Marcos 9

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 To yicõari, gajeye ĩnare gotirẽmoñuju Jesús: —Riojo mʉare gotiaja yʉ. Mʉa sĩgʉ̃ri mʉa bajireabetone, “Ñajediro ʉjʉ ñaami yʉ roticõacacʉ” Dios mʉare ĩ yiĩosere ĩarʉarãja mʉa —ĩnare yiyuju Jesús.
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Cojomo cõro, coja jẽnituarirʉ̃mʉ bero, Pedro, Santiago, to yicõari Juanre quẽne, ʉ̃mʉariburo joejʉ ĩnare ũmato vasuju Jesús. Tojʉ ĩnare ũmato ejacõari, ĩna ĩaro rĩjorojʉa ricati ruyugʉ godovedicoasuju Jesús.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Sudi ĩ sãñase bʉto boticoasuju. To bajicõari, cajemose busuyuju ti. To bajise botise ĩabetirũgũñujarã ĩna.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 To bajicõari, El'ias ñamasir'i, Moisés ñamasir'i rãca Jesús tʉ ruyuarʉ̃gʉ̃cõari, ĩ rãca ĩna ñagõsere ĩañujarã ĩna, Pedro mesa.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 To bajiro ĩna bajisere ĩacõari bʉto güiyujarã. Bʉto güigʉ ñari, “To bajiro yigʉ yigʉja” yiri mene, ado bajiro Jesúre yiyuju Pedro: —Yʉ ʉjʉ, adojʉ mani ñajama, quẽnamasucõaja. Mʉa ñaro cõrone vijãiri mʉare quẽnobosarʉarãja yʉa. Mʉ yajãi, Moisés yajãi, to yicõari, El'ias yajãi bʉabosarʉarãja —Jesúre yiboayuju Pedro.
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 — ausente —
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 To bajiro ĩ yirirĩmarone, bueri bʉto cajemose ĩnare buebibecõañuju ti. Ti bueri vatoajʉ ado bajiro ocaruyuyuju: —Ãnine ñaami yʉ macʉ, yʉ maigʉ̃. Ĩre quẽnaro ajitirʉ̃nʉña mʉa —yi ocaruyuyuju.
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Ti ocaruyuro bero, ĩaboayujarã. El'iare, Moisére quẽne, ĩnare ĩabʉjabesujarã. Jesús sĩgʉ̃ne ñañuju ĩ yuja.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 To bajiro bajicõari bero, ti buro ĩnare ũmato rojacʉne, ado bajiro ĩnare rotiyuju Jesús: —Jẽjʉ mʉa ĩasere gãjerãre gotibeja maji, Dios ĩ roticõacacʉ, yʉ rijato bero, quẽna yʉ tudicatiroto rĩjorore —ĩnare yiyuju Jesús.
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 To bajiro ĩna bajirere gãjerãre gotimenane, ĩna masune tʉoĩacõa ñañujarã ĩna. Tire tʉoĩacõa ñarã ñari, ado bajiro gãmerã yisẽniĩañujarã: —¿No bajiro yire ũnire yigʉ yati, “Rijacoaboarine tudicatirʉcʉja” ĩ yijama? —gãmerã yisẽniĩañujarã Pedro mesa.
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 To bajiro yirã ñari, ado bajiro Jesúre sẽniĩañujarã ĩna: —¿No yirã, “‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ ĩ ejaroto rĩjoro ejarʉcʉmi El'ias ñamasir'i”, yati ĩna Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa? —Jesúre yisẽniĩañujarã ĩna.
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 To ĩna yijare, ado bajiro ĩnare cʉdiyuju Jesús: —Riojo yiyuma Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa, “El'ias ñamasir'i ejasʉorʉcʉmi”, ĩna yijama. “ ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ, ĩ ejaroti ñajare, jediro Dios ĩ bojarore bajiro yirã quẽnaro ñayuto mani” yigʉ ejasʉorʉcʉmi. “To bajiro yaja” yimasirã ñaboarine, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõarocʉre ĩatecõari, cojo vãme me rojose ĩre yirʉarãma masa, Dios oca ĩna yiucamasirejʉarema ajimasibeama.
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Riojo mʉare gotiaja yʉ. El'ias ñamasir'ire bajiro bajigʉ jẽre ejaboayumi. Dios oca masa ĩna ucamasiriarore bajiro yirã, ĩna bojarore bajiro rojose ĩre yiyuma ĩna —ĩnare yiyuju Jesús, Pedro mesare.
