Marcos 6
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 To bajiri Capernaum macanare ĩnare gotimasio gajanocõari, ĩ buerimasare ũmato vacoasuju Jesús, ĩ ya macajʉ, Nazaret vãme cʉti macajʉ.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Tojʉ ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ ñarone Dios ocare ĩna buerivijʉre sãjaejacõari, masare gotimasio ñañuju Jesús. Quẽnaro ĩ gotimasiosere ajicõari, no yimasibesujarã ĩna: —¿No bajicõari, to bajise gotimasiomasiati ĩ? ¿No bajiro yicõari, ĩaĩañamanire yati? —Jesúre yiyujarã ĩna, ĩ ya macana.
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 Gajeye ado bajiro yiyujarã ĩna: —¿Adi macagʉ yucʉ́ moarimasʉ me ñatique ĩma? ¿Mar'ia macʉ me ñatique? ¿Santiago, José, Judas, Simón mesa gagʉ me ñatique ĩ? To yicõari, mani vatoajʉ ñarã, ¿ĩ bederã rõmiri me ñatique ĩna? —Jesúre ĩre yiyujarã ĩna, ĩ ya macana. To bajiri, “Ñamasugʉ̃ me ñaami. Mani ya macagʉ, mani masigʉ̃ ñaami” yirã ñari, ĩre ajitirʉ̃nʉbesujarã ĩna.
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 To ĩna yirone, ado bajiro ĩnare gotiyuju Jesús: —Diore gotirẽtobosarimasʉ gajerojʉ Dios ocare ĩ gotimasiocudijama, ĩre ajirʉ̃cʉbʉorãma. To bajiboarine, ĩ ya macanare, ĩ ya vianare quẽne, Dios ocare ĩ gotimasiojama, ĩre ajirʉ̃cʉbʉomenama —ĩnare yiyuju Jesús.
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 To bajiri ĩ ya macana, ĩre ĩna ajitirʉ̃nʉbetijare, ĩaĩañamani yiĩomasibesuju ĩ. Mojoroaca ñañujarã ĩ ãmo ñujeocõari ĩ catioriarã.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Ĩ yarã ĩre ĩna ajitirʉ̃nʉbetire ĩacõari, no yimasibesuju Jesús, ĩnare bajiro tʉoĩarãre ĩabetirũgũr'i ñari. To bajiri, gaje macarijʉ vasuju, masare gotimasiocudigʉ vacʉ.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituarirãcʉ ñarãre ĩ buerãre jirẽoñuju Jesús. Ĩnare jirẽocõari, tocãrãca macarire jʉarãri cõañuju. Ĩnare cõagʉ̃ne, masa ʉsʉrijʉ sãñarãre vãtiare, ĩna bureamasirotire ĩnare ʉjoyuju ĩ.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 To yicõari ado bajiro ĩnare yiyuju: —Mʉa bare sãriajoari, gãjoare quẽne juaábesa. No bojase mʉa cʉose juaábesa. Tueriayucʉ́ri rĩne juaása.
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Gʉbo sudi mʉa sãñasene sãñacõari, sudi mʉa sãñasene sãñacõari, vasa —ĩnare yiyuju Jesús.
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Gajeye ado bajiro ĩnare yiyuju Jesús: —Tocãrãca macare mʉa ejajama, mʉa ejasʉorivine cãnima. Ti vine ñacõari, ti macanare ĩnare gotimasio ñama maji, gajerojʉ mʉa varoto rĩjoro.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Mʉa ejarimacana quẽnaro mʉare ĩna bocaãmibetijama, to yicõari, mʉa gotisere ĩna ajirʉabetijaquẽne, ti macajʉre ñabeja. Mʉare ĩna ajirʉabetijare, mʉa gʉbo sudi tuyasere sitare varerea, vacoaja. To bajiro mʉa yijama, “Quẽnaro yʉare bocaãmibeticõari, yʉare mʉa ajirʉabetijare, rojose mʉare yirʉcʉmi Dios” yirã, yirʉarãja mʉa —ĩnare yiyuju Jesús.
