Romanos 3
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 To bajiro yʉ gotisere ajicõari, ado bajiro tʉoĩarãja mʉa jud'io masa sĩgʉ̃ri: “No yirã, ‘Jud'io masa ñaja yʉa’ yimenaja mani. Jud'io masa mani ñajaquẽne, ñie bʉjamenaja. Circuncisión yire quẽne, ñie vaja manoja”, yitʉoĩaboarãja mʉa.
1 Jew orot inamamatar boro Ufun Sabuw inanatabirih? Naatu a’ar kanabin hina’a’afuw ana gewasin i boro men tomar inab?
2 To bajiro me bajiaja. Cojo vãme me jud'io masare quẽnaro yiyumi Dios. Ñasʉose ado bajiro mʉare gotiaja yʉ: Mani ñicʉare ĩ ocare cũñumi Dios. “Quẽnaro mʉare yirʉcʉja yʉ”, ĩnare yimasiñumi Dios. Tire ajicõari, ado bajiro tʉoĩarãja mʉa:
2 Ef tata’ane etei i gewasih, wantoro’ot God ana tur i Jew sabuw hitutumih hitih.
3 “Mani ñicʉa sĩgʉ̃ri Dios ĩ rotimasirere cʉdimena ĩna ñajare, ‘Quẽnaro ĩnare yirʉcʉja yʉ’ Dios ĩ yiboarere yibetirʉcʉmi”, yitʉoĩaboarãja mʉa. “Diore ajitirʉ̃nʉrũgũrʉarãja” yirã ñaboarine, ĩna yirore bajiro yirã me ñaama masama. Diojʉama, to bajiro bajigʉ me ñaami. “Quẽnaro ĩnare yirʉcʉja” yir'i ñari, ĩ yirore bajiro yirʉcʉmi.
3 Baise sabuw afa men hibitumitum isan, kwanotanot God ana omatanen isan boro men nabosunusunub?
4 Ado bajiro bajiaja: Masa mani socaboajaquẽne, Dioma, socagʉ me ñaami. Tirene ucamasiñumi Diore gotirẽtobosarimasʉ:
4 En anababatun! God ana tur i mar etei turobe, baise sabuw i baifuwenayah. Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
5 Ĩ rotisere cũmasiñumi Dios, mani ñicʉare. “Yʉ rotirore bajiro mʉa yibetijama, rojose mʉare yirʉcʉja”, ĩnare yimasiñumi. To bajiro ĩ yimasire ti ñaboajaquẽne, ĩre ajibeticoayuma ĩna. To bajiri, jud'io masare, “Yʉ yarã ñaama”, yiĩabeami Dios yuja. Jud'io masare, “Yʉ yarã me ñaama” ĩ yirere ajicõari, “Ĩre ĩna cʉdibeti vaja, ‘Rojose’ yirʉcʉja ĩ yiriarore bajirone yigʉ ñaami” yirã ñari, ĩre rʉ̃cʉbʉoama ĩna, jud'io masa me. To bajiri, jud'io masajʉama, Dios mʉare rojose ĩ yisere masicõari, “‘Gãjerã yʉre rʉ̃cʉbʉo variquẽnato ĩna’ yigʉ, yʉ yarã me ñaama jud'io masama”, yigʉmi Dios. “To bajiro ĩ yijama, mani rãca rojose yigʉ, yigʉmi Dios”, ¿yitʉoĩati mʉa?
5 Baise it ata sinaf kakafihimaim God ana sinaf gewasin bebeyan natit sabuw hina’i’itin ana veya, it boro mi’itube tanao? God baifuwenamaim yan so’ar baimakiy ebitit? it i anababatun taikoko’aw tao kwanekwan.
6 To bajiro me bajiaja. Masa rojose ĩna yise vaja Dios rojose ĩnare ĩ yijama, vatojene rojose yigʉ me yami. To bajiri, masa rojose ĩna yisere ĩamasigʉ̃ ñari, rojose ĩnare yirʉcʉmi Dios.
6 Nati tur i men turobe tao’omih, anayabin sinaf nati na’atube nama’am, God boro mi’itube tafaram ana sabuw nibatiyih?
7 To bajiro mʉare yʉ gotisere ajicõari, ado bajiro tʉoĩarẽmoboarãja mʉa jud'io masa: “Dios ĩ rotimasirere cʉdijeobetiboarine, ĩ rotimasirere yirã ñaja mani. To bajiri rojosere mani yiboajaquẽne, rojose manire yimasibeami Dios. Rojose mani yise vaja, rojose manire ĩ yijama, rojose manire ĩ yisere ĩacõari, ‘“To bajiro yirʉcʉja” ĩ yiriarore bajiro yigʉ yami Dios’ yiĩacõari, rʉ̃cʉbʉo variquẽnarʉarãma jud'io masa me ñarã”, yitʉoĩaboarãja mʉa.
7 Orot babin ta boro nagam nao, “Ayu i men bosunusunubayan, baise au bowabowamaim turobe God nowan tit irerereb sabuw hi’itin God hifai tebobora’ara’ah, aisim God ayu kakafu rouw eo ekukusairu?”
8 To bajiro me bajiaja. To bajiboarine, jud'io masare yʉ gotimasiosere ajicõari, sĩgʉ̃ri ado bajiro yʉre ñagõmacarãma ĩna: “‘“Gãjerã, Diore rʉ̃cʉbʉo variquẽnato ĩna” yigʉ, rojose yito mani’ yigʉmi Pablo”, socarãne yʉre yiñagõmacarãma ĩna. To bajiro yirãma, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ reaecorã ñarãma.
8 Naatu iban boro kwanao maiye, kakafin tanasinaf, saise sinaf gewasin boro ine natit. Sabuw afa ayu iti na’atube o hirouw higam tiu’uwu, God nati sabuw boro baimakiy nitih.
9 To bajiro mʉare yʉ gotisere ajicõari, ¿ado bajiro yitʉoĩati mʉa? “Dios manire ĩ ĩajama, gãjerã masa rẽtoro quẽnarã ñaja mani jud'io masa”, ¿yitʉoĩati mʉa? To bajiro me bajiaja. Mani jud'io masa, jud'io masa me ñarã quẽne, ñajediro rojose mani yise vaja sʉoye cʉtiaja mani, Dios ĩ ĩajama.
9 Iti sawar ana an i abisa? It Jew ata gewasin i ra’at Eteni Sabuw tanatabirih? En anababatun! Jew sabuw naatu Eteni Sabuw etei i bowabow kakafin ana fair babanamaim tama’am.
10 Tirene, ado bajiro gotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire:
10 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
11 — ausente —
11 Men yait ta ana not rerekabin,
12 — ausente —
12 Etei hitatabir kouh God hitin,
13 — ausente —
13 Sikah dub i tahahab sabuw tetotonan,
14 — ausente —
14 “Awah i orarafen awan karatan naatu tenakuyakuy.”
15 — ausente —
15 “Iti sabuw umah i rara awan karatan.
16 — ausente —
16 Menamaim tenan ma kakaf naatu gurugurusen mar etei imaim emamatar,
17 — ausente —
17 Naatu tufuwamaim ma ana ef i men hiso’ob.
18 — ausente —
18 Naatu God matanamaim men kafa’imo tibibiruw.”
19 Dios ĩ rotimasirere, “Mani jud'io masare cũñumi, ‘Yʉ rotisere quẽnaro cʉdiato ĩna’ yigʉ”, yimasiaja mani. To bajiri Dios ĩ rotimasirere masiboarine tire yibeticõari, “Yʉma sʉoye maja”, yimasiña maja. To bajiri, jud'io masa, jud'io masa me ñarã quẽne, “Dios ocare ti yirore bajirone, ‘Rojose yirã ñaja’ ”, yimasiaja mani.
19 Imih it ata so’obamaim ofafar hikikirum i sabuw iyab ofafar babanamaim tema’am isah, saise awah etei nabofafaren, naatu tafaram wanawanan sabuw etei nabow nan God ana baibatiyenamaim hinatit.
20 “‘Yʉ rotiro cõrone cʉdijeogʉ ñaja mʉ’ yʉre yiĩarʉcʉmi Dios”, yimasigʉ̃ magʉ̃mi. “Dios ĩ rotimasire ñaro cõrone yijeomena ñari, sʉoye cʉtiaja mani”, yimasiaja mani jediro.
20 Isan imih God boro men sabuw ofafar tebobosiyasiyar imaim hai ef mutufurin narouw nabowamih, ofafar i orot babin ana bowabow kakafin botait ebirerereb.
21 To bajiro yirã ñaboarine, yucʉrema ado bajirojʉa yimasiaja mani yuja: “Dios ĩ rotimasire ñaro cõrone yijeomena ñaboarine, sĩgʉ̃rire, ‘Ñie rojose mana ñaama’ yiĩaami Dios”, yimasiaja mani. Mani ñaja, Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, “Ñie rojose mana ñaama” Dios ĩ yiĩarã. To bajiro manire ĩ yirotire goti rĩjoro cʉtiyuja, Moisére Dios ĩ roticũmasire, to yicõari, Diore gotirẽtobosariarã ĩna ucamasire quẽne.
21 Baise boun God sabuw yamutufurih isan ana ef i boubun botawiy. Moses naatu dinab oro’orot nati isan i ofafaramaim hio’orereb tanowar, men ofafar tanabi’ufununimaim nabuwitamih.
22 Ado bajiro bajiaja ti, Dios quẽnaro manire ĩ yise: Dios ĩ rotimasire ñaro cõrone cʉdijeogʉ magʉ̃mi. To bajiboarine mani jedirore maigʉ̃ ñari, “Masa rojose ĩna yise vaja ĩnare vaja yibosaaya” yigʉ, ĩ macʉre cõañumi Dios. Ĩ macʉ ĩ rijabosare ti ñajare, rojose mani yisere manire masirioyumi Dios, Cristore ajitirʉ̃nʉrãre. To yigʉ ñari, “Ñie rojose mana ñaama”, manire yiĩaami Dios yuja. To bajiro bajiaja jud'io masare, jud'io masa me ñarãre quẽne.
22 It yamutufuren boubun Godane enan i sabuw iyab Jesu Keriso tibitumitum imaim enan, naatu God matanamaim it etei ata’itinin i men tata’amih.
23 — ausente —
23 Anayabin sabuw etei bowabow kakafin hisinaf naatu God ana gewasin bain isan umah kabom.
24 — ausente —
24 Baise manaw kabeber God ana siwar na’atube Jesu Keriso wanawananamaim na it ata kakafihine tubunit botaitit tatit.
25 “Masa rojose yirãre rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ cõaroti ñaja” yir'i ñari, “Rojose tãmʉoroma” yigʉ, Jesucristore ĩ macʉre cõañumi, ñajediro rojose yirãre ĩnare rijabosarocʉre. To bajiro ĩ yire ñajare, masare rijabosayumi Jesús. Ĩ ri'i rãca manire ĩ vaja yibosare ti ñajare, rojose mani yisere masirioyumi. To ĩ yijare, no bojagʉ Jesúre ajitirʉ̃nʉgʉ̃re, “Ñie rojose magʉ̃ ñaami”, ĩre yiĩaami Dios. To bajiro ĩ yijama, “Yirʉcʉja” ĩ yirore bajiro yigʉ yami.
