Mateus 26

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 To bajiro gotigajanocõari, ĩ buerimasare ado bajiro yʉare yicami Jesús:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 —Jʉarʉ̃mʉ berone ñaroado yaja Pascua boserʉ̃mʉ ñasʉorirʉ̃mʉ. Tirʉ̃mʉne yʉre Dios ĩ roticõacacʉre masare ĩsirocarʉcʉmi sĩgʉ̃. To bajiri yʉre ñiacõari, yucʉ́tẽrojʉ jajusĩarʉarãma ĩna —yʉare yicami Jesús.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Tirʉ̃mʉri paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ Caifás vãme cʉtigʉ ya vijʉ rẽjacõari, tʉoĩañañujarã bʉcʉrã, paia ʉjarã quẽne:
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 —Jesúre sĩarʉarã, ¿no bajiro yigʉ ñaami yitocõari, ñiarotirãti mani?
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 To bajiboarine, boserʉ̃mʉ ñaro ĩre mani sĩajama, tire ĩajũnisinicõari, manire rojose yiborãma masa —gãmerã yiñagõñujarã ĩna.
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Betania vãme cʉti macajʉ cãmi boacacʉ, Simón vãme cʉtigʉ ya vijʉ ñacajʉ yʉa, Jesúrãca.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Ti vijʉ Jesús ĩ barujirone, sĩgõ, gʉ̃ta sotʉ alabastro vãme cʉti rãca veariarʉ ãmiejacamo. Sʉtiquẽnase bʉto vaja cʉtise, nardo vãme cʉtise sãñaritʉ ñacajʉ tirʉ, so ãmiritʉ. To bajiri Jesús tʉaca eja, ĩ rʉjoa joere ĩre yuejeocamo so.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 To bajiro so yisere ĩacõari, jũnisinicajʉ yʉa ĩ buerimasa. To bajiri, ado bajiro gãmerã yicajʉ yʉa: —¡Jairo gãjoa yireago yamo!
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Tire ĩsicõari, jairo gãjoa bʉjacõari, maioro bajirãre ejarẽmoroti ñaboaja ti —gãmerã yicajʉ yʉa.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 To bajiro yʉa yisere ajicõari, ado bajiro yʉare yicami Jesús: —Sore gõjanabiobesa mʉa. Tire yʉre so yuejeojama, quẽnaro yʉre yigo yamo.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Maioro bajirã mʉa rãca ñacõa ñarũgũrʉarãma, mʉa ejarẽmorona. Yʉma, mʉa rãca ñacõa ñabetirʉcʉja.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Adio sʉtiquẽnase yʉre so yuejeojama, yʉre ĩna yujeroto rĩjoro yuejeo rĩjoro cʉtigo yamo.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Riojo mʉare gotiaja yʉ. Yʉ bajiroti quẽnase quetire, adi macarʉcʉroana jedirore gotibatorʉarãma masa. To bajirone bajirʉaroja sʉtiquẽnase yʉre so yuejeose queti quẽne. So yuejeosere masiritimenane tire gotibatorʉarãma —yʉare yigoticami Jesús.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Jesús buerimasa jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituarirãcʉ ñacajʉ yʉa. To bajiri yʉa rãcagʉne Judas Iscariote vãme cʉtigʉ, paia ʉjarãre ñagõgʉ̃ varimi.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Ĩna tʉjʉ ejacõari, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju ĩ: —¿No cõro jairo yʉre vaja yirãda mʉa, “Jesúre ñiato” yigʉ, mʉare yʉ gotijama? —ĩnare yisẽniĩañuju. To ĩ yisẽniĩase ñajare, treinta ñaritiiri gãjoa ĩre ĩsiñujarã ĩna.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 To bajiro ĩna gãmerã yiriaro bero, “¿Dirĩmaro ũno Jesúre ĩnare ñiarotigʉti yʉ?”, yitʉoĩacõa ñañuju ĩ.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Pascua boserʉ̃mʉ pan ũmato vauvase vʉoyamani basʉoriarʉ̃mʉ ejacajʉ ti. To bajiri Jesús buerimasa, ado bajiro ĩre sẽniĩacajʉ yʉa: —Pascua boserʉ̃mʉ ñajare, mani barotire, ¿nojʉ bare yʉa quẽnoyusere bojati mʉ? —ĩre yisẽniĩacajʉ yʉa.