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 To bajiro ĩ yijare, “Rojose mʉa yisere yitʉjacõari, quẽnasejʉare tʉoĩavasoaya” ĩnare yigotimasiocudirã vasujarã.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Masa ʉsʉrijʉ sãñarãre vãtiare bureayujarã ĩna. Jãjarã rijaye cʉtirãre quẽne, ʉye yuejeoyujarã ĩna. To ĩna yijare, quẽnaejacoasujarã ĩna.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Jesús ĩ bajiñasere, ajijedicõañujarã Galilea vãme cʉti sitana. To yicõari, ĩna ʉjʉ Herodes quẽne ajiyuju, ado bajiro ĩna yisere: —Juan vãme cʉtigʉ, masare oco rãca bautizarimasʉne sĩaecoboarine, tudicaticoarimi. To bajiri ĩaĩañamani yiĩoñagʉ̃mi —yiyujarã ĩna, Jesúre.
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Gãjerãma, ado bajiro yiyujarã: —Diore gotirẽtobosarimasʉ El'ias ñamasir'i ñagʉ̃mi quẽna —yiyujarã. Gãjerãjʉama, ado bajiro yiyujarã: —Diore gotirẽtobosarimasʉ ñamasir'ire bajiro bajigʉ ñaami —yiyujarã.
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Herodes quẽne, ado bajiro yiyuju: —Juan ñagʉ̃mi quẽna. Ĩ rʉjoare ĩre jatarocaroticõacajʉ yʉ. To bajiro yʉ yirotiboajaquẽne, quẽna tudicaticoarimi —yiyuju Herodes.
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 Juan ĩ sĩaecoroto rĩjoro ado bajiro bajire ti ñajare, to bajiro tʉoĩañuju Herodes: Ĩ bedi Felipe manajore Herod'ias vãme cʉtigore ẽmacõari, manajo cʉtiyuju Herodes. To bajiro ĩ yire ñajare, ado bajiro ĩre gotirũgũñuju Juan: —Herod'iare mʉ manajo cʉtise quẽnabeaja. Dios ĩ rotimasirere ajibeaja mʉ —ĩre yirũgũboayuju Juan.
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 — ausente —
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 To bajiro ĩ yigotisere ajitego ñari, ĩre sĩarotirʉaboayuju Herod'ias. To bajiro so yitʉoĩaboajaquẽne, “Dios ĩ bojarore bajiro quẽnaro yigʉ ñaami Juan” yigʉ, ĩ gotisere ajirʉ̃cʉbʉogʉ ñari, Herod'ias, Juanre so sĩarʉaboasere matayuju Herodes. Juan ĩre ĩ gotisere quẽnaro ajivariquẽnagʉ̃ ñaboarine, “To bajiro yirʉcʉja yʉ”, yimasibesuju Herodes.
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 — ausente —
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 To bajiñarũgũboa, cojorʉ̃mʉ, “Ado bajiro yʉ yijama, yʉre matamasibecʉmi”, yitʉoĩañuju Herod'ias yuja. Tirʉ̃mʉ, Herodes ĩ ruyuariarʉ̃mʉ ñañuju ti. To bajiri ĩre moabosarimasa ʉjarãre, surara ʉjarãre, toana Galilea sitana ñamasuri masare quẽne jirẽoñuju ĩ, “Boserʉ̃mʉ yito” yigʉ.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 To yicõari, ĩna rẽjaro bero, Herod'ias maco, ĩna ĩaro rĩjorojʉare basaĩoñuju. So basasere ĩacõari, variquẽnañuju Herodes, ĩ jicõariarã quẽne. To bajiri, ado bajiro sore gotiyuju Herodes: —No bojase mʉ sẽnijama, mʉre ĩsirʉcʉja —sore yiyuju.
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 To yicõari, ado bajiro sore gotirẽmoñuju: —Riojo mʉre gotiaja. Tʉoĩavasoabetirʉcʉja. Yʉ cʉose, “Gʉdareco bojaja” mʉ yisẽniboajaquẽne, mʉre ĩsicõarʉcʉja —Herod'ias macore yiyuju Herodes.
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 To ĩ yisere ajicõari, so jacore sẽniĩagõ vasuju so, “¿Ñiere ĩre sẽnigõti yʉ?” yigo. To so yisere ajicõari, ado bajiro sore yi ocasãñuju so jaco: —“Juan vãme cʉtigʉ, masare oco rãca bautizarimasʉ rʉjoare bojaja”, ĩre yiya —so macore yicʉdiyuju Herod'ias.