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Burojʉ ejariarã, ĩna rãcana ĩna ñarojʉre tudiejayujarã. Tudiejacõari, ĩna ĩajama, Jesús buerimasa rãca jãjarã masa ñañujarã. To bajicõari, ĩna rãca, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa rãca ĩna gãmerã oca josasere ĩañujarã.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Jesús ĩ vadisere ĩacõari, bʉto variquẽnañujarã. Variquẽnarã ñari, ĩ tʉ ũmasujarã ĩre sẽnirã vana.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Ĩre ĩna sẽnigajanoro, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Jesús: —¿No bajise ĩna rãca gãmerã oca josari mʉa? —ĩnare yiyuju Jesús.
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 To ĩ yisere ajicõari, sĩgʉ̃ ado bajiro Jesúre cʉdiyuju: —Gotimasiorimasʉ, yʉ macʉ ĩ ʉsʉjʉ vãti sãñagʉ̃ ñaami. To bajiro bajica yigʉ, ñagõbecʉ ñaami. To bajiri “Jesús, vãtire burocagʉmi” yigʉ, yʉ macʉre ãmivabʉ yʉ.
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Tocãrãcajine yʉ macʉ ʉsʉjʉ sãñacõari, ĩre rojose ĩ yijama, biyaroaca rijaquedicõari, ĩ risejʉ sõmo budi, guji põguẽ, ĩ rujʉ tutuajedicoarũgũami. To bajiro ĩ bajijare, mʉ buerimasare, “Yʉ macʉ ʉsʉjʉ sãñagʉ̃re vãtire burocaya”, ĩnare yisẽniboabʉ. Ĩre burocamasimema —Jesúre yiyuju ĩ.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro yiyuju Jesús: —Diore ajitirʉ̃nʉmena masu ñacõaja mʉa. ¿No cõrojʉ mʉare gotimasio tʉjagʉti yʉ? Yoaro mʉa rãca yʉ ñaboajaquẽne, yʉ masisere mʉare yʉ ʉjosere ajitirʉ̃nʉbeaja mʉa maji —ĩnare yiyuju Jesús. To yigʉne, —Adojʉa vãti sãñagʉ̃re ãmiaya —yiyuju Jesús.
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 To ĩ yisere ajicõari, Jesús tʉjʉ ĩre ãmiasujarã. To ĩna yirone, vãtijʉa, Jesúre ĩacõari, masʉ ʉsʉjʉ sãñagʉ̃ ñari, rojose yiyuju, masʉjʉare. To bajiro ĩ yijare, rijaquedigʉne, ĩ risejʉ sõmo budiyuju.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 To ĩ bajirone, rijaquedigʉ jacʉre ado bajiro sẽniĩañuju Jesús: —¿Nocãrãcarodori ado bajiro bajitʉsajari mʉ macʉ? —ĩre yiyuju Jesús. To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro Jesúre cʉdiyuju ĩ: —Daquegʉaca ñagʉ̃jʉne to bajiro bajisʉocami.
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Cojoji me jeamejʉ rocatĩacõarũgũmi. To yicõari, oco vatoajʉ quẽne rocaroacõarũgũmi. To bajiro yirũgũmi, yʉ macʉre sĩarʉ. Yʉare mʉ ejarẽmomasijama, yʉare ĩamaicõari, ejarẽmoña mʉ —Jesúre yiyuju ĩ.
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre yiyuju Jesús: —“Yimasigʉ̃mi”, ¿yʉre yitʉoĩabeati mʉ? To bajiro yʉre mʉ yitʉoĩajama, ñiejʉa josase manoja —ĩre yiyuju Jesús.
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro cʉdiyuju ĩ: —“Yʉ macʉre catiomasigʉ̃mi”, mʉre yitʉoĩamasicõaja, bajigʉjʉma. To bajiro tʉoĩavʉogʉ, “Ñabeticõato” yigʉ, yʉre ejarẽmoña —Jesúre yiavasãñuju ĩ, rijaquedigʉ jacʉ.
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 To bajiro ĩ yiavasãsere ajicõari, jãjarãbʉsa masa ũmarẽjañujarã, Jesús tʉjʉ. To ĩna bajisere ĩacõari, tutuase rãca ado bajiro vãtire yiyuju Jesús: —Vãti, yʉre ajiya. “Masa ñagõbeticõato”, to yicõari, “Ajibeticõato” yigʉ ñaja mʉ. ¡To bajiri ãni ʉsʉre budiya! ¡Quẽna ĩre tudisãjabeja! —vãtire yiyuju Jesús.
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 To ĩ yirone, avasãcõari, rijaquedirotiyuju vãtijʉa. To yicõari, ĩ ʉsʉjʉ sãñaboagʉ, budicoasuju yuja. Ĩ budirone, rijar'ire bajiro bajicoasuju masʉjʉa. To bajise ĩacõari, “Rijacoajami”, yiyujarã masa.
