Mateus 24
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ñacõari, budiacami Jesús. Ĩre ẽmʉcõari, ado bajiro ĩre yicajʉ yʉa: —Adi vire ĩaña mʉ —ĩre yicajʉ yʉa.
1 Jesu Tafaror Bar gagamin ihamiy tit inan auman, ana bai’ufununayah hina hiu, “Tafaror bar kwi’itin gewasin maiyow.”
2 To bajiro yʉa yirone, ado bajiro yʉare yicami Jesús: —¿Adi vire quẽnaro ĩati mʉa? Mʉa ĩarivi ti bajirotire riojo mʉare gotigʉagʉ yaja yʉ. Adi vi mʉa ĩarivi ñaro cõrone cagueroca ecorʉaroja. To bajiri adi viaye gajea gʉ̃ta joere, gajea jesabeticõarʉaroja —yʉare yicami Jesús.
2 Jesu iyafutih eo, “Sawar iti kwa’i’itan, a tur ao’owen, kabay etei boro natafofor nare naatu kabay ta boro men ana efanamaim na’inu’in kwana’itinimih.”
3 Tijʉ bero, Olivo vãme cʉti buro joejʉ rujicami Jesús. To ĩ rujirone, gãjerã ĩna mano ĩacõari, ado bajiro ĩre sẽniĩacajʉ yʉa: —¿Divato cagueroca ecoroti Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi? ¿No bajiro ti bajisere ĩacõari, “Jesús ejagʉagʉ yigʉmi”, yimasirãti yʉa? ¿No bajiro ti bajiro ĩacõari, “Adi macarʉcʉro jediato yaja”, yimasirãti yʉa? —Jesúre yisẽniĩacajʉ yʉa.
3 Jesu yen Olive Oyaw tafan mare, ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hina biyan hitit hibatiy hio, “Kuo anowar mar i boro biy iti sawar hinamatar? Naatu o inanan ina’inanen boro abisa ana’itin anaso’ob. Naatu mar yomanin nakakabon boro mi’itube ana so’ob?”
4 To bajiro yʉa yisere ajicõari, ado bajiro yʉare cʉdicami Jesús: —Roori ñarʉarãja mʉa, “Socarãne, gãjerã manire yitoroma” yirã.
4 Jesu iyafutih eo, “Matato niwa’an, men sabuw hinan hinifufuwimih.
5 Jãjarã yitorã ñarʉarãma, “Yʉne ñaja ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃” yirã. To bajiro ĩna yisocasere jãjarã masa ĩnare ajisʉyaboarʉarãma.
5 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinan hinao, ‘Ayu i Keriso’ naatu sabuw moumurih na’in boro hinifufuwih.
6 Mʉa tʉana, to yicõari, gajeroana quẽne gãjerã rãca ĩna gãmerã sĩasere ajirʉarãja mʉa. Tire ajicõari, güibetirʉarãja mʉa. “Bajirʉaroja” Dios ĩ yiriarore bajirone bajirʉaroja. To bajiro ĩna gãmerã yiñaboajaquẽne, adi macarʉcʉro jediro me bajirʉaroja.
6 Baiyow ana tur boro kwananowar, naatu baiyow isan ana tur boro kwananowar, baise men kwanabir. Sawar yumatah ta ta boro hinamatar, baise nati i men mar yomanin.
7 Cojo sitana gaje sitana rãca gãmerã sĩarʉarãma. Cojo maca me ñioñarʉaroja. To yicõari bʉto sita saberʉaroja.
7 Tafaram ta boro tafaram ta hairi hiniyow, na’atube bar merar ta boro bar merar ta ana aiwob hairi hiniyow. Baimar kakafin, iriyoy boro tafaram awan nakaratan.
8 To bajiri, rojose tãmʉosʉorʉarãma masa. Ĩna tãmʉose rẽtobʉsaro rojose tãmʉoroana yirãma yuja.
8 Sawar iti etei hinamatar i kek tufuwamih ebobotukwar na’atube.
9 Tirodori, gãjerã, mʉare ñejecõari, ĩsirearʉarãma, gãjerãre, “‘Rojorã ñaama’ yiĩacõari, rojose ĩnare yato” yirã. To bajiri, gãjerãjʉa, rojose mʉare yigajanocõari, mʉare sĩarʉarãma. Yʉre ajitirʉ̃nʉrã mʉa ñajare, mʉare ĩaterʉarãma adi macarʉcʉroana jediro.
9 “Sabuw boro hinafatumi hinabuw kwanan hini’a’akir, hina’asbuni kwanamorob, ayu wabu’umaim kwabowabow isan.
