Mateus 17

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cojomo cõro, coja jẽnituarirʉ̃mʉ bero, Pedro, Santiago, ĩ bedi Juanre quẽne ʉ̃mʉariburo joejʉ ĩnare ũmato vacami Jesús.
1 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter naatu James tain John hairi Jesu buwih bairi akisimo nawiyih hiyen hin oyaw gagamin tafantoro’ot hitit.
2 Tojʉ ĩna ejaro, ĩna ĩaro rĩjorojʉa, Jesús rioga busucoasuju ti. Ʉ̃mʉagʉ muijure ĩacãnamuriarore bajiro cajemose busuyuju ti. To yicõari, sudi ĩ sãñase quẽne bʉto boticoasuju ti.
2 Naatu nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir, ana itinin i veya’abe matar, ana faifuw i hikwes anababatun marakaw ta na’atube. Jesu, Moses, Elijah yate oyaw tafan, naatu ana bai’ufununayah babanane tema’am|alt="Transfiguration" src="CN01728B.TIF" size="col" loc="Mat 17.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="17.2"
3 To bajicõari, Moisés ñamasir'i, El'ias ñamasir'i rãca Jesús tʉ ruyuarʉ̃gʉ̃cõari, ĩ rãca ĩna gãmerã ñagõsere ĩañujarã ĩna, Pedro mesa.
3 Imaibo, Moses Elijah hairi hitit Jesu bairi hio ana bai’ufununayah hi’itih.
4 To bajiro ĩna bajisere ĩacõari, ado bajiro Jesúre yiyuju Pedro: —Yʉ ʉjʉ, adojʉ mani ñajama, quẽnamasucõaja. Mʉ bojajama, mʉa ñaro cõrone vijãiri mʉare bʉabosarʉcʉja yʉ. Mʉ yajãi, El'ias yajãi, to yicõari, Moisés yajãi bʉabosarʉcʉja —Jesúre yiboayuju Pedro.
4 Peter Jesu isan eo, “Regah, gewasin aki iti ama’ama, o ina kokok na’at ayu boro sis tounu ana wowab ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
5 To bajiro ĩ yirirĩmarone, bueri bʉto cajemose ĩnare buebibecõañuju ti. Ti bueri vatoajʉ ado bajiro ocaruyuyuju: —Ãnine ñaami yʉ macʉ, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto ĩavariquẽnaja yʉ. Ĩre quẽnaro ajitirʉ̃nʉña mʉa —yi ocaruyuyuju.
5 Baise iti na’at bat eo auman, sakuk ana marakawin auman na tar gabuwih, naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti kek i ayu Natu, au yabow anababatun, i isan ayu abiyasisir, tain kwanarub nao’o kwananowar.”
6 To bajiro yi ocaruyusere ajicõari, bʉto güiyujarã ĩna Pedro mesa. Bʉto güirã ñari, muqueacoasujarã ĩna.
6 Bai’ufununayah iti orot fanawat hinonowar ana maramaim hai bir ra’at yumatah au babe me yan hira’iy.
7 To bajiro ĩna bajisere ĩacõari, ĩna tʉ vacõari, ĩnare moaĩañuju Jesús. Ĩnare moaĩagʉ̃ne, ado bajiro yiyuju: —Vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃ña. Güibesa mʉa —ĩnare yiyuju.
7 Baise Jesu na butubunih eo, “Kwamisir, men kwanabirumih.”
8 To bajiro ĩ yiro bero, ĩamʉoboayujarã. El'iare, Moisére ĩnare ĩabʉjabesujarã. Jesús sĩgʉ̃ne ñañuju ĩ yuja.
8 Imaibo nah hitara’ah hinunuw ra’at men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo batabat hi’itin.
9 To bajiro bajicõari bero, ti buro ĩnare ũmato rojacʉne, ado bajiro ĩnare rotiyuju Jesús: —Jẽjʉ mʉa ĩasere gãjerãre gotibeja maji, yʉ, Dios ĩ roticõacacʉ, yʉ rijato bero, quẽna yʉ tudicatiroto rĩjorore —ĩnare yiyuju Jesús.
9 Oyaw wanane hire hinan basit Jesu awah bofot eo, “Abisa oyaw wan kwa’i’itin men yait ta ana tur kwana’owen. Kwanama, Orot Natun morobone namisiribo.”
10 To ĩ yijare, ado bajiro Jesúre sẽniĩañujarã ĩna: —¿No yirã, “‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ ĩ ejaroto rĩjoro ejarʉcʉmi El'ias ñamasir'i”, yati ĩna Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa? —ĩre yisẽniĩañujarã ĩna.
