Romanos 2

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 “Rojose ĩna yise vaja Dios rojose ĩnare ĩ yijama, riojo yigʉ yigʉmi” yitʉoĩacõari, “Quẽnarã ñaja yʉa; yʉarema rojose yibecʉmi” mʉa yitʉoĩaboajaquẽne, “Yʉare quẽne, rojose yʉare yato Dios” yirã yirãja mʉa. Rojose ĩna yirore bajirone rojose yaja mʉa quẽne. To bajiri, “Rojose yimena ñaja yʉa”, yimasimenaja mʉa.
1 Isan imih kwa isa men ef ta ema’am boro imaim kwanabat sabuw afa hai kakafih kwanasebmatar ubar kwanitih, anayabin nati kakafin ta’imon kwa auman kwasisinaf.
2 “Dios ñaami, ‘Rojose ĩna yise vaja rojose tãmʉorʉarãma’ yiĩamasigʉ̃ma”, yimasiaja mani.
2 Baise God turobe tafanamaim bat sabuw iyab kakafih tisisinaf isan baibatiyen ebitih i taso’ob.
3 “Rojose ĩna yise vaja rojose ĩnare yirʉcʉmi Dios” yicõari, “Rojose yibetirʉcʉmi yʉarema”, ¿yitʉoĩaboati mʉa, ĩnare bajiro rojose yirã ñaboarine?
3 Imih o orot maiyow, sawar kakafin o kusisinaf na’atube sabuw tisisinaf isan o kubibatiyih o kunotanot God ana baibatiyen boro inahaiw?
4 Rojose mʉa yise vaja guaro rojose mʉare ĩ yibetijama, “Manire maigʉ̃ ñari, rojose yibetirʉcʉmi Dios”, ¿yitʉoĩaboati mʉa? To bajiro me bajiaja. Mʉare ĩamaicõari, rojose mʉa yise vaja guaro rojose mʉare yirʉabeami Dios. Rojose mʉa yisere sʉtiriticõari, mʉa tʉoĩavasoarotire bojaami. Rojose mʉa yisere “Yitʉjato” yigʉ, mʉare yugʉ bajiami maji.
4 Ai o God ana baiwanbabanen, ana yawanan, ana yatenub i ku’i’itin furuw. Naatu o iwanbabani dogor baikitabirin isan enanawiyi kwa’i’itin ai en?
5 To bajiri rojose mʉa yise vaja rojose mʉare ĩ yibetijare, “Rojose yirã yaja yʉa” yisʉtiritimena ñari, rojose yitʉjabeaja mʉa. To bajiri, rojosere mʉa yicõa ñarũgũjare, masare ĩ beserirʉ̃mʉ ti ejaro, rojose yirãre rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩ cõarotirʉ̃mʉ bʉto mʉare jũnisinigʉ̃ ñari, rojose mʉare yirʉcʉmi Dios. To ĩ yijama, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñaami”, yimasire ñarʉaroja.
5 Baise anayabin kwa i kwafokar naatu dogor kwahir, a baimakiy kwama kwatutu ra’at eyey ana Veya’amaim God ana yaso’ar bebeyan nab natit turobe’emaim tafaram boro nabibatiy kwana’itin.
6 — ausente —
6 God boro ta’ita’imon abowabow ana fofonin a baiyan nit.
7 Sĩgʉ̃ri quẽnasere yitʉjamena ñaama ĩna. “‘Quẽnaro yirũgũcajʉ mʉa’, manire yato ĩ Dios”, yitʉoĩarã ñaama. Dios tʉjʉ ĩna ñarotire bojarã ñaama. To bajiro ĩna tʉoĩajare, ĩna rijato berojʉ “Tudirijabeticõato” yigʉ, ĩ catisere ĩnare ĩsirʉcʉmi Dios.
7 Sabuw iyab yatehnub hima gewasin tisisinaf, naatu marakaw, baifa’en, ma wanatowan tinunuwih boro ma’ama wanatowanin nitih.
8 Gãjerãjʉama to bajise tʉoĩarã me ñaama ĩna. Ĩna bojarore bajiro tʉoĩarã ñari, Diore ajimena ñaama ĩna. Ĩre ajimena ñari, rojose yirũgũama ĩna. To bajiro ĩna yise ñajare, bʉto jũnisiniami Dios. Ĩnare jũnisinigʉ̃ ñari, masare ĩ beserirʉ̃mʉ ti ejaro, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare cõarʉcʉmi.
8 Baise sabuw iyab i taiyuwih hai yawas tinunuwih, naatu turobe hikwahir kakafih tibi’ufunun, God ana gagamat naatu ana yaso’ar boro tafah yan nisuwai nare.
9 Jud'io masa, jud'io masa me quẽne, rojose yirãma, bʉto rojose tãmʉorʉarãma ĩna.
9 Sabuw iyab bowabow kakafih tisisinaf i boro bai’akir naatu biyababan gagamin maiyow hinab. Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
10 Quẽnasere yitʉjamenajʉarema, “Quẽnaro yirũgũcajʉ mʉa” ĩnare yicõari, “Yʉ rãca quẽnaro ñarʉarãja mʉa”, ĩnare yirʉcʉmi Dios. To bajiro yirʉcʉmi, jud'io masare, to yicõari jud'io masa mere quẽne.
10 Baise sabuw iyab bowabow gewasih tisisinaf, God boro fair, baifa’en, borara’aten naatu tufuw nitih, Jew sabuw biyahimaim boro nabusuruf nan Ufun Sabuw biyahimaim nisawar.
11 Masare ĩ ĩabesejama, “Ãnoama rojose yirã ĩna ñaboajaquẽne, ñamasurã ĩna ñajare, ĩnare quẽnaro yirʉcʉja yʉ” yigʉ me ñaami Dios. To bajiro yigʉ ñari, rojorãre rea, quẽnarãre jua, yirʉcʉmi.
11 Anayabin God i ana fofoninamaim sabuw bai’ubaren ebitih, men ta aukoun ebatabatamih.
12 Jud'io masa me ñarãre, Moisére Dios ĩ roticũmasirere cʉomena ĩna ñaboajaquẽne, rojose ĩna yise vaja rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉre ĩnare reacõarʉcʉmi. To yicõari, Moisére Dios ĩ roticũmasirere cʉorãre quẽne, tire cʉorã ñaboarine ĩre ĩna cʉdibeti vaja rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare reacõarʉcʉmi.
12 Sabuw iyab ofafar ufunane hima kakafin hisisinaf auman boro baimakiy hinab. Naatu sabuw iyab ofafar babanamaim hima kakafin hisisinaf boro ofafar nibatiyih.
13 “Dios ĩ rotimasirere cʉorã ñaja yʉa” yirã ñaboarine, ti rotirore bajiro ĩna cʉdibetijama, ñie vaja maja. “Quẽnase yirã ñaama”, ĩnare yiĩabetirʉcʉmi Dios. Ĩ rotimasire ti yirore bajiro cʉdirã rĩne ñarʉarãma, “Quẽnase yirã ñaama” ĩ yiĩarã.
13 Anayabin sabuw i boro men ofafar tenonowaramaim nayamutufurih God matanamaim hinatitamih, en baise ofafar hinowar tibi’ufunun boro nayamutufurih.
14 To bajiri jud'io masa me ñarã, Moisére Dios ĩ roticũmasirere masibetiboarine, quẽnasere ĩna yijama, Dios ĩ rotimasirere ajicõari, cʉdirãre bajiro bajirãma, ĩ bojasere yirã ñari. To bajiro yirã, Dios ĩ ucarotimasirere cʉomena ñaboarine, rojose ĩna yisere masirãma, Dios ĩ masisere ĩnare ĩ cõase ti ñajare.
14 Eteni Sabuw aurih ofafar i en, baise abisa i hai yawasamaim eo na’atube tisisinaf i hai ofafar turaban nati, basit i aurih ofafar anababatun i en.
15 “Dios ĩ rotise ñaja ti” yimasimena ñaboarine, Dios ĩ bojasere masirãma ĩna. To bajiri rojose ĩna yijama, “Rojose yirã yaja yʉa”, yitʉoĩarãma. To yicõari, quẽnasere ĩna yijama, “Quẽnase yirã yaja yʉa”, yitʉoĩarãma.
