Mateus 12
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ ti ejaro, trigo ĩna oteriavese cʉtore vacajʉ, Jesúrãca. To bajivanane ñiorijacajʉ yʉa. To bajirã ñari, trigo ricare tũnejuacõari, yʉa ãmorine ti gasere sĩguẽreacõari, bacajʉ yʉa.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Tire yʉa basere ĩacõari, fariseo masa ado bajiro Jesúre ĩre yicama ĩna: —¡Ĩaña mʉ! Mʉ buerimasa, ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ yire mere yama ĩna —Jesúre ĩre yicama.
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 To bajiro ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare cʉdicami Jesús: —¿David ñamasir'i ĩ babarã rãca ñiorijacõari, ĩnare ĩ ũmato bamasirere masibeati mʉa?
3 — ausente —
4 Ñiorijarã ñari, “Mani rãca ñagʉ̃mi Dios” masa ĩna yirivijʉre sãjacõari, Diore ĩre rʉ̃cʉbʉorã gãjerã pan ĩna cũboarerene juacõari, ĩ babarã rãca bamasiñuju ĩ. To bajiri Moisés ñamasir'i ĩ gotimasirema, “Paia rĩne barʉarãma” ĩ yimasiboarerene bamasiñujarã ĩna. To bajiro ĩna yiboajaquẽne, ti vaja rojose ĩnare yibetimasiñumi Dios.
4 — ausente —
5 ¿“Ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ ti ñaboajaquẽne, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ paia ĩna moatʉjabetiboajaquẽne, rojose yirã me yirãma ĩna”, Moisés ñamasir'i ĩ yiucamasirere masiritiatique mʉa?
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Riojo mʉare gotiaja yʉ. Moisére ĩ roticũmasire, Diore yirʉ̃cʉbʉoriaviaye ñase rẽtobʉsaro ñamasuse ñaja mame yʉ rotise.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Dios oca masa ĩna ucamasire ajimasibetibʉsaja mʉa. Ado bajiro gotiaja ti: “Vaibʉcʉrã ecariarãre sĩacõari, yʉre ĩna soemʉosere bojabetibʉsaja yʉ. Masa gãjerãre quẽnaro ĩna ĩamaisejʉare bojamasucõaja yʉ”. To bajiro yigotiaja Dios oca masa ĩna ucamasire. Tire, “Ado bajiro yirʉaro yaja” yiajimasirã masu mʉa ñajama, Dios ĩ bojabeti rojose ĩna yibetiboajaquẽne, “Rojose yama” yʉ buerimasare ĩnare yiĩabetiboriarãja mʉa.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Yʉ, Dios ĩ roticõacacʉ, “Ʉsʉsãjariarʉ̃mʉre ado bajiro mʉa yijama, quẽnaja. To bajirojʉa mʉa yijama, quẽnabeaja”, yirotigʉ ñaja yʉ —ĩnare yicʉdicami Jesús, fariseo masare.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 To yi vacʉne, Dios ocare ĩna buerivijʉ yʉare ũmato sãjacami Jesús.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Ti vijʉ ñacami sĩgʉ̃, cojojacatʉa ãmo ñujobecʉ. Fariseo masa quẽne ñacama. “Jesús, rojose yimi” ʉjarãre yi ocasãrʉarã, ado bajiro Jesúre sẽniĩatocama ĩna: —Dios, Moisére ĩ roticũmasirere mʉ tʉoĩajama, “Adirʉ̃mʉ ʉsʉsãjariarʉ̃mʉre rijaye cʉtirãre mani catiojama, quẽnacõaroja”, ¿yitʉoĩati mʉ? —Jesúre ĩre yisẽniĩatocama ĩna.
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 To ĩna yisere ajicõari, ado bajiro yicami: —Oveja mʉa ecar'i, gojejʉ ĩ quedirocasãjama, “Ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ ñaja” yirã, ¿ãmirã vamenada mʉa?
