yirã ñaama”, manire yibetirʉcʉmi ĩ quẽne.
34 Yait boro God ana sabuw ubar nitih nagam na’uwih? En anababatun! Jesu Keriso akisinamo morob, naatu morobone misir maiye Tamah ana asukwafune mare isat ma eyoyoyoban.
35 Cristo manire ĩ maisere, “¿No yigʉ ĩnare maiati?” yigʉ magʉ̃mi. Cojoji me rojose mani tãmʉoboajaquẽne, gãjerã rojose manire ĩna yiboajaquẽne, ñiorijarã, sudi mana mani ñaboajaquẽne, güiorojʉ mani vaboajaquẽne, gãjerã manire ĩna sĩaboajaquẽne, manire maicõa ñarʉcʉmi Cristo.
35 Imih yait boro Keriso ana yabowane nakusibit, yare men karam nakusibit, o yawas fokarih, roukoukuwen, baimar kakafin, sawar en, obiruwen, o morob?
36 Tirʉ̃mʉjʉ Dios ocare masa ĩna ucamasire mani bajisere gotiro, ado bajiro gotiaja ti:
36 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
37 Ñajediro rojose mani tãmʉose ti ñaboajaquẽne, manire ĩ ejarẽmocõa ñajare, “Manire bʉto maicõa ñaami”, yitʉjabetirʉarãja mani.
37 En baise, Keriso aki biyabuwi i wanawananamaim sawar etei hai fair aki aisnowaten.
38 Dios manire ĩ maisere matase manoja. Mani bajireacoajaquẽne, mani ñacõajaquẽne, manire maitʉjabetirʉcʉmi. Adirʉ̃mʉri rojose mani tãmʉose, to yicõari, gajerʉ̃mʉri rojose mani tãmʉoroti ti ñaboajaquẽne, manire maitʉjabetirʉcʉmi Dios. Ángel mesa, vãtia, adigodo ʉjarã, õ vecana, õ ẽñerocana, ĩañamana quẽne, rojose manire ĩna yiboajaquẽne, manire ejarẽmocõa ñarʉcʉmi Dios, ĩ tʉjʉ mani ejarotire yigʉ. Jesucristo yarã mani ñajare, manire bʉto maigʉ̃mi Dios.
38 Imih ayu aso’ob anababatun men karam boro sawar ta imaim Keriso ana yabowane nakusibitamih, men morob, men yawas, men tounamatar, men Demon, men mar iti boun, men mar boro enan, men fair
39 — ausente —
39 men yate mar, men me baban, men sawar ta himamatar wanawanahimaim boro God ana yabow ata Regah Jesu Keriso wanawananamaim ema’am nakusibit tanatitamih, en anababatun.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.