Mateus 6
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Quẽna ado bajiro ĩ buerãre ĩnare yiyuju Jesús: —Quẽnaro mʉa yijama, “‘Quẽnaro yama ĩna’ yato gãjerã” yirã me, quẽnaro yiya mʉa. Masa ĩna ĩaro rĩjorojʉa rĩne, “‘Quẽnaro Diore cʉdirã ñaama’ yʉare yiĩato ĩna” yirã, mʉa yiĩoboajama, ñie vaja bʉjamenaja mʉa, õ vecajʉ mani jacʉ Dios tʉjʉ ejarã.
1 “Yate nanub, men iti baifa’i isan a bowabow gewasih sabuw nahimaim kwanabowamih, nati na’atube kwanasisinaf na’at, Tamat maramaim boro men a baiyan nitimih.
2 Sĩgʉ̃ri, “Quẽnarã ñaja yʉa” yiboarine, ĩna yirore bajiro yirã me ñarãma ĩna. Ado bajirojʉa yirã ñarãma: Maioro bajirãre ejarẽmorã, ĩnare ĩna ĩsijama, masa jedirore gotibatorãma. Dios ocare ĩna buerivijʉre rẽjarãre quẽne, jãjarã masa ĩna vati maarijʉre quẽne ñacõari, ĩnare gotibatorãma, “‘Quẽnarã ñañuma’ yʉare yiĩarʉ̃cʉbʉoato” yirã. To bajiro ĩna yirore bajiro yibesa mʉa. Riojo mʉare gotiaja yʉ. To bajiro ĩna yise vaja masa ĩnare ĩna rʉ̃cʉbʉosene jẽre vaja bʉjacõama ĩnama. Ñie gajeye bʉjarẽmobetirʉarãma, Dios tʉjʉre. Ĩnare masa ĩna rʉ̃cʉbʉoboajaquẽne, Diojʉama, ĩnare rʉ̃cʉbʉobetirʉcʉmi.
2 “Imih veya ta akir wairafin sawar inabitin men inakurereb sabuw etei hinanowaramih, men sabuw wanawanah rerekabih Kou’ay Bar wanawanan, naatu ef gagamih yahimaim sabuw itih baifa’ih isan tisisinafube kwanasinafumih, anababatun a tur ao’owen, nati sabuw i boro men hai siwar ta God nitihimih.
3 Mʉajʉama, maioro bajirãre mʉa ejarẽmojama, “‘Quẽnaro yirã ñaama ĩna’ yʉare yiĩato” yirã me, ĩnare ejarẽmoña. To yicõari, mʉa baba ñamasugʉ̃re quẽne, “To bajiro yibʉ yʉa” yigotimenane, ĩnare ejarẽmoña.
3 Isan imih akir wairafin inabibais, wa’iwa’iramaim inibais, saise a’of iti sisib ema’am men naso’ob o abisa kusisinaf.
4 To bajiro maioro bajirãre quẽnaro mʉa yijama, masa ĩabetore bajiro yirã yirʉarãja mʉa. To bajiro mʉa yijama, mani jacʉ, masa ĩabetojʉ ĩamasigʉ̃ ñari, quẽnaro mʉa yise vaja, quẽnaro mʉare yirʉcʉmi —ĩ buerãre ĩnare yiyuju Jesús.
