Romanos 11
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 To bajiri, ¿ĩ yarãre jud'io masare ĩnare maitʉjacoasujari Dios? Bajibeaja. No yigʉ maitʉjabecʉmi. Yʉ quẽne, jud'io masʉ ñaja. Yʉ ñicʉ ñasʉor'i ñamasiñuju Abraham. To bajiri, ĩ jãnami ñamasir'i, Benjam'in ñamasir'i ya jũnagʉ ñaja yʉ.
1 Ayu kwa abibatiyi: Kwanotanot Israel sabuw God kwahirih? Aiyabin! Ayu i Israel orot, Abraham ana rara’ane atufuw naatu au durun i Benjamin.
2 Tirʉ̃mʉjʉ, yʉa jud'io masare, “Yʉ yarã ñarʉarãja mʉa”, yimasiñumi Dios. To bajiro yir'i ñari, maitʉjabeami. El'ias ñamasir'i Diore ĩ sẽnimasire masa ĩna ucamasirere ĩariarãja mʉa. “Jud'io masa yʉ yarãre rojose ĩna yise vaja rojose ĩnare yiya” yigʉ, ado bajiro yimasiñumi:
2 God ana sabuw marasika nowanamih rurubinih men kwahirihimih. Buk wanawanan efan ta’amaim Elijah Israel sabuw isah gam God iu kwanotanot?
3 Yʉ ʉjʉ, yʉre ajiya. “Mʉre gotirẽtobosarimasare sĩajeocõama ĩna. Mʉre ĩna rʉ̃cʉbʉorijʉrire quẽne reajeocõama ĩna. Yʉ sĩgʉ̃ne, mʉre rʉ̃cʉbʉogʉma rʉyaja yʉ. Yʉre quẽne sĩarʉama”, Diore ĩre yimasiñumi El'ias.
3 “Regah ifefeyan eo, “Regah a dinab orot etei hirouw himorob sawar, naatu a sibor hai gemogem i etei hikwayam hihururuw hire, ayu akisu’umo kutatabuw ama’am. Naatu boun i tesisinaftobon ayu hinarabu ana morobomih.”
4 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdimasiñumi Dios: “Mʉ sĩgʉ̃ me rʉyaja. ‘Yʉ yarã ñaja mʉa’ yʉ yirã, siete mil ñarirãcʉ rʉyaama, yʉre rʉ̃cʉbʉorã, Baal vãme cʉtigʉre rʉ̃cʉbʉomena”, yimasiñumi Dios, El'ias ñamasir'ire.
4 Baise God Elijah iya’afut eo, “Ayu au bai’ufununayah sabuw etei seven thousand iyab Baal men hikwakwafir i tema’am.”
5 Yucʉrire quẽne sĩgʉ̃rire jud'io masare yʉare ĩamaicõari, quẽnaro ĩ yire ñajare, “Yʉ yarã ñaja mʉa” ĩ yirã ñaja yʉa.
5 Ef i nati ta’imon boun emamatar. Sabuw matanta’amo iyab God ana manaw ana kabeberamaim rurubinih i tema’am.
6 Quẽnaro mani yibetiboajaquẽne, manire ĩamaicõari, quẽnaro ĩ yire ti ñajare, ĩ yarã ñaja mani. To bajiro ti bajijare, “Quẽnaro mani yise sʉori me, ‘Yʉ yarã ñaama’ manire yiĩañumi Dios”, yimasiaja mani.
6 I ana roubinen i manaw kabeber tafanamaim bat esisinaf. Men sabuw hai bowabowamaim. Anayabin God ana roubinen sabuw hai bowabowamaim na’itin narurubiniyih na’at, nati manaw kabeber i yabin en.
7 Ado bajiro bajiyuja jud'io masare: “Rojose mana ñaama” Dios ĩ yiĩasere ĩna bojaboajaquẽne, Diojʉama, “Rojose mana ñaama”, ĩnare yiĩabesumi. To yibetiboarine, sĩgʉ̃rire ĩamaicõari, quẽnaro ĩ yire ti ñajare, “Rojose mana ñaama” ĩ yiĩarã ñari, ĩ yarã ñaja yʉa. Gãjerãrema, “Yʉre ajiterã ñari, bʉtobʉsa yʉre ajiterʉarãma”, yiyumi Dios.
7 Ana itinin nati isan, Israel sabuw abisa isan hinot hinunuwet men hitita’urimih, baise sabuw matan ta God rurubinihiwat hinunuwih hitita’ur. Sabuw turin God ea’afih tainih gogor naatu dogoroh fokar.
8 Tire gotiro, ado bajiro gotiaja Dios oca:Ĩ gotiriarore bajirone bajicõa ñaja ti, yʉ yarãre.
8 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
9 David ñamasir'i quẽne, ado bajiro ucamasiñumi, Diore ĩ sẽnigʉ̃:
9 Naatu David eo na’atube,
10 — ausente —
10 Matah kubofafar, saise men hinanuw,
11 To bajiri, ¿Jud'io masa Cristo ocare ĩna ajirʉabeti vaja, “Yʉ yarã me ñaja mʉa”, ĩnare yicõa tʉjasujari Dios? To bajiro me bajiaja. Jud'io masa jãjarã ĩre ĩna ajirʉabetijare, jud'io masa me ñarãjʉa Cristo ocare ajitirʉ̃nʉñuma. Ĩna ajitirʉ̃nʉjare, rojose ĩna yise vaja rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩna vaborotire ĩnare yirẽtobosayumi. To bajiro ĩ yijama, “‘Quẽnaro manire ĩ yiborere ĩnajʉare quẽnaro yigʉmi Dios’ yitʉoĩacõari, ‘Manire quẽne quẽnaro yato Dios’ yirã, yʉre ajitirʉ̃nʉato jud'io masa” yigʉ, jud'io masa mere quẽnaro yiyumi Dios. Jud'io masa quẽne ĩna ajitirʉ̃nʉjama, masa jedirore rẽtoro quẽnaro yirʉcʉmi Dios.
11 Abibatiy maiye. Israel sabuw ah rusukun hire’er boro na’atuka hina’in? En anababatun! Baise boro hinamisir maiye. Anayabin i hai ra’iyemaim ef botawiy yawas gewasin na Ufun Sabuw hibai, isan imih Israel sabuw isah tibibobowen.
12 — ausente —
12 Jew sabuw hai kakafihimaim baigegewasin gagamin tit tafaram etei ebaib. Naatu i ayubih ana kasiyomaim Ufun Sabuw baigegewasin gagamin na’in suware tebaib. Imih Israel sabuw moumurih na’in hinarur ana veya baigegewasin i boro gagamin na’in hinab.
13 Jud'io masa mejʉare ado bajiro mʉare gotiaja yʉ: Mʉare gotimasiorocʉre yʉre cõacami Cristo. To bajiri, “Ti moare ñamasuse ñaja” yigʉ ñari, yʉ masiro cõro quẽnaro gotimasiorũgũaja yʉ.
13 Boun i kwa Ufun Sabuw isa ao. Ayu iti na’atube kwa Ufun Sabuw a tur abarayan ana ma’am, ayu iti bowabow wanawananamaim boro anasinaftobon anabow gewas.
14 Mʉare yʉ gotimasiojama, yʉ yarã jud'io masa, mʉare yʉ gotimasiosere ajicõari, “‘Yʉare ĩ gotiborotire ĩnajʉare gotimasioami’ yirã ñari, ĩna quẽne Cristore ajitirʉ̃nʉato” yigʉ, mʉare gotimasioaja yʉ. To bajiri, rojose ĩna yise vaja rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩna vaborotire ĩnare yirẽtobosarʉcʉmi Dios.
14 Saise imaim anotanot au sabuw Jew hita’it ra’ahu hinanugigir ibo hinan yawas hinab.
15 Jud'io masa, Cristo ocare ĩna ajirʉabetijare, jud'io masa mejʉare gotimasiocajʉ yʉa. To bajiri Cristo ocare ajitirʉ̃nʉrã ñari, adigodojʉ Diorãca quẽnaro ñaama ĩna. Dios ĩ bojariarore bajiro jud'io masa quẽne, Cristo ocare ĩna ajitirʉ̃nʉjama, rẽtoro quẽnarʉaroja ti. Tudirijayamanire Dios ĩ catisere cʉorã ñarʉarãma.
15 Anayabin Jew sabuw kouh God hibitinimaim, tafaram wanawanan sabuw God ana rakit hima’am botabirih hina bairi hitounuw. Imih God sabuw bairi tibitounuw ana veya, ana itinin i sabuw murumurubih bow na yawas ebitih maiye na’atube.
