Mateus 15
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Fariseo masa, to yicõari Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne ejacama, Jesús tʉjʉ. Jerusalénjʉ vadiriarã ñacama. Jesús tʉ ejacõari, ado bajiro ĩre sẽniĩacama ĩna:
1 Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hina Jesu hibatiy hio,
2 —¿No yirã mani ñicʉa ĩna yimasiriarore bajiro yibeati mʉ buerimasa? Ĩna baroto rĩjoro, ĩna ãmori coemasiriarore bajiro coebeama ĩna —ĩre yicama ĩna.
2 “Aisim o a bai’ufununayah, bai’obaiyen ata a agir hibitit men tebobosiyasiyar, naatu umah sauwena’e ere kato auman bay te’au?”
3 To bajiro ĩna yijare, ado bajiro ĩnare cʉdicami Jesús: —Mani ñicʉa ĩna rotimasirejʉare cʉdirã ñari, Dios ĩ rotimasusejʉarema cʉdibeaja mʉa.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo kwa aisim God ana obaiyunen tur kwa’astu’ub uwatanah hai binanakwar kwabi’ufunun?
4 Ado bajiro gotiaja Dios ĩ rotimasire: “Mʉ jacʉre, mʉ jacore quẽnaro rʉ̃cʉbʉoya”. To yicõari, gaje vãme ado bajiro yaja: “No bojagʉ, ĩ jacʉre, ĩ jacore, ‘Rojose tãmʉoʉcarʉarãja mʉa’ ĩnare ĩ yijama, ĩre sĩaroti ñaja”, yigotiaja Dios ĩ rotimasire.
4 Anayabin God eo, ‘Hinat tamat kwanakakafiyih’ naatu ‘yait hinah tamah isan tur kakafin na’u’uwih i boro hina’asabun namorob.’
5 Mʉajʉama, ado bajirojʉa rotiaja mʉa: “Ĩ ye rãca ĩ jacʉare ĩ ejarẽmobetijama, quẽnacõaja. ‘Yʉ gajeyeũni yʉ cʉose Diore yʉ ĩsiroti rĩne ñaja. To bajiri mʉare ejarẽmomasibeaja yʉ’ yicõari, ĩ jacʉare ĩ ejarẽmobetijama, quẽnacõaja”, yirotiaja mʉa. To bajiro mʉa yijama, mani ñicʉa ĩna rotimasirejʉare cʉdirã ñari, Dios ĩ rotisejʉarema cʉdibeaja mʉa. To bajiro mʉa yijama, “Ñie vaja maja Dios oca”, yirã yaja mʉa.
5 Baise kwa a bai’obaiyenamaim, orot ta boro hinat tamat isah iti na’atube inao, ‘Sawar iti o atabibaisi i God ana siwaramih ayai, imih boro men karam anibaisi.’
6 — ausente —
6 Sinaf iti na’atube’eban hinat tamat kwakakafiyih? En! Baise, kwa asinaf iti’imaim God ana obaiyunen tur kwayara’iy kwa taiyuw abai’obaiyen kwabi’ufunun.
7 “Quẽnaro yirã ñaja yʉa” yiboarine, rojorã ñaja mʉa. Diore gotirẽtobosarimasʉ, Isa'ias ñamasir'i, mʉa bajirotire quẽnaro tʉoĩacõari, ado bajiro ucamasiñumi:
7 Wanawan rerekabih! Isaiah i tur anababatunamaim kwa isa eo kirum,
8 — ausente —
8 ‘Iti sabuw ufurihiwat ayu tirursagiyu, baise hai notamaim i ef yok na’in tema’am.
9 — ausente —
9 Hai kwafiren ayu isou i wanawanan nikuwat; men basit orot hai notamaim ofafar hikikirum sabuw kwati’obaiyih hiti’ufunun.’”
10 To ĩ yiro bero, masare jicõari, ado bajiro ĩnare yicami Jesús: —Yʉre ajicõari, quẽnaro ajimasiña mʉa.
10 Imaibo Jesu rou’ay eaf ayuwih iuwih eo, “Abisa ao kwananutanub kwananowar naatu kwanasinaftobon yabin kwanab.
11 Dios ĩ ĩajama, mani ñicʉa ĩna yimasiriarore bajiro ãmo coemenane mani base sʉori me rojose yirãja mani. Rojose tʉoĩacõari, rojose mani ñagõsejʉa ñaja rojose mani yise. “Ti sʉorine rojose tãmʉorʉarãja mani”, yimasirona ñaja mʉa —ĩnare yicami Jesús.
