Marcos 7
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Fariseo masa, to yicõari, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne ejayujarã ĩna, Jesús tʉjʉ. Jerusalénjʉ vadiriarã ñañujarã.
1 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hinan hina Jesu hibebera’uh.
2 Jesús tʉ ejacõari, ĩ buerimasa sĩgʉ̃ri, ĩna baroto rĩjoro, ĩna ñicʉa ĩna ãmorire ĩna coemasiriarore bajiro ĩna coebetire ĩañujarã ĩna.
2 Naatu ana bai’ufununayah umah souwena’e eregubagub auman hi’aa hitomatom hi’itih.
3 Jud'io masa ñajediro, ĩna ñicʉa ye quẽnaro ajirʉ̃cʉbʉorã ñañujarã ĩna. To bajirã ñari, ĩna ñicʉa ĩna yimasiriarore bajiro ãmori coecõari rĩne, bayujarã ĩna. Masa, bare vaja yirã ĩna rẽjarojʉ vaja yirã variarã, tudiejacõari, ĩna ñicʉa ĩna ãmorire ĩna coemasiriarore bajiro yirã, ĩna ãmorire coecõasʉori rĩne, barũgũñujarã ĩna. To yicõari, idiriabajari, oco cũria sotʉri, no bojase sotʉri quẽne coeyujarã. Bare barã rujiriajʉrire quẽne to bajiro yiyujarã ĩna, jud'io masa.
3 Pharisee naatu Jew sabuw etei’imak i hai binanakwar ti’ufunun hai a’agir hi’o na’atube umah tesouwenabo te’aau.
4 — ausente —
4 Ahar efanane tenan boro men abistan hina’aan, baise wantoro’ot i boro hinakif nakusouwih, naatu hai binanakwar afa maumurih maiyow tebi’ufunun, boun kerowas, naukwat, ya’aya baibitab ana noukwat, i na’atube tesasouwen.
5 Tire bʉto ajirʉ̃cʉbʉorã ñari, fariseo masa, to yicõari, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne, ado bajiro Jesúre sẽniĩañujarã ĩna: —¿No yirã mani ñicʉa ĩna yimasiriarore bajiro yibeati mʉ buerimasa? Ĩna baroto rĩjoro, mani ñicʉa ĩna ãmori coemasiriarore bajiro coebeama —ĩre yiyujarã ĩna, fariseo masa, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne.
5 Imih Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hibatiy, “Aisimamih o abai’ufununayah bai’obaiyen it ata a’agir hibai nan men tibi’ufununimih, naatu baise i umah gubagub auman te’aau?”
6 To bajiro ĩna yijare, ado bajiro ĩnare cʉdiyuju Jesús: —“Quẽnaro yirã ñaja yʉa” yiboarine, rojorã ñaja mʉa. Diore gotirẽtobosarimasʉ, Isa'ias ñamasir'i, mʉa bajirotire quẽnaro tʉoĩacõari, ado bajiro ucamasiñuju:
6 Iyafutih eo, “Isaiah kwa arerekabih isan eo i turobe, Bukamaim eo kikirum na’atube,
7 — ausente —
7 I hai kwafiren ayu isau i yabin en,
8 To yicõari, quẽna ado bajiro ĩnare yiyuju Jesús: —Dios ĩ rotisejʉare ajitirʉ̃nʉmenane, mani ñicʉa ocajʉare quẽnaro ajitirʉ̃nʉaja mʉa —ĩnare yiyuju Jesús.
8 Kwa God ana obaiyunen kwabosair sa’ab kwayai naatu orot hai bai’obaiyen kwabai kwabukikin kwanan.”
9 To yicõari, quẽna ado bajiro ĩnare gotirẽmoñuju Jesús: —Mani ñicʉa yejʉare ajirʉ̃cʉbʉorã, Dios ĩ rotimasirejʉare cʉdibeaja mʉa.
9 Naatu Jesu iuwih eo, “Kwa God ana obaiyunen bosairen sa’ab ya’in naatu taiyuw abinanakwar bai’ufnunin isan i kwaso’ob kwanekwan!
10 Dios ĩ roticũmasirere Moisés ĩ ucamasire ado bajiro gotiaja: “Mʉ jacʉre, mʉ jacore quẽnaro rʉ̃cʉbʉoya”. To yicõari, gaje vãme ado bajiro yaja: “No bojagʉ ĩ jacʉre, ĩ jacore, ‘Rojose tãmʉoʉcarʉarãja mʉa’ ĩnare ĩ yijama, ĩre sĩaroti ñaja”, yigotiaja Moisére Dios ĩ roticũmasire.