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 To ĩna yiboajaquẽne, Jesús ĩ ãmore ñiacõari, ĩre tʉ̃a vʉ̃mʉoñuju. To ĩ yirone, rʉ̃gõcoasuju yuja.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 To yicõari bero, to ñarivijʉ sãjañuju Jesús. Ti vijʉ sãjaejacõari, ado bajiro ĩre sẽniĩañujarã ĩ buerimasa: —¿No yirã vãtire burocamasibeti yʉa? —ĩre yiyujarã ĩna.
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 To bajiro ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare cʉdiyuju Jesús: —Jẽjʉ yʉ burocagʉre bajiro bajirãre mʉa burocarʉajama, Diore sẽnicõari rĩne burocamasirʉarãja mʉa —ĩnare yiyuju Jesús.
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Cesarea de Filipo ñar'i, vacʉ, Galilea sitare ĩ buerimasare ũmato rẽtoasuju Jesús. Jãjarã masa ĩna ajisere bojabesuju, ĩ buerimasare goticudigʉ ñari. Ado bajiro ĩnare gotiyuju: —Yʉre Dios ĩ roticõacacʉre masare ĩsirocarʉcʉmi sĩgʉ̃. To bajiro ĩ yijama, yʉre sĩarʉarãma ĩna. Yʉre ĩna sĩaboajaquẽne, idiarʉ̃mʉ tʉsatirʉ̃mʉne quẽna tudicaticoarʉcʉja yʉ —ĩnare yiyuju Jesús.
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 — ausente —
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 To bajiro ĩnare ĩ gotisere ajimasibesujarã ĩ buerã. To bajirã ñaboarine, ĩre sẽniĩabesujarã, ĩre güirã ñari.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Capernaum vãme cʉti macajʉ ĩnare ũmato vasuju Jesús. To bajivana, “¿Ñimʉjʉa ñagʉ̃ti ñamasugʉ̃ ñarocʉ?”, gãmerã yi vasujarã Jesús buerimasa. To bajiro ĩna yi vare ñajare, ĩna ya vijʉ sãjaejacõari, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Jesús: —Maa vana, ¿no bajise gãmerã oca josa vadi mʉa? —ĩnare yiyuju.
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 To bajiro ĩ yisẽniĩasere ajiboarine, cʉdibesujarã ĩna, “¿Ñimʉjʉa ñagʉ̃ti ñamasugʉ̃ ñarocʉ?” gãmerã yi oca josa vadiriarã ñari.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Ĩna cʉdibetire, ĩa, ejarũjucoasuju Jesús. To bajicõari, ĩ buerimasare, jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituarirãcʉ ñarãre jirẽoñuju. To bajiro yicõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju: —No bojagʉ ñamasugʉ̃ ĩ ñarʉajama, “Ñamasugʉ̃ me ñaja yʉ” yitʉoĩacõari, masa jedirore moabosarʉcʉmi —ĩnare yiyuju Jesús.
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 To yigʉne, sĩgʉ̃ daquegʉre jicõari, ĩna rĩjorojʉa ĩre ãmijeoyuju Jesús. To yicõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju:
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 —Ãni daquegʉ, “Ñamasugʉ̃ me ñaja yʉ” ĩ yitʉoĩarore bajiro tʉoĩarãma, Ʉjʉ Dios yarã ñamasurã ñaama. To bajiro ti bajijare, ãni daquegʉre bajiro tʉoĩarãre, gãjerã tʉ ĩna ejaro, quẽnaro ĩnare yirãma, yʉrene quẽnaro yirã yirãma. To yicõari, yʉre quẽnaro yirãma, yʉre cõacacʉre quẽne, quẽnaro yirã yirãma —ĩnare yiyuju Jesús.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Ado bajiro Jesúre gotiyuju Juan: —Gotimasiorimasʉ, masa ʉsʉrijʉ sãñarãre vãtiare bureagʉre ĩamʉ yʉa. “Jesúre ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñari, ado bajise mʉare rotimasiaja yʉ: ‘Budiya’ ”, yiñaami, vãtiare bureagʉ. Mani rãcagʉ me ĩ ñajare, “Tire yibesa”, ĩre yibʉ yʉa —Jesúre yigotiyuju Juan.
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre yiyuju Jesús: —“Tire yibeticõaña”, ĩre yibeja. Quẽnaro yirimi. No bojagʉ yʉre rʉ̃cʉbʉocõari, ĩaĩañamani ĩ yiĩoro bero, rojose yʉre ñagõbecʉmi.