16 Pan mani quẽnorotibʉrʉayere mojoribʉrʉaca ãmicõari, mani quẽnoricare, “Dios yaga ñarʉaroja” mani yijama, tiare quẽnorʉ mani juarʉare quẽne, Dios ye rĩne ñacõaroja, ĩ ĩajama. Yucʉ́ ñemare, “Dios ya ma ñarʉaroja” mani yiboajaquẽne, tiʉ rʉjʉri jedirone ĩ ye rĩne ñacõaroja. Abraham ñamasir'ire quẽne, “Yʉ yʉ ñaami”, ĩre yiĩamasiñumi Dios. To bajiro ĩre yir'i ñari, ĩ jãnerabatia jedirore, “Yʉ yarã ñaama”, ĩnare yiĩarʉcʉmi Dios.
16 Rafiy kafuf imasib reban sibor kuyayara’ah, kafuf tutufin etei i kakafiyin matar, naatu ai wairoron turin God ana sibor inabitin na’at, famefamen auman i nowan himatar.
17 Tirʉ̃mʉjʉma, jud'io masa, olivo vãme cʉti rʉjʉre bajiro ñañuma. To bajiro ĩna bajiboajaquẽne, tirʉjʉre jatarocariarore bajiro ĩnare yiyumi Dios, ĩre ĩna ajitirʉ̃nʉbeti vaja. Mʉa, jud'io masa mejʉa, no bojaricʉ yucʉ́ rʉjʉre bajiro mʉa bajiboajaquẽne, Jesucristore mʉa ajitirʉ̃nʉse sʉorine ti rʉjʉre jataãmiadicõari, olivo vãme cʉti rʉjʉ ĩ jatarocariarʉjʉre vasoagʉre bajiro yiyumi Dios. To bajiro ĩ yijama, “Sĩgʉ̃ rĩare bajiro bajirã ñarʉarãma” yigʉ yiyumi.
17 Kwa Ufun Sabuw a’itinin i kutor olive famefamen na’atube. Baise hi’afuw umatanum olive famenamaim hituwituw hikuboubunih hiyen, imih boun kwa i Jew sabuw hai yasisir turin kwabai kwabiyasisir.
18 To bajiri, jud'io masa sʉori Dios ye quẽnase bʉjarã ñari, jud'io masare, “Yʉ yarã me ñaama” ĩ yiĩarãre ĩatebesa mʉa. “Ĩna rẽtoro quẽnarã ñaja yʉa”, yitʉoĩabesa. Ado bajirojʉa tʉoĩaña: “‘Yʉ yarã ñaama’ manire ĩ yiĩaroto rĩjorojʉa, jud'io masarema, ‘Mʉa sʉori masa jedirore quẽnarʉaroja ti’ ĩnare yimasiñuju Dios”, yitʉoĩaña mʉa.
18 Isan imih sabuw nati ai famehibe hi’afuw hire’ere men kwananuw furuwih kwani’o’orotomih. Anayabin kwa i ai famefamen, naatu ai famen ana fair i ai anane ana fair ebaib.
19 To bajiro mʉare yʉ yigotiboajaquẽne, mʉa sĩgʉ̃ri ado bajiro tʉoĩarãja mʉa: “Yucʉ́ rʉjʉri rojosere mani jasurerearore bajirone jud'io masare, ‘Yʉ yarã me ñaama’ ĩnare yiĩañumi Dios, ‘Gãjerã masa yʉ rĩa ñato’ yigʉ”, yitʉoĩarãja mʉa. To bajiro yitʉoĩacõari, “Jud'io masa rẽtoro quẽnarã ñaja mani”, yitʉoĩaboarãja mʉa.
19 Kwa boro iti na’atube kwanao, “Ai famen hi’afuw hisaroun, imih ayu boro i ana efanin anab hinitutuwu.”
20 To bajiro tʉoĩarãre ado bajiro cʉdiaja yʉ: Diore ĩna ajitirʉ̃nʉbeti sʉori, jud'io masare reayumi Dios. To bajiro ĩnare yiboarine, mʉajʉare ĩ yarãre bajiro mʉare ĩaami, ĩre mʉa ajitirʉ̃nʉse sʉori. Ĩre mʉa ajitirʉ̃nʉ sʉyabeticõajama, ĩ yarã me ñaborãja. To bajiri, “Jud'io masa rẽtoro ñamasurã ñaja”, yitʉoĩabeticõaña. Diojʉare güiya, “Yʉare quẽne rearomi” yirã.
20 Nati i turobe. Nati sabuw ai famehibe hi’afuw hibisaroun, anayabin men hitumatum, kwa i kwaitumatum imih kwana hai efan kwabai. Baise nati isan men kwanio’oro’ot.
21 Jud'io masa ĩre ĩna ajitirʉ̃nʉ sʉyabeti sʉori, rojose ĩna yire vaja ĩnare masiriobesumi Dios. Olivo rʉjʉre ñasʉorirʉjʉ jatarocariarore bajiro ĩnare yiyumi. To bajiri mʉa jud'io masa me ñarã quẽne, ĩre mʉa ajitirʉ̃nʉ sʉyabetijama, to bajirone yirʉcʉmi.
21 Anayabin Jew sabuw i ai famen anababatun men yawananih, baise e’afuw isaroun, imih kwa auman boro men nayawanan nihamiy kwanama’amih.
22 Diore mʉa teboajaquẽne, mʉare ĩamaicõari, quẽnaro ĩ yirere, to yicõari, jud'io masa, Cristo ocare ĩna ajitirʉ̃nʉbeti vaja “Yʉ yarã me ñaama” ĩnare ĩ yirere tʉoĩaña. Tire masirã ñari, “Cristore mani ajitirʉ̃nʉ tʉjajama, manire quẽne, ‘Yʉ yarã me ñaama’ yiĩarʉcʉmi”, yimasiña mʉa.
22 Imih God ana kabeber naatu ana yaso’ar hairi kwana’itin. Sabuw iyab kakafin sinafuyah God nati sabuw isah i yan esoso’ar, baise kwa isa i ekakabeber. Naatu i ana kabeberamaim kwanama’am na’at i mar etei ana gewasin kwanama. Baise men imaim kwanama’am kwa i boro na’afuw nabosairi kwanatit.
23 Jud'io masa quẽne, Cristo ocare ĩna ajitirʉ̃nʉjama, ĩnare ĩamaicõari, “Yʉ yarã ñaja mʉa quẽne”, ĩnare yiĩarʉcʉmi Dios quẽna.
23 Sabuw nati hinamatabir maiye hinabusuruf God hinabitumitum, boro nabow hai efanamaim naya. Anayabin God ana fair ema’am karam boro nasinaf.
24 Jud'io masa me mʉa ñaboajaquẽne, ĩnare ĩ yisʉoriarore bajirone mʉare ĩamaicõari, “Yʉ yarã ñaama”, mʉare yiĩañumi. To bajiro ĩ yire ñajare, “Quẽna ĩre ĩna ajitirʉ̃nʉjama, josari mene, ‘Yʉ yarã ñaama’ ĩnare yiĩacõagʉ̃mi, jud'io masare”, yimasire ñaja.
24 Kwa Ufun Sabuw, kwa i kaiyar olive famen na’atube kwama’am hi’afuw kwana umatanum olive famenamih hitutuwi. Naatu Jew sabuw i umatanum olive na’atube. Isan imih God karam ai famefamen anababatun hitagagagir ti’inu’in boro nabow nitutuwen maiye.
25 Yʉ mairã, masa ĩna masibeticatire ado bajiro mʉare gotiaja yʉ: “‘Dios yarã ñari, yʉa rĩne ñaja ĩ ocare quẽnaro riojo ajimasirã’ yibeticõato” yigʉ, adi ocare mʉare gotiaja yʉ: Adirʉ̃mʉri jud'io masa jãjarã ñarãma Cristo ocare ajiterã. Jud'io masa me Cristore ĩna ajitirʉ̃nʉjediro bero, jud'io masa quẽne, Cristore ĩre ajitirʉ̃nʉrʉarãma ĩna.
25 Ayu akokok iti tur ana kirikirifot i kwanaso’ob gewas, saise men kwa akis not wairafih kwanarouw kwana’omih. Israel sabuw afa dogoroh i fokar, imih boro nati na’atube hinama nanan Ufun Sabuw runamih hio ana fofonin hinan hinarun.
26 Ĩna ajitirʉ̃nʉjare, rojose ĩna yise vaja rojose ĩnare ĩ yiborotire ĩnare yirẽtobosarʉcʉmi Dios. Tirene, ado bajiro gotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire:
26 Ef iti na’atube namatar saise Israel sabuw etei boro niyawasih, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo.