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 To so yijare, guaro Herodes tʉjʉ vacõari, ado bajiro ĩre gotiyuju: —Yucʉacane Juan vãme cʉtigʉ, masare oco rãca bautizarimasʉ rʉjoare bare jeobariabaja joejʉ jeocõari, yʉre ĩsigʉ̃ vayá —ĩre yiyuju so.
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 To bajiro so yisere ajicõari, bʉto sʉtiritiyuju Herodes. To bajiboarine, ĩ jicõariarã ĩna ajiro rĩjorojʉa, “Riojo mʉre gotiaja yʉ. No bojase mʉ sẽnijama, mʉre ĩsirʉcʉja” ĩ yicõare ñajare, so sẽnirore bajirone yiyuju.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 To bajiri Juanre sĩarʉabetiboarine, —Juan rʉjoare jatacõari, ãmiaya —yiroticõañuju, ĩ surarare. To ĩ yijare, tubiberiavijʉ vacõari, Juan rʉjoare jatayuju surara.
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 To yicõari, bare jeobariabaja joejʉ jeocõari, Herod'ias macore ĩsiñuju. To yicõari, sojʉa, jacore ĩsirẽtoñuju so yuja.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Ti queti ajicõari, Herodes tʉjʉ ejayujarã, Juan buerimasa. Ejacõari, ĩ rujʉri ñaboarere ãmivacõari, yujeyujarã.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituarirãcʉ ñarã ĩ buerimasa, ĩ goticudiroticõariarã, tudiejacõari, Jesúrãca rẽjañujarã. Ĩ rãca rẽjacõari, ĩna goticudirere, to yicõari, jediro ĩna yicudirere quẽne gotijeocõañujarã.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Gãjerã ĩna vato ũnone, gãjerã ejavasoacõarũgũñujarã masa. To ĩna bajicõa ñajare, Jesús, ĩ buerimasa quẽne, ʉsʉsãja, bare ba, yimasibesujarã. To bajiri, ado bajiro ĩ buerimasare yiyuju: —Ita. Õjʉ, masa ĩna manibʉsarojʉ vajaro mani. Tojʉ ʉsʉsãjarʉarãja —ĩnare yiyuju.
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 To ĩ yijare, cũmua vasãja vacoasujarã ĩna, masa ĩna manibʉsarojʉ vana.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 To bajiro ĩna yi vaboajaquẽne, ti macariana jãjarã masa, Jesús ĩ buerimasa rãca ĩ vasere ĩamasicõari, ũmacoasujarã ĩna, Jesús ĩ ejarotijʉre vana.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 To bajiri Jesújʉa, majaejacõari, jãjarã masa ejacõari ñarãre ĩnare ĩañuju. Ĩ ĩajama, ovejare coderimasʉ ĩnare ĩ codebetore bajiro bajiyujarã ĩna. To bajiri ĩnare ĩamaiñuju. Ĩnare ĩamaigʉ̃ ñari, cojo vãme me ĩnare gotimasioñuju.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 To ĩ yirone, rãioroto rĩjoro, Jesús buerimasa, ĩ tʉ ejacõari, ado bajiro yiyujarã: —Jẽre rãioato yaja. Masa manojʉ ñaja.
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 To bajiri ĩnare varotiya mʉ, “Masa cʉtojʉ bare vaja yibarã vajaro” yirã —ĩre yiboayujarã ĩna.
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 To ĩna yiboajaquẽne, ado bajiro ĩnare cʉdiyuju Jesús: —Mʉane ĩnare bare ecaya —ĩnare yiyuju ĩ. To ĩ yijare, ado bajiro ĩre cʉdiyujarã ĩna: —Doscientos gãjoatiiri rãca vaja yiroti ñaboaroja manire, pan ĩna baroti vaja yirã —Jesúre yicʉdiyujarã.
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 To ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Jesús: —“¿Nocãrãca pan cʉoati mʉa?”, yisẽniĩacudiya maji —ĩnare yiyuju Jesús. To bajiri sẽniĩabʉjacõari, ĩre gotiyujarã: —Cojomo cõro pan, jʉarã vai cʉoaja yʉa —ĩre yiyujarã.
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 To ĩna yirone, —Masare tatũcurojʉ rujatubuari rujirotiya —ĩnare yiyuju Jesús.