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 No bojagʉ yʉre ajitirʉ̃nʉcõari, mani yise ũnire yigʉma, mani rãcagʉ ñagʉ̃mi.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Riojo mʉare gotiaja yʉ. Yʉre ajisʉyarã ñamasurã me ĩna ñaboajaquẽne, yʉre ajitirʉ̃nʉrã mʉa ñajare, quẽnaro mʉare yirã, to bajiro ĩna yise vaja, vaja bʉjarʉarãma ĩna, Dios tʉjʉ —ĩnare yiyuju Jesús.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 Quẽna ado bajiro ĩ buerimasare gotiyuju Jesús: —Ãni daquegʉre bajiro tʉoĩarãre, yʉre ajitirʉ̃nʉrãre rojose ĩna ũmato yijama, bʉto rojose tãmʉorʉarãma. Rojose ĩnare ĩna ũmato yiroto rĩjoro, tocãrãcʉrene ĩna ãmʉarijʉre gʉ̃ta jairica siatucõari, riaga ʉ̃cʉarojʉ ĩnare rearoderuucõajama, rojose tãmʉobetibʉsaborãma —ĩnare yiyuju Jesús.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 “‘Rẽtoro rojose tãmʉorobe’ yirã, rojose mʉa yisere yitʉjaya mʉa” yigʉ, ado bajiro ĩnare gotiyuju Jesús: —“Yʉ ãmo sʉorine rojose yibʉ yʉ” mʉa yitʉoĩamasijama, jatarocaya. Mʉare cojo ãmo ti manijama, quẽnabetoja. To bajiboarine, jʉaãmo rãca mʉa bajireajama, jeame yatibetimejʉ mʉa vajama, rẽtobʉsaro quẽnabetirʉaroja.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 Tojʉ ĩna rujʉrire becoa batʉjabetirʉarãma. To yicõari, jeamere yarocʉ quẽne magʉ̃mi.
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 “Yʉ gʉbo sʉorine rojose yibʉ yʉ” mʉa yitʉoĩamasijama, jatarocaya. Mʉare cojo gʉbo ti manijama, quẽnabetoja. To bajiboarine, jʉa gʉbo rãca mʉa bajireajama, jeame yatibetimejʉ mʉa vajama, rẽtobʉsaro quẽnabetirʉaroja.
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 Tojʉ ĩna rujʉrire becoa batʉjabetirʉarãma. To yicõari, jeamere yarocʉ quẽne magʉ̃mi.
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 “Yʉ cajea sʉorine ĩabojacõari, rojose yibʉ yʉ” mʉa yitʉoĩamasijama, tiare ãmirocacõaña. Coja cajea mʉare ti manijama, quẽnabetoja. To bajiboarine, jʉajʉne caje cʉticõari, mʉa bajireajama, jeame yatibetimejʉ mʉa vajama, rẽtobʉsaro quẽnabetirʉaroja.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 Tojʉ ĩna rujʉrire becoa batʉjabetirʉarãma. To yicõari, jeamere yarocʉ quẽne magʉ̃mi.
48 nati’imaim
49 “Rojose ñaja” yimasiboarine, rojose mʉa yijama, quẽnabetoja. To bajiri, “Rojose yibetirʉarãja”, yitʉoĩacõa ñarũgũña mʉa. Rojose yiterã ñari, bʉto mʉa bojase ti ñaboajaquẽne, tire mʉa yibetijama, bʉtobʉsa Diore ajitirʉ̃nʉrã ñarʉarãja mʉa. To bajiro mʉa bajirotire bojagʉmi Dios.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Moa ñaja bare sãre. Mʉa barotire vaibʉcʉ rii catisere cũrãma, moa turãja mʉa, “Boarobe” yirã. Moa ti ocaboase ti ocabeticoajama, “Quẽna tudiocato” yirã, no bajiro yimasimenaja mʉa. Moa ocabetire bajiro bajiama sĩgʉ̃ri. Ĩna sʉorine quẽnaro yimasibeami Dios. Moa ocatʉjabetijʉare bajiro bajiya mʉa. To bajiro bajirã mʉa ñajama, mʉa sʉorine quẽnaro yimasigʉ̃mi Dios. Yʉre mʉa ajitirʉ̃nʉ tʉjabetijama, rojose yibetibʉsarʉarãma gãjerã. Gãjerã quẽnaro mʉa yisere ĩacõari, mʉare bajiro quẽnaro yirʉarãma ĩna quẽne. To bajiro bajirã ñari, quẽnaro gãmerã yiñaña —ĩ buerimasare yiyuju Jesús.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.