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 ¿Masʉ rẽtobʉsaro maiĩogʉ̃ ñatique, ovejajʉa? To bajiri, ¿ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ quẽne, no bojagʉ masʉre quẽnaro mani yijama, quẽnabetojarique? —ĩnare yicʉdicami Jesús.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 To yicõari, ãmo ñujobecʉjʉare: —Mʉ ãmore ñujoya —ĩre yicami. To ĩ yirone, ĩ ãmore ĩ ñujorone, quẽnaejacoacajʉ yuja, gaje ãmore bajirone.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 To ĩ yisere ĩacõari, budicoacama fariseo masa. Budiacõari, “¿No bajiro yicõari, Jesúre sĩarotirãti mani?” gãmerã yiñagõñujarã ĩna.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 To bajiro ĩre ĩna tʉoĩa ñagõjaisere masicõari, gajerojʉ vacami Jesús quẽna. Jesús ĩ vato ĩacõari, ĩre sʉyacajʉ yʉa, jãjarã masa. Tojʉ ñajediro masa rijaye cʉtirãre catiocami.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 To yicõari, ĩnare ĩ catiosere gotirotibeticami ĩ.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 To bajiro ĩ yijama, “Isa'ias ñamasir'i Diore gotirẽtobosarimasʉ, ‘To bajiro bajirʉaroja’ ĩ yiucamasiriarore bajiro bajiato” yigʉ, yicami, ado bajiro yise ti ñajare:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 — ausente —
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 — ausente —
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 — ausente —
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 — ausente —
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Sĩgʉ̃ ñacami vãti sãñagʉ̃. “Ĩabeticõato; ñagõbeticõato” yigʉ, ĩ ʉsʉjʉre sãjacõari, ñañumi. To bajiri Jesús tʉjʉ ĩre ãmiejacama masa. To ĩna yirone, ĩ ʉsʉjʉre sãñagʉ̃re vãtire burocacami Jesús. To bajiri vãtire ĩ burocajare, ĩamasi, ñagõmasi, bajicoacami yuja.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Tire ĩacõari, no yimasibeticama masa jediro: —¿Ʉjʉ David ñamasir'i jãnami “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõar'i mani tʉoĩa yuñarũgũgʉ̃ ñatique ĩ? —yicama.
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 To bajiro ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare yicama fariseo masajʉa: —Vãtiare ĩ bureajama, vãtia ʉjʉ Beelzebú vãme cʉtigʉ ĩ masise rãca vãtiare bureagʉ yami —yicama ĩna.
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 To bajiro ĩna tʉoĩasere ĩamasicõari, ado bajiro ĩnare gotimasiocami Jesús: —Cojo sitana rotirimasa ĩna gãmerã quẽajama, ĩna masune gãmerã sĩayayirã yirãma. To bajirone bajiroja cojo macanare quẽne, cojo vi ñarãre quẽne.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 To bajirone bajiroja vãtiare quẽne. Vãtia ĩna gãmerã bureajama, “Masare rojose yitʉjato mani” yirã yiborãma. To bajiro ti bajijare, “Beelzebú vãme cʉtigʉ ĩ masise rãca masa ʉsʉrijʉ sãñarãre vãtiare bureaami” yʉre mʉa yiboase, riojo yirã me yaja mʉa.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 To bajiro yʉre mʉa yitʉoĩaboajama, mʉa buerã quẽne masa ʉsʉrijʉ sãñarãre vãtiare ĩna bureasere, “Vãti ĩ masise rãca burearãma ĩna quẽne” yirãre bajiro yaja mʉa. To bajiro mʉa yijama, “Tʉoĩamavisiaja mʉa”, mʉare yirʉarãma ĩna, mʉa buerã.