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 To ĩ yise ñajare, rujatubuari rujibateyujarã ĩna. Cojojʉri cien ñarirãcʉ, to yicõari, cincuenta ñarirãcʉ rujibateyujarã.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 To bajiro ĩnare rujiroticõari bero, cojomo cõro ñaricari pan, to yicõari, jʉarã vai ñarãre juacõari, õ vecajʉa ĩamʉocõari, “Quẽnaro yaja mʉ”, Diore ĩre yiyuju. To yicõari bero, panre iguesurebatecõari, ĩ buerimasare ĩsiñuju, “Rujirãre ĩsibatoya” yigʉ. Jʉarã vaire quẽne iguesurebatecõari, ĩ buerimasare ĩsiñuju, “Rujirãre ĩsibatoya” yigʉ.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Sĩgʉ̃ rʉyariaro mano quẽnaro baʉsʉcʉtijedicõañujarã.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Ĩna bagajanoro bero, ĩna barʉasere, ĩ buerimasa ĩna juarẽojama, jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituaro ñarijibʉri rʉyayuju.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Tire bariarã, cinco mil ʉ̃mʉa ñañujarã.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Masa ĩna barʉasere ĩ buerimasa ĩna juarẽogajanorone, cũmuajʉ ĩnare vasãjarotiyuju Jesús: —Betsaida vãme cʉti macajʉ yʉre jẽadiyuya. Maji masare vare gotigʉ yaja yʉ —yiyuju Jesús.
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Ĩnare vare gotigajano, burojʉ majacoasuju, tojʉ Diore sẽnirʉ.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Ti rãioato bero, ʉtabʉcʉra jẽana, tira gʉdareco tʉsasujarã, Jesús buerimasa. Jesújʉama, sĩgʉ̃ne ñacõañuju ĩ maji.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 To bajicõari, ĩ buerimasare ĩacõañuju. To ĩna tʉsatone, bʉto mino vasuju. To bajiri jẽatĩmabesujarã ĩna. To ĩna bajiñarone, busurocaroarijaʉ ĩna tʉjʉ oco joene vayuju Jesús. To bajivagʉ, ĩnare rẽtocoarocʉre bajiro vayuju.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 Oco joejʉ ĩ vadire ĩarãne, ʉcacoasujarã ĩna. “¡Bajirocar'i vãti ñaami!”, yiavasãñujarã. To ĩna yiboajaquẽne, —Güibesa. Variquẽnaña mʉa. Yʉne ñaja —ĩnare yiyuju Jesús.
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 — ausente —
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 To yigʉne, ĩna vaticũmuajʉ vasãjacõañuju Jesús. Ĩ vasãjarone, mino vatʉjacoasuju yuja. To bajiro ti bajisere ĩacõari, no yimasibesujarã ĩ buerimasa, ti ũnire ĩabetirũgũriarã ñari.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 To bajiro ĩna bajijama, cinco mil ʉ̃mʉare Jesús ĩ ecarere ĩariarã ñaboarine, “Ĩaĩañamanire yimasijeogʉ ñaami” ĩre yimasimena ñari, to bajiro bajiyujarã.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 To baji, jẽanane, Genesaret vãme cʉti sitajʉ jẽaejayujarã ĩna. Tojʉ cũmuare siatujoyujarã.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Cũmuare siagajano, ĩna majatone, Jesúre ĩamasicõañujarã ti macana, tijʉana.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 To bajiri masa jedirore gotibatorã ũmacoasujarã ĩna. Tire ajirã ñari, ti macariana rijaye cʉtirãre Jesús tʉjʉ juaejayujarã ĩna.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Ĩ vacudiri macari cõrone mojorimacajʉ ĩ vajaquẽne, jairimacajʉre ĩ vajaquẽne, masa ĩna rẽjarũgũrijaʉrire ĩ vajaquẽne, to yicõari, Jesús ĩ varoti maarijʉre quẽne, rijaye cʉtirãre juaejocũñujarã. To yicõari, —Mʉ sudi gajare ĩnare moaĩarotire bojaja yʉa. To bajiro ĩna yijama, caticoarʉarãma —ĩre yiyujarã rijaye cʉtirãre juaejariarã. To bajiri, ĩre moaĩariarãma, caticoasujarã.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.