10 Naatu bai’ufununayah Jesu hibatiy hio, “Bo aisim Ofafar Bai’obaiyenayah teo Elijah i boro mat nan.”
11 To ĩna yijare, ado bajiro ĩnare cʉdiyuju Jesús: —Riojo yiyuma Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa, “El'ias ñamasir'i ejasʉorʉcʉmi” ĩna yijama. “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ, ĩ ejaroti ñajare, “Jediro Dios ĩ bojarore bajiro yirã, quẽnaro ñayuto mani” yigʉ, ejasʉorʉcʉmi. To bajiro ĩ bajiroti ñajare, Dios ĩ rotimasire gotimasiorã, ĩna gotiri vãmere bajirone yaja Dios oca masa ĩna ucamasire quẽne.
11 Jesu iyafutih eo, “Tur anababatun. Elijah i boro mat nan sawar etei nayabuna.
12 “To bajiro yaja” yimasirã ñaboarine, ĩ ejaro ĩre ĩamasibesuma ĩna. Jẽre ejayumi. To ĩ bajiboajaquẽne, ĩna bojarore bajiro rojose ĩre yiyuma. Yʉ, Dios ĩ roticõacacʉre quẽne, to bajirone yʉre yirʉarãma —ĩnare yitudiroja vayuju Jesús.
12 Baise a tur a’owen, Elijah i na titaka, baise sabuw men hi’inan, imih hai kokomaim sawar kakafih isan hisinaf. Ef nati ta’imon Orot Natun boro na’atube isan hinasinaf umahimaim ni’akir.”
13 To bajiro ĩ yisere ajimasicõari, “El'ias ñamasir'ire ĩ yijama, Juan vãme cʉtigʉ, masare oco rãca bautizarimasʉjʉare gotigʉ yami, ĩre bajiro tʉoĩar'i ĩ ñajare”, yiajimasiñujarã ĩna Pedro mesa.
13 Imaibo bai’ufununayah naniyan hibai, Jesu i John Baptist isan hai tur eo’owen.
14 Ti burojʉ majariarã, yʉa tʉ rojaejacama ĩna quẽna. Jãjarã masa ñacama yʉa rãca. Jesús ĩ tudiejasere ĩacõari, ĩ rĩjorojʉa gʉsomuniari tuetucami sĩgʉ̃. To yicõari, ado bajiro Jesúre yicami:
14 Hire hina sabuw rau’ay gagamin biyah hititit ana maramaim, orot ta na Jesu nanamaim sun yowen
15 —Yʉ ʉjʉ, yʉ macʉre ĩamaiña mʉ. Biyaroaca rijaquedirũgũami. To bajica yigʉ, bʉto rojose tãmʉorũgũami. Cojoji me jeamejʉ rocatĩacõarũgũami. To bajicõari, oco vatoajʉ quẽne rocaroacõarũgũmi.
15 eo, “Regah au kek kwiwanbaban, au kek i sawow kakafin bai ebimamayay, mar etei en wairaf wan eyey, naatu harew yan ere’er.
16 Mʉ buerã tʉ ĩre ãmiejaboabʉ yʉ. Ĩ ʉsʉjʉre sãñagʉ̃re vãtire burocamasimema ĩna —Jesúre yicami.
16 Ayu abai ana a bai’ufununayah isah, baise i men karam boro hitiyawas.”
17 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro yicami, yʉare ĩ buerimasare, to yicõari, ĩre ajirã ejarãre quẽne: —Rojosere tʉoĩarã ñari, Diore ajitirʉ̃nʉmena masu ñacõaja mʉa. ¿No cõrojʉ mʉare gotimasio tʉjagʉti yʉ? Yoaro mʉa rãca yʉ ñaboajaquẽne, yʉ masisere mʉare yʉ ʉjosere ajitirʉ̃nʉbeaja mʉa maji —yʉare yicami Jesús. To yigʉne, —Adojʉa vãti sãñagʉ̃re ĩre ãmiaya —yicami Jesús.
17 Jesu eawar foten eo, “Kwa sabuw isa i baitumatum en naatu a ef i kwasa’ir. Kwanotanot ayu boro bairi maninaka tanama? Naatu kwanotanot abit boro maninaka ana’abar bairi tanan? Kek kwabai kwana a’itin.”
18 Ĩre ĩna ãmiejarone, ĩ ʉsʉjʉ sãñagʉ̃re vãtire burocacõacami Jesús. Vãti ĩ budirirĩmarone, catiquẽnagʉ̃ ñacoacami daquegʉjʉa.
18 Jesu demon kakafin kwarar tatab naatu kek ihamiy bihir tit. Nati ana maramaim kek mar ta’imon yawas.
19 To ĩ yiro bero, ricati cãmotadicõari, Jesúre ado bajiro ĩre sẽniĩacajʉ yʉa: —¿No yirã daquegʉ ʉsʉjʉre sãñagʉ̃re vãtire burocamasibeti yʉa? —ĩre yicajʉ yʉa.
19 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah hina akisinamo biyan hitit hibatiy hio, “Aisim aki demon kakafin men anun tit?”
