Marcos 5
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Ʉtabʉcʉra gajejacatʉajʉ Gerasa vãme cʉti maca tʉjʉ ejayujarã.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi harew Galilee hirabon hina tafaram Gerasa imaim hitit.
2 To ĩna ejarone, masa rijariarãre ĩna yujereariavijʉre sĩgʉ̃ ʉ̃mʉ budiayuju, Jesúre ĩagʉagʉ. Ti vijʉ ñañuju ĩ ñaro. Vãti sãñagʉ̃ ñañuju. To bajiri no yimasiñamagʉ̃ ñañuju. Cojoji me cõmemane ĩ gʉbori sotorire, ĩ ãmorire quẽne siaboayujarã. To ĩna yiboajaquẽne, tʉ̃asure reacõarũgũñuju ĩ. To bajiro bajigʉ ñari, ʉ̃mʉa, ñamirire quẽne gʉ̃tayucʉ joejʉ vacudirũgũñuju. To bajicõari, masa yujereariavijʉre ñacõari, avasãmecʉcudirũgũñuju. To bajiro bajicudica yigʉ, gʉ̃tarijʉ quediroca vacudirũgũñuju.
2 Jesu wa wanawanan tit bisure auman, mar ta’imonamo orot ta afiy kakafih hitounbubur ma’am rahane tit na biyan tit.
3 — ausente —
3 Iti orot i rahamaim in ma reremor, naatu sabuw murab fokarih anababatun hifafatum men karam.
4 — ausente —
4 Anayabin mar etei an uman murab fokarihimaim tefafatumen, baise eyi erab an uman murab tetoro’oro’omen naatu aur tetatafofor, fair kwanekwan men karam boro hitarouh.
5 — ausente —
5 Fai mar rahamaim naatu oyawemaim in ma itar koukuw taiyuwin biyan agimamaim bobeyabeyaten reremor.
6 To bajiro bajiñar'i, sõjʉne Jesúre ĩabʉjacõari, ũmarojayuju. Jesús tʉjʉ ejacõari, ĩ rĩjorojʉa gʉsomuniari tuetuyuju, ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ.
6 Jesu no ef yokaika nan itin, nunuw in nanamaim ra’iy sun yowen. Demon mowan Jesu nanamaim sun eyoyowen|alt="demoniac kneel b4 Jesus" src="CN01710B.TIF" size="col" loc="Mrk 5.6" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.6"
7 To bajiro ĩ yiejasere ĩacõari, ado bajiro ĩ ʉsʉjʉre sãñagʉ̃jʉare vãtire yiyuju Jesús: —Ãni masʉ ĩ ʉsʉjʉ sãñagʉ̃ budiya mʉ —ĩre yiyuju Jesús. To ĩ yijare, —Jesús, masirẽtogʉ̃, Dios macʉ ñaja mʉ. ¿No yigʉ yʉa tʉ vadiati mʉ? “Yʉre gõjanabiobesa”, mʉre yisẽniaja yʉ. Dios ĩ ĩaro rĩjorojʉa, “Rojose mʉ yise vaja, rojose mʉre yibeaja yʉ”, yʉre yiya —Jesúre yisẽniñuju vãti.
7 Naatu fanan aumetawat na’in iwow eo, “O ayu biyau’umaim abisa kukokok, Jesu God auyom ma’ama’anin Natun? God wabinamaim abifefeyan men biyababan initu’umih!”
8 — ausente —
8 Anayabin Jesu iu, “O afiy kakafin orot biyanane kutit!”
9 To ĩ yirone, ado bajiro ĩre yiyuju Jesús: —¿Ñimʉ vãme cʉtiati mʉ? —ĩre yiyuju. To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyuju vãti: —Legión vãme cʉtiaja, jãjarã ñarã ñari —ĩre yicʉdiyuju.
9 Naatu Jesu ibatiy, “O
10 To bajiri ado bajiro Jesúre sẽniĩañujarã: —Gaje sitajʉ ĩnare cõabesa mʉ —Jesúre yiyujarã.
10 Naatu Jesu fefeyan kikin men hikok boro tiyafarih hitatit tafaram nati hitihamiy.
11 Burojʉ jãjarã ecariarã yesea macabañañujarã.
11 For burut kakafin nati yubin heher ta sisibinamaim hima hi’u’ufar.
12 Ĩnare ĩacõari, ado bajiro Jesúre yisẽniñujarã ĩna: —Yʉare mʉ bureajama, õa yeseajʉare yʉare sãjarotiya —ĩre yisẽniñujarã ĩna.
