Marcos 12
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Gotimasiore queti masare gotiyuju Jesús: —Sĩgʉ̃ masʉ ʉye vese otegʉmi. Tire otegajanocõari, matagʉmi. To yicõari, ʉye oco juarotijʉ quẽnogʉ̃mi. Tijʉ bero, vecajʉ ñacõari, ĩ ĩatirʉ̃nʉjesarotijʉ quẽnogʉ̃mi. To yigajanocõari, gãjerãre, “Yʉre ĩatirʉ̃nʉbosaba”, yigʉmi. “Ʉye ti rica cʉtiro, gãjerãre ĩsicõari, vaja sẽnirʉarãja. To yicõari, mʉa juajama, ‘Ado cõro ñaja mani ye. Ado cõro ñaja ĩ ye’ yicõĩama”, ĩnare yigʉmi. To yicõari, gajerojʉ vacoacʉmi yuja.
1 Imaibo Jesu oroubonamaim sabuw i’obaiyih eo, “Orot ana masaw bo ai ro’on tanum fur ear ituwafut, naatu wine bunubunuw ana hub bai, kaifenayan ana bar wowab sawar naatu sabuw afa tubunih hima masaw hikaif, masaw matuwan bainanawanamih in.
2 To bajiri cojorʉ̃mʉ, “Ʉye rica cʉti bʉcʉatoja ti” yigʉ, ĩre moabosarimasʉre cõagʉ̃mi, “Ʉye, yʉre ĩna cũbosarere yʉre juabosaya” yigʉ.
2 Grape iyamur bairuhin ana veya, ana akir orot iyafar na masaw kaifenayah biyah tit ibo aunowan bairuhin isan.
3 Ʉye vesejʉ ĩ ejarone, ĩre ñiacõari jarãma vese coderimasa. To yicõa, ĩre ʉye ĩsimenane, “Vasa”, yirãma ĩna. To bajiri ʉye juabecʉne tudiejagʉmi, ĩre roticõar'i tʉjʉ.
3 Baise masaw kaifenayah akir orot hibai hirab uman en hiyafar matabir in.
4 To bajiri ʉye ĩ juabetire ĩacõari, gãji ĩre moabosarimasʉre cõagʉ̃mi quẽna, vese ʉjʉ, “Ʉye yʉre juabosagʉ vasa” yigʉ. Ʉye vesejʉ ĩ ejasere ĩacõari, rujajine ĩre yitud'icõari, ĩre quẽne jarãma ĩna. To bajiri ĩ rʉjoajʉ cãmi cʉtigʉmi ĩ. To bajiro ĩre yigajanocõari, ʉye ĩsimenane, “Vasa”, ĩre yirãma ĩna.
4 Naatu masaw matuwan ibanak akir orot ta iyafar maiye na. Masaw kaifenayah akir orot hibai ukwarin hitut hi’a’afiy erebiya’ohow matabir.
5 To bajiri ʉye ĩ juabetire ĩacõari, quẽna gãji ĩre moabosarimasʉre cõagʉ̃mi vese ʉjʉ. Ĩre sĩarãma. Bero, jãjarãbʉsa cõarũgũboagʉmi vese ʉjʉ. Ĩnare quẽne to bajirone yirũgũrãma vese coderimasa. Sĩgʉ̃rire bʉto jarãma. Gãjerãre sĩarãma ĩna.
5 Masaw matuwan akir orot tabo iyafar maiye nan hibai hirab morob, naatu akir wairafih moumurih maiyow biyafarih afa hibow hirouw afa hibow hi’asbunubunuw himorob.
6 Ĩnare ĩ cõariaro bero, sĩgʉ̃ rʉyagʉmi yuja, ĩ cõarocʉ. Ĩ ñagʉ̃mi ĩ macʉ, ĩ maigʉ̃. To bajiri, “Yʉ macʉjʉare rʉ̃cʉbʉorʉarãma” yitʉoĩagʉ̃, ĩre cõaboagʉmi.
6 “Orot ta’imonamo ihamiy ma’am i masaw matuwan natun ana yabow akisinamo, uftoro’ot iyafar not eo, ‘Natu boro hinakakafiy.’