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 —Jerusalénjʉ vasa mʉa. Tojʉ ejacõari, ado bajiro ĩre yiba, vi ʉjʉre: “Manire gotimasiorimasʉ ado bajiro mʉre yicõami: ‘Mojoroaca rʉyaja, Dios ĩ bojarore bajiro yʉ yijeoroti. To bajiri, ĩ ya vijʉ adi ñami Pascua boserʉ̃mʉ ti ñajare, yʉ buerimasare ũmato bagʉ varʉcʉja’ mʉre yicõami”, ĩre yigotiba mʉa —ĩnare yicami Jesús.
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 “To bajiro yiba mʉa” Jesús ĩ yicatore bajirone yiyuma ĩna. To bajiri, Pascua boserʉ̃mʉ yʉa barotire quẽnoyuyuma ĩna.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Ti ñami ĩ buerimasa jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituarirãcʉ ñarã barujicajʉ yʉa, Jesúrãca.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Yʉa bañarone, ado bajiro yʉare yicami Jesús: —Riojo mʉare gotiaja yʉ. Sĩgʉ̃ mʉa rãcagʉ, yʉre ĩaterãre yʉre ĩsirocarʉcʉmi —yʉare yicami Jesús.
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 To ĩ yisere ajicõari, bʉto sʉtiriticajʉ yʉa. Tocãrãcʉne sʉtiritirã ñari, ado bajiro ĩre sẽniĩacajʉ yʉa: —¿Yʉ ʉjʉ, yʉne ñabetiboati, mʉre ĩsirocarocʉ? —ĩre yisẽniĩacajʉ yʉa.
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 To bajiro yʉa yisere ajicõari, ado bajiro yʉare cʉdicami Jesús: —Sĩgʉ̃, yʉ rãca yosebagʉ ñaami yʉre ĩsirocarocʉma.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Dios oca masa ĩna ucamasire ti gotirore bajiro rojose tãmʉorʉcʉja yʉ, Dios ĩ roticõacacʉ. To bajirocʉ yʉ ñajare, yʉre ĩaterãre yʉre ĩsirocarʉcʉmi. Yʉre ĩ gotiyirose sʉorine rojose tãmʉorʉcʉja yʉ. “Masare yirẽtobosarʉcʉmi” Dios ĩ yimasire ti ñajare, bajirʉcʉja yʉ. To bajiboarine, yʉre gotiyiror'ijʉama, rojose tãmʉorʉcʉmi. Ruyuabeticõarocʉ ñaboayumi —yʉare yicami Jesús.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 To ĩ yirone, Judas, Jesúre ĩsirocarocʉ, socʉne ado bajiro Jesúre ĩre sẽniĩatocami: —Gotimasiorimasʉ, ¿yʉne ñabetiboati, mʉre ĩsirocarocʉ? —ĩre yisẽniĩacami. To ĩ yirone, ado bajiro ĩre cʉdicami Jesús: —Riojo yaja mʉ —ĩre yicami Jesús.
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Yʉa bañarone, pan ãmicõari, “Quẽnaja”, Diore ĩre yicami Jesús. To yigajano, tire mʉtocõari, ĩ buerimasare yʉare ĩsibatogʉne, ado bajiro yʉare yicami: —Baya mʉa. Ti ñaja yʉ rujʉ rii —yʉare yicami.