10 Moses na’atube eo, ‘hinat tamat inakakafiyih, yait ta hinah tamah erarafih i boro hina’asabun namorob.’
11 Mʉajʉama, ado bajirojʉa rotiaja mʉa: “Ĩ ye rãca ĩ jacʉare ĩ ejarẽmobetijama, quẽnacõaja. ‘Yʉ gajeyeũni, yʉ cʉose Diore yʉ ĩsiroti rĩne ñaja. To bajiri mʉare ejarẽmomasibeaja yʉ’ yicõari, ĩ jacʉare ĩ ejarẽmobetijama, quẽnacõaja”, yirotiaja mʉa.
11 Baise o ta hinat tamat isah iti na’atube inao, abistan ayu’une kwa abibaisi i God ana sibor yayasairen.
12 — ausente —
12 Tur nati na’atube nao, naatu boro men kafa’imo hinah tamah isah abisa ta nasinafumih.
13 To yicõari, gajeye jairo ti ũnire bajiro mʉa yirotise ñaja. To bajiro yirotirã, “Dios manire ĩ roticũmasirere cʉdibeticõato” yirãre bajiro yaja mʉa. To yicõari, “Mani ñicʉa ĩna rotimasirejʉare ñamasuse ñaja” mʉa yitʉoĩajama, “Ñie vaja maja Dios ĩ rotimasire” yirã yaja mʉa —fariseo masare, to yicõari, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasare yiyuju Jesús.
13 Kwa a’a’agir hai binanakawar kwabukikin naatu God ana tur i kamomow ebi’en naatu sawar afa moumurih maiyow auman nati na’atube kwasisinaf.”
14 To bajiro ĩnare yigotigajanocõari, masare jirẽocõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju Jesús: —Ñajediro quẽnaro ajiya, yʉ gotimasiosere. Tire ajicõari, “To bajiro manire yigotigʉ yami”, yiajimasiña mʉa: Mani ñicʉa, “Mani basãse sʉorine ñaja Dios ĩ ĩavariquẽnabeti, ĩre mani yirʉ̃cʉbʉose ĩ bojabeti”, yitʉoĩamasiboayuma. To bajiro me bajiaja. Rojose tʉoĩacõari, mʉa ñagõse sʉorine bajiaja, Dios ĩ ĩavariquẽnabeti, ĩre mʉa yirʉ̃cʉbʉosere ĩ bojabetima —masare yiyuju Jesús.
14 Iban maiye Jesu sabuw rou’ay gagamin eafih hina iuwih eo, “Kwa etei iti tur anao i kwananowar naniyan kwanab.
15 — ausente —
15 Men sawar iti ufunane en orot wanawanan irun iwa’an gub kakafin etatounimih, baise abisa orot wanawananane etitit imaim iwa’an orot gub kakafih etatoun.
16 — ausente —
16 Tain hinama’am na’at tur kwanonowar kwananot.”
17 To bajiro ĩnare yigotigajano, masa jãjarã vatoajʉ ñar'i, vacoasuju Jesús, ĩ buerimasa rãca. Vijʉ sãjaejacõari, ado bajiro ĩre sẽniĩañujarã ĩ buerimasa: —Jẽjʉ mʉ gotimasiosere quẽnaro yʉare gotirẽtobuya —Jesúre yiyujarã ĩna.
17 Sabuw rou’ay gagamin ihamiyih in bar rur ufunamaim ana bai’ufununayah iti oroubon isan hibatiy.
18 To ĩna yisere ajicõari, —¿Ajimasibeati mʉa quẽne? —yiyuju ĩ. —Mʉa basãse mʉa gʉdajoajʉ vatoja ti. Tijʉ bero, rẽtobudiroja ti. To bajiri, mʉa ʉsʉrijʉrema rojose yimasibeaja ti —ĩnare yiyuju Jesús. To bajiro ĩ yijama, “Ñajediro bare mani baboajaquẽne, Dios ĩ bojabetire yirã me yirãja mani” yigʉ yiyuju.