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Ado bajirojʉa tʉoĩarona ñaboaja mʉa: “Vãtia ʉjʉ ĩ masise rãca me yami. Esp'iritu Santo ĩ masise rãcajʉa vãtiare bureaami”, yʉre yitʉoĩarona ñaja mʉa. To yicõari, “ ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i ñaami”, yʉre yitʉoĩamasiroti ñaja mʉare.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 “To bajiro yimasiroti ñaboaja” yigʉ ñari, “Quẽnabʉsaro yimasiato” yigʉ, quẽna gajeye gotimasiore queti mʉare gotiaja yʉ: Sĩgʉ̃, gãji guamʉ ya vi sãjacõari, ĩre ĩ siabetijama, gajeyeũni ẽmamasibecʉmi. Ĩre siacõari, ĩ gajeyeũnire ẽmamasigʉ̃mi yuja. To bajirone bajiaja yʉre quẽne. Vãtia ʉjʉ ĩ rotiboasere ĩre yirotibeticõari, masa ʉsʉrijʉ sãñarãre vãtiare yʉ burease sʉorine, vãti ĩ rotiajeboariarãre ĩre ẽmagʉ̃ yaja, “Yʉ yarã ñato” yigʉ.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 No bojarã yʉ gotiboasere ajitirʉ̃nʉmenama, yʉre ajitirʉ̃nʉboronare matarã yirãma. No bojarã, “Jesúre ajitirʉ̃nʉña” yʉre yigoticudibosamenama, “Ĩre ajibesa” yirãre bajiro bajirã ñarãma.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 To bajiri, riojo mʉare gotiaja yʉ. Masa jediro rojose ĩna yijama, jediro rojose ĩna ñagõjaquẽne, sʉtiriticõari, Diore ĩna sẽnijama, rojose ĩna yisere masiriorʉcʉmi. To bajiboarine, Esp'iritu Santojʉare rʉ̃cʉbʉomena rojose ĩre ĩna yitud'ijama, tirema masiriobetirʉcʉmi.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 No bojarã, Dios ĩ roticõacacʉre rojose yʉre ĩna ñagõro bero, sʉtiriticõari, Diore ĩna sẽnijama, rojose ĩna yisere masiriorʉcʉmi. To bajiboarine, Esp'iritu Santo ĩ masise rãca moagʉ̃re, “Satanás ye rãca moami” ĩna yitud'ijama, Esp'iritu Santojʉare rojose yirã yirãma. Tirema gajerodo ti ñacoaboajaquẽne, masiriobetirʉcʉmi Dios —ĩnare yicami Jesús.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Quẽna ado bajiro goticami Jesús: —Yucʉ́ quẽnase ti rica cʉtijama, “Quẽnaricʉ ñaja”, yaja mani. Yucʉ́ rojose ti rica cʉtijama, “Rojoricʉ ñaja”, yaja mani. Ricare ĩacõari, “Quẽnaricʉaye, rojoricʉaye ñaja”, yiĩamasiaja mani. To bajirone bajiaja mani yise quẽne. “Quẽnagʉ̃ ñaami. Rojogʉ ñaami” yimasirʉarã, ĩ yisere ĩaĩarãja mani.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Vãtia ʉjʉ rojose ĩ yirore bajirone rojose yijairã ñaja mʉa. Rojorã ñari, no yirã quẽnasere ñagõmenaja mʉa. Mʉa ʉsʉrijʉ rojose mʉa tʉoĩasãñasere ñagõburũgũaja mʉa.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Quẽnagʉ̃ma, quẽnaro tʉoĩagʉ̃ ñagʉ̃mi. To bajiri quẽnase ñagõgʉ̃mi. Rojogʉjʉama, rojose tʉoĩagʉ̃ ñagʉ̃mi. To bajiri rojose ñagõgʉ̃mi.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Riojo mʉare gotiaja yʉ. Ejarʉaroja masa jedirore Dios ĩ beserirʉ̃mʉ. Tirʉ̃mʉre tocãrãca vãme, mʉa ñagõria vãmere, “Ado bajiro ti bajijare, to bajise ñagõcajʉ yʉa”, Diore yigotirʉarãja mʉa.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 To bajirone bajirʉaroja. Mʉa ñagõrere ĩacõari, “Quẽnase bʉjarã, rojose tãmʉorã, bajirʉarãja”, yirotirʉcʉmi Dios —ĩnare yicami Jesús.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 To ĩ yiro bero, ado bajiro ĩre yicama fariseo masa, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne: —Gotimasiorimasʉ, ĩaĩañamani mʉ yiĩosere bojaja yʉa —Jesúre ĩre yicama ĩna.