20 To bajiro yʉa yisere ajicõari, ado bajiro cʉdicami Jesús: —“Dios ĩ ejarẽmose rãca burocarʉarãja” yitʉoĩamena ñari, vãtire burocamasibesuja mʉa. Riojo mʉare gotiaja yʉ: “Mojoroaca yimasirã ñaboarine, Dios ĩ ejarẽmose rãca yimasicõarãja” yirã, i burore, “Gajerojʉ vasa” mʉa yirotijama, to bajirone bajirʉaroja ti. Ñiejʉa mʉa yimasibeti manirʉaroja.
20 Jesu iuwih eo, “Anayabin, kwa a baitumatum i kikimin maiyow. Anababatun a tur ao’owen, a baitumatum iti ai momor ro’on na’atube nama’am na’at, iti oyaw isan boro kwanao, ‘Iti’imaim kwen ni’imaim kubat.’ Karam boro namatar, boro men abisa ta isa nafokaramih.
21 To bajiboarine, jẽjʉ yʉ burocagʉre bajiro bajirãre mʉa burearʉajama, bare bamenane Diore sẽnicõari rĩne bureamasirʉarãja mʉa —yʉare yicami Jesús.
21 Sawar iti na’atube i yoyoban naatu yoharamaim boro hinamatar men abisa ta’amaim.”
22 Galilea sitajʉ vana, gãmerã cãmotadiri mene cojojũnane Jesúrãca vacudicajʉ yʉa. To bajiro yʉare ũmato bajicudigʉne, ado bajiro yʉare yicami Jesús: —Yʉre Dios ĩ roticõacacʉre masare ĩsirocarʉcʉmi sĩgʉ̃.
22 Jesu ana bai’ufununayah hina Galilee hibita’imon ana maramaim iuwih eo, “Orot Natun boro baban hinao hinab gawan sabuw umahimaim hinayai.
23 To bajiro ĩ yijare, yʉre sĩarʉarãma ĩna. Yʉre ĩna sĩaboajaquẽne, idiarʉ̃mʉ tʉsatirʉ̃mʉne yʉre catiorʉcʉmi Dios —yʉare yicami Jesús. To bajiro ĩ yisere ajicõari, bʉto sʉtiriticajʉ yʉa, ĩ buerã.
23 Nati sabuw boro hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro morobone na misir maiye.” Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at.
24 To ĩ yiro bero, Capernaum vãme cʉti maca ejacajʉ yʉa, Jesúrãca. Tojʉ yʉa ñaro, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavire boarijaʉrire quẽnorʉarã, vaja sẽnirimasa, Pedrore sẽniĩarã ejayujarã, macajʉ́jʉ: —¿Mʉare gotimasiorimasʉma, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi quẽnoroti vaja ĩsibecʉti ĩ? —Pedrore ĩre yisẽniĩañujarã ĩna.
24 Jesu ana bai’ufununayah bairi hina Capernaum hititit ana maramaim, Tafaror Bar ana kabay o’onayah hina Peter hibatiy hio, “O a bai’obaiyenayan Tafaror Bar isan kabay ebibaiyan?”
25 —Ĩsirʉcʉmi —yicʉdiyuju Pedrojʉama. Tijʉ bero, vijʉ sãjaejacõari, vaja sẽnirimasa ĩna sẽniĩarere ĩ gotibetone, Jesújʉa, ado bajiro Pedrore ĩre boca yicõacami: —Simón, ¿no bajiro tʉoĩati mʉ? ¿Adigodoana ʉjarã, ñimarãjʉare vaja yirotiati? ¿Ĩna yarãrene gãmerã vaja sẽniatique? ¿Gajero vadiriarãjʉare vaja yirotirũgũatique ĩna? —Pedrore ĩre yisẽniĩacami Jesús.
25 Peter iyafutih eo, “Jesu i Tafaror Bar isan kabay ebibaiyan.”
26 To bajiro ĩ yisẽniĩarone, ado bajiro ĩre cʉdicami Pedro: —Gajero vadiriarãjʉare vaja yirotirũgũama —yicʉdicami Pedro. To ĩ yirone, ado bajiro yicami Jesús: —Riojo yaja mʉ. To bajiri Dios macʉ ñari, yʉ ya vi ti ñajare, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi coderãre vaja yibecʉja yʉma.
26 Peter iya’afut eo, “Nanawan sabuw.”
27 To bajiboarine, “Rojose manire tʉoĩabeticõato” yirã, mani vaja yijama, quẽnaja. Ʉtabʉcʉrajʉ vasa mʉ. Tojʉ vai vejeba. Basʉogʉre ĩre sĩacõari, ĩ risejʉ gãjoatii bʉjarʉcʉja mʉ. Titiine ĩnare vaja yiroti ñaroja, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi coderãre. Titiire ãmicõari, ĩnare ĩsima —Pedrore ĩre yicami Jesús.
27 Baise men basit sabuw isah tanasinaf kakaf, kabay o’onayah yah naso’ar, imih inan harew kukufamaim initokar siy wan inatatain awan inabohai’i kabay inab inan airit isat inibaiyan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.