Mateus 14

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cojorʉ̃mʉ Galilea sitana ʉjʉ, Herodes vãme cʉtigʉ, ĩaĩañamani Jesús ĩ yiĩose quetire ajiyuju.
1 Nati ana veya’amaim Herod tafaram Galilee ana kaifayan orot Jesu bowabow ana tur nowar.
2 To ĩ yiñasere ajicõari, ĩre moabosarimasare ado bajiro yiyuju: —Juan vãme cʉtigʉ, masare oco rãca bautizarimasʉne, ñagʉ̃mi quẽna. Rijacoaboarine, tudicaticoarimi. To bajiri ĩaĩañamani yiĩoñagʉ̃mi ĩ —yitʉoĩaboayuju Herodes.
2 Naatu ana orot ukwarih hai tur eowen eo, “Ni’i orot i John Baptist, morobone yawas maiye, imih fair bai nati ina’inan isisinaf.”
3 Juan ĩ sĩaecoroto rĩjoro ado bajiro bajire ti ñajare, to bajiro tʉoĩañuju Herodes: Ĩ bedi Felipe manajore Herod'ias vãme cʉtigore ẽmacõari, manajo cʉtiyuju Herodes. To bajiro ĩ yire ñajare, ado bajiro ĩre gotirũgũñuju Juan: —Herod'iare mʉ manajo cʉtise quẽnabeaja. Dios ĩ rotimasirere ajibeaja mʉ —ĩre yirũgũboayuju Juan. Tire ajirʉabesuju ĩ manajo Herod'ias. To bajiri Juanre cõmemane siacõari, tubiberotiyuju Herodes.
3 Herod i John Baptist bai fatum in dibur yari’iy aawan Herodias baiyasisirin isan.
4 — ausente —
4 John tur fokarin maiyow Herod Herodias i tain Philip aawan bai bi’aawan isan gam iu, “O i ofafar iastu’ub tai aawan ibai i’awan.” Tur fokarin iti eo isan Herod yan bai dibur yari’iy.
5 To yicõari, ĩre sĩarotirʉaboayuju. “Diore gotirẽtobosarimasʉ ñaami Juan” masa ĩna yirʉ̃cʉbʉosere ajigʉ ñari, bʉto güiyuju. To bajiri ĩre sĩarotimasibesuju.
5 Herod kok i John ta’asabun, baise Jew sabuw isah bir, anayabin John hi’i’itin i dinab orot ta na’atube.
6 Herodes ĩ ruyuariarʉ̃mʉ ejayuju. To bajiri, masare jirẽoñuju ĩ, “Boserʉ̃mʉ yito” yigʉ. To yicõari, ĩna rẽjaro bero, Herod'ias maco, ĩna ĩaro rĩjorojʉare basaĩoñuju. So basasere ĩacõari, bʉto variquẽnañuju Herodes.
6 Naatu Herod ana tufuw isan hibiyasisir ana veya’amaim, Herodias natun babitai run sabuw rou’ay gagamin nahimaim benaben, Herod itin iyasisir gagamin maiyow.
7 To bajiri, —Riojo mʉre gotiaja yʉ. Tʉoĩavasoabetirʉcʉja. No bojase mʉ sẽnijama, mʉre ĩsirʉcʉja —sore yiyuju ĩ Herodes.
7 Naatu taiyuwin isan eo baifaro babitai eomatan eo, “Abisa kukokok boro anit?”
8 To bajiro ĩ yisere ajicõari, so jacojʉa, “Ado bajiro ĩre yicʉdiya” so yi ocasãjare, ado bajiro Herodere cʉdiyuju so: —Yucʉacane Juan vãme cʉtigʉ, masare oco rãca bautizarimasʉ rʉjoare, bare jeobariabaja joejʉ jeocõari, yʉre ĩsigʉ̃ vayá —ĩre yiyuju so.