18 Iuwih eo, “Kwa auman boro’ika kwakakasiy? men abistan ta ufunane en erun iwa’an gub kakafin orot etatounimih.
19 — ausente —
19 Anayabin men orot dogoronamaim erurumih, baise en yan kabutin wanawanan erur naatu eafuwatait ere’er.” Iti na’atube eo ana maramaim Jesu kurerereb eo, “Bay etei’imak i gewasih kwanaa.”
20 To yicõari, ado bajiro ĩnare gotirẽmoñuju Jesús: —Dios ĩ ĩajama, masa rojose ĩna tʉoĩasejʉa ñaja rojosema.
20 Naatu ibanak eo maiye, “Abistan orot wanawananane etitit imaim iwa’an i’isan gub kakafin etatoun.
21 Masa, rojose ĩna tʉoĩajama, ado bajiro yirãma: Juarudirãma. Gãjerãre sĩarãma. Manajo cʉtirã, manajʉ cʉtirã quẽne, gãjerã rãca ajeriarã cʉtirãma.
21 Anayabin orot dogoron wanawanantoro’ot etitit, i not kakafin, sesebar, bar kweb, asabunubunuw, turahinah a’aawah ufuh na,
22 Gajeyeũnire gãjerã yere ʉorãma. Socajairãma. Bojoneose ti ñaboajaquẽne, tire yicõarãma. Gãjerãre, “Yʉ rẽtobʉsaro quẽnaro ñaama”, yiĩajũnisinirãma. Gãjerã ajiro rĩjorojʉa socarãne, “Ado bajise rojose yima”, yigotirãma. “Ñamasurã ñaja yʉama”, yitʉoĩarãma. Riojo tʉoĩamasimenama. Dios yere rʉ̃cʉbʉomenama.
22 kabat, tur karur, tenagogor, baiwa’an ana yeyewra’aten, bahiy, koutabitabir, bai’o’orot, naatu baifufuwen.
23 Adi rojose jediro yirãma masa, rojose ĩna tʉoĩajama —ĩnare yiyuju Jesús.
23 Iti not kakafih etei’imak i orot wanawanane enan imaim iwa’an i’isan gub kakafin etatoun.”
24 To ñar'i, vacoasuju Jesús. Vacõari, Tiro vãme cʉti maca tʉjʉ ejayuju. To ejacõari yayioro vijʉre sãjarʉaboayuju. To bajiboarine yayioro sãjamasibesuju.
24 Jesu efan nati ihamiy in tafaram Taiya wanawananamaim tit, naatu bar wanawanan run, men kok sabuw hitaso’ob i nati’imaim ma’am, baise men karam boro yumatan tibun.
25 To bajiri Jesús ĩ ejare queti ajicõari, sĩgõ rõmio ĩ tʉjʉre vasuju so. Vãti sãñagõ jaco ñañuju so. Jud'io maso me ñañuju. Sirofenicia sitago ñañuju. Jesús rĩjorojʉa ejacõari, gʉsomuniari tuetucõari, ado bajiro bʉto ĩre sẽniñuju: —Yʉre ejarẽmoña mʉ. Yʉ maco so ʉsʉjʉ vãti sãñagõ ñaamo. Ĩre burocaya mʉ —Jesúre yiyuju so.
25 Nati’imaim babin natun babitai kikimin afiy kakafin tarasum ma bi’a’afiy Jesu ana tur nowar na biyan tit anamaim ra’iy.
26 — ausente —
26 Babin i Greek matuwan, baise ana tufuw an i Fonisia imaim tufuw tafaram Syria wanawanan, i Jesu ifefeyan natun biyanamaim afiy kakafin tanun tatit isan.
27 To so yisere ajicõari, ado bajiro sore cʉdiyuju Jesús: —Yʉ yarã jud'io masare ejarẽmosʉoaja. Yʉ yarãre yʉ ejarẽmoroto rĩjoro gãjerãre yʉ ejarẽmojama, rĩamasa ĩna basere ẽmacõari, yaiare ecagʉre bajiro yigʉja yʉ —sore yiyuju.
27 Baise Jesu babin isan eo, “Wantoro’ot i boro kek abisa tekokok tanituwih, men ef ema’am boro kek hai bay tanab tanarub haru nahimaim nare hinab hina’aan.”
28 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyuju so: —Yʉ ʉjʉ, riojo gotiaja mʉ. To bajiboarine ĩna ʉjarã ĩna bavẽjasere barãma yaia —Jesúre ĩre yiyuju so. “Jud'io masare ejarẽmogʉ̃ ñaboarine, yʉare quẽne mojoroaca ejarẽmomasigʉ̃ja” yigo, to bajise ĩre yiyuju so.