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Tire yʉa bagajanorone, idiriabaja ãmicõari, “Quẽnaro yaja mʉ”, Diore yicami quẽna. To yicõari, tibaja yʉare ĩsigʉ̃ne, ado bajiro yicami: —Mʉa jediro adire idiya.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Adi ñaja tirʉ̃mʉana “Rojose mani yirere masirioato” yirã, Diore rʉ̃cʉbʉoriajʉ joere ĩna yuejeoriarore bajiro bajise. Yucʉrema, yʉ ri'i ñaja. Ti sʉorine, “Gajerodo to bajiro mʉare yirʉcʉja yʉ” Dios ĩ yicũmasiriarore bajiro bajirʉaroja. To bajicõari, jãjarã masa rojose ĩna yisere masiriocõari, tuditʉoĩabetirʉcʉmi Dios.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Riojo mʉare gotiaja yʉ. “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, yʉ jacʉ yʉre ĩ cũroto rĩjoro, quẽna jʉaji ʉye oco idibetirʉcʉja yʉ —yʉare yicami Jesús.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 To ĩ yiro bero, Diore rʉ̃cʉbʉorã basacajʉ yʉa. Basagajano, Olivo vãme cʉti burojʉ vacoacajʉ yuja.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 To yʉa vatone, ado bajiro yʉare yicami Jesús: —Adi ñamine yʉre ajitirʉ̃nʉ tʉjacõari, vaveorʉarãja mʉa jediro. Dios oca masa ĩna ucamasire to bajiro ti gotijare, to bajise mʉare yaja yʉ. Ado bajiro gotiaja ti: “Oveja coderimasʉre bajiro bajigʉre sĩarʉcʉja yʉ. To bajiri ĩ yarã ovejare bajiro bajirã rudibatecoarʉarãma”, yigotiaja Dios oca masa ĩna ucamasire, manire gotiro.
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Yʉre mʉa vaveoboajaquẽne, yʉre ĩna sĩaro bero, quẽna tudicaticõari, Galilea sitajʉ mʉa vato, yʉjʉa mʉa rĩjoro ñatʉjarʉcʉja —yʉare yicami Jesús.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre yicami Pedro: —Ãnoa jediro, mʉre ĩna vaveoboajaquẽne, mʉre vaveobetirʉcʉja yʉma —Jesúre ĩre yicami.
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdicami Jesús: —Riojo mʉre gotiaja yʉ. Adi ñami busiyʉjʉa gãjabocʉ ĩ ñagõroto rĩjoro, idiaji, “Jesúre masibeaja; ĩ rãcagʉ me ñaja yʉ”, yisocarʉcʉja mʉ —Pedrore ĩre yicami.
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro cʉdicami Pedro: —Mʉ rãca yʉre ĩna sĩarʉajaquẽne, “Jesúrãcagʉ me ñaja yʉ”, yisocabetirʉcʉja yʉ —Jesúre yicami Pedro. To bajiro Pedro ĩ yisere ajicõari, yʉa quẽne to bajiro yijedicõacajʉ.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 To yʉa yiro bero, Getseman'i vãme cʉtojʉ yʉare ũmato vacami Jesús. Tojʉ ejacõari, ado bajiro yʉare goticami Jesús: —Õjʉ Diore sẽnigʉacʉ yaja yʉ. To yʉ vatoye, ado rujicõaña mʉa maji —yʉare yicami.
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 To yi vacʉne, Pedrore, to yicõari, Zebedeo rĩare jʉarãjʉrene ji vacami Jesús. To yi vacʉne, bʉto tʉoĩasʉtiriticami yuja.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 To bajiro bajigʉne, ado bajiro yiyuju Jesús, ĩ rãca variarãre: —Bʉto tʉoĩasʉtiritiaja yʉ. Sʉtiriosene yʉre sĩaro yaja. Adone yʉre yuñaña maji. Yʉ cãnibetore bajirone cãnibeja mʉa quẽne, Diore sẽniñarã —ĩnare yiyuju Jesús.