12 Afiy kakafih Jesu hifefeyan hio, “Karam boro iti yafari atan for wanawanah atarun?”
13 To bajiro ĩna yijare, —Mʉare varotiaja yʉ —vãtiare ĩnare yiyuju Jesús. To ĩ yirone, masʉ ʉsʉjʉre sãñaboariarã budicoasujarã yuja, ecariarã yesea, dos mil cõro ñarãjʉare sãjaroana. Ĩna sãjarone, buro ũmaroja vacõari, ʉtabʉcʉrajʉ rearoderujacõa tʉjasujarã.
13 Jesu afiy kakafih baibasit itih, orot biyanane hitit hin for wanawanah hirun, for 2,000 na’atube heher sisibin hinunuw hira’iy harew yan hire hi’ar tomatom himorob.
14 Yeseare coderimasa, to bajiro ĩna bajisere ĩacõari, ũmacoasujarã, ĩna ya macajʉ vana. Tojʉ ejacõari, ti macanare, to yicõari, ti maca tʉ ñarimacarianare quẽne tire gotibatoyujarã. To bajiro ĩna yigotisere ajicõari, Jesúre ĩarã vasujarã ĩna, ti macana jediro.
14 Orot iyab hima for hibituw hinunuw hin bar merar gagamin naatu bar merar afa hai tur hi’owen. Naatu sabuw abisa mamatar itininamih hitit hina.
15 Ĩ tʉjʉ ejacõari, vãtia sãñaboar'ire ĩañujarã ĩna. Sudi sãñacõari, Jesús tʉ rujiyuju. Ĩna bajirore bajiro bajigʉ ñañuju ĩ yuja. Vãtia ĩna sãñajama, tʉoĩamasibecʉ ñañuju maji. Quẽnaro tʉoĩagʉ̃ ñañuju yuja. To bajiro ĩ yimasisere ĩacõari, Jesúre bʉto güiyujarã ĩna.
15 Hina Jesu biyan hitit hinuwanuw orot afiy kakafih hitounbububur ma’am, i boun ana not rumutufur faifuw gewasin iyoun mare ma’am hi’i’itin ana maramaim hibir.
16 Vãtia sãñaboar'i ĩ bajisere, to yicõari, yesea ĩna bajirere ĩariarã, gãjerãre gotiyujarã.
16 Sabuw iyab matah yan orot afiy hitounbububur ma’am isan mi’itube mamatar, naatu for isah abisa mamatar hi’i’itan sabuw hai tur hi’owen.
17 To bajiri Jesúre bʉto güirã ñari, —Vacoasa. Ado mʉ ñasere bojabeaja —ĩre yiyujarã ĩna.
17 Naatu sabuw Jesu hifefeyan hai tafaram baihamiyinamih hiu.
18 To ĩna yijare, tudiacʉ, cũmuajʉ vasãjañuju Jesús. To ĩ bajirone, ado bajiro ĩre yiboayuju vãtia sãñaboar'i: —Mʉ rãca bʉto varʉaja yʉ quẽne —ĩre yiboayuju.
18 Jesu wa afe’en yenamih orot afiy hitounbububur ma’am na Jesu ifefeyan hairi namih.
19 To bajiro ĩ yiboajaquẽne, ado bajiro ĩre cʉdiyuju Jesús: —“Yʉ rãca vadibesa. Mʉ ya vijʉ tudiasa. Dios yʉre ĩ ĩamaijare, ĩ masise rãca yʉ ʉsʉjʉ sãñarãre vãtiare bureami Jesús”, mʉ yarãre ĩnare yigotiba —ĩre yicʉdiyuju Jesús, vãtia sãñaboar'ire.
19 Baise Jesu men ibasit, naatu orot iu, “O kwen a bar hinat tamat naatu taituwa, Regah ana gewasin o isa sisinaf naatu ana kabeber bit i hai tur ku’owen.”
20 To bajiro ĩ yijare, ĩ yarã tʉjʉ tudicoasuju ĩ. Tudiejacõari, Decápolis vãme cʉti sita ñarimacarianare, Jesús ĩ yirere goticudiyuju. To bajiro ĩ yigotisere ajicõari, no yimasibesujarã ĩna masa, ti ũnire ajibetirũgũriarã ñari.
20 Basit orot nati’imaim ihamiyih Bar Merar Etei Umat Roron imaim remor Jesu mi’itube biyawas sabuw hai tur eowen, naatu sabuw hinonowar i hifofofor men kafaita.
21 Jesús, tudijẽacoasuju quẽna, gajejacatʉajʉ. Ʉtabʉcʉra tʉjʉ ĩ ñaro jãjarã masa rẽjañujarã.
21 Jesu ibanak maiye wa isra’at rabon harew rounane hitit, naatu re riy sisibin bat, imaibo sabuw moumurih na’in hina hi’arbebera’uh.