8 Naatu babitai hinah ana turamaim na eo, “Ayu akokok boun John Baptist ukwarin tew yan iniwan inab inan initu.”
9 To bajiro so yisere ajicõari, sʉtiritiyuju Herodes. To bajiboarine, ĩ jicõariarã ĩna ajiro rĩjorojʉa, “Riojo mʉre gotiaja yʉ. No bojase mʉ sẽnijama, mʉre ĩsirʉcʉja” ĩ yicõare ti ñajare, so sẽnirore bajirone yiyuju.
9 Aiwob orot iti tur nonowar i uwan yi, baise sabuw rou’ay gagamin matahimaim eomatan, imih ana baiyowayah orot iuwih babitai ana kokok hisinaf.
10 Tubiberiavijʉ ñagʉ̃re, “Juanre rʉjoa jataya”, ĩnare yiyuju.
10 John dibur bar wanawananamaim ma’am hin sikan hi’afuw,
11 To bajiri, ĩ rʉjoare bare jeobariabaja joejʉ jeocõari, Herod'ias macore ĩsiñujarã ĩna. To yicõari, sojʉa, jacore ĩsirẽtoñuju so yuja.
11 ukwarin tew yan hiwan hibai hina babitai hitin, bai in hinah itin (so’ob John i morob).
12 Ti queti ajicõari, Herodes tʉjʉ ejayujarã, Juan buerimasa. Ejacõari, ĩ rujʉri ñaboarere ãmivacõari, yujeyujarã. To ĩna yiro bero, yʉa tʉ ejacama ĩna, Jesúre gotirã.
12 John ana bai’ufununayah hina biyan hibai hin hiyai, imaibo hin Jesu ana tur hiowen.
13 Juan oco rãca bautizarimasʉre ĩna sĩare quetire ajicõari, jãjarã masa yʉare ĩna sʉyajare, ĩna rãca ñarʉabecʉ ñari, cũmuajʉ vasãja, yʉare ũmato jẽacoacami, masa ĩna manibʉsarojʉ yʉare ũmato vacʉ. To bajiri ti macariana Jesús ĩ vasere ajicõari, boejʉ jãjarã variarãma, Jesús ĩ ejarotijʉre vana.
13 Jesu John ana tur nonowar ufunamaim, wa bai akisinamo efan nautanubinamaim in. Baise sabuw menamaim inan i ana tur hinowar, ababawat bar merar ta ta hirun hitit hi’ufunun hin.
14 To bajiri rocatu ejarãne, jãjarã masa ñarãre ĩacajʉ yʉa, boejʉ vacõari ejariarãre. Ĩnare ĩamaicõari, rijaye cʉtirãre ĩna juaejarãre catiocami Jesús.
14 Jesu wa biyut ana veya nuwanuw sabuw rou’ay gagamin maiyow i’itih iyababan, naatu hai sabuw sawusawuwih hibow hinan etei iyayawasih.
15 Rãioroto rĩjoro, ĩ tʉ ejacõari, ado bajiro yicajʉ yʉa, ĩ buerã: —Jẽre rãioato yaja. Masa manojʉ ñaja. To bajiri ĩnare varotiya mʉ, “Masa cʉtojʉ bare vaja yibarã vajaro” yirã —ĩre yiboacajʉ yʉa.
15 Veya re birabirab auman Jesu ana bai’ufununayah hin hiu, “Veya i re sawar. Igewasin sabuw iniyafarih hinan bar merar yubinamaim bay hinatobon hinaa hinayawas.” (Anayabin iti efan i arar yan sabuw en).”
16 To yʉa yisere ajicõari, ado bajirojʉa yʉare yicami Jesús: —No yirã vamenama. Mʉane ĩnare bare ecaya —yʉare yicami Jesús.
16 Jesu iyafutih eo, “Men karam asir ana’uwih hinan. Gewasin, kwa a efanamaim bay kwana’itin kwanitih hina hinayawas.”
17 To ĩ yijare, ado bajiro ĩre yicʉdicajʉ yʉa: —Bare maja yʉare quẽne. Cojomo cõro pan, jʉarã vai cʉoaja yʉa —ĩre yicajʉ yʉa.
17 Baise hiya’afut hio, “Aki ai efanamaim rafiy fafar etei umat roun naatu siy rou’ab na’atumo ti’inu’in, men karam boro iti sabuw rou’ay gagamin anituwih.”
18 To bajiro yʉa yisere ajicõari, ado bajiro yicami: —Adojʉa tire juaya maji —yʉare yicami.
18 Jesu eo, “Kwabow kwana kwaitu.”
19 To bajiri, —Masare tatũcurojʉ ĩnare rujirotiya —ĩ buerãre yʉare yicami Jesús. To yicõari, cojomo cõro ñaricari pan, jʉarã vai ñarãre juacõari, õ vecajʉa ĩamʉocami. To yicõari, “Quẽnaro yaja mʉ”, Diore ĩre yicami. To yicõari, tire iguesurebatecõari, ĩ buerãre yʉare ĩsicami. To bajiri yʉajʉa, rujirãre ĩsibatocajʉ yʉa yuja.
19 Naatu sabuw iuwih fotan yan himare, imaibo Jesu rafiy fafar umat roun, siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at, God ana merar yi sawar, basit rafiy imseseb ana bai’ufununayah itih, naatu ana bai’ufununayah hibow sabuw hifaramih hi’aa.
20 Sĩgʉ̃ rʉyariaro mano quẽnaro baʉsʉcʉtijedicõacama ĩna. Ĩna bagajanoro bero, ĩna barʉasere, yʉa juarẽojama, jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituaro ñarijibʉri rʉyacajʉ.
20 Sabuw etei hi’aa yah iw, naatu ana bai’ufununayah bay rebareb hi’aa hi’inu’in hibow hibiwan sakasak etei 12 hiwan foten.
21 Tire bacana cinco mil ʉ̃mʉa ñacajʉ yʉa. Rõmiare, rĩamasare quẽne cõĩabeticajʉ yʉa.
21 Orot iti bay hi’aa hibiyab etei 5,000 kek babin men auman hiyabamih.
22 Cũmuajʉ yʉare vasãjaroticami Jesús. “Yʉre jẽadiyuya. Maji masare tudirotigʉ yaja yʉ”, yicami.
22 Jesu matan kabiy ana bai’ufununayah iuwih wa hibai wan hirabon hin harew kukuf rewan rounane na’at. Naatu Jesu ma sabuw iyafarih hai au bar hin.
23 Ĩnare tudirotigajano, burojʉ majacoasuju, tojʉ Diore sẽnirʉ. Ti rãioato bero, tojʉ ĩ sĩgʉ̃ne ñacõañuju ĩ maji.
23 Sabuw iyafarih hinan ufut akisinamo yen in oyawamaim yoyoban isan. Naatu nati’imaim, akisinamo ma’am mar bu’u’um.
24 Yʉajʉama, ʉtabʉcʉra jẽana, sõjʉ tira gʉdareco tʉsacajʉ yʉa. To yʉa tʉsatone, bʉto mino vacajʉ. To bajica yiro, sabetʉocõacajʉ ti. To bajiri jẽatĩmabeticajʉ.
24 Iti ana veya’amaim ana bai’ufununayah i hire hin hikukuyowen ana veya yabat misir wa rab naatu kotar nahine na kufutih.
25 To yʉa bajiñarone, busurocaroarijaʉ yʉa tʉjʉ oco joene vadicami Jesús.
25 Mar sibisib auman Jesu riy tafanamaim bat ana bai’ufununayah isah remor na.
26 Oco joejʉ ĩ vadire ĩarãne, ʉcacajʉ yʉa. —¡Bajirocar'i vãti ñaami! —yiavasãcajʉ yʉa.
26 Riy tafan bat remor nan ana bai’ufununayah hi’i’itin ana maramaim, hai bir ra’at hio, “Iti i wagabur mowan.” Hikirir hirerey.
27 To yʉa yiboajaquẽne, —Güibesa. Variquẽnaña mʉa. Yʉne ñaja —yʉare yicami Jesús.
27 Baise Jesu mar ta’imon eaf eo, “Men kwanabir, ayu anan.”
28 To ĩ yisere ajicõari, yʉa rãcagʉ Pedro ado bajiro ĩre yicʉdicami: —Yʉ ʉjʉ, mʉne mʉ ñajama, oco joene mʉ tʉjʉ yʉre varotiya —ĩre yicami Pedro.
28 Naatu Peter iya’afut eo, “Anababatun o na’at, basit ku’uwu riy tafan abat ana biya atit.”
29 To ĩ yisere ajicõari, —Vayá mʉ —ĩre yicami Jesús. To ĩ yisere ajicõari, vãgã, oco joejʉ vacami Pedro, Jesús tʉ ejagʉacʉ.
29 Jesu eo, “Kuna.” Peter wa afe’en isure riy tafan bat in Jesu biyan tit.
30 To bajiboarine, mino bʉto ti vasere ĩacõari, güicami. To bajicõari, rujacõa sʉoacami yuja. To bajigʉne, —Yʉ ʉjʉ, rujacʉ yaja yʉ. Yʉre ejarẽmogʉaya —yiavasãcami.
30 Baise kotar gagamin bababin naniyan bai, ana bir ra’at, basit busuruf unun re, re’ere auman Regah isan ererey eaf eo, “Regah kwiyawasu.”
31 To ĩ yirone, ĩ ãmore ñiacõari, ado bajiro ĩre yicami Jesús, Pedrore: —¿No yigʉ, “Ĩ ejarẽmose rãca vamasirʉcʉja yʉ”, yʉre yitʉoĩa tʉjacoajari mʉ? —Pedrore ĩre yicami Jesús.
31 Jesu mar ta’imon eof nunuw uman bai iu eo, “A baitumatum men nikikimin, aisim kukakasiy.” Jesu eofere Peter uman ebaib|alt="Jesus reaching out to Peter" src="cn01722B.tif" size="col" loc="Mat 14.31" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="14.31"
32 To yicõari, cũmuajʉ ĩna vasãjarone, mino vatʉjacoacajʉ yuja.
32 Naatu hairi wa tafan hiyey ana veya kotar bababin nutanub.
33 To yicõari, cũmuajʉ Jesús rĩjorojʉa gʉsomuniari tuetucajʉ yʉa, ĩre rʉ̃cʉbʉorã: —Socagʉ me ñaja mʉ. Dios macʉne ñaja —Jesúre ĩre yicajʉ yʉa.
33 Imaibo bai’ufununayah wa tafan hima’am Jesu hibora’ah hio, “O i anababatun God Natun!”
34 To baji jẽanane, Genesaret vãme cʉti sitajʉ ejacajʉ yʉa.
34 Hirabon hina rewan rounane hitit naatu hin Genesaret, imaim hai wa hitain yen.
35 Ti macariana Jesús ĩ ejasere ĩamasicõari, masa jedirore gotibatoriarãma. To bajiri, masa rijaye cʉtirãre juaejacama Jesús tʉjʉ.
35 Naatu nati’imaim sabuw Jesu hi’i’inan ana veya, tur hiyafar nati tafaram wanawanan bar merar gidigidihimaim, sabuw sawusawuwih etei hibow hina Jesu biyan hitit.
36 To ĩna yirã, ado bajiro Jesúre yicama ĩna: —Mʉ ye sudi gaja yʉare moaĩarotiya. Ti rĩne bojaja yʉa. To bajiro yʉa yijama, caticoarʉarãja yʉa —ĩre yisẽnicama. To bajiri, ĩ sudi gajare moaĩarãma, caticoacama.
36 Naatu ana faifuw taininawat butubunin isan hifefeyan, naatu sabuw iyab ana faifuwawat hibubutubun i etei hiyawas.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.