10 To bajicõari, jãjarã yʉre ajitirʉ̃nʉrã, ajitirʉ̃nʉ tʉjarʉarãma ĩna. To yicõari, yʉre ajitirʉ̃nʉrã, sĩgʉ̃ri, gãmerã ĩaterʉarãma. Gãjerã, ĩna rãcanare ĩatecõari, ĩsirearʉarãma ĩna.
10 Nati ana veya’amaim baitumatumayah boro hai baitumatum hinihamiy, naatu turahinah babah hinao, taiyuwih turahinah hinifa’ifa’ih,
11 “Diore gotirẽtobosarimasa ñaja yʉa” yitorã, jãjarã ñarʉarãma. To bajiro ĩna yisocasere jãjarã masa ĩnare ajisʉyaboarʉarãma.
11 dinab baifufuwenayah moumurih na’in boro hinatit sabuw moumurih na’in hinifufuwih.
12 Bʉtobʉsa rojose rĩne yirũtu vare ti ñajare, gãmerã maire quẽne manibʉsacoarʉaroja.
12 Tafa’asar boro nara’at natasasar sabuw momurih na’in hai yabow boro wan natutum.
13 To bajiro ti bajiboajaquẽne yʉre ajitirʉ̃nʉ tʉjamenare, adi macarʉcʉro ti jedirojʉ, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩna vaborotire ĩnare yirẽtobosarʉcʉmi Dios.
13 Baise yait nabukikin nan yomanin natitit i boro yawas nab.
14 “Ʉjʉ Dios yarã quẽnaro ĩ yirona mʉa ñarʉajama, Jesúre ajitirʉ̃nʉña” yire queti, adi macarʉcʉro ñarã masa ñaro cõrone gotimasiojeo ecorʉarãma. Ĩna masijedicõaro berojʉ adi macarʉcʉro jedirʉaroja.
14 Tur Gewasin, mar ana aiwob isan, i boro tafaram wanawanan etei hinabinan sabuw etei hinanowar, imaibo mar yomanin boro nan natit.
15 Diore gotirẽtobosarimasʉ Daniel ñamasir'i ado bajiro ucamasiñumi: “Adi macarʉcʉro jedirirodo sĩgʉ̃, ‘Diore rʉ̃cʉbʉobeticõato ĩna’ yigʉ, Dios ĩ bojabetire yirʉcʉmi. Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ĩ ñasere masirʉarãja mʉa”, yiucamasiñumi Daniel ñamasir'i. (Yʉ, Mateo, adi papera Daniel ĩ ucamasirere Jesús ĩ gotisere yʉ ucasere ĩacõari, ajimasiña.) To bajiri Dios ĩ bojabetire ĩ yisere ĩacõari, “Jerusalén maca ti jedirotirʉ̃mʉ cõñaro bajiaja”, yimasirʉarãja mʉa.
15 “Biya’ohow Ana Sawar Kakafin boro efan kakafiyinamaim nabatabat kwana’itin, dinab orot Daniel eo na’atube. Baiyabayan orot iti tur nabiyab naniyan nab gewas.
16 To bajiro bajirirʉ̃mʉ Judea sitana gʉ̃tayucʉjʉ guaro rudicoajaro ĩna.
16 Sabuw iyab Judea wanawananamaim tema’ama boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen.
17 Sĩgʉ̃ ĩ ya vi joejʉ jesagʉma, rujiacõari, ĩ ya vi jubeajʉ gajeyeũni ñasere juaátĩmabetirʉcʉmi.
17 Orot yait ana bar faifiy wan ema’am boro men nare ana sawar bar wanawanan nabowamih, veya en.
18 Gãji, vesejʉ moañagʉ̃, ĩ ye sudire juagʉ tudiatĩmabetirʉcʉmi, rujarĩmarone yʉ ejaroti ti ñajare.
18 Orot yait masaw ebowabow boro men namatabir ana biya baibiyon bar nabaimih.
19 Rõmia macʉ sãñarã, ũjurã cʉorã quẽne, rojose tãmʉorʉarãma ĩna, ũmatĩmabetica yirã.
19 Nati ana veya’amaim baibin iyab siasiar tema’ama naatu baibin iyab kek tibitotoman boro hini’akir yababan hinab.
20 “Bʉto oco quedirirʉ̃mʉre, to yicõari, ʉsʉsãjariarʉ̃mʉre bajibeticõato” yirã, Diore sẽnicõa ñarũgũña.
20 God isan kwanayoyoban, saise men rarab kokou ana veya’amaim o Sabbath ana veya’amaim namataramih.
21 To bajiro bajirirʉ̃mʉri bʉto rojose tãmʉorʉarãma masa. Adi macarʉcʉro ñasʉoriarʉ̃mʉri masa rojose ĩna tãmʉoadire rẽtoro tãmʉorʉarãma ĩna. Rojose ĩna tãmʉoro bero, to bajise rojose tãmʉobetirʉarãma yuja.
21 Nati ana veya’amaim boro yababan kakafin men marasika anamaim o boro namamatar na’atube namataramih.
22 “Yoaro mebʉsane rojose tãmʉoato masa” Dios ĩ yibetijama, sĩgʉ̃ catirʉyarocʉ manibogʉmi. “Yʉ yarã ñaña mʉa” ĩ yirere cʉdiriarãre ĩamaigʉ̃ ñari, “Yoaro mebʉsane rojose tãmʉoato ĩna”, yirʉcʉmi Dios.
22 God nati veya narurukabum na’at sabuw boro yawas men hinab. Baise ana sabuw rurubiniyih isah enotanot, imih veya boro narukabum.
23 To bajiro bajiñarirodorire, “Ãnine ñaami ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i. Ejayumi” gãjerã ĩna yijama, ĩnare ajibeja mʉa. To yicõari, gãjerãjʉama, “Tone ñagʉ̃mi. Ejayuju” mʉare ĩna yijaquẽne, ĩnare ajibeja mʉa.
23 “Nati ana veya sabuw afa hinan hina’uwi, ‘Keriso’oban iti!’ o ‘Iban ni’i!’ men kwanitumatum.
24 Jãjarã yitorã ñarʉarãma, “Yʉne ñaja ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃” yirã, to yicõari, “Diore gotirẽtobosarimasa ñaja yʉa” yirã. To bajiro yirã, ĩaĩañamani jairo yiĩorʉarãma, masare yitorã. To bajiro yirʉarãma, “‘Yʉ yarã ñaña mʉa’ Dios ĩ yirere cʉdirã quẽne, manijʉare ajitirʉ̃nʉato” yirã.
24 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab baifufuwenayah boro hinan ina’inan fokarih hinasinaf God ana rourubinen sabuw moumurih na’in boro hinabow.
25 Tire mʉare yʉ gotimasiosere quẽnaro tʉoĩaña mʉa. Ti bajiroto rĩjoro jediro mʉare gotijeobʉ yʉ.
25 Imih abimatuwibo sawar hinamatar.
26 To bajiri, “Yucʉ́ manojʉ ñagʉ̃mi, ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i” mʉare ĩna yijama, ĩarã vabetirʉarãja mʉa. To yicõari, “Vi jubeajʉ yayiorojʉ ñagʉ̃mi, ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉja mʉ’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i” ĩna yijama, ĩnare ajitirʉ̃nʉbetirʉarãja mʉa.
26 “Sabuw a tur hinaowen hinao, ‘Iban nati arar yan ema’am,’ men imaim kwanan kwananuwih. O hinao, ‘Nati nanawan bar wanawanan wa’ir ema’am,’ men kwanitumatum.
27 Macarʉcʉro jediro bʉjo ĩ yabesere masa ĩna ĩarore bajiro Dios ĩ roticõacacʉ, yʉ vadore yʉre ĩare ñarʉaroja.
27 Veya yeninane namanamar ebowabow veya ra’iyinane uman emamarakaw, Orot Natun nanan ana marakaw boro nati na’atube.
28 Rijar'i, ĩ boacũñarorema, yuca ejarãma ĩna —yʉare yicami Jesús.
28 Menamaim orot babin biyan murubin inu’in mamu ikou boro etei imaim hinaru’ay.
29 To yicõari, quẽna ado bajiro yʉare yicami Jesús: —Tire rojose ĩna tãmʉo gajanorijaʉne, gaje vãme rojose bajirʉaroja. Muiju ʉ̃mʉagʉ asibetirʉcʉmi yuja. Ñamiagʉ quẽne busubetirʉcʉmi. Ñocoa quẽne vẽjacoarʉarãma. To yicõari, õ vecayere nʉrʉobatorʉcʉmi Dios.
29 “Yababan iti hinamamatar ufunamaim
30 To bajiro ti bajiro ĩacõari, “Õ vecagʉ Dios ĩ roticõagʉ̃ rujiadigʉagʉ yigʉmi”, yʉre yirʉarãma masa. Yʉ rujiadire ĩacõari, güirã, otirʉarãma. Yʉ masise rãca, oco bueri vatoajʉ bʉto yʉ busubatorujiadire ĩarʉarãma.
30 “Imaibo Orot Natun maramaim boro natit, tafaram wanawanan sabuw etei orot Natun ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit sakuk wanawanan nanan hina’itin hinama hinarerey.
31 Õ vecajʉ trompeta jutise ocaruyurʉaroja. To cõrone, “ ‘Yʉ yarã ñaña’ Dios ĩ yirere cʉdiriarãre jʉdoaga soje, jũnaga soje, varuaga soje, gajejacatʉa varuaga soje ñarã jedirore juarẽoato” yigʉ, ángel mesare cõarʉcʉja yʉ. To yʉ yijare, yʉ yarã ñaro cõrone juarẽorʉarãma ĩna —yʉare yicami Jesús.
31 Ana tounamatar boro taur douduf auman hinatit tafaram tutufin wanawanan umasusun kwafe’en etei God ana sabuw rurubinih hinabow hinita’ay.
32 To yicõari, quẽna ado bajiro yʉare goticami Jesús: —Gotimasiore queti mʉare gotigʉ yaja yʉ. Higuera vãme cʉtiʉre tʉoĩaña mʉa. Higuera vãme cʉtiʉ gajecu bʉcʉamʉjacõari, jũ mameaja. Tire ĩacõari, “Mojoroaca rʉyaja cʉ̃ma ti ejaroti”, yimasiaja mani, jud'io masa.
32 “Ai fofou raurihimaim ebi’obaiyih kwanaso’ob, ai raurih boubuh tititit kwa kwaso’ob, ai hai buwayan ana veya i natit.
33 Mʉare yʉ gotisere bajiro bajisere ĩacõari, “Mojoroaca rʉyaja Jesús ĩ vadiroti”, yimasirʉarãja mʉa.
33 Bai’obaiyen i ta’imon, sawar iti na’atube hinamamatar kwa boro kwanaso’ob, veya i nakabom etawan awanamaim ebatabat.
34 Riojo mʉare gotiaja yʉ. Adirodo ñarã mʉa bajireajediroto rĩjoro, mʉare yʉ gotirore bajirone bajirʉaroja ti.
34 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti boun yawas kwama’am boro iti sawar namatar kwana’itinibo kwanamorob.
35 Adi macarʉcʉro ñaro cõrone, to yicõari, õ vecaye quẽne jedicoarʉaroja. To bajiboarine, yʉ ocama, jedibeti mʉorʉ̃gõcõarʉaroja.
35 Mar tafaram i boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.
36 “Ado cõrone ejarʉcʉmi Jesús” yimasigʉ̃ magʉ̃mi. Ángel mesa quẽne, masimenama ĩna. Dios macʉ ñaboarine, “To cõro ejarʉcʉja yʉ”, yimasibeaja yʉ quẽne. Yʉ jacʉ sĩgʉ̃ne masigʉ̃mi —yʉare yicami Jesús.
36 “Orot men yait ta Jesu ana na isan veya o sumar so’obamih. tounamatar maramaim men hiso’ob na’atube i Natun auman men so’ob, baise Tamah akisinamo so’ob.
37 Quẽna ado bajiro yʉare gotirẽmocami Jesús: —Noé ñamasir'i ĩ ñariarodo masa ĩna bajiñamasiriarore bajiro bajiñarʉarãma, Dios ĩ roticõacacʉ, yʉ tudiejarirʉ̃mʉre quẽne.
37 Noah ana veya’amaim abisa mamatar na’atube Orot Natun nanan boro na’atube namatar.
38 Adi macarʉcʉro ti rujaroto rĩjoro, bare ba, idi, manajo cʉti, yicõa ñamasiñujarã ĩna. Diore tʉoĩari mene, “¿To bajiroado yatique?” yimenane, jairica cũmua quẽnogajanocõari, Noé ĩ vasãjaro ũnone to bajiro yicõa ñamasiñujarã ĩna.
38 Nati ana veya tuw yena’e ana veya orot babin hiyuw hibow, hiaa hitom, hitabin hibiyasisir ufut Noah ark wanawanan run;
39 “To bajiroado yiroja” ĩna yimasibetone, ĩnare ruureacõamasiñuju Dios. To bajirone bajirʉarãma masa, yʉ tudiejarirʉ̃mʉre quẽne.
39 naatu so’oba’e hima’am kwanekwan tuw yen etei e’aruwih hin himorob. Imih orot Natun nanan ana itinin i boro nati na’atube.