11 Abisa orot awanamaim erur i men biyan ebobokarit, baise abisa orot awanamaim etitit i biyan ebobokarit.”
12 To bajiro Jesús ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre yicajʉ yʉa: —¿Tire mʉ gotisere fariseo masa mʉre ĩna ajijũnisinisere masibeati mʉ? —ĩre yicajʉ yʉa, ĩ buerimasa.
12 Imaibo bai’ufununayah hina Jesu hibatiy, “Pharisee abisa i’o isan hai naniyan ibi’afiy iso’ob?”
13 To bajiro yʉa yiro, ado bajiro yʉare yicami Jesús: —Ĩ ya vesejʉ ote ĩ otere tʉ vidi ti judijama, ti ñe rãcajʉne vʉereacõarʉcʉmi. To bajirone yirʉcʉmi yʉ jacʉ quẽne. “Yʉ yarã me ñaama” yigʉ ñari, ĩnare reacõarʉcʉmi Dios.
13 Jesu iyafutih eo, “Ai menatan ayu Tamai maramaim men tatanum i boro an wairoron etei na’uy ra’ah.
14 To bajiri fariseo masare tʉoĩagüibesa mʉa. Ĩna ñarãma ĩamena gãjerã ĩamenare tʉ̃a vanare bajiro bajirã. Sĩgʉ̃ ĩabecʉ, gãji ĩabecʉre ĩ tʉ̃avajama, gojejʉ reasãcõanama ĩna jʉarãjʉne. To bajiri rojose ĩna bajirotire masirã ñari, ĩnare tʉoĩagüibesa mʉa —yʉare yicami Jesús.
14 Nati Pharisee biyahimaim kwanahaiw, anayabin i matah fim na’atube sabuw afa matah fim tibi’unawiyih, naatu boro etei hinan hub hinare.”
15 To ĩ yirone, ado bajiro ĩre yicami Pedro: —Mʉ gotimasiosere quẽnaro yʉare gotirẽtobuya —ĩre yicami.
15 Peter eo, “Oroubon anayabin kuo anowar.”
16 To ĩ yisere ajicõari, —¿Ajimasibeati mʉa quẽne? —yicami.
16 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa auman boro’ika tur hai yabih men kwaso’obamih?
17 —Mʉa basãse mʉa gʉdajoajʉ vatoja ti. Tijʉ bero, rẽtobudiroja ti. To bajiri mʉare rojose yimasibeaja ti. To bajiboajaquẽne, mʉa ñagõjama, tʉoĩacõari, ñagõaja mʉa. To bajiri rojose mʉa tʉoĩajama, ti sʉorine rojose tãmʉorʉarãja mʉa. ¿Tire quẽnaro ajimasibeatique mʉa?
17 Abistan awatamaim erur i en kabutitamaim etit naatu en uratane ere’er i kwaso’ob ai en?
18 — ausente —
18 Baise abisa awatamaim etitit i dogor wanawananane etitit, naatu i boun orot biyan ebobokarit.
19 Masa, rojose tʉoĩacõari, ado bajise rojose yirãma: Gãjerãre sĩarãma ĩna. Manajo cʉtirã, manajʉ cʉtirã, manajo mana, manajʉ mana quẽne, gãjerã rãca ajeriarã cʉtirãma. Juarudirãma. Socarãma ĩna. Gãjerã ajiro rĩjorojʉa, socarãne, “Ado bajise rojose yima”, yigotirãma.
19 Anayabin abisa orot dogoromaim etitit i not kakafin, sabuw rauw morob, turanah a’aawah ufuh na, baiwa’an kwanekwan, bain, baifufuwen, naatu yanuw koutabitabir.
20 To bajise rojose yirãma masa, rojose tʉoĩacõari. Ti sʉorine rojose tãmʉorʉarãma. Baroto rĩjoro, ãmori mani ñicʉa ĩna coemasiriarore bajiro coebeti sʉori me, rojose tãmʉorʉarãma masa —yʉare yicami Jesús.
20 Iti sawar i boun orot babin ebi’afiy, baise uma sauwena’e ere kato bay ina’aa boro men ni’afiyimih.”
21 Gotigajanocõari, yʉare ũmato vacoacami Jesús, Tiro, to yicõari Sidón vãme cʉti macari tʉjʉ vana.
21 Jesu nati efan ihamiy naatu in tafaram Taiya Sidon hairi wanawanahimaim bar merar afa imaim tit.
22 Tojʉ yʉa ejaro bero, sĩgõ cananeo maso, Jesús tʉjʉare avasã vadicamo so: —Yʉ ʉjʉ, David ñamasir'i jãnami, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉja mʉ” yigʉ, Dios ĩ cõar'i ñaja mʉ. Yʉre ĩamaiña. Yʉ maco so ʉsʉjʉ vãti sãñagõ ñaamo. To bajiri bʉto rojose tãmʉoamo —Jesúre yigoticamo so.