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 To yicõari, to sojʉabʉsa varẽmoñuju Jesús. Va, sita tũcurojʉ murocacũcõari, Diore sẽniñuju ĩ: —Cacʉ, yʉre ĩna sĩarotire matamasiaja mʉ. To bajiboarine, mʉ bojarore bajirone bajiato —Diore yiyuju.
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 To yigajano, Pedro mesa ĩna cãnitoyene ĩna tʉjʉ ejayuju. Ĩnare yujiocõari, ado bajise Pedrore ĩre yiyuju Jesús: —¿No yirã cojo hora cõro cãnibetibʉsarãne, yʉre yuñabetimasucõati mʉa?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Yʉ cãnibetore bajirone cãnibesa mʉa quẽne. To bajicõari, Diore sẽniña, “Vãtia ʉjʉ Satanás ĩ yirotisere yicõari, Dios ĩ bojabetire yirobe” yirã. Quẽnaro mʉare masiaja yʉ. “Dios ĩ bojasere yirʉcʉja” yirã ñaboarine, cojojirema rojose ʉsʉri cʉtirã ñari, Dios ĩ bojabetijʉare yirũgũaja mʉa —Pedro mesare ĩnare yiyuju Jesús.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 To yicõari, gãme vacʉ, ado bajiro Diore sẽniñuju Jesús: —Cacʉ, yʉre ĩna sĩaroti matamasiaja mʉ. To bajiboarine, mʉ bojarore bajirone bajiato —Diore yisẽniñuju.
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 To yigajano vacʉne, cãniariarãre ĩnare ejayuju quẽna. Bʉto vʉjaejarã ñari, cãniñujarã ĩna.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 To bajiri rĩjoro ĩnare ĩ yiriarore bajirone ĩnare yicõa, Diore sẽnigʉ̃ vacoasuju quẽna. To ejacõari, rĩjoro Diore ĩ sẽniriarore bajirone ĩre sẽniñuju quẽna.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Diore sẽnigʉ̃ var'i, tudiejacõari yʉare yujiocami: —¿No yirã cãni manicõati mʉa maji? Ado cõrone Dios ĩ roticõacacʉre rojose yirãre yʉre ĩsirocarocʉ vadicoagʉmi yuja.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 To bajiri yujiya mʉa. Ĩre bocarã vajaro. Yʉre ĩsirocarocʉ vadiami yuja —yʉare yicami Jesús.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 To bajiro Jesús yʉare ĩ yiñarirĩmarone, Judas Iscariote vãme cʉtigʉ, yʉa rãcagʉne, vadicami yuja. Jãjarã ĩ rãca vadicama jariaseri cʉorã, gãjerã yucʉ́juriri cʉorã. Bʉcʉrã, paia ʉjarã quẽne ĩna cõariarã ñacama ĩna.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Jẽre ado bajiro goti vadiruyuyumi Judas, ĩ rãca vanare, “ ‘Ĩne ñaami Jesús’ yiĩamasiato ĩna” yigʉ: —Jesúre sẽnicõari, ĩre usurʉcʉja yʉ. To yʉ yirone, ĩre ñiama mʉa —ĩnare yi vadiruyuyumi.