7 To bajiro ĩ yicõar'ire, vesejʉ ĩ ejasere ĩacõari, ado bajiro gãmerã ñagõrãma vese coderimasa: “Adi vese ʉjʉ macʉne ñaami. To bajiri ĩ bajirocaveojama, ĩne ñaami ĩre vasoarocʉ. To bajiri ĩre mani sĩajama, mani ye sita ñarʉaroja yuja”, gãmerã yiñagõrãma ĩna.
7 “Baise masaw kaifenayah orot natun nan hi’itin taiyuwih hio, ‘Masaw matuwan natunaban iti, kwana ta’asabun, saise sawar tanab it ninowat.’
8 To bajiri vese sojʉajʉ ĩre ñia vati, ĩre sĩarocacõarãma ĩna —ĩnare yiyuju Jesús.
8 Imih himisir kek hibai hirab morob naatu biyan hibai hisaroun masaw ufunane ra’iy.
9 To bajiro ĩnare gotigajanocõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju quẽna: —¿Ti vese ʉjʉ tudiejagʉ, no bajiro ĩnare yigʉjari ĩ, ti vese coderimasare? Ado bajiro yigʉmi: Vesejʉ vacõari, ti vese coderãre sĩarʉcʉmi. To yicõari, gãjerãjʉare coderotigʉmi ĩ, ti vesere —ĩnare yiyuju Jesús.
9 “Masaw matuwan iti tur nanonowar boro mi’itube nasinaf? Orot boro nan masaw kaifenayah nabow narouw hinamorob naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif.
10 Gajeye ado bajiro gotirũtuasuju Jesús: —“Ʉye vese ʉjʉ macʉre rojorã ĩna sĩarocarere bajirone viri bʉarimasa gʉ̃ta ĩna beserocaria ñaboarine, ñamasurica ñarʉaroja”, yigotiaja Dios oca masa ĩna ucamasire. ¿Tire ĩabeticatique mʉa? Ado bajiro gotiaja:
10 Buk iti na’atube hikikirum kwaiyab kwa’itin,
11 — ausente —
11 Iti i Regah sinaf matar
12 Jesús ĩ gotimasiosere ajicõari, “Ʉye vese coderimasa ĩ yijama, manirene yigʉ yami. To yicõari, gʉ̃tavi quẽnorimasa ĩ yijaquẽne, manirene yami. Ĩre rojose mani yisere yigʉ yami”, yiajimasiñujarã ĩna. To bajiri Jesúre ñiarʉaboayujarã. To bajiboarine masare güirã, ĩre ñiabesujarã. Ĩre ñiarʉaboa, vacoasujarã ĩna yuja.
12 Basit Jew ukwarih hikok Jesu hitab hitarab, anayabin iti oroubon eo’o ana naniyan hibaib i isah eo, baise rou’ay gagamin isan hibir, imih Jesu hihamiy in.
13 Bero, fariseo masa, to yicõari, “Ʉjʉ ñamasugʉ̃ ñarʉcʉmi Herodes” yirũgũriarã, Jesús tʉ ĩna rãcanare cõañujarã ĩna, “Ado bajiro josari mʉa sẽniĩajama, cʉdimasibeticõari rojose tãmʉorʉcʉmi Jesús” yirã.
13 Pharisee afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa auman hiyafarih hin Jesu biyan hitit baibatemaim baikubibiruwin isan.
14 To ĩna yicõariarã, ado bajiro Jesúre sẽniĩañujarã ĩna: —Ajiya gotimasiorimasʉ. “Riojo gotiami”, mʉre yimasiaja yʉa. “Ado bajiro mani yisere bojagʉmi Dios” yigotimasiogʉ̃ ñari, riojo yʉare gotimasioaja mʉ. “Ado bajiro yʉ gotimasiojama, yʉre ajijũnisinirʉarãma” yitʉoĩabecʉne, riojo gotigʉ ñaja mʉ. “Ãnoama, ñamasurã ĩna ñajare, ĩna ajijũnisinibeti vãmejʉare ĩnare gotimasiorʉcʉja”, yitʉoĩabecʉ ñaja mʉ. Masa ñajedirore yʉare riojo gotigʉ ñaja mʉ. To bajiro yigʉ mʉ ñajare, mʉ tʉoĩasere ajirʉaja yʉa. ¿Roma macagʉ ʉjʉ, César, gãjoa manire ĩ vaja yirotisere mani vaja yijama, quẽnacõarojari? ¿Dios ĩ rotimasirere cʉdimena yirãjarique mani, ĩre mani vaja yijama? —Jesúre yisẽniĩaboayujarã ĩna.
14 Hina biyan hitit naatu hio, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob o abisa kuo’o i turobe, sabuw abisa tisisinaf isan men kunotanot, naatu sabuw hai not o men kui’itin, baise turobe God ana kok abisa sabuw kubi’obaiyih. Kuo anowar Caesar isan kabay ana bibaiyan boro ata ofafar ana astu’ub ai en?
15 Jesújʉama, “Rojose yʉre yirʉarã, to bajise yʉre sẽniĩatoama ĩna”, yimasicõañuju. To bajiri ado bajiro ĩnare yiyuju: —¿No yirã, “Rojose ĩre yirãsa” yirã, to bajise yʉre sẽniĩatoati mʉa? —ĩnare yiyuju Jesús.
15 Imih kabay anayai ai en?” Baise Jesu hai baifuwen itin naatu eo, “Aisim ayu kwabikubibiruwu? Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.”
16 —Gãjoatii cojotii yʉre ĩoña —ĩnare yiyuju Jesús. To ĩ yijare, gãjoatii ĩre ĩoñujarã. Gãjoatiire ĩacõari, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Jesús: —¿Ñimʉ rioga tuyati? ¿Ñimʉ vãme tuyati? —ĩnare yiyuju Jesús. To ĩ yirone, —Roma macagʉ Ʉjʉ César vãme cʉtigʉ rioga tuyaja. To yicõari, ĩ vãme quẽne ñaja ti —Jesúre yicʉdiyujarã ĩna.
16 Kabay hibai hina hitin naatu ibatiyih, “Yait ana yumat naatu wabin?”
17 To ĩna yijare, ado bajise yiyuju Jesús: —To bajiri aditiire ĩacõari, “César yatii ñaja”, yimasiaja mʉa. To bajiri ʉjarã ĩna vaja yirotijama, ĩnare vaja yiroti ñaja. To bajirone bajiaja Diore quẽne. Jediro Dios ĩ cõase ti ñajare, “Yʉa cʉose ti ñaboajaquẽne, ti rãca mʉ bojarore bajiro yirʉarãja”, Diore ĩre yiroti ñaja manire —ĩnare yiyuju Jesús. To bajiro ĩ yisere ajicõari, no yimasibesujarã ĩna, ĩre bajiro quẽnaro gotigʉre ajibetirũgũriarã ñari.
17 Imaibo Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, abisa God nowan God kwanitin.”
18 To bajicõari, saduceo masa quẽne ejayujarã, Jesúre sẽniĩatorã. “Masa ĩna rijato bero, ĩna ʉsʉri, ĩna rujʉri ñaro cõrone quẽna tudicatimenama” yirã ñañujarã saduceo masa. Ado bajiro ĩre sẽniĩañujarã: —Ajiya gotimasiorimasʉ. Moisés ñamasir'i ado bajiro ĩ yiucacũmasire ti ñajare, mʉre sẽniĩarã vabʉ yʉa. “Sĩgʉ̃, manajo cʉtiboa, rĩa magʉ̃ne ĩ bajirocajama, ĩ gagʉ manajo ñariore manajo cʉtirʉcʉmi ĩ bedijʉa. To bajiri ĩ rãca ñacõari, so macʉ cʉtijama, ĩ gagʉ macʉ ñarʉcʉmi”, yimasiñuju Moisés.
18 Imaibo Sadducee morobone misir maiye isan men tibitumatum hina Jesu biyan hitit hibatiy.
19 — ausente —
19 “Bai’obaiyenayan Moses aki isai ofafar iti kirum, ‘Orot natabin natun en namomorob na’at, kwafur i boro orot ta ni’aawan saise kek hinatufuw tuwah momorob efanin.’
20 Sĩgʉ̃ rĩa cojomo cõro, jʉa jẽnituarirãcʉ ʉ̃mʉa ñaboacama. Sĩgõrene manajo cʉtiboacama ĩna. Ñasʉogʉ sore manajo cʉtisʉoboacami. Rĩa magʉ̃ne rijacoacami ĩ.
20 Imih marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin natun en morob.
21 Ĩ rijato bero, gãji ĩ bedi vasoaboacami. Ĩ quẽne rĩa magʉ̃ne rijacoacami. Ĩ bederã quẽne, to bajirone sore manajo cʉtiboacama. Rĩa manane, rijajedicoacama ĩna quẽne. So manajʉa ĩna rijajediro bero, so quẽne rijacoacamo yuja.
21 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’aawan, ibo na’atube kek en morob. Ef ta’imon matar orot founamaim,
22 — ausente —
22 naatu etei’imak nah seven babin hi’aawan aurih kek en himumurub, uftoro’ot babin morob.
23 To bajiri bajireacõari, quẽna ĩna tudicatijama, ¿ñimʉjʉa ñaguĩda so manajʉ masu ñarocʉma, ĩna ñaro cõrone sore ĩna manajo cʉticato bero? —Jesúre yisẽniĩatoyujarã ĩna.
23 Morobone hina mimisir ana veya babin i boro orot menatan ni’aawan? Anayabin nah seven etei babin ta’imon hi’aawan.”
24 To ĩna yirone, ado bajiro cʉdiyuju Jesús: —Dios oca, masa ĩna ucamasire ajimasimena ñaja mʉa. Dios ĩ masisere quẽne masirã me ñaja. To bajirã ñari, Moisés ĩ ucamasirere tʉoĩacõari, “Riojo me gotiro yaja”, yitʉoĩaboaja mʉa.
24 Jesu iyafutih eo, “Kwa i anot hikwaris! Anayabin kwa Buk Atamanin hikikirum men kwaiyab naatu God ana fair auman men kwaso’ob?
25 Ado bajirojʉa bajiaja: Bajireariarã, ĩna tudicatiro bero, manajo cʉtire, manajʉ cʉtire quẽne manirʉaroja. Ángel mesare bajiro bajirã ñarʉarãma ĩna.
25 Morobone misir maiye ufunamaim tabin men ema’am, sabuw etei boro mar ana tounamatar na’atube hinama.
26 ¿“Masa ĩna bajirearo bero, ĩna ʉsʉri caticõaroja” yirere ĩabeticatique mʉa? ¿Yucʉ́yoa ʉ̃jʉriyoa vatoajʉ Dios Moisére ĩ ñagõmasirere ĩabeticatique? Dios masune ĩre ĩ gotimasirere ado bajiro ucamasiñumi Moisés: “Mʉa ñicʉa ñamasiriarã Abraham, Isaac, Jacob, ĩna rʉ̃cʉbʉo vadimasicacʉne ñaja yʉ”, yigotimasiñumi Dios.
26 Naatu morobone misir maiye isan Moses ana buk kutor wairaf ea’arah isan nati’imaim kikirum kwaiyab kwa’itin? God iti na’atube eo, ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God naatu Jacob ana God.’
27 Masa bajireariarã ĩna ʉsʉri ti caticõa ñabetijama, to bajise yibetimasiborimi. Bajireariarã, quẽna tudicatirãjʉa ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ ñaami. “Ĩna ʉsʉri ti caticõa ñajare, bajireariarã ñaboarine, Diore rʉ̃cʉbʉocõa ñarãma” yire ñaja. Bʉto mavisiaja mʉa —ĩnare yiyuju Jesús.
27 I men murubih hai Godamih, baise yawasih hai God, kwa i anababatun ef kwasa’ir!”
28 Sĩgʉ̃, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasʉ ejayuju. Ejacõari, Jesúrãca ĩna ñagõrore ajiñañuju ĩ. To bajiri, “Quẽnaro cʉdiami Jesús” yiajigʉ ñari, ĩre sẽniĩañuju ĩ: —Dios ĩ rotimasire ñamasuse, ¿disejʉa ñati? —ĩre yisẽniĩañuju ĩ.
28 Ofafar bai’ubaiyenayan ta nati’imaim ma tur nonowar Jesu tur gewasin Sadducee biya’afut itin, na Jesu ibatiy. “Ofafar tur etei wanawanahimaim tur menatan i gagamin?”
29 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro cʉdiyuju Jesús: —Dios ĩ rotimasire ñamasuse ado bajiro gotiaja: “Ajiya mʉa, Israel sitana. Dios sĩgʉ̃ne ñaami mani ʉjʉ.
29 Jesu iya’afut eo, “Ofafar tur gagamin i iti, kwananowar Israel sabuw, Regah ata God akisinamo ata Regah.
30 Mani ʉjʉre, Diore bʉto mairoti ñaja. No bojagʉre mani mairo rẽtoro, no bojase mani cʉose, mani bojatʉoĩase, to yicõari mani moare cʉtise rẽtoro Diore mairoti ñaja”, yigotiaja Dios ĩ rotimasire ñamasuse.
30 Regah a God isan iniyabow, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei.
31 To yicõari, gajeye ado bajiro gotiaja ti: “Mʉ masu rujʉre mʉ mairore bajirone mʉ tʉanare maiña”, yigotiaja Dios ĩ rotimasire. Disejʉa gajeye Dios ĩ rotimasire rẽtoro ñamasuse maja —ĩre yiyuju Jesús.
31 Naatu ofafar gagamin bairou’abin i iti, ‘taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’ Ofafar iti rou’ab i gagamih ofafar etei hinatabirih.”
32 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre yiyuju Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasʉ: —To bajirone bajiaja. Riojo gotiaja mʉ. “Sĩgʉ̃ne ñaami Dios. Ĩre bajiro bajigʉ gãji magʉ̃mi.
32 Orot eo, “Abisa kuo i turobe bai’obaiyenayan, Regah akisinamo i God men god afa.
33 Mani ʉjʉre Diore bʉto mairoti ñaja. No bojagʉre mani mairo rẽtoro Diore mairoti ñaja, manire. No bojase mani cʉose mani mairo rẽtoro Diore mairoti ñaja. Diore mairã ñari, mani tʉoĩase, mani yise, jediro quẽnaro yiroti ñaja”, yaja. To yicõari, “Mani masu rujʉre mani mairore bajirone jedirore maiña”, yigotiaja Dios ĩ rotimasire. Gajeye Moisére Dios ĩ roticũmasiriarore bajirone vaibʉcʉrã ecariarãre sĩacõari, Diore rʉ̃cʉbʉorã, paire mani ĩsijama, quẽnaja. Gajeye no bojase Dios ĩ rotimasiriarore bajiro paire mani ĩsijama, quẽnaja. To bajiboarine to bajiro yirã jediro mani ĩsise rẽtobʉsaro quẽnaja, Diore, to yicõari, masare quẽne mani maijama —Jesúre yiyuju Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasʉ.
33 Imih dogor tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei a God isan iniyabow naatu taituwa isah inabiyabow o isa kubiyabow na’atube, iti ofafar rou’ab i gagamih men for kwarouw sibor kwa’a’afusar na’atube naatu men sibor afa God isan kwaya’ay na’atube’emih.”
34 To bajiro quẽnaro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre yiyuju Jesús: —Yʉ ĩajama, Dios yarã ĩre ĩna ajitirʉ̃nʉsere ajimasiaja mʉ. Ĩ yʉ quẽnaro ĩ yigʉ mʉ ñarʉajama, ñamasiaja mʉ —ĩre yiyuju Jesús. To bajiro Jesús ĩ yiro bero, “Mani rẽtoro masigʉ̃ ñaami” yitʉoĩacõari, “‘Ãnoama masimena ñaama’ yiromi” yirã, ĩre sẽniĩa tʉjacoasujarã yuja. “Mani rẽtoro masigʉ̃ ñaami Jesús” yitʉoĩarã ñari, ĩre sẽniĩarẽmobesujarã yuja.
34 Jesu orot ana baiya’afot i’itin i so’ob, iti orot i not wairafin, imih eo, “God ana aiwobomaim o men yokaika kuma’am.” Nati ufunamaim men yait ta Jesu isan baibat afa bow na ibaitiyimih.
35 Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ masare gotimasio ñagʉ̃ne, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Jesús: —“‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ, masʉ ñarʉcʉmi. Ʉjʉ David ñamasir'i jãnamine ñarʉcʉmi”, yama Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa. To bajiro ĩna yitʉoĩaboajaquẽne, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca yigʉ, Diore yigʉre bajiro, “yʉ ʉjʉ” yimasiñujari Ʉjʉ David ñamasir'i, ĩ jãnami ĩ ñaboajaquẽne, ado bajise ĩ yiucajama:
35 Jesu Tafaror Baremaim ma bi’obaibiyih basit ibatiyih, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah Keriso isan i David ana agirane na hirouw teo’o?
36 — ausente —
36 David Anun Kakafiyin biwan ana veya iti na’atube eorereb,
37 To bajiri, “‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ, David ñamasir'i jãnami ñarʉcʉmi” yiucamasire ti ñaboajaquẽne, ¿no yigʉ ĩ ʉjʉre bajiro bajigʉtique? —ĩnare yiyuju Jesús. To bajiro ĩ yigotisere ajivariquẽnañujarã jãjarã masa.
37 David taiyuwin Keriso isan i ana ‘Regah’ rouw eo, naatu mi’itube boro Keriso David ana agirane nan?”
38 Masare ado bajiro ĩnare gotimasioñuju Jesús: —Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasare bajiro bajibeja mʉama. Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa, sudiro yoaquẽnariase sãñacõari, masa ĩna ĩaro rĩjoro vacudi variquẽnarãma ĩna. To yicõari, jãjarã masa ĩna rẽjarũgũrijaʉrire ejarũgũrãma. Gãji ĩnare ĩ bocajama, rʉ̃cʉbʉose rãca ĩnare ĩ sẽnisere ajivariquẽnarãma. Dios ocare ĩna buerivirijʉre quẽne ñamasuri cũmurorire rujivariquẽnarãma.
38 Jesu ma bi’obaibiyih eo, “Mata toniwa’an Ofafar bai’obaiyenayah isah, i hai kok faifuw manimanih hina’osen hinaremor naatu ahar efanamaim sabuw merarayow hinitih,
39 Boserʉ̃mʉri ti ñajaquẽne, ĩna barujijama, ñamasuri cũmurorire rujivariquẽnarãma ĩna.
39 Kou’ay Baremaim urama’ama yayasairen i tebowabow naatu hiyuw ana veya efan gewasih tebowabow.
40 Manajʉa rijaveoriarã ya virire ẽmarã ñaboarine, masa ĩna ĩaro rĩjorojʉa, “‘Quẽnaro yirã ñaama’ yiĩato” yirã, “Yoaro Diore sẽnirã yaja”, yisocarũgũboarãma ĩna. To bajiro ĩna yise vaja, gãjerã rojorã, rojose ĩna tãmʉose rẽtoro rojose tãmʉorʉarãma ĩna —masare ĩnare yiyuju Jesús.
40 Kwafukwafur baibin tifufuwih hai sawar tebowabow naatu hai itinin baigewasin isan yoyoban manimanih teyoyoyoban, imih hai baimakiy kakafin anababatun boro hinab!”
41 Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ñacõari, gãjoa sãriajʉ riore rujiyuju Jesús. Rujicõari, jãjarã masa tijʉre gãjoa ĩna sãñasere ĩañuju. Gãjoa jairã, jairo sãñujarã.
41 Jesu Tafaror Bar ana kabay teya’ay sisibinamaim mare ma sabuw itih hai siwar hiya’ay. Sabuw totobuyoy wairafih kabay gagaminaka hiya.
42 To ĩna yiñarone, sĩgõ, manajʉ rijaveorio ejacõari, gãjoatii jʉatiine so sãsere ĩañuju. Mojoroaca vaja cʉtitiiri ñañuju ti.
42 Baise kwafur babin yababan wairafin na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan iwan ana fofonin one toea na’atube.
43 Tire so sãro ĩacõari, ado bajiro ĩ buerimasare gotiyuju Jesús: —Riojo mʉare gotiaja yʉ. Adio maioro bajigo, gãjerã rẽtoro sãmo so.
43 Jesu ana bai’ufununayah eaf ayuwih hina hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin ana siwar tew biwan i gagamin na’in sabuw etei hiya’iy natabirih.
44 Gãjoa jairã ĩna sãboajaquẽne, jairo rʉyacõaroja ĩnarema. Soma, so cʉose ñaro cõroacane sãcõamo —ĩnare yiyuju Jesús.
44 Afa hiya’aya i aurih karam turin hiyai turin hibotan, baise kwafur babin yababan wairafin abisa biyan ma’am etei’imak bai na yai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.