22 Canaan babin nati’imaim ma’ama na Jesu isan rerey eo, “Regah, David uwan, kukabibiru; ayu natu babitai i demon kakafih wanawanan hirun hiforatoun hibonawiy bai’akir kakafin maiyow ebaib.”
23 To bajiro so yiboajaquẽne, sore cʉdibeticami Jesús. To bajiri ado bajiro Jesúre yicajʉ yʉa, ĩ buerimasajʉama: —Sore varotiya mʉ. Gõjanabioro manire avasã sʉyaamo —ĩre yiboacajʉ yʉa.
23 Baise Jesu men babin isan tur ta eo. Imih ana bai’ufununayah hina hifefeyan hio, “Babin ku’u sa’ab en, rerey ufut enan.”
24 To bajiro yʉa yirone, ado bajiro sore yicami Jesús: —Yʉ yarã jud'io masa, oveja mavisiarãre bajiro bajirãma. Ĩnare yʉre ejarẽmoroticõacami Dios —sore yicami Jesús.
24 Jesu iya’afutih eo, “Orot Natun nan i Israel sabuw sheep na’atube hikasiy hima’am akisih isah na.”
25 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ĩ rĩjorojʉa gʉsomuniari tuetuejacamo so, ĩre rʉ̃cʉbʉogo. To yicõari, ado bajise ĩre yicamo: —Yʉ ʉjʉ, yʉre ejarẽmoña —ĩre yicamo so.
25 Baise babin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah Jesu kwibaisu.”
26 To bajiro so yiboajaquẽne, ado bajiro sore yicami Jesús: —To bajiro yʉ yijama, rĩamasa ĩna basere ẽmacõari, yaiare ecagʉre bajiro yigʉja yʉ —sore yicami.
26 Jesu eo, “Kek hai bay men karam boro tanarouw nare haru hina’aan.”
27 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre yicamo so: —Yʉ ʉjʉ, riojo gotiaja mʉ. To bajiboarine ĩna ʉjarã ĩna bavẽjasere barãma yaia —Jesúre ĩre yicamo so. “Yʉa quẽne, jud'io masa me ñaboarine, mojoroaca yʉare mʉ ejarẽmojama, quẽnaja” yigo, to bajise ĩre yicamo so.
27 Babin iya’afut eo, “Turobe Regah, baise bay momosarih tamah ana gemane tere’ere haru tebow te’aa.”
28 To bajiro so yisere ajicõari, ado bajiro sore yicami Jesús: —“Yʉre ĩamaicõari, ejarẽmorʉcʉmi”, yʉre yitʉoĩa tʉjabeco masu ñaja mʉ. To bajiro mʉ yitʉoĩase ñajare, mʉ maco ʉsʉjʉ sãñagʉ̃re vãtire ĩre burocacõaja yʉ —sore yicami Jesús. To bajiro ĩ yirirĩmarone, quẽnaejacoasuju so, vijʉ ñario.
28 Imaibo Jesu eo, “Babin o a baitumatum i ra’at kwanekwan, imih abisa kukokok i namatar.” Naatu nati ana maramaim natun babitai yawas.
29 To ĩ yiro bero, Galilea vãme cʉtirita tʉjʉ vacajʉ yʉa, Jesúrãca. Tojʉ ejacõari, burojʉ majacajʉ. Tojʉ maja, joe jeaejacõari, ejarũjucoacajʉ.
29 Jesu efan nati ihamiy naatu Galilee harew kukuf rewarewan remor in, imaibo oyaw ta sisibinamaim yen in tafan mare.
30 To yʉa bajiro ĩacõari, Jesús tʉre jãjarã masa ejacama, rijaye cʉtirãre juaejarã. Ĩna juaejacana ado bajiro bajirã ñacama: Rujasagueri vana, jeariarã, ĩamena, ñagõmena, to yicõari, jãjarã gajeye rijaye cʉtirã ñacama. Ĩ tʉ ĩna ejarone, ĩnare catiocami Jesús.