40 Yʉ ejarirʉ̃mʉ jʉarã ʉ̃mʉa ĩna vesejʉ moañarʉarãma. To ĩna yiñarone, sĩgʉ̃ ãmiecorʉcʉmi. Gãjima, ãmiecobetirʉcʉmi.
40 Orot rou’ab boro hai masaw hinama hinabob, Orot ta boro tounamatar hinabora’ah ta boro hinihamiy nama.
41 Rõmia jʉarã trigore vãiañarʉarãma. To bajiri, sĩgõ ãmiecorʉocomo. Gajeoma, ãmiecobetirʉocomo.
41 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hinabora’ah, babin ta boro hinihamiy nama.
42 To bajiro bajiroti ti ñajare, roori ñarʉarãja mʉa, “To cõrone tudiejarʉcʉmi mani ʉjʉ” yʉre yimasimena ñari.
42 “Isan imih mata to niwa’an, anayabin men kwaso’ob mar biy boro a Regah nan.
43 Sĩgʉ̃ vi ʉjʉ, “Adi ñami juarudirimasʉ ejarʉcʉmi” ĩ yimasijama, roori ñabogʉmi, ĩre matarʉ.
43 Baise tur iti ao i naniyan kwanab. Orot bar matuwan bainowan hai veya nasoso’ob, boro matan nanuw nama’am nanunih hinabihir, ana bar boro men hinakwib hinabainuwimih.
44 To bajiri, “Dios ĩ roticõagʉ̃ ĩ tudiejarotire mani masibetirĩmarone tudiejaromi” yirã, roori ñarũgũrʉarãja mʉa —yʉare yicami Jesús.
44 Imih mar etei mata to niwa’an kwanabobuna kwanama, anayabin Orot Natun boro men o veya kunotanotamaim natitamih.
45 Quẽna ado bajiro yʉare gotirẽmocami Jesús: —Ado bajiro bajirʉcʉmi yʉre quẽnaro ajitirʉ̃nʉ tʉjabecʉ, quẽnaro tʉoĩagʉ̃: Ʉjʉ, gajerojʉ ñagʉacʉ, ĩ varoto rĩjoro, “Yʉ ya vianare yʉre codebosaba” yigʉ, ĩre moabosarimasʉre ĩ cũ var'ire bajiro bajigʉ ñagʉ̃mi.
45 “Akir wairafin bosunusunubayan naatu not wairafin ana orot ukwarin boro nayara’ah akir wairafih afa nakaifih hai bay ana veya’amaim nitih.
46 Ĩ ʉjʉ, ĩ rotivariarore bajirone ĩ moayurere tudiejacõari, ĩ ĩaejajama, quẽnaro ĩre yigʉmi, ĩre moabosarimasʉre.
46 Naatu ana orot ukwarin namatabir nanan bowabow gewasin nabowabow na’itin boro niyasisir.
47 Riojo mʉare gotiaja yʉ. Ʉjʉ ĩ bojarore bajirone ĩ yire ti ñajare, ĩ cʉose jedirorene ĩre ĩatirʉ̃nʉ rotigʉmi.
47 A tur ao’owen nati akir wairafin boro nayara’ah sawar etei nakaifen.
48 Ado bajiro bajirʉcʉmi yʉre quẽnaro ajitirʉ̃nʉbecʉma: Rojose yigʉ ĩ ñajama, ʉjʉ, ĩ vato bero, “Yoatojʉ tudiejagʉmi” yitʉoĩagʉ̃ ñari, ĩ ʉjʉ moabosarimasare rojose yigʉmi. To yicõari, idimecʉrũgũrãre baba cʉticõari, ĩna rãca idirũgũgʉ̃mi ĩ quẽne.
48 Baise akir wairafin nitafasar nao, ‘Au orot ukwarin men saise matabir enanamih.’
49 — ausente —
49 Naatu natatabir akir wairafih afa narauw ni’a’afiyih bay naa, harew tomayah bairi hinaa hinatom hinabikoko’aw wanawanan
50 To ĩ yiñarone, ĩ ʉjʉ, tudiejagʉmi.
50 veya naatu sumar so’oba’e nama’am kwanekwan ana orot ukwarin namatabir nan natit.
51 Tudiejacõari, ĩ rotiriarore bajiro ĩ yibetire ti ñajare, rojose ĩre yigʉmi. To bajiri “Quẽnaro yirã ñaja yʉa” yiboarine, ĩna yirore bajiro yimena rojose ĩna tãmʉorore bajirone tãmʉogʉ̃mi. Bʉto rojose tãmʉogʉ̃ ñari, guji põguẽ, oti, yigʉmi —yʉare yicami Jesús.
51 Naatu orot ukwarin nati ana akir wairafin boro nab narab ufun narauwatait, sabuw afa wanawanah rerekabih bairi baimakiy kakafin hinab hinama hinarerey wah takitak niwa’an.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.