28 Baise babin eo, “Turobe Regah baise kek hai bay te’aa momosarih gem baban tere’er haru te’aau.”
29 To so yisere ajicõari, ado bajiro sore yiyuju Jesús: —Quẽnaro tʉoĩacõari, gotiaja mʉ. Mʉ maco ʉsʉjʉ sãñagʉ̃re vãtire ĩre burocacõaja yʉ. To bajiri mʉ ya vijʉ tudiasa —sore yiyuju Jesús.
29 Imaibo Jesu babin iu, “O abaiya’afotenamaim imih kwen, afiy o natu ihamiyika.”
30 So ya vijʉ tudiejacõari, cãnijesariaro joejʉ so macore so jesaro ĩacõari, “Vãti so ʉsʉjʉre sãñar'i jẽre budicoasumi”, yimasiñuju.
30 Babin matabir in ana bar tit ana kek gem yan inu’in itin afiy ihamiy titaka.
31 Tiro maca tʉjʉ ñar'i, Sidón vãme cʉti macajʉ rẽtoasuju Jesús. To rẽto vacʉne Decápolis sita ñarimacarire quẽne rẽtoasuju. To rẽtoacʉne, Galilea Ʉtabʉcʉra tʉjʉ ejacoasuju yuja.
31 Imaibo Jesu tafaram Taiya ihamiy Sidon wanawananamaim remor in Galilee harew kukuf yan re, naatu rabon Bar Merar Etei Umat Ronron hai me yan tit.
32 To ĩ ñarone, sĩgʉ̃ ajibeti, ñagõmasibeti bajigʉre ãmiejayujarã masa. Ĩre ãmiejacõari, Jesúre sẽniñujarã, “Ajibecʉre ĩ ãmori ñujeocõari ĩre catioato” yirã.
32 Nati’imaim sabuw afa orot tainin gugurin, naatu menan sarusarubet i hibai hina Jesu biyan hitit naatu uman biyan tabutubun isan hifefeyan.
33 To bajiri ajibecʉre gajerojʉa ũmato vasuju Jesús. Ĩre ũmato vacõari, ĩ gãmo gojerijʉre ĩ ãmovãsoa rãca tõmesõñuju Jesús. To yigajano, ĩ ãmovãsoare gooco eotucõari, ĩ ñemerore moaĩañuju, ĩ ñagõmasibetijare.
33 Imih Jesu orot bai tit sabuw rou’ay gagamin ihamiyih akisinamo nabinamaim, naatu uman orot tainin wanawanan iuturiy, imaibo kwaitutur naatu orot menan butubun.
34 To yicõari, õ vecajʉare ĩamʉocõari, ʉsʉ sĩnisãñuju Jesús. To yigʉne, ado bajiro ĩre yiyuju: —Efata —yiyuju Jesús. (“Ajiya yuja” yire ũni ñañuju ti.)
34 Matan au mar nuw ra’at dogoron tutufin erawous naatu orot isan eo, “Efata,” anayabin “Kubotawiy!”
35 To ĩ yirone, ajibecʉ ñaboar'i ajicoasuju yuja. To bajicõari, quẽnaro ñagõcoasuju ĩ, ñagõmasibecʉ ñaboar'i.
35 Mar ta’imonamo orot tainin botawiy tur nowar naatu menan yamutufur tur eo gaigiwas.
36 To bajiro ĩre yigajanocõari, ado bajiro masare yiyuju: —Gãjerãre gotibetimasucõama mʉa —ĩnare ĩ yiboajaquẽne, bʉtobʉsa gotibatorũgũñujarã masa.
36 Naatu Jesu sabuw eotanih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.” Baise i mar etei sisinaf imih mar etei isan hio.
37 To bajiro Jesús ĩ yisere ajivariquẽnacõari, no yimasibesujarã ĩna, ti ũnire ajibetirũgũriarã ñari. To bajiri, ado bajiro Jesús ĩ yisere gotiyujarã: —Ñajediro quẽnaro yimasijeogʉ ñaami. Ajimenare, “Ajiato” ñagõmenare quẽne, “Ñagõato” yigʉ ñaami —yiyujarã ĩna.
37 Sabuw anababatun hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita, naatu hio “Sawar etei’imak sinafen gewas! Naatu i karam boro niwa’an tainih gugurih tur hinanowar naatu awah gugih tur hinao!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.