Mateus 22
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Quẽna gotimasiore queti masare goticami Jesús:
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 —Adi quetire tʉoĩacõari, “Tire bajiro bajirʉaroja, masare ‘Yʉ yarã ñaña mʉa’ Ʉjʉ Dios ĩ yiroti” mʉare gotimasiogʉ̃ yaja: Sĩgʉ̃ ʉjʉ, ĩ macʉ ĩ ãmosiarotirʉ̃mʉre quẽnoyugʉmi.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 To yicõari, “Ĩavariquẽna ejarẽmoronare jiaya mʉa” yigʉ, ĩre moabosarimasare cõagʉ̃mi ĩ. To ĩ yisere ajicõari, jirã vaboarãma ĩna. Ĩnajʉama, vadirʉamenama.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Ĩna vadirʉabetire ajicõari, gãjerã ĩre moabosarimasare cõagʉ̃mi quẽna. “‘Yʉa ʉjʉ mʉare jigʉ ñari, ĩ yarã vaibʉcʉrã mame bʉcʉarãre sĩarotimi. Jẽre quẽnogajanomʉ yʉa. To bajiri ĩ macʉ ĩ ãmosiarirʉ̃mʉ ĩarã vayá mʉa quẽne’ ĩnare yiba”, yicõagʉ̃mi ĩna ʉjʉ.
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 To ĩ yisere ajicõari, jirã vaboarãma ĩna quẽna. Ĩnare cʉdimenane, vacoanama, ĩna ye moare moaroana. Sĩgʉ̃ ĩ ya vesejʉ vacʉmi. Gãji ĩ gajeyeũni ĩsirojʉ vacʉmi.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 Gãjerãma, ʉjʉ ĩ cõaboariarãre ñejecõari, ĩnare jasĩacõarãma.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 Tire ajicõari, bʉto jũnisinigʉ̃mi ʉjʉ. To bajiri ĩ yarã surarare cõagʉ̃mi. “Ĩnare sĩacõari, ĩna ya virire soereacoaya”, ĩnare yicõagʉ̃mi.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 To ĩ yiro bero, gãjerã ĩre moabosarimasare ado bajiro gotigʉmi: “Yʉ macʉ ĩ ãmosiarotiaye quẽnogajanomʉ. Jẽjʉ yʉ queti cõaboarã, ĩna ejabetijare, quẽnaja. Ĩnare jicõabetiroti ñaboayuja.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Jãjarã masa ĩna vati maarijʉare vasa. To mʉa ĩabʉjarã cõro jirẽocõari, ĩnare ũmato vaba”, ĩnare yigʉmi ʉjʉ, ĩre moabosarimasare.
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 Ĩ rotirore bajirone masare jirẽorãma ĩna. Quẽnarã, rojorã, ĩna bʉjarã cõro jirẽorãma. To bajiri ʉjʉ ya vi, jʉ̃mʉcoatoja ti.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 Ĩ jicõariarãre ĩagʉ̃ sãjagʉ̃mi ʉjʉ. Sĩgʉ̃re, ĩna ãmosiaro ĩarã ejarã ĩna sãñase ũnire sãñabecʉre ĩabʉjagʉmi ĩ.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 To bajiri, ĩre ĩacõari, ado bajiro ĩre sẽniĩagʉ̃mi: “¿No yigʉ ĩna ãmosiaro ĩarã ĩna sãñase ũni sãñabeati mʉ?”, ĩre yigʉmi. To ĩ yiboajaquẽne, ĩre cʉdibecʉmi.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 To ĩ bajijare, bare jeorimasare ado bajiro ĩnare yigʉmi ʉjʉ. “Ĩ gʉbori, ĩ ãmorire quẽne siacõari, rẽtiarojʉ ĩre rocacõaña. Tojʉ ñacõari, bʉto rojose tãmʉogʉ̃ ñari, guji põguẽ, oti, yirʉcʉmi”, ĩnare yigʉmi ʉjʉ, bare jeorimasare.
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 To bajiro bajirʉaroja, “Yʉ yarã ñaña mʉa” Ʉjʉ Dios ĩ yiroti quẽne. Jãjarã masare, “Yʉ yarã ñaña mʉa” Dios ĩ yire ti ñaboajaquẽne, sĩgʉ̃rine ñarãma ĩ rãca ñarona —ĩnare yicami Jesús.
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 To ĩ yisere ajicõari, fariseo masa ĩ tʉ ñaboarã cãmotadicoacama ĩna, gãmerã ñagõroana. “Ado bajiro yirãsa”, yiruyuyuma: —Ado bajiro mani sẽniĩajama, cʉdimasibeticõari rojose tãmʉorʉcʉmi —yitʉoĩaboayuma.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 To bajiro yitʉoĩarã ñari, ĩna rãcanare, to yicõari, “Ʉjʉ ñamasugʉ̃ ñarʉcʉmi Herodes” yirũgũriarãre quẽne, Jesús tʉ ĩnare cõañujarã ĩna, “Ĩre sẽniĩaaya mʉa” yirã. To ĩna yicõariarã ado bajiro Jesúre sẽniĩacama ĩna: —Ajiya gotimasiorimasʉ. “Riojo gotigʉ ñaami”, mʉre yimasiaja yʉa. “Ado bajiro mani yisere bojagʉmi Dios” yigotimasiogʉ̃ ñari, riojo yʉare gotimasioaja mʉ. “Ado bajiro yʉ gotimasiojama, yʉre ajijũnisinirʉarãma” yitʉoĩabecʉne, riojo gotigʉ ñaja mʉ. “Ãnoama, ñamasurã ĩna ñajare, ricati ĩna ajijũnisinibetire ĩnare gotimasiorʉcʉja”, yitʉoĩabecʉ ñaja mʉ. Masa ñajedirore yʉare riojo gotigʉ ñaja mʉ.
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 To bajiro yigʉ mʉ ñajare, mʉ tʉoĩasere ajirʉaja yʉa. ¿Roma macagʉ ʉjʉ, César, gãjoa manire ĩ vaja yirotisere mani vaja yijama, quẽnacõarojari? ¿Dios ĩ rotimasirere cʉdimena yirãjarique mani, ĩre mani vaja yijama? —Jesúre yisẽniĩaboacama ĩna.
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Jesújʉama, “Rojose yʉre yirʉarã, to bajise yʉre sẽniĩatoama ĩna”, yimasicõacami. To bajiri ado bajiro ĩnare cʉdicami: —“Quẽnarã ñaja yʉa” yiboarine, mʉa yirore bajiro yirã me ñaja mʉa. ¿No yirã, “Rojose ĩre yirãsa” yirã, to bajise yʉre sẽniĩatoati mʉa? —ĩnare yicami Jesús.
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 —Roma macagʉ ʉjʉre gãjoatii, ĩre vaja yirotitiire, cojotii yʉre ĩoña —ĩnare yicami Jesús. To ĩ yijare, ãmiadi, ĩre ĩocama ĩna.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Gãjoatiire ĩacõari, ado bajiro ĩnare sẽniĩacami Jesús: —¿Ñimʉ rioga tuyati? ¿Ñimʉ vãme tuyati? —ĩnare yicami Jesús.
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 To ĩ yirone, —Roma macagʉ Ʉjʉ César rioga tuyaja. To yicõari, ĩ vãme quẽne ñaja ti —Jesúre yicʉdicama ĩna. To ĩna yijare, ado bajise yicami Jesús: —To bajiri aditiire ĩacõari, “César yatii ñaja”, yimasiaja mʉa. To bajiri, gobierno ĩ vaja yirotijama, ĩnare vaja yiroti ñaja. To bajirone bajiaja Diore quẽne. Jediro Dios ĩ cõase ti ñajare, “Yʉa cʉose ti ñaboajaquẽne, ti rãca mʉ bojarore bajiro yirʉarãja”, Diore ĩre yiroti ñaja, manire. To yicõari, “No bojase moare yʉa yise quẽne, mʉ ʉjose rãca yʉa yimasise ti ñajare, ti rãca mʉ bojarore bajiro yirũgũrʉarãja”, ĩre yiroti ñaja, mʉare —ĩnare yicami Jesús.
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 To bajiro ĩ yisere ajicõari, no yimasibeticama ĩna, quẽnaro gotigʉre ajibetirũgũriarã ñari. To bajiri jʉaji tudisẽniĩamenane, vacoacama yuja.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Tirʉ̃mʉne saduceo masa quẽne ejacama, Jesúre sẽniĩatorã. “Masa ĩna rijato bero, ĩna ʉsʉri, ĩna rujʉri ñaro cõrone quẽna tudicatimenama” yirã ñacama saduceo masa. Ado bajiro ĩre sẽniĩacama:
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 —Ajiya gotimasiorimasʉ. Moisés ñamasir'i ado bajiro ĩ yiucacũmasire ti ñajare, mʉre sẽniĩarã vabʉ yʉa: “Sĩgʉ̃, manajo cʉtiboa, rĩa magʉ̃ne ĩ bajirocajama, ĩ gagʉ manajo ñariore manajo cʉtirʉcʉmi ĩ bedijʉa. To bajiri ĩ rãca ñacõari, so macʉ cʉtijama, ĩ gagʉ macʉ ñarʉcʉmi”, yimasiñuju Moisés.
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 Yʉa rãcana, sĩgʉ̃ rĩa, cojomo cõro jʉa jẽnituarirãcʉ ʉ̃mʉa ñaboacama. Sĩgõrene manajo cʉtiboacama ĩna. Ñasʉogʉ sore manajo cʉtisʉoboacami. Rĩa magʉ̃ne rijacoacami ĩ. Ĩ rijato bero, gãji ĩ bedi vasoaboacami. Ĩ quẽne rĩa magʉ̃ne rijacoacami.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Ĩ bederã quẽne, to bajirone sore manajo cʉtiboacama. Rĩa manane, rijajedicoacama ĩna quẽne.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 So manajʉa ĩna rijajediro bero, so quẽne rijacoacamo yuja.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 To bajiri bajireacõari, quẽna ĩna tudicatijama, ¿ñimʉjʉa ñaguĩda so manajʉ masu ñarocʉma, ĩna ñaro cõrone sore ĩna manajo cʉticato bero? —Jesúre yisẽniĩatocama ĩna.
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 To ĩna yirone, ado bajiro cʉdicami Jesús: —Dios oca masa ĩna ucamasire ajimasimena ñaja mʉa. Dios ĩ masisere quẽne masirã me ñaja. To bajirã ñari, Moisés ĩ ucamasirere tʉoĩacõari, “Riojo me gotiro yaja”, yitʉoĩaboaja mʉa.
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Ado bajirojʉa bajiaja: Bajireariarã, ĩna tudicatiro bero, manajo cʉtire, manajʉ cʉtire quẽne manirʉaroja. Ángel mesare bajiro bajirã ñarʉarãma ĩna.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 ¿“Masa ĩna bajirearo bero, ĩna ʉsʉri caticõaroja”, yirere ĩabeticatique mʉa? Dios ĩ masune ĩ gotirere ĩre gotirẽtobosarimasʉ ado bajise ucamasiñumi:
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 “Mʉa ñicʉa ñamasiriarã Abraham, Isaac, Jacob, ĩna rʉ̃cʉbʉo vadimasicacʉne ñaja yʉ”, yigotimasiñumi Dios. Masa bajireariarã ĩna ʉsʉri ti caticõa ñabetijama, to bajise yibetimasiborimi. Bajireariarã, quẽna tudicatirãjʉa ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ ñagʉ̃mi. “Ĩna ʉsʉri ti caticõa ñajare, bajireariarã ñaboarine, Diore rʉ̃cʉbʉocõa ñarãma”, yire ñaja —ĩnare yicami Jesús.
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 To bajiro ĩ yisere ajicõari, no yimasibeticama ĩna, quẽnaro gotigʉre ajibetirũgũriarã ñari.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Saduceo masare Jesús quẽnaro ĩnare ĩ cʉdise ñajare, gajeye ĩre ĩna sẽniĩatomasibetirere ajiyujarã fariseo masa. Tire ajicõari, rẽjañujarã ĩna.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Tijʉ bero, sĩgʉ̃ ĩna rãcagʉ, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasʉ, Jesúre sẽniĩagʉ̃ ejacami. “Ado bajiro josasere yʉ sẽniĩajama, cʉdimasibeticõari rojose tãmʉorʉcʉmi” yigʉ, ado bajise ĩre sẽniĩacami:
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 —Gotimasiorimasʉ, ¿disejʉa ñati ñamasuse masu Dios ĩ rotimasire, mʉ ĩajama? —ĩre yisẽniĩacami.
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro cʉdicami Jesús: —Mani ʉjʉre, Diore bʉto mairoti ñaja. No bojagʉre mani mairo rẽtoro, no bojase mani cʉose, to yicõari, mani bojatʉoĩase rẽtoro Diore mairoti ñaja.
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Ti ñaja ñasʉose, ñamasuse Dios ĩ rotimasire.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 To yicõari, gajeye tire bajibʉsasene ado bajiro yaja: “Mʉ masu rujʉre mʉ mairore bajirone mʉ tʉanare maiña”, yigotiaja Dios ĩ rotimasire.
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 To bajiri jʉa vãmene ñaja ñamasuse masu Dios ĩ rotimasire. Tire mʉ cʉdijama, Moisés ñamasir'i ĩ rotimasire, to yicõari, Diore gotirẽtobosarimasa ĩna gotimasiomasirere quẽne cʉdijeocõagʉ̃ yigʉja mʉ —ĩre yicami Jesús.
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Fariseo masa yʉa tʉ ĩna rẽjaro, ado bajiro ĩnare sẽniĩacami Jesús: —“Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ, ¿ñimʉ ñarʉcʉmi yitʉoĩati mʉa? —ĩnare yicami Jesús. —“Ʉjʉ David ñamasir'i jãnamine ñarʉcʉmi” yaja —ĩre yicʉdicama ĩna.
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 — ausente —
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 To ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare yicami: —To bajiro mʉa yitʉoĩaboajaquẽne, Ʉjʉ David ñamasir'i, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cũrocʉre tʉoĩagʉ̃, ¿no yigʉ Diore yigʉre bajiro, “yʉ ʉjʉ” yimasiñujari ĩ? Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca ado bajiro ucamasiñumi:
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 — ausente —
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 To bajiri, “‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ, David ñamasir'i jãnami ñarʉcʉmi” yiucamasire ti ñaboajaquẽne, ¿no yigʉ ĩ ʉjʉre bajiro bajigʉtique? —ĩnare yicami Jesús.
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 To bajiro ĩnare ĩ gotisere ajicõari, sĩgʉ̃ ĩre cʉdimasigʉ̃ manicami. “Mani rẽtoro masigʉ̃ ñaami” yitʉoĩacõari, “‘Ãnoama masimena ñaama’ yiromi” yirã, ĩre sẽniĩa tʉjacõacama ĩna yuja.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.