Lucas 4

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jordán ĩna yirisajʉ Juan oco rãca ĩre ĩ bautizaro bero, Esp'iritu Santo bujare bajigʉ rujiadicõari, Jesús joere rocajeoejagʉne, ĩre ejarẽmosʉoyuju, Dios ĩ bojarore bajiro Jesús ĩ yicõa ñarũgũrotire yigʉ. To bajivagʉre yucʉ́ manojʉ ĩre ũmato vasuju Esp'iritu Santo.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Tojʉre cuarenta ñarirʉ̃mʉri Esp'iritu Santo ĩ bojarore bajiro vacudiyuju Jesús. To ĩ bajiñarone, vãtia ʉjʉ Satanás, ĩre ejacõari, “Yʉ yirotisere yicõari, Dios ĩ bojabetire yato” yigʉ, ĩre rotirũgũboayuju. To bajiro ĩ bajicudirirʉ̃mʉrire babesuju Jesús. To bajigʉ ñari, bʉto ñiorijayuju.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 To bajiro ĩ bajijare, ado bajiro ĩre yirotiboayuju Satanás: —Dios macʉne mʉ ñajama, adia gʉ̃tare, pan godoveoya mʉ —ĩre yirotiboayuju.
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 To bajiro Satanás ĩre ĩ yiboajaquẽne, —Yibeaja yʉ. Dios oca masa ĩna ucamasire ado bajiro gotiaja: “Bare rĩne ñamasuse me ñaja. Dios ocare mani cʉdisejʉa ñaja ñamasusema. ‘Bare ti manijare, rijarearʉarãja’ yire ti ñaboajaquẽne, rijarere Dios ĩ bojabetijama, rijabetirʉarãja. Catiñarotire rotigʉ ñaami”, yigotiaja Dios oca masa ĩna ucamasire —ĩre yiyuju Jesús.
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 To bajiro ĩ yiro bero, gʉ̃taʉ joejʉ Jesúre ũmato vasuju Satanás. Tojʉ ũmato ejacõari, adi macarʉcʉro ñarimacari jediro guaro ĩre ĩojeocõañuju.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 Ĩre ĩogajanocõari, ado bajiro ĩre gotiyuju Satanás: —“Masa ñajedirore rotiya” yigʉ, yʉre cũcami Dios. Ĩna gajeyeũni quẽne, yʉ ye ñaja. To bajiri, yʉ rĩjorojʉa gʉsomuniari tuetucõari, “Yʉ ʉjʉ ñamasugʉ̃ ñaja mʉ” yʉre mʉ yirʉ̃cʉbʉojama, adi sita ñajediro mʉre ĩsirʉcʉja yʉ —Jesúre ĩre yiyuju Satanás.
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 — ausente —
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 To bajiro ĩre ĩ yigotiboajaquẽne, ado bajiro ĩre cʉdiyuju Jesús: —Yibeaja yʉ. Ado bajiro gotiaja Dios oca masa ĩna ucamasire: “Mani ʉjʉ Dios sĩgʉ̃rene, ‘Yʉ ʉjʉ ñamasugʉ̃ ñaja mʉ’ ĩre yirʉ̃cʉbʉocõari, cʉdire ñaja”, yigotiaja Dios oca masa ĩna ucamasire —Satanáre yicʉdiyuju Jesús.
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 To ĩ yiro bero, Jerusalén macajʉ Jesúre ĩre ũmato vasuju Satanás quẽna. Tojʉ ejacõari, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi joejʉ ĩre ũmato mʉjasuju. Ĩre ũmato mʉjaejacõari, ado bajiro yiyuju Satanás: —Ado bajiro gotiaja Dios oca masa ĩna ucamasire:
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 — ausente —
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 — ausente —
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 To bajiro ĩre ĩ yiboajaquẽne, Jesújʉama, ado bajiro ĩre yiyuju: —To bajiro mʉ yisere cʉdibeaja yʉ. “Dios ĩ yiriarore bajiro yʉre boca ñiarʉarãma ángel mesa” yimasirʉ, yʉ jatiquediĩajama, Dios ĩ bojabetire yigʉ yigʉja yʉ. Gajeye ado bajiro gotiaja Dios oca masa ĩna ucamasire: “‘Dios, “Yirʉcʉja” yiyumi’ yitʉoĩarã, ‘¿Yirʉ masu yiyujari?’ yimasirʉarã, mʉa tʉoĩarore bajiro mʉa yiajejama, quẽnabeaja”, yigotiaja Dios oca masa ĩna ucamasire —ĩre yiyuju Jesús, Satanáre.
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Rojose ĩre yirotijeoboa, vacoasuju Satanás, “Bero ĩre yirotiĩagʉ̃sa” yigʉ.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Satanás ĩ vato bero, quẽna Galilea sitajʉ tudicoasuju Jesús. Tudiejacõari, Esp'iritu Santore cʉogʉ ñari, ĩ ejarẽmose rãca disejʉa rʉyariaro mano quẽnaro yiyuju Jesús, tojʉre. To bajiro ĩ yijare, ĩ bajise quetire gotibatoyujarã masa, toana jediro, gajeroana quẽne.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Dios ocare ĩna buerivirijʉ masare gotimasiocudirũgũñuju Jesús. To bajiro ĩ yisere ajicõari, “Quẽnaro masigʉ̃ ñaami”, ĩre yiyujarã ĩna, ĩre ajirã jediro.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Nazaretjʉ, ĩ bʉcʉariarojʉ tudiejayuju Jesús. Daquegʉ ñagʉ̃jʉne jud'io masa ĩna ʉsʉsãjariarʉ̃mʉrire Dios ocare ĩna buerivire sãjarũgũr'i ñari, ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ ti ejaro sãjasuju. Sãjacõari, ejarũju ejayuju. To bajiñaboa, vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃ñuju, Dios ocare ĩagotigʉagʉ.
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 Ĩ vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃rone, Diore gotirẽtobosