Marcos 15
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Busurocacũse rãca bʉcʉrã, paia ʉjarã, to yicõari Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne, ʉjarã ñajediro tudirẽjañujarã ĩna. To bajicõari, Jesús ãmorire siacõari, ĩre ãmiasujarã ĩna, Pilato vãme cʉtigʉ ya vijʉ vana. To bajiri ĩ ya vijʉ Jesúre ãmiejayujarã ĩna.
1 Maraumanaika, firis ukwarih naatu regaregah ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah naatu kaniser etei hiru’ay hiyakitifuw. Imaibo Jesu uman hifatum hibonawiy hin Pilate biyan hitubar.
2 Jesúre ĩna ãmiejarone, ado bajiro ĩre sẽniĩañuju Pilato: —¿Mʉne ñati jud'io masa ʉjʉ? —ĩre yiyuju Pilato. To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyuju Jesús: —Mʉ yirore bajirone bajiaja yʉ —ĩre yiyuju Jesús.
2 Pilate Jesu ibatiy eo, “O Jew hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Bo nati ku’o.”
3 To ĩ yirone, paia ʉjarã, —Cojo vãme me rojose yigʉ ñaami. Ado bajise rojose yimi —Pilatore yi ocasãñujarã paia ʉjarã.
3 Naatu firis ukwarih Jesu isan baifufuwen maumurih maiyow hibow hitit bowabow kakafin sinaf hirouw hio.
4 To bajiro Jesúre ĩna yi ocasãsere ajicõari, ado bajiro Jesúre sẽniĩañuju Pilato: —¿No yigʉ cʉdibeati mʉ? ¿Cojo vãme me, rojose mʉre ĩna yisere ajibeati mʉ? —Jesúre yiyuju Pilato.
4 Imih Pilate Jesu ibatiy maiye? “O boro tur ta inao? O baifufuwenayan hiruw te’o kunonowar!”
5 To bajiro ĩre ĩ yisẽniĩaboajaquẽne, ĩre cʉdibeticõañuju Jesús. Ĩ cʉdibetire ĩacõari, no yimasibesuju Pilato, ĩre bajiro bajigʉre ĩabetirũgũr'i ñari.
5 Baise Jesu men kok boro tur tao maiye, imih Pilate ana kasiy ra’at men kafaita. Baibin rah ana hub wanawanan tounamatar ma’am ti’i’itin|alt="women see angel inside tomb" src="cn01851B.tif" size="col" loc="Mrk 15.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.5-6"
6 Tocãrãca cʉ̃ma Pascua boserʉ̃mʉ jud'io masa ĩna quẽnojama, sĩgʉ̃ tubibe ecor'ire ĩna burotigʉre ĩnare bubosarũgũñuju Pilato.
6 Gawan hai sinaf mar etei Tatar Nowaten hiyuw ana veya sabuw hai kokomaim teo orot menatan dibur ema’am Pilate ebobotait.
7 Tubiberiavijʉ ñarã, “Gobierno ĩ rotiboasere cʉdibeticõari, mani masu rotirãsa” yirã rãcagʉ ñañuju Barrabás vãme cʉtigʉ. Ĩ babarã rãca rojose yicõari, masare sĩañuju ĩ. To bajiro ĩ yire vaja tubiberiavijʉ ñañuju ĩ.
7 Nati ana veya orot wabin Barabas i diburamaim ma’am, iti orot i sabuw hai kou’ay ta hibai uruw hirufufur hinan wanawanan orot ta easabun morob.
8 To bajiri jãjarã masa Pilato tʉjʉ ejacõari, ado bajiro ĩre sẽniñujarã ĩna: —Yʉare mʉ yibosarũgũcatore bajiro yiya quẽna —ĩre yisẽniñujarã ĩna.
8 Imih sabuw hai kou’ay hibai naatu hai kok orot menatan mar etei esisinaf na’atube tabotait isan Pilate hifefeyan.
9 To bajiro ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Pilato: —¿Ñimʉjʉare yʉ busere bojati mʉa? ¿Jud'io masa ʉjʉre yʉ busere bojatique mʉa? —ĩnare yisẽniĩañuju Pilato.
9 Naatu Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu Jew hai aiwob isa anabotait?”
10 “Jesúre ĩajũnisinirã ñari, yʉ tʉ ãmiejama” yitʉoĩagʉ̃ ñari, ĩre burʉ, to bajiro yiyuju.
10 Anayabin Pilate i so’ob firis ukwarih Jesu isan hibibobowen, imih hibai hina umanamaim hiyai.
11 To bajiro ĩ yiboajaquẽne, masare to rẽjarãre rĩjorojʉne ĩnare ocasãcõañujarã paia ʉjarã, “Barrabájʉare burotito mani” yirã.
11 Baise firis ukwarih sabuw tafah fair hiyai hi’o totofarih Jesu efanin Barabas botaitin isan Pilate hifefeyan.
12 To bajiri Barrabáre ĩna burotijare, quẽna ĩnare tudisẽniĩañuju Pilato: —To yijama, ¿no bajiro yigʉti yʉ, Jesúre, “Jud'io masa ʉjʉ ñaami” mʉa yigʉjʉarema? —ĩnare yisẽniĩañuju.
12 Pilate iban maiye sabuw ibatiyih, “Abistan kwakokok ayu iti orot Jew hai aiwob kwarouw kwao isan ana sinaf?”
13 To ĩ yirone, ado bajiro ĩre avasãcʉdiyujarã: —Yucʉ́tẽrojʉ ĩre jajusĩaroticõaña mʉ —ĩre yiyujarã ĩna, Pilatore.
13 Sabuw hiwow hio, “Ku’onaf!”
14 To ĩna yijare, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Pilato: —¿Ñie rojose ĩ yire sʉori ĩre sĩarotigʉti yʉ? —ĩnare yiyuju Pilato. To ĩ yiboajaquẽne, quẽna bʉtobʉsa tudiavasãñujarã ĩna: —Yucʉ́tẽrojʉ ĩre jajusĩaroticõaña —yiavasãñujarã ĩna.
14 Pilate ibatiyih maiye, “‘‘Bo abistan kakafin sinaf?” Baise sabuw fanah aumetawat hiwow hio, “Ku’onaf!”
15 To bajiro ĩna yijare, masa to rẽjarã ĩna bojarore bajiro yirʉagʉ ñari, Barrabáre bucõañuju Pilato. Jesújʉarema, ĩ surarare ĩsiñuju, “Ĩre bajecõari, yucʉ́tẽrojʉ jajusĩato ĩna” yigʉ.
15 Pilate kok kwanekwan mi’itube rou’ay tiyasisirih, imih sabuw isah Barabas diburane botait tit. Naatu Jesu bai misamaim biyan rab tut veyaveyar, imaibo baiyowayah uwih onafin isan hibai hitit.
16 To bajiri ĩna ya vijʉ, Jesúre ãmiejayujarã surara mesa. Ĩre ãmiejacõari, ĩna jediro ĩre gãnibiarʉ̃gʉ̃ñujarã.
16 Baiyowayah Jesu hibai gawan ana bar merar imaim hirun, gawan hai bowabow efan gagamin naatu hai ofonah etei’imak hi’af ayuwih.
17 To yicõari, “Ʉjʉre bajigʉ ñato” yirã, ʉjarã ĩna sãñarito ũnore, sũarivʉjorore Jesúre sãñujarã. To yicõari, ĩ rʉjoa joere jotabedo ĩna suariabedone ĩre jeoyujarã.
17 Faifuw namar hibai Jesu hi’osenawain, kokor nukwarin ana kowasamih hififin.
18 To bajiro ĩre yicõari, ado bajiro ĩre yiajatud'iyujarã: —Jud'io masa ʉjʉre mʉre quẽnarotiaja yʉa yuja —Jesúre yiyujarã ĩna.
18 Naatu hibusuruf hi’i’iyab ana merar hiyi hio, “Aki erekakaf abobora’ara’ahi Jew hai aiwob!”
19 To yicõari, yucʉ́ rãca ĩ rʉjoare jayujarã. Ĩre jacõari, gooco ĩre eoreatuyujarã ĩna. To yicõari, “Mʉre rʉ̃cʉbʉoaja” yiajatud'irã, ĩ rĩjorojʉa gʉsomuniari tuetuyujarã.
19 Wabukamaim nukwarin hitut, hikwaitututur, suh hiyowen hikwafir moyamoy.
20 To bajiro ĩre yigajanocõari, ʉjarã ĩna sãñarito ũnore ĩna sãriarore ĩre veayujarã ĩna quẽna. To yicõari, ĩ sudijʉa ĩre sãñujarã quẽna. Ĩre sudi sãgajanocõari, yucʉ́tẽrojʉ ĩre jajusĩaroana, ĩre ãmiasujarã.
20 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw namar hibosair naatu Jesu ana faifuw hi’us maiye, naatu hibonawiy hitit onafin isan hin.
21 Ĩre ãmivanane, sĩgʉ̃ Cirene vãme cʉti sitagʉ, Simón vãme cʉtigʉre, Alejandro, to yicõari, Rufo, ĩna jacʉre bocayujarã. Ĩre bocacõari, —Jesús ĩ gaja vatijãire ĩre gajabosaya —ĩre yi vasujarã ĩna.
21 Hitit hinan efamaim orot wabin Simon Sairini mowan, masaw barene au Jerusalem bar merar nan bairi hitar, Alexander naatu Rufus hairi tamah. Baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf abarin isan.
22 To yi vanane, Gólgota vãme cʉti burojʉ ejayujarã ĩna. “Rʉjoco Buro” yire ũni ñañuju “Gólgota” yire.
22 Jesu hibai hin efan wabin Golgotha hitit, efan ana’itin i ukwarih ana rarikabe.
23 Tojʉ ejacõari, ʉye ocore, mirra vãme cʉtise rãca vʉocõari, Jesúre ĩre ioyujarã ĩna. “Ĩre jũnise jũni ruyubeticõato” yirã, yiboayujarã. Idibesuju Jesújʉama.
23 Nati’imaim wine naatu harew fokarin ta wabin myrrh auman hisartabir Jesu tomamih hibitin, baise men tom.
24 To yicõari, yucʉ́tẽrojʉ Jesúre jajutuyujarã ĩna. To yicõari, Jesús ye sudire bojarã, ado bajiro yiyujarã: —Ñimʉjʉa ãni sudi ĩ ʉjaro ĩaĩarãsa mani —yiajeyujarã, gʉ̃tarine reacũĩañarãne. To bajiro yiajecõari, ĩ ye sudi gãmerã ĩsibatoyujarã ĩna.
24 Baiyowayah Jesu hi’onaf, ana faifuw hifaram hibow hima hi’arow saise arowamaim ti’obaiyih, Jesu ana faifuw menatan boro tab.
25 Muiju asitutuatijʉ ĩre jajutuyujarã ĩna.
25 Mar auman veya nine korok na’atube Jesu hi’onaf.
26 Jesús ĩ tuyaritẽrojʉre ĩ rʉjoa vecare ucaturiajʉ tuyayuju. “Ado bajiro ĩ yise sʉorine jaju ecoami”, yiĩorijʉ ñañuju. Ado bajise gotiyuju: “Ãni ñaami jud'io masa ʉjʉ”, yigotiyuju ti.
26 Jesu sinaf kakaf hirouw hio ubar hibitin ana tur ukwarinamaim hikirum hio, “Jew Hai Aiwob.” Tafanamaim hikubar.
27 Jesúrãca jʉarã, jaju ecoyujarã ĩna. Gajeyeũni juarudirimasa ñañujarã. Sĩgʉ̃re Jesús riojojacatʉare, gãjirema ĩ gãcojacatʉajʉare jajutuyujarã.
27 Naatu orot kakafih rou’ab auman hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
28 To bajiro Jesúre yiyujarã, Dios oca masa ĩna ucamasire, “ ‘Rojorã rãcagʉ ñaami’ ĩre yiĩarʉarãma masa”, Jesúre yimasire ñajare.
28 Iti na’atube mamatar i Bukamaim hikikirum na iturobe, i boro bainowah bairi hina’onafih.
29 Masa rẽtoana, ĩna rʉjoari yure, yure yiyujarã, “Jaju ecor'ire ĩre ĩateaja” yirã. To yicõari, ĩre ajatud'iyujarã ĩna: —“Diore yirʉ̃cʉbʉoriavire caguerocamasiaja yʉ. To yicõari, idiarʉ̃mʉ tʉsatirʉ̃mʉne bʉajeocõamasiaja”, yiboacajʉ mʉ. Socʉ me mʉ yijama, mʉ yimasise rãca mʉ masune yucʉ́tẽrojʉre rujicoaya —Jesúre ĩre yiajatud'iyujarã ĩna.
29 Sabuw na hinan, ne hinan Jesu hi’i’itin hi’i’iyab nah hita’asi’asiy hio, “Ige aro! O Tafaror Bar tarabounin veya taunu wanawanan wowabin yen irouw i’o’oban iti ku’inu’in?”
30 — ausente —
30 Taiyuw kwiyawasi onaf afe’enane kura’iyeban a’itin.
31 Paia ʉjarã, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne, to bajirone Jesúre yiajatud'i ñañujarã ĩna. Ado bajiro yiyujarã: —Gãjerãrema catiogʉ ñaboarine, ĩ masu rojose ĩ tãmʉoserema yirẽtomasibeami —yiajatud'i ñañujarã ĩna.
31 Sinaf ta’imon firis ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hi’i’iyab, taiyuwih hio, “Afa ibiyawasih, baise i taiyuwin boro men niyawas.
32 —“Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃, Israel ñamasir'i jãnerabatia mani ʉjʉ ñaami. To bajiri yucʉ́tẽrojʉre rujicoadiato. To bajiro ĩ bajiro ĩacõari, “Ĩne ñaami”, yimasirʉarãja —yiajatud'iyujarã. Jʉarã Jesúrãca yucʉ́tẽrojʉ jaju ecoriarã quẽne, to bajirone Jesúre yitud'iyujarã ĩna.
32 Kwabat Rubininenayan ta’itin, Israel sabuw hai aiwob boun onaf afe’enane nare tana’itin,
33 Ʉ̃mʉrecaji ñarone, rẽtiacoasuju yuja. Idia hora rẽtiañañuju.
33 Veya yen in tafat yan, basit tafaram tutufin etei gugum in veya three korok bai.
34 To cõro ti rẽtiatʉsatone, jud'io masa ye rãca ado bajiro tutuaro avasãñuju Jesús: —Eloi, Eloi, ¿lema sabactani? —yiavasãñuju. (“Dios, yʉ jacʉ, ¿no yigʉ yʉre cãmotadiati mʉ?” yire ũni ñañuju ti.)
34 Veya three korok baib Jesu fanan aumetawat itarakouw rerey eo, “Eloi, Eloi, lema sabaktani” anayabin “Au God Au God, aisimamih ihamiyu?”
35 Sĩgʉ̃ri tojʉ ñarã, to bajiro ĩ yiavasãsere ajicõari, ado bajiro yiyujarã ĩna: —¡Ajiya mʉa! Diore gotirẽtobosarimasʉ El'ias ñamasir'ire jigʉ yami —yiyujarã ĩna.
35 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Kwanowar Elijah isan eafa’af.”
36 To bajiro Jesús ĩ yiavasãrone, sĩgʉ̃, Jesús tʉ ũmaejacõari, ʉye oco jiarere ñiabiacõari, yucʉ́ gajajʉ siatucõari, Jesús rise tʉjʉre ñumʉotuyuju. To yigʉne, ado bajiro ĩ rãcanare yiyuju ĩ: —Ñagõbesa mʉa maji. El'ias ñamasir'i ãnire ĩ rujiosere ĩato mani —yiyuju ĩ.
36 Orot ta nunuw in harew sususub tainen bai wine tenakuyakuy butu’ub naatu isik yomaninamaim iyouw, eot ra’ah Jesu susubinamih, baise orot ta eo, “Kwabat! Elijah nan onafane nab nayayare tana’itin!”
37 Tutuaro avasãtʉsa, ʉsʉtadicoasuju yuja.
37 Jesu ibanak maiye fanan aumetawat na’in itarakouw rerey, basit ayubin tabaratait naatu morob.
38 Tirĩmarone, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi yotoria gasero vorujijedicoasuju ti. “‘Dios ĩ ñarisõa’ vãme cʉti sõare sãjamasibeama masa” yirã, ĩna yotoria gasero ñañuju.
38 Tafaror Bar wanawanan efan kakafiyin awan faifuw hitenafut in rorore tafantoro’ot taseb re uran tit rou’ab himatar.
39 Jesús ĩ ʉsʉtadiro, ĩ rĩjorojʉa ĩarʉ̃gõñuju surara ʉjʉ. To bajiri Jesús ĩ ʉsʉtadisere ĩacõari, ado bajiro yiyuju ĩ: —Socabesumi. Dios macʉne ñaboayumi ãni —yiyuju ĩ.
39 Baiyowayan orot ukwarin nati onaf nanamaim batabat, Jesu mi’itube momorob itin naatu eo, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
40 Galilea sitajʉ Jesúre sʉyavadiriarã rõmiri quẽne sõjʉ ĩarʉ̃gõñujarã. Ĩna ñañujarã ĩ ejarẽmoriarã. Ĩna rãca ñañuju Mar'ia Magdalena. Gajeo Mar'ia vãme cʉtigo quẽne ñañuju. Sone ñañuju Santiago Mojogʉ̃ ĩna yigʉ, to yicõari, José vãme cʉtigʉ jaco. Gajeo, Salomé vãme cʉtigo quẽne ñañuju. Gãjerã jãjarã ñañujarã Jesúre sʉyavadiriarã rõmiri, Jerusalénjʉ ĩ rijarere ĩariarã.
40 Nati’imaim i baibin afa auman, ef yokaika hibat hinuwanuw. Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalin, Mary kek James boubun naatu Joseph hairi hinah naatu Salome.
41 — ausente —
41 Iti baibin i Galilee’imaim Jesu hi’ufunun baibais hitin bairi hibowabow i hina. Naatu baibin maumurih maiyow bairi hina Jerusalem hititit i auman nati’imaim hibatabat.
42 Arimatea macagʉ, José vãme cʉtigʉ quẽne, ñañuju. Jud'io masa ʉjarã rãcagʉ, masa ĩna ĩarʉ̃cʉbʉogʉ, “ ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i ñaami”, Jesúre yitʉoĩagʉ̃ ñañuju. Tirʉ̃mʉjʉama jud'io masa ĩna ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ rĩjoroagarʉ̃mʉ rãiorotirʉ̃mʉ rĩjoroaca ñañuju. To bajiri José, Jesús ĩ rijatore ĩacõari, “Jesúre rʉ̃cʉbʉogʉ ñaja yʉ” yitʉoĩatutuacõari, Pilatore sẽnigʉ̃ vasuju, Jesús rujʉrire ãmirʉ.
42 Veya re irabirab, naatu nati rabirab i yabunabuna ana veya, anayabin mar natoto i Baiyarir ana veya.
43 — ausente —
43 Imih Joseph Arimathea’ane na tit. Iti orot i kaniser ana kou’ay orot ta. God ana aiwob isan ma kakakaf. Joseph Jesu biyan bain isan itafofor na Pilate nanamaim tit ifefeyan.
44 Pilatojʉa, José ĩ sẽnisere ajicõari, “¿Socabeati? ¿Jẽre rijacoasujari ĩ?”, yitʉoĩañuju. To yigʉ ñari, surara ʉjʉre jiyuju. To bajiri ĩ ejarone, —¿Rijamasucoati Jesús vãme cʉtigʉ? —ĩre sẽniĩañuju ĩ.
44 Naatu Pilate Jesu momorob ana tur men so’ob, imih baiyowayah ukwarin isan e’af na ibatiy.
45 To ĩ yisere ajicõari, —Jẽre rijacoami —ĩre yicʉdiyuju ĩ, surara ʉjʉ. To ĩ yirone, José ĩ sẽnirore bajirone ĩre cʉdiyuju Pilato.
45 Baiyowayah ukwarin eo nonowar ufunamaim Pilate ibasit Joseph Jesu biyan bain isan.
46 To ĩ yir'i ñari, sudijãiri botiquẽnarijãiri rãca Jesúre ĩ gũmarotijãirire vaja yicõari, ĩ rujʉrire rujiogʉ vasuju. Ĩre rujiocõari, ĩre gũmañuju, tijãiri rãca. To yigajanocõari, masa yujeriavi gʉ̃tavi mame ĩ quẽnorotiriavijʉ ĩ rujʉrire cũñuju. To yicõari, ti vi sojere gʉ̃tane tũnuobibecũ vacoasuju ĩ.
46 Naatu bairahiya ana faifuw bai na Jesu bu’ub yare sum, bai in to naiwanamaim tar inu’in imaim yai, kabay gagamin ifururuw na hub awan hir.
47 Mar'ia Magdalena, to yicõari gajeo Mar'ia, José vãme cʉtigʉ jaco quẽne, Jesús rujʉrire José ĩ cũro ĩañañujarã ĩna.
47 Mary Magdalin naatu Mary Joseph hinah hairi Jesu biyan menamaim hiya’iy i hi’itin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.