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 To bajiro yir'i ñari, Jesús rĩjorojʉa ejacõari, ado bajiro ĩre yicami Judas: —Gotimasiorimasʉ, ¿ñati mʉ? —ĩre yigʉne, usucami.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 To ĩ yirone, ado bajiro yicami Jesús: —“To bajiro yirãsa mani” ĩnare mʉ ũmato yivadiriarore bajiro yiya mʉ —ĩre yicami Jesús. To ĩ yirone, ĩre ñiacama Judas rãca vadiriarã.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 To ĩna yirone, sĩgʉ̃ Jesúrãcagʉ, ĩ jariase yoveaãmicõari, paia ʉjʉ ñamasugʉ̃re moabosarimasʉre gãmoro jatarocacõacami.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 To ĩ yisere ĩacõari, ado bajiro ĩre yicami Jesús: —Mʉ jariasere tudisuacõaña quẽna. “Jariase rãca gãmerã quẽarãma, tiase rãcane sĩaecorʉarãma”, yimasiaja mani.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Ado cõrone yʉ jacʉre yʉ sẽnijama, setenta y dos mil ñarã ángel mesare cõamasicõagʉ̃mi. ¿Tire masibeati mʉ?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 To bajiboarine, ĩnare ĩre yʉ sẽnijama, Dios oca masa ĩna ucamasire, “To bajiro bajirʉaroja” ĩna yimasiriarore bajiro bajibetiboroja. To bajiri tire ĩre sẽnibeaja yʉ —ĩre yicami Jesús.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 To yicõari, ĩre ñiarã ejarãjʉare ado bajiro yicami Jesús: —¿No yirã gajeyeũni juarudirimasʉre ñiarã vanare bajiro jariaseri rãca, yucʉ́juriri rãca yʉre ñiarã vadiati mʉa? Tocãrãcarʉ̃mʉne Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ mʉa ñaro mʉare gotimasio rujirũgũmʉ yʉ. To yʉ bajiboajaquẽne yʉre ñiabetirũgũmʉ mʉa maji.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Diore gotirẽtobosarimasa, ado bajiro yʉre mʉa yirotirene ucamasiñuma. To bajiri to bajirone yʉre yaja mʉa —ĩnare yicami Jesús, ĩre ñiarã ejarãre. Jesúre ĩna ñiasere ĩacõari, ũmarudijedicoacajʉ yʉa.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Jesúre ñiacõari, paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ Caifás vãme cʉtigʉ tʉjʉ ĩre ãmiasujarã. Tojʉ rẽjacõari, ñañujarã Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa, to yicõari, bʉcʉrã quẽne.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Jesúre ĩna ãmivato, sõjʉ yayiĩasʉyayuju Pedro. Ĩnare yayiĩasʉyacõari, paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ ya vi, ta biberiasãniro rẽtosãjacoasuju. Sãjacõari, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi coderimasa rãca rujiyuju ĩ. “No bajiro Jesúre ĩna yigajano vato ĩagʉ̃sa” yigʉ, tojʉ bocaĩarujiyuju.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Paia ʉjarã, to yicõari, gãjerã ʉjarã, ĩna jediro, Jesúre sĩarʉayujarã. To bajiro yirã ñari, “Rojose masu yigʉ ñaami Jesús” yisocaronare macañujarã ĩna.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Jãjarã masa socarãne ĩna gotiboajaquẽne, to bajiro ĩna yisere ajicõari, “To bajiro ĩ yire ñajare, ĩre sĩaroti ñaja”, yimasibesujarã ĩna maji. To bajiboarine, jʉarã ejayujarã ĩna.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Ejacõari, ado bajiro socarãne gotiyujarã: —“Diore yirʉ̃cʉbʉoriavire caguerocamasiaja yʉ. To yicõari, idiarʉ̃mʉ tʉsatirʉ̃mʉne bʉajeocõamasiaja”, yicami ãni —yiyujarã ĩna.
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 To ĩna yirone, paia ʉjʉ ñamasugʉ̃, vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃cõari ado bajiro Jesúre yiyuju: —To bajiro mʉre ĩna yi ocasãsere, ¿no bajiro yati mʉ? ¿Cʉdibeati mʉ? —Jesúre ĩre yiboayuju.
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 To ĩ yiboajaquẽne, cojo vãme cʉdibeticõañuju. Ĩ cʉdibetire ĩacõari, ado bajiro Jesúre yiyuju paia ʉjʉ ñamasugʉ̃: —Quẽnaro riojo yʉare cʉdiya mʉ. Mʉ socajama, rojose mʉre yirʉcʉmi Dios. ¿“Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõar'ine, Dios macʉne ñati mʉ? —Jesúre ĩre yisẽniĩañuju paia ʉjʉ ñamasugʉ̃.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyuju Jesús: —Mʉ yirore bajirone bajiaja. Ĩne ñaja yʉ. To bajiri, Dios ĩ roticõacacʉ ñari, yoaro mene ĩ riojojacatʉa rujicõari, masare besegʉagʉ oco bueri vatoajʉ yʉ rujiadire ĩarʉarãja mʉa, —paia ʉjʉ ñamasugʉ̃re yiyuju Jesús.
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 To bajiro Jesús ĩ yisere ajitegʉ ñari, ĩ sudire tʉ̃avoyuju paia ʉjʉ ñamasugʉ̃. To yigʉne, ado bajiro ĩ rãcanare yiyuju: —¡To bajiro ĩ ñagõjama, Diore rʉ̃cʉbʉobecʉ yami! ¡“Diore bajiro bajigʉ ñaja yʉ” yigʉ yami! No yirã gãjerã, “Rojose yigʉ ñaami” yironare macarẽmomenaja mani yuja. Mʉa quẽne, Diore rʉ̃cʉbʉobecʉ ĩ yisere ajiaja mʉa.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ¿no bajiro ĩre yiroti ñati? —ĩ rãcanare yiyuju paia ʉjʉ ñamasugʉ̃. To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyujarã: —Rojose masu yicõami. Ĩre sĩacõaroti ñaja —yicʉdiyujarã.
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 To yicõari, Jesús riogare gooco eoreatuyujarã ĩna. To yicõari, ĩ cajere siabibecõari, ĩre jayujarã.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 To yicõari, —“‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃ ñaja yʉ” mʉ yijama, mʉ masise rãca, “Ĩ, yʉre jami”, yʉare yiya —Jesúre yitud'iyujarã.
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Vi jubeajʉ Jesúre rojose ĩna yiñarone, macajʉ́jʉa rujicõañuju Pedro. Sĩgõ paia ʉjʉ ñamasugʉ̃re moabosarimaso, Pedro tʉ ejacõari, ado bajiro ĩre yiyuju: —Jesús, Galilea sitagʉ rãca vacudirũgũgʉ̃ne ñagʉ̃ja mʉ quẽne —ĩre yiyuju so.
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 To bajiro so yisere ajicõari, masa jediro ĩna ajiro rĩjorojʉa ado bajiro yiyuju Pedro: —“Riojo yaja mʉ”, mʉre yimasibeaja yʉ —sore yiyuju Pedro.
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 To bajiro sore yicʉdicõa, ta biberiasãniro sãjariasoje tʉ vasuju Pedro. To ĩ vatone, gajeo ĩre ĩacõari, ado bajiro yiyuju: —Ãni, Jesús Nazaret macagʉ rãca vacudigʉ ñaami —yiyuju, gãjerãre gotigo.
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 To bajiro ĩnare so yisere ajicõari, ado bajiro yiyuju Pedro: —Ĩre masibeaja yʉ. Socʉ me yaja yʉ. Dios quẽne yʉre ajigʉmi —ĩnare yiyuju Pedro.
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 To ĩ yigotiriaro bero yoatobʉsa, to ñarã ado bajiro Pedrore gotiyujarã: —Riojo yaja yʉa. Jesúrãca vacudirũgũgʉ̃ne ñaja mʉ. Ĩna ñagõsere bajirone ñagõaja mʉ —Pedrore ĩre yiyujarã ĩna.
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 —Ĩre masibeaja yʉ. Socʉ me yaja. Dios yʉre ajigʉmi —ĩnare yiyuju Pedro. To bajiro ĩ yigajanorirĩmarone, gãjabocʉ ñagõcõañuju yuja.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Ĩ ñagõsere ajicõari, Jesús ado bajise ĩre ĩ gotirere masibʉjayuju Pedro yuja: “Gãjabocʉ ĩ ñagõroto rĩjoro, idiaji, ‘Jesúre masibeaja yʉ’ yirʉcʉja mʉ” ĩre ĩ yirere masibʉjayuju. Tire masibʉjacõari, vacoasuju. Vacõari, bʉto otiyuju.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.