15 Anayabin kakafin gewasin kousibin ana not i ofafar na’atube dogoromaim ema’am boro a tur na’owen, a kakafin isan boro ubar nit nakusairi, naatu a gewasin isan boro natafafari.
16 To bajiro masa ĩna yitʉoĩarũgũse ñajare, masare ĩ beserirʉ̃mʉ ti ejaro Jesucristore cõarʉcʉmi Dios, masa jediro ĩna tʉoĩarũgũrere ĩacõari, “‘Ado bajiro tʉoĩarã ñari, quẽnase bʉjarã, rojose tãmʉorã, bajirʉarãja mʉa’ ĩnare yato ĩ” yigʉ. To bajiro ĩ yiroti ti ñajare, Jesucristo manire ĩ rijabosare sʉorine Dios quẽnaro ĩ yise quetire yʉ gotimasiojama, tire quẽne gotirũgũaja yʉ.
16 Tur Gewasin iti ao’orereb na’atube boro namatar. Nati baibatebat ana veya God boro Jesu Keriso narubin sabuw hai not wa’iwa’irih etei boro nabow hinatit rerereb yah naya.
17 Ado bajiro yitʉoĩaboarãja mʉa jud'io masa sĩgʉ̃ri: “Jud'io masa ñari, Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasirere rʉ̃cʉbʉoaja yʉa. To bajiri Dios yarã ñaja yʉa, rojose ĩ yibetirona”, yitʉoĩaboarãja mʉa.
17 Baise kwa Jew sabuw kwarouw kwao, naatu ofafar tafanamaim kwabat God isan kwanao ra’at.
18 Moisére Dios ĩ roticũmasirere cʉorã ñari, ĩ bojarore bajiro yirere masirãja. To yicõari, “Dios ĩ rotimasire masicõari, quẽnasere yimasirã ñaja yʉa”, yirãja mʉa.
18 God ana kokok sinaf isan i kwaso’ob, naatu kakafin gewasin hairi kusibin isan i ofafaramaim ebi’obaiyi.
19 To bajise yitʉoĩarã ñari, ado bajiro tʉoĩaboarãja mʉa: “Dios yere masimenare gotimasiorimasa ñaja mani”, yiboarãja mʉa. “Rojose yirãre Dios ĩ bojasejʉare gotimasioaja mani. To bajiro mani yibetijama, rĩamasare bajiro tʉoĩacõa ñarʉarãma”, yitʉoĩaboarãja mʉa, “Dios rotimasirere cʉorã ñari, Dios ye jediro riojo masijeorã ñaja mani” yitʉoĩarã ñari.
19 Taiyuw kwaso’ob, kwa i matah fim hai nabatanayah, gugumin ma’ayah hai marakaw
20 — ausente —
20 koko’aw sabuw hai roube’atenayah, bereberefiy hai bai’obaiyenayan, naatu ofafar wanawanan ana kinitur tutufin etei naatu turobe etei auman i kwaso’ob.
21 To bajiri gãjerã masare gotimasioboarine, ¿mʉajʉama gãjerãre mʉa gotimasiorore bajiro yibeati mʉa? Gãjerã masare, “Mʉa juarudijama, quẽnabeaja ti” yigotiboarine, mʉajʉama juarudirãja mʉa.
21 Sabuw kwabi’obaibiyih, baise kwa taiyuwiban kwabi’obaiyi ai en? A binanumaim kwao, “Men kwanabain” Baise o kubabain ai en?
22 “Mʉa manajo me rãca, rõmia quẽne mʉa manajʉ me rãca mʉa ajeriarã cʉtijama, quẽnabeaja ti” yirã ñaboarine, mʉajʉama, ¿no yirã tire yicõarũgũati mʉa? “Gãjerã masa, Diore masimena, ĩna masune ĩna quẽnoriarãjʉare rʉ̃cʉbʉosocarãma. To ĩna yisere ĩaterã ñaja yʉa” yigotiboarine, ¿no yirã ĩna yirʉ̃cʉbʉosocariviriayere ñasere juarudiati mʉa?
22 Sabuw turahinah aawah ufun na isan i kuo’otanih, baise o turanah aawah ufuh kwenan ai en? Umataratar baifa’ifa’ih irouw kuo, baise hai kwafiren bar wanawanan o kubabain ai en?
23 “Moisére Dios ĩ roticũmasirere ñamasusere cʉoaja yʉa” yivariquẽnarã ñaboarine, ti rotirore bajiro yimenaja mʉa. To bajiro mʉa bajijama, Diore terã bajirãja mʉa. To bajiro mʉa bajisere ĩacõari, gãjerã masa quẽne, ĩre terãma.
23 God ana ofafar isan i kuo’ora’ara’at, baise ofafar i’astu’ub God biya’ohow kubitiniban kui’itin ai en?
24 Ti ũnire gotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire: “‘Dios yarã ñaja yʉa’ yigotirã ñaboarine, rojose yirũgũrãja mʉa. To bajiri Diore masimena quẽne, ‘Rojosere quẽnaro yigʉ ñagʉ̃mi Dios’ yitʉoĩaama ĩna”, yigotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire.
24 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum, “Eteni Sabuw God wabin tibigigim anayabin kwa Jew sabuw asinafumaim.”
25 Circuncisión yiecoriarã ñarãja mʉa. “‘Dios yarã ñaja yʉa. To bajiri ĩre cʉdirona ñaja yʉa’ yimasiritibeticõato ĩna” yigʉ, to bajiro mani ñicʉare yirotimasiñumi Dios. To bajiro Dios manire ĩ yirotimasire ti ñajare, ĩ rotimasire ñaro cõrone mani cʉdijeocõajama, circuncisión mani yiecore, vaja cʉtiboroja ti. To bajiboarine Dios ĩ rotimasire jediro cʉdijeomena ñari, circuncisión yiecobetiriarãre bajirone bajicõaja mani.
25 O ofafar inabobosiyasiyar na’at, a’ar hi’a’afuw i boro nan ana’an gagamin namatar, baise ofafar ina’a’astu’ub, o a’ar kanabin hi’a’afuw ana’itin i afuwina’e.
26 No bojarã, circuncisión yiecoyamana ĩna ñaboajaquẽne, Dios ĩ roticũmasirere masibetiboarine, ti yirore bajiro ĩna yijama, “Yʉ yarã ñaama”, yiĩagʉ̃mi Dios.
26 Sabuw iyab hai ar kanabih men hi’afuw, baise ofafar eo biyunih na’atube tebobosiyasiyar, nati sabuw i sabuw iyab hai ar kanabih hi’a’afuw hinasairih.
27 Jud'io masajʉama, Dios ĩ rotimasire masa ĩna ucamasirere cʉorã ñaboarine, to yicõari, circuncisión yiecoriarã ñaboarine, Diore quẽnaro cʉdimenaja mʉa. Gãjerã masa circuncisión yiecobetiriarã ñaboarine, Dios ĩ roticũmasirere masibetiboarine, ti yirore bajiro yirã ñarãma. To bajiro bajirã ñari, mʉare jud'io masare ĩacõari, “Rojose yirã ñaama”, mʉare yiĩarʉarãma.
27 Orot yait biyanane ana ar kanabin men hi’afuw, baise ofafar i ebobosiyasiyar, o boro nasiksairi, anayabin o i ofafar iso’ob naatu a’ar kanabin hi’afuw, baise ofafar men kubobosiyasiyar.
28 Jud'io masa quẽnase ĩna gotiboajaquẽne, to yicõari quẽnase ĩna yiboajaquẽne tire ĩacõari, “Jud'io masa masu ñaama”, yiĩabeami Dios. Circuncisión yiecoriarã ĩna ñaboajaquẽne, “Jud'io masa masu ñaama”, ĩnare yiĩabeami Dios.
28 O yait Jew orot kumamatar i men biya ufunane hi’a’afuw imaim o ina Jew orot kumamataramih.
29 Dios ĩ ĩajama, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca tʉoĩarã rĩne ñaama ĩ yarã, jud'io masa masuma.
29 En baise, Jew orot anababatun i dogor wanawanan. Naatu afu’afuw anababatun i dogor wanawananamaim Anun Kakafiyin esisinaf, men biya. Naatu bora’ara’aten etei i Godane nan inab men orot biyahine.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.