25 Bowabow kakafin notawiyen isan God Keriso biyan siboromih yai, ana rara suwa re saise baitumatumamaim tanan biyan tanatit. Sawar iti na’atube sinaf saise bebeyan ti’obaiyit i ana ef i mutufurin. Anayabin I ana yatenub kakafiyin imaim bowabow kakafih marasika tasisinaf isubun rabon.
26 To bajiro yir'i ñari, tirʉ̃mʉanajʉ rojose ĩna yisere ĩaboarine, rojose ĩna yise vajare rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare cõabesumi. To yicõari, yucʉre quẽne, “Rojose yirã ñaboarine, yʉare rijabosayumi Jesucristo” yitʉoĩarãre rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare cõabetirʉcʉmi.
26 Naatu iti boun it ata veya’amaim i turobe ebi’obaiyit i ana ef mutufurin. Imih i karam sabuw iyab Jesu tibitumitum boro nafufunih gewas nayamutufurih.
27 To bajiri, “Dios ĩ rotimasire ti yirore bajirone mani yijare, ‘Quẽnase yirã ñaama’ manire yiĩagʉ̃mi Dios”, yimasiña maja. Ado bajirojʉa yire ñaja: “‘Jesucristo mani ʉjʉ, manire ĩ rijabosare ñajare, “Ñie rojose mana ñaama” manire yiĩagʉ̃mi Dios’ yirãjʉare, ‘Ñie rojose mana ñaama’ ĩnare yiĩagʉ̃mi Dios”, yire ñaja.
27 Isan imih it boro abisa isan tanaora’ara’at? Ofafar tabobosiyasiyar isan tarara’at? En anababatun! Baise baitumatum isan i tarara’at.
28 To bajiri, Moisére Dios ĩ roticũmasirere mani masiro cõro quẽnaro mani cʉdiboajaquẽne, “Quẽnase yirã ñaama”, manire yiĩabecʉmi. “Jesucristo manire ĩ rijabosare ti ñajare, ñie rojose mana ñaja mani yuja” mani yisejʉare masicõari, “Rojose mana ñaama”, manire yiĩagʉ̃mi Dios.
28 Anayabin sabuw iyab tibitumatum i hai ef mutufurin rouw ebowabow men ofafaramih.
29 ¿Dioma, jud'io masa ʉjʉ rĩne ñagʉ̃jarique? Bajigʉmi, bajigʉjʉma. Bajicõari, jud'io masa me ñarã ʉjʉ quẽne ñagʉ̃mi.
29 Imih kwanotanot God i Jew sabuw akisih hai God? Ai kwanotanot Ufun Sabuw auman hai God? Baise anao kwananowar, iti God i Ufun Sabuw auman hai God.
30 Sĩgʉ̃ne ñaami Dioma. Gãji magʉ̃mi. To bajiri circuncisión yiecoriarãre, yiecoyamanare quẽne, “Jesucristo manire ĩ rijabosare ti ñajare, ñie rojose mana ñaja mani yuja” mani yisere masicõari, “Rojose mana ñaama”, manire yiĩagʉ̃mi Dios.
30 Kwanaso’ob God i ta’imon men rou’ab, imih sabuw iyab hai ar kanabih hi’afuw o men hi’afuw etei i baitumatum ta’imonamaim hiyawas.
31 To bajiri, “Jesucristo ĩ rijabosare sʉorine manire ĩavariquẽnaami Dios” mani yitʉoĩajama, “Moisére Dios ĩ roticũmasirejʉa vaja mano tujaroja”, yitʉoĩarãja mʉa sĩgʉ̃ri. To bajiro me bajiaja. Moisére Dios ĩ roticũmasirere rearã me yirãja. “Jesucristo sʉori manire ĩavariquẽnagʉ̃mi Dios” yimasirã ñari, tire yirẽmorã yirãja mani.
31 Kwanotanot iti baitumatumamaim aki ofafar abobosa’ir? En anababatun, aki i ofafar aiwa’an tit ana efan bai ebirerereb.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.