22 To bajirone, Dios ocare ĩna buerivi ʉjʉ quẽne ejayuju, Jairo vãme cʉtigʉ. Jesúre ĩacõari, ĩ rĩjorojʉa gʉsomuniari tuetuyuju, ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ.
22 Naatu Kou’ay bar ana ukwarin orot wabin Jairus na tit, nuw Jesu i’itin ana maramaim na anamaim ra’iy.
23 To yicõari, ado bajiro Jesúre ĩre yiyuju: —Yʉ maco bajirocaco yimo. So tʉ ejacõari, sore mʉ moaĩajama, caticoarʉocomo —Jesúre ĩre yiyuju.
23 Naatu fefeyan kikin eo, “Ayu natu babitai i emomorob, akokok inan umamaim au kek biyan inabutun saise nayawas!”
24 To bajiro Jairo ĩ yisere ajicõari, ĩre sʉyasuju Jesús. Jãjarã masa ĩre sʉyacõari, no bajiro yi vamasiña manojʉ vasujarã ĩna.
24 Naatu Jesu orot Jairus hairi hin, sabuw himour kwanekwan hibi’ufunun naatu yaten hiyey.
25 To bajiro ĩna bajiro vatoajʉre sĩgõ, gãmorõmi cʉtigo ñañuju so. Jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituari cʉ̃mari gãmogõre bajiro bajicõarʉ̃mʉri cʉtirũgũñuju so.
25 Wanawanahimaim i babin ta, baibin hai sawow bai ma kwamur etei 12 sawar.
26 Jãjarã ʉco yirimasa sore ĩna ʉco yire vaja, vaja yigo, gãjoa so cʉoboarere ĩnare ĩsijeocõañuju. To bajiro ĩnare so yiboajaquẽne, bʉtobʉsa bajiyuju so.
26 I’akir manin na’in, adanafur bowayah ta ta isah run tit kabay gagamin na’in ibaiyanih, baise men yawas ta tita’ur ana sawowone i rara’at sasa.
27 To bajiri gãjerãre Jesús ĩ catiore queti ajirio ñari, jãjarã masa vatoajʉ Jesúre sʉyasuju so. “Jesús sudiro moaĩarʉaja yʉ. Ti rĩne bojaja yʉ. To bajiro yʉ yijama, quẽnaejacoarʉocoja yʉ”, yiyuju so. To bajiro yirio ñari, Jesús sʉyarojʉa ejarʉ̃gʉ̃cõari, ĩ sudirore moaĩañuju.
27 Jesu ana tur nowar, naatu sabuw wanawanahimaim inan babin Jesu ufunane tit ana faifuw butubun.
28 — ausente —
28 Anayabin i na’at not, “Ayu ana faifuw ana butubun boro ana yawas.”
29 So moaĩarirĩmarone, gãmogõre bajiro so bajiñaboare tʉjasuju. To bajiri, “Quẽnaejacoajʉ yʉ”, yimasiñuju so yuja.
29 Naatu bubutubun mar ta’imonamo rara nununuw nutanub naatu biyan wanawanan naniyan tatatam nati bai’akirane yawas.
30 So moaĩarone, “Yʉ masise sʉorine quẽnaejacoajamo”, yimasicõañuju Jesús. To bajiri jʉdarʉ̃gʉ̃cõari, ado bajiro masare sẽniĩañuju ĩ: —¿Ñimʉ yʉ sudirore moaĩari? —ĩnare yisẽniĩañuju.
30 Jesu fair biyanane titit i naniyan tatam, sabuw wanawanahimaim tatabir ibatiyih, “Yait ayu au faifuw butubun?”
31 To ĩ yirone, ĩ buerimasa ado bajiro yiyujarã ĩna: —¿No yigʉ, “Ñimʉ yʉre moaĩati”, yati mʉ? Mʉ tʉjʉ jãjarã ñaja yʉa, mʉre moaĩarã —ĩre yiyujarã ĩna.
31 Ana bai’ufununayah hiu, “O sabuw moumurih na’in yate teyey, naatu baise o kubibat, yait ayu butubuni?”
32 To ĩna yiboajaquẽne, ĩre moaĩagʉ̃re ĩamacañuju Jesús.
32 Baise Jesu bat inuwanuw menatan sisinaf itininamih.
33 “Ĩre moaĩagõne, quẽnaejacoajʉ yʉ” yimasigõ ñari, nanagõne, Jesús rĩjorojʉa ejacõari, gʉsomuniari tuetuyuju so. To yicõari, ñajediro so bajirere Jesúre gotiyuju.
33 Naatu babin biyanamaim abisa mamatar i so’ob, imih tit Jesu nanamaim ra’iy an uman hi’oror mi’itube isan mamatar etei eorerereb.
34 To so yirone, ado bajiro sore cʉdiyuju Jesús: —Yʉ maigõ, “Ĩ sudi gajare yʉ moaĩajama, ĩ masise sʉorine quẽnaejacoarʉocoja yʉ” yitʉoĩagõ ñari, quẽnaejacoajʉ mʉ. To bajiri, “Quẽnaejacoajʉ”, yitʉoĩa variquẽna vasa mʉ —sore yiyuju Jesús.
34 Naatu babin iu, “Natu, o abaitumatumamaim iyawasi, tufuwamaim kwen, a bai’akirane o arufami kutitit.”
35 To bajiro sore ĩ yiñarone, Dios ocare ĩna buerivi ʉjʉ Jairo vãme cʉtigʉ ya viana ejayujarã. Ejacõari, ado bajiro Jairore gotiyujarã: —Mʉ maco bajirocacoamo. No yirã gotimasiorimasʉ ĩ vasere bojamenaja mani yuja —Jairore yiyujarã ĩna.
35 Jesu bat eo’o auman, sabuw afa Kou’ay Bar orot ukwarin ana barene hina Jairus hiu, “O natu babitai i morob, Bai’obaiyenayan men inarowenbibibir.”
36 To ĩna yiboajaquẽne, —Tʉoĩasʉtiritibesa mʉ. Yʉ masisejʉare tʉoĩacõa ñaña —ĩre yiyuju Jesús.
36 Abisa hio Jesu nowar, natu Jairus iu “Men inabir o initumatum.”
37 To yicõari, gãjerãre sʉyarotibesuju Jesús yuja. Pedro, Santiago, ĩ bedi Juan, ĩna idiarãrene sʉyarotiyuju.
37 Sabuw etei eotanih hima, i Peter, James naatu John akisihimo iuwih bairi hin.
38 To yi, vanane, Jairo ya vijʉ ejayujarã. Tojʉ ejana, ĩna ĩajama, ĩ maco so bajirocacoajare, bʉto otiñañujarã ĩna, ti vi ejariarã.
38 Hina Jairus ana bar hititit ana veya sabuw yababan gagamin na’in buwih fanah aumetawat na’in hima hirererey Jesu nowar.
39 Ĩna otiñarivijʉre sãjaejacõari, ado bajiro ĩnare yiyuju: —¿No yirã otiati mʉa? “Bajirocacoajamo” mʉa yiboago, bajirocabecomo. Cãnigõ yigomo —ĩnare yiyuju Jesús.
39 Naatu bar wanawanan run sabuw iuwih, “Kwa aisim kwarererey? Iti kek i men morobomih, i matan fot inu’in.”
40 To ĩ yisere ajicõari, ĩre ajayujarã ĩna, “Bajirocacoasumo” yimasirã ñari. To bajiro ĩna yiboajaquẽne, ĩnare budirotiyuju Jesús. Ĩnare budiroticõari, bajirocario jacʉare, to yicõari, ĩre sʉyarãre quẽne, ũmato jãjasuju Jesús, bajirocario so ñarisõajʉ.
40 Baise sabuw Jesu eo isan himarib. Naatu Jesu sabuw iuwih ufun hitit, kek hinah tamah naatu ana bai’ufununayah akisihimo hirun hin kek inu’inumaim hitit.
41 Ĩnare ũmato jãjacõari, so ãmore ñiañuju Jesús. To yigʉne, ado bajiro sore yiyuju: —Talita cumi —sore yiyuju. (“‘Daquego, vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃ña’ mʉre yaja yʉ” yire ũni ñañuju.)
41 Kek babitai umanamaim bai naatu iu, “Talitha koum!” Nati anayabin i iti na’atube, “Babitai kafai o au’uwi kumisir!”
42 To ĩ yirirĩmarone, quẽna tudicaticõari, vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃ vasuju so yuja. Jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituari cʉ̃mari tʉsaco ñañuju so. So tudicatisere ĩacõari, no yimasibesujarã masa, ti ũnire ĩabetirũgũriarã ñari.
42 Mar ta’imonamo babitai misir an yan bat remor, babitai ana kwamur 12 iti mamatar i hi’oror sa’ir hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita.
43 Sore catiocõari, —Sore ĩ catiosere gãjerãre gotibetimasucõama —ĩnare yiyuju Jesús. To yicõari, —Bare sore ecaya mʉa —ĩnare yiyuju Jesús.
43 Jesu ofafarih uwih eo, “Men sabuw hai tur kwana’owenamih, bay kwabai babitai kwaitin eaan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.