30 Sabuw moumurih maiyow hai sabuw ah kafikafirih, matah fim, ah umah murumurubih, awah gugih naatu sawusawuwih afa moumurih maiyow auman hibow hina Jesu nanamaim hiya, naatu etei’imak iyawasih. Sabuw matah fim ah umah murubih hina Jesu biyan titit|alt="blind and lame come to Jesus" src="CN01785b.TIF" size="col" loc="Mat 15.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.30"
31 Ñagõmena ñaboariarã, ñagõcoacama. Rujasagueri vaboariarã, quẽnaro vacama. Ĩamena ñaboariarã, ĩacoacama. Jeariarã quẽne, quẽnaejacoacama. To bajiro bajisere ĩacõari, no yimasibeticama masa, ti ũnire ĩabetirũgũriarã ñari. To bajiri Diore quẽnaro rʉ̃cʉbʉo variquẽnacama ĩna, “Ĩ ñagʉ̃mi quẽnaro yigʉ, jud'io masa yʉa rʉ̃cʉbʉogʉ” yirã.
31 Awah gugih tur hio, ah umah murubih higewasin, ah kafikafirih hibat hiremor, naatu matah fim higewasin hinuw sawar hi’itah isan, sabuw hifofofor men kafaita. Naatu Israel hai God wabin hibora’ara’ah.
32 Ĩ buerãre yʉare jicõari, ado bajiro yicami Jesús: —Ado ñarãre ĩamaiaja yʉ. Idiarʉ̃mʉ tʉsajʉ yuja, yʉ rãca ĩna ñaro. To bajicõari, bare maama. Bamenane ĩna ya virijʉ ĩna tudiasere bojabeaja yʉ. Ĩnare yʉ tudirotijama, bamenane ĩna vajama, varũtu vanane, ñiorijarã ñari, rijavẽjaborãma —yʉare yicami Jesús.
32 Jesu ana bai’ufununayah eaf hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Ayu sabuw aitih abiyababan anayabin hina bairi ama’ama veya tounu sawar naatu boun hai efanamaim men abisa ta ema’am boro hina’aan. Ayu men akokok a murumurubih aniyafarih hai ubar hinan. Hinanan boro efamaim bayumih hinigagamat.”Jesu masaw yanamaim eyoyoyoban|alt="disciples distributing bread" src="CN01718B.TIF" size="span" loc="Mat 15.32-38" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.32-38"
33 To bajiro ĩ yirone, ado bajiro ĩre yicajʉ yʉa: —Ado, masa manojʉ ñaja. No bajiro masa ñaro cõro ĩna barotire bare bʉjamasiña manoja —ĩre yicajʉ yʉa.
33 Naatu ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Iti arar yan bay boro menamaim tanab nakaram iti rakit gagamin tana’afuwagiy?”
34 To yʉa yirone, —¿No cõro jairo pan cʉoati mʉa? —yʉare yicami. —Cojomo cõro jʉa jẽnituaro ñaricari ñaja. To yicõari, vai mojoroaca ñaama —ĩre yicajʉ yʉa.
34 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy bai’ab kwabobotanen?” Hiya’afut hio,
35 To yʉa yirone, rʉ̃cacane masare rujiroticami Jesús.
35 Basit Jesu sabuw iuwih me yan himarir.
36 To yicõari, pan cojomo cõro jʉa jẽnituaro ñaricari ñasere, vaire quẽne juacõari, “Quẽnaro yaja mʉ”, Diore ĩre yivariquẽnacami. To yicõari, tire iguesurebatecõari, yʉare ĩsicami. To bajiri yʉajʉa, rujirãre ĩnare ĩsibatocajʉ yʉa yuja.
36 Jesu rafiy fafar seven naatu siy auman bow God ana a merar yiy, naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
37 Sĩgʉ̃ rʉyariaro mano baʉsʉcʉtijedicõacama. Ĩna bagajanoro bero, ĩna barʉasere yʉa juarẽojama, cojomo cõro jʉa jẽnituaro ñarijibʉri rʉyacajʉ.
37 Hi’aa etei yah iw, naatu bai’ufununayah bay sabuw hi’aa rebarebah hibiwanen sakasak etei seven hiwanfoten.
38 Tire bacana cuatro mil ʉ̃mʉa ñacajʉ yʉa. Rõmiare, rĩamasare quẽne cõĩabeticajʉ yʉa.
38 Sabuw etei 4000 na’atube bay hi’aa, kek baibin men auman hiyabamih.
39 To yigajanocõari, masare tudiroticami Jesús. To baji, cũmuane Magadán vãme cʉti macajʉ vacajʉ yʉa.
39 Imaibo Jesu sabuw iyafarih hinan ufunamaim, wa bai rabon na tafaram wabin Magadan imaim tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.