27 — ausente —
27 “Naatu
28 Cristo ĩ bajire sʉorine quẽnaro Dios ĩ yisere jud'io masa jãjarã ĩna ajirʉabetijare, ĩnare ĩategʉmi Dios. Ĩna ajirʉabetijare, jud'io masa mejʉare mʉare gotimasiocajʉ yʉa. To bajiboarine, jud'io masa ñicʉa ñamasiriarãre, “Yʉ rĩa, quẽnaro yʉ yirona ñarʉarãja, mʉa jãnerabatia quẽne” ĩnare yir'i ñari, ĩnare maicõa ñagʉ̃mi Dios. To bajicõari, “Yirʉcʉja” ĩ yiriarore bajirone yigʉ ñari, Cristo ĩ bajirere ĩna ajitirʉ̃nʉro, ĩnare quẽne, “Yʉ rĩa ñaama”, yiĩarʉcʉmi.
28 Israel sabuw hina God ana rakit na’atube himatar, saise Tur Gewasin kwa Ufun Sabuw isa tan. Baise Israel i God ana rourubinen sabuw, imih God ebiyabuwih anayabin uwahinah oro’orot wabih gagamin.
29 — ausente —
29 God men kafa’imo siwar bitih umahimaim bosair naatu ana sabuw rurubinih isah nuhin burumih.
30 Tirʉ̃mʉjʉma Dios ocare ajiterã ñañuja mʉa maji. To bajiro bajiriarã mʉa ñaboajaquẽne, jud'io masa Dios ocare ĩna ajirʉabetijare, mʉajʉare ĩamaicõari, rojose mʉa yise vaja rojose mʉa tãmʉoborotire mʉare yirẽtobosayumi.
30 Baise kwa Ufun Sabuw marasika God fanan kwasair, baise boun ana kabeber i’obaiyi kwa’i’itin, anayabin Israel sabuw fanan hisair.
31 To bajiri yucʉrema jud'io masa ñaama Dios ocare ajiterã. To bajiro ĩna bajiboajaquẽne, mʉare ĩamaicõari, ĩ yiriarore bajirone rojose ĩna yise vaja rojose ĩna tãmʉoborotire ĩnare yirẽtobosarʉcʉmi Dios.
31 Naatu ef i ta’imon, kabeber nati kwakwabaib i boun Jews sabuw auman God i’obaiyih ti’i’itin.
32 Ado bajiro bajiyuja manire: Jud'io masare, ĩna mere quẽne, “Yʉ bojarore bajiro yirã me ñaama”, manire yiĩañumi Dios, “Manire rijabosayumi” Jesúre yitʉoĩarãre ĩamaicõari, quẽnaro ĩ yirotire yigʉ.
32 Anayabin sabuw etei hibifanasair isan God ibasit hifanasair, saise hai fanasairane etei’imak takabibirih.
33 Mani jedirore quẽnaro yigʉ ñagʉ̃mi Dios. ¡Masijeogʉ ñagʉ̃mi! Ĩre bajiro quẽnaro yigʉ magʉ̃mi. Ñimʉjʉane, ĩ tʉoĩasere, to yicõari ĩ yisere quẽne masibecʉmi.
33 Yowe! abifofofor men kafaita,
34 Ado bajiro gotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire: “Dios, mani ʉjʉ, ĩ tʉoĩasere masigʉ̃ magʉ̃mi. Ĩre gotimasiogʉ̃ magʉ̃mi.
34 O yait Regah ana not iso’ob?
35 ‘Quẽnaro mani yijare, Dios quẽne quẽnaro manire yirocʉ ñagʉ̃mi’ yimasibeaja mani”.
35 O yait God a sawar itin,
36 “Quẽnase yʉre yirʉ̃cʉbʉo variquẽnato” yigʉ, ñajedirore rujeomasiñumi Dios. To bajiro ĩ yire ñaro cõrone cʉogʉ ñagʉ̃mi. To bajiro bajigʉ ĩ ñajare, quẽnase ĩre rʉ̃cʉbʉo variquẽnatʉjabetiroti ñaja, manire. To bajirone bajimʉorʉ̃gõato.
36 Anayabin sawar tutufin etei hai an i God,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.