4 Iti sawar i wa’iwa’iramaim inasinaf, saise Tamat maramaim o abisa wa’iwa’iramaim isisinaf na’iti boro a baiyan nit.
5 Quẽna ado bajiro ĩnare gotimasioñuju Jesús: —Sĩgʉ̃ri, “Quẽnarã ñaja yʉa” yiboarine, ĩna yirore bajiro yirã me ñarãma ĩna. Ado bajiro yirã ñarãma: Diore ĩna sẽnijama, Dios ocare ĩna buerivirijʉ rʉ̃gõcõari, sẽnirãma. To yicõari, jãjarã masa ĩna vati maarijʉre quẽne ñacõari, Diore ñagõrãma. To bajiro yirãma, masa ĩna ĩarʉ̃cʉbʉosere bojarã ñari. To bajiro ĩna yise vaja masa ĩna ĩarʉ̃cʉbʉosere jẽre bʉjacõarãma ĩna. Ñie gajeye bʉjarẽmobetirʉarãma, Dios tʉjʉre. Ĩnare masa ĩna ĩarʉ̃cʉbʉoboajaquẽne, Diojʉama, ĩnare ĩarʉ̃cʉbʉobetirʉcʉmi. To bajiri, mʉama, Diore mʉa ñagõjama, ĩna yirore bajiro Diore ñagõbesa mʉa.
5 “Naatu yoyobanamih men wanawanah rerekabih tisisinafube, kwanasinafumih, anayabin i tekokok Kou’ay Bar wanawanan hinabat hinayoyoban, o ef na’ih awah kaukusebamaim hinabat hinayoyoban, saise sabuw hina’itih, baise anababatun a tur ao’owen, nati sabuw hai baiyan i hibaika.
6 Mʉama, Diore mʉa sẽnijama, gãjerã mʉare ĩna ĩabeto sẽnirʉarã ñari, mʉa ya sõajʉ tubibesãjacõari, ĩre sẽniña. To bajiro yicõari, mani jacʉ ruyubecʉre ĩre sẽniña. Masa ĩna masibeto Diore mʉa sẽnijama, to bajiro mʉa yise vaja, mʉare vaja yirʉcʉmi mani jacʉ, masa ĩna ĩabetiboajaquẽne mani tʉoĩasere masigʉ̃ ñari —ĩnare yiyuju Jesús.
6 Baise o yoyobanamih a bar inarun, etawan inahir, Tamat wa’iwa’iramaim ema’am isan inayoyoban, naatu Tamat abisa wa’iwa’iramaim isinaf i’itin boro a baiyan nit.
7 Quẽna ado bajiro ĩnare gotimasioñuju Jesús: —Dios yarã me ñarã, ĩna rʉ̃cʉbʉogʉre sẽnirã, cojoji me sẽniajerãma ĩna, “Cojoji me tire mani sẽnijama, manire ajigʉmi” yitʉoĩarã ñari.
7 Naatu yoyobanamih men a tur nidun namomonamih, Eteni Sabuw iyab God men hisusu’ub i na’atube tisisinaf. Tenotanot yoyoban manin hinayoyoban God boro hai yoyoban nanowar.
8 Ĩnare bajiro yibesa mʉama. Mʉa bojase mʉa sẽniroto rĩjorojʉne jẽre masicõagʉ̃mi Dios.
8 Men i hai sinaf kwani’u’ur, anayabin abisa inotanot Tamat i so’obabo o kubifefeyan.
9 To bajiri Diore mʉa sẽnijama, ado bajiro sẽniña:
9 Imih iti na’atube kwanayoyoban,
10 — ausente —
10 A aiwob tan,
11 — ausente —
11 Biyai ana fair isan mar etei ai bay initi.
12 — ausente —
12 Ai kakafih kunotawiyen,
13 — ausente —
13 Men routobonamaim inanawiyi’imih,
14 Quẽna ado bajiro ĩnare gotimasioñuju Jesús: —Mʉare rojose yirãre mʉa masiriojama, mani jacʉ õ vecagʉ rojose mʉa yisere masiriorʉcʉmi ĩ quẽne.
14 “Taituwa o isa bowabow kakafin hisisinaf inanotawiyen, Tamat maramaim o a kakafih auman boro nanotawiyen.
15 Gãjerãre rojose ĩna yisere mʉa masiriobetijama, mani jacʉ quẽne rojose mʉa yisere masiriobetirʉcʉmi —ĩnare yiyuju Jesús, ĩ buerãre.
15 Baise hai kakafih men inanotanotwiyen na’at, o a kakafin auman Tamat boro men nanotawiyen.
16 Quẽna ado bajiro ĩnare gotimasioñuju Jesús: —Sĩgʉ̃ri, “Quẽnarã ñaja yʉa” yiboarine, ĩna yirore bajiro yirã me ñarãma. Bare bamenane Diore ĩna sẽnijama, “ ‘Sʉtiritiama’ yiĩato ĩna” yirã, sʉtiritirãre bajirã ñaĩorãma ĩna. To bajiro yirãma, “‘Ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorã, bare bamena bajirãma’ masa yʉare yiĩato” yirã. To bajiro ĩna yirore bajiro yibesa mʉama. Riojo mʉare gotiaja yʉ. To bajiro ĩna yise vaja masa ĩnare ĩna rʉ̃cʉbʉosene jẽre vaja bʉjacõama ĩnama. Ñie gajeye bʉjarẽmobetirʉarãma, Dios tʉjʉre. Ĩnare masa ĩna rʉ̃cʉbʉoboajaquẽne, Diojʉama, ĩnare rʉ̃cʉbʉobetirʉcʉmi.
16 “Kwanayoyohar ana veya men sabuw wanawanah rerekabih kwani’u’urih, anayabin nati na’atube teyoyohar, saise taituwah hina’itih yoharayah hinarouw hinifa’ih isan. Anababatun a tur ao’owen nati sabuw hai baiyan i hibaika.
17 Mʉajʉama, Diore rʉ̃cʉbʉorã, bare bamenane ĩre mʉa sẽnijama, sʉtiritirãre bajiro bajibesa. Mʉa yirũgũrore bajiro mʉa joare quẽne quẽnaro siroa, riogare quẽne quẽnaro coe, yiya, “Masa yʉare ĩacõari, bare yʉa babetire masibeticõato” yirã. To bajiro mʉa yijama, mani jacʉ gãjerã ĩna ĩamasibetiboajaquẽne, ĩamasigʉ̃ ñari, mʉare vaja yirʉcʉmi —ĩnare yiyuju Jesús.
17 Baise kwanayoyohar ana veya yumat kwanasouwen arib raiy kwanay kwanisuwar,
18 — ausente —
18 saise sabuw afa boro men hina so’ob kwa i kwayoyohar, baise Tamat wa’iwa’iramaim ema’ama, o abisa akisimo isinaf i’itin boro a baiyan nit.
19 Quẽna ado bajiro ĩnare gotimasioñuju Jesús: —Adi macarʉcʉrojʉ, “Gajeyeũni jairo juarẽocũrʉarãja” yirã me moaña mʉa. Gajeyeũni mʉa juarẽocũboasere barearʉarãma gajeyeũni barimasa. Gajeyema, boarʉaroja ti. To yicõari, gajeyerema juarudirʉarãma juarudirimasa.
19 “A sawar gewasih iti tafaramamaim inaya inatototo, ganidor boro na’aan fufur naatu simur boro na’arah, naatu bainowah auman boro a bar hinakwib hinarun a sawar hinabain.
20 Ado bajirojʉa yirã ñaña mʉa: “Õ vecajʉ mani jacʉ tʉjʉ ĩ bojarore bajiro quẽnaro mani yise vaja, quẽnaro manire yirʉcʉmi” yitʉoĩacõari, quẽnaro yirã ñaña. Õ vecayejʉarema, quẽnaro mʉare Dios ĩ yisere barearã manama. Boabetirʉaroja tima. To yicõari juarudirimasa quẽne, ejabetirʉarãma. Dios manire quẽnaro ĩ yise jedibetirʉaroja.
20 Imih a sawar etei maramaim inaya inatoto, saise ganidor boro men hina’aan, naatu simur boro men na’arah, naatu bainowah boro men a bar hinakwib hinarun hina bainuwihimih.
21 Mʉa vaja tarere mʉa quẽnocũ vajama, ti rione tʉoĩarejaicõa ñarãja mʉa. Tire yimenane, “Quẽnaro yʉa yise vaja õ vecajʉ vaja tacũrã yaja” yitʉoĩacõari, quẽnaro yirũgũña mʉa.
21 A toto abuyoy menamaim kuya’aya, o dogor boro imaim mar etei nama.
22 Mʉa caje quẽnaro ti ruyujama, “Tine ñaja quẽnamasuse”, yiĩamasiaja mʉa. To bajiboarine, mʉa caje quẽnaro ti ruyubetijama, quẽnabetire ĩacõari, mʉa masune, “Ti ñaja quẽnamasuse”, yisocarʉarãja mʉa. Tire bajiro bajiaja mʉa tʉoĩase quẽne. Dios ĩ bojarore bajiro quẽnaro mʉa tʉoĩajama, ñajediro quẽnaro riojo tʉoĩamasirʉarãja mʉa. Ĩ bojabetire mʉa tʉoĩajama, “Riojo tʉoĩarã ñaja” yisocañarã rĩne, bʉtobʉsa tʉoĩamasimena ñacoarʉarãja mʉa. To bajiri, quẽnabetire ĩacõari, “Mani masune, ‘Ti ñaja quẽnamasuse’ yisocarobe” yirã, Dios ĩ bojarore bajiro quẽnaro tʉoĩaña mʉa —ĩ buerãre ĩnare yiyuju Jesús.
22 “Matat i biyat ana hinow, matat gewasin, biyat etei boro marakawin.
23 — ausente —
23 Baise matat kakafin, biyat tutufin etei boro gugumin kakafin, naatu nati gugumin i wanu’umin kakafin.
24 Quẽna ado bajiro ĩnare gotiyuju Jesús: —Diore yirʉ̃cʉbʉorãma, adi macarʉcʉroayere bʉto bojatʉoĩamenama, “Diojʉa ñaami ñamasugʉ̃” yitʉoĩarã ñari.
24 “Orot ta’imon men karam boro orot gagamih rou’ab isah nabow, ana gewasin orot ta i boro nakwahir, naatu orot ta isan niyabow, orot ta ana tur i boro nanowar naatu orot ta boro nifutuw.
25 To bajiri, “Dios ñaami ñamasugʉ̃” yitʉoĩarã ñari, ĩre cʉdirãma, adi macarʉcʉrojʉre mʉa bajirotire tʉoĩarejaibesa mʉa. “¿No bajiro bʉjacõari, bare ba, idi, sudi sãña, yicatiñarãti yʉa?”, yitʉoĩarejaibesa. Quẽnamasuse mani ʉsʉre, to yicõari, mani rujʉre manire ĩsiñumi Dios. To bajiri mani baroti, mani idiroti, to yicõari sudi mani sãñarotire quẽne cõarũgũrʉcʉmi ĩ.
25 “Isan imih a tur ao’owen, ayawas isan men kwaniyababan, a tom isan, biya isan, naatu ar faifuw isan. Kwanotanot yawas i sawar gagamin ar faifuw naatu a tom hairi natabirih?
26 Minia ĩna bajisere tʉoĩaña mʉa. Ĩna otebetiboajaquẽne, to yicõari, bare ĩna juarẽocũbetiboajaquẽne, Dios, ĩnare bare cõarũgũami. “Miniare quẽne ĩamaigʉ̃ ñari, manire roque rẽtoro maigʉ̃mi”, ¿yimasibeati mʉa?
26 Kwanuw mamu kwa’itah, men masaw tebob naatu men masaw tefafour, na’atube aurih bay ana korom en baise Tamat maramaim kaifih bay ebitih. Imih kwa i men mamu ekakaifih na’atube ekakaifimih.
27 “Adi macarʉcʉrojʉre ñarã yoaro catirʉarãja” mʉa yitʉoĩarejaiboase, “Yoarobʉsa catiato” yiro, mʉare ejarẽmomasibeaja ti.
27 Imih yababan men karam boro a yawas nakumanin kwanama’amih
28 Sudi sãñarʉa tʉoĩarejaibesa. Go bʉcʉasere tʉoĩaĩasaque mʉa: Moabeti, to yicõari, sudi sãñarʉa tʉoĩarejaibeaja ti.
28 “Naatu aisim ar faifuw isah kwabiyababan? Sigar beran kwanuw kwa’itih, men kafai hibow raro’oh ebababan, o biyah isan ar faifuw tesasakiramih.
29 To bajiboarine, Ʉjʉ Salomón ñamasir'i gajeyeũni jaigʉ ĩ ñaboajaquẽne, quẽnase ĩ sudi sãñamasire rẽtoro quẽnase ñaja ti.
29 Baise a tur ao’owen, aiwob orot Solomon toto buyoy wairafin, ana faifuw eo’osen i men ta iti beran ana gewasinabe’emih.
30 Gore bʉto quẽnase ñarotirũgũami Dios. Quẽnase ñaboarine, yoaro mene sĩnicoatoja. Ti sĩniro ĩacõari, tire tĩarãma masa, bare roariajaʉjʉre. To bajiri yoaro catise me ti ñaboajaquẽne, tire quẽnorũgũgʉ̃mi Dios. Go rẽtoro manire maigʉ̃mi Dios. To bajiri, “Manire sudi cõarʉcʉmi”, yimasiroti ñaja. “To bajirone yigʉmi Dios”, yiajitirʉ̃nʉbetibʉsarã ñaja mʉa.
30 God kaiyar fotan ebi’osen wainih kwana’itin, fotan iti boun natasasar, maras boro nakimow nare wairaf wan hinayara’aten hina’arah. Baise kwa i Tamat God uman yanamaim ekakaifi, aisim men kwabitumitum?
31 To bajiri, “¿No bajiro bʉjacõari, bare ba, idi, sudi sãña, yicatiñarãti yʉa?”, yitʉoĩarejaibetiroti ñaja.
31 Imih men kwaniyababan kwanao, au ar au faifuw boro menamaim anabow ana’osen, naatu bay boro menamaim anabow ana, harew menamaim anahun anatom?
32 Dios yarã me ñarãma, tire bʉto tʉoĩarejairãma. Manijʉarema, mani jacʉ õ vecagʉ ñagʉ̃mi, “Ti rʉyaja, ĩnare” yimasigʉ̃.
32 Eteni Sabuw i sawar iti isah tibiyababan, naatu Tamat maramaim kwa a yababan etei i so’ob.
33 To bajiri, “Ʉjʉ Dios yarã, quẽnaro ĩ yirã ñaja mani. Ĩ bojarore bajiro quẽnase rĩne yirʉarãja”, yitʉoĩarũgũña mʉa. To bajiro mʉa yijama, adi macarʉcʉroaye mʉa cʉobetire bʉjarʉarãja mʉa.
33 Baise wan i mar ana aiwob naatu ma gewasin kwananuwih kwanab, naatu sawar iti etei boro tafan naya’abar nit kwanabow.
34 To bajiro ti bajijare, adirʉ̃mʉ mʉa bajise rĩne tʉoĩaroti ñaja. Busiyʉ mʉa bajirotire tʉoĩarejai rĩjoro cʉtibesa mʉa. Tocãrãcarʉ̃mʉrine ricati bajirũgũaja —ĩ buerãre ĩnare yiyuju Jesús.
34 Isan imih maras isan men kwaniyababan, anayabin maras ibo akisin ana yababan. Na’atube veya ta’ita’imon hai yababan men inabo’ay inanot a yababan nara’atamih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.