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 To ĩna yirone, ado bajiro ĩnare cʉdicami Jesús: —Mʉa adirodoriana, rojose yirã jãjarã ñaja mʉa. Yʉre ajiterã ñari, ĩaĩañamani mʉare yʉ yiĩosere bojaboaja mʉa. To bajiro mʉa bojaboajaquẽne, to bajise mʉare yiĩobetirʉcʉja yʉ. To bajiboarine Jonás ñamasir'i Diore gotirẽtobosarimasʉ ĩ bajimasirere bajiro bajiĩoroti ñaroja.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 N'inive vãme cʉti macana ñamasiriarã, ĩna tʉjʉ Jonás ĩ ejaroto rĩjoro idiarʉ̃mʉ, idia ñami vai jaigʉ gʉdajoajʉ ĩ ñamasirere ĩnare ĩ gotisere ajicõari, “Diore gotirẽtobosagʉ ñaami”, ĩre yitʉoĩañujarã ĩna, N'inive macana. To bajiro bajirʉcʉja yʉ quẽne, Dios ĩ roticõacacʉ quẽne. Idia ñami, idiarʉ̃mʉ sita ẽñerocajʉ yʉ ñarere ajicõari, “Dios ĩ cõar'ine ñañumi”, yimasirʉarãma ĩna, masa.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 N'inive macana ñamasiriarã, Jonás ñamasir'i Dios oca ĩ gotisere ajicõari, rojose ĩna yisere sʉtiriticõari, yitʉjamasiñujarã ĩna. Jonás rẽtoro ñamasugʉ̃ ñaja yʉ. To bajiro yʉ bajiboajaquẽne, mʉajʉama, rojose mʉa yisere yitʉjabeaja mʉa. To bajiro yirã mʉa ñajare, masare Dios ĩ beserirʉ̃mʉ ti ejaro, ado bajiro bajirʉaroja: N'inive maca ñamasiriarã, tudicatirʉarãma ĩna. Tudicaticõari, “Mʉa ye sʉorine rojose tãmʉorʉarãja”, mʉare yiĩarʉarãma.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Sabá sitana ʉjo ñamasirio, “Ʉjʉ Salomón quẽnaro masigʉ̃ ñañuju” yire quetire ajicõari, sõjʉ vadicõari, ĩre ajigo ejamasiñuju so. Salomón rẽtoro ñamasugʉ̃ ñaja yʉ. To yʉ bajiboajaquẽne, mʉajʉama, yʉre ajitirʉ̃nʉbeaja mʉa. To bajiri, masare Dios ĩ beserirʉ̃mʉ ti ejaro, ado bajiro bajirʉaroja mʉare: Salomón tʉ ejamasirio, tudicaticõari, “Mʉa ye sʉorine rojose tãmʉorʉarãja”, mʉare yirʉocomo so, yʉ gotisere ajirã ñaboarine, rojose mʉa yitʉjabetijare —fariseo masare ĩnare yicami Jesús.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Quẽna ado bajiro yicami Jesús: —Vãti, masʉ ʉsʉjʉre budicõari, oco manorijʉ vacudigʉmi. Tujariajaʉ bʉjabecʉ ñari, ado bajiro tʉoĩagʉ̃mi:
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 “Yʉ budiriarojʉne vacoarocʉ ñagʉ̃ja yʉ”, yitʉoĩagʉ̃mi. Masʉ ʉsʉjʉre ĩ budigoriarore tudiejagʉ ĩ ĩajama, gõjanabiose mano, quẽnarivire bajiro masʉ ʉsʉjʉre ĩaejagʉmi.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 To bajiro ĩ ʉsʉjʉre ĩaejacõari, cojomo cõro jʉa jẽnituarirãcʉ vãtia ĩ rẽtoro rojose yirãre ũmato ejagʉmi. To yicõari, ĩna ñaro cõrone masʉ ʉsʉjʉre sãjarãma ĩna. To bajiri, rẽtorobʉsa rojose yigʉ ñagʉ̃mi masʉ yuja. To bajirone bajirʉaroja mʉare adirodoriana rojose yirãre quẽne. Vãtiare yʉ bureacõaboajaquẽne, yʉre ajitirʉ̃nʉmena ñari, bʉtobʉsa rojose yirã ñaja mʉa —ĩnare yicami Jesús.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Jesús, masare ĩ gotimasio ñarone, sĩgʉ̃, ado bajiro Jesúre ĩre yicami ĩ: —Mʉ jaco, mʉ bederã rãca macajʉ́jʉ ejama, mʉ rãca ñagõrʉarã —Jesúre ĩre yicami.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 — ausente —
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 To bajiro ĩ yiboajaquẽne, ado bajiro ĩre yicʉdicami Jesús: —¿Ñimo ñati yʉ jacoma? ¿Ñimarã ñati yʉ bederãma? —ĩre yicami Jesús.
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 To yigʉne, yʉajʉare, ĩ buerimasare ĩacõari, —Mʉa ñaja yʉ bederãma, yʉ jacore bajiro bajirãma.
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 No bojarã yʉ jacʉ õ vecagʉ ĩ rotirore bajiro yirã, ĩna ñarãma yʉ bederãre bajiro bajirãma, yʉ jacore bajiro bajirãma —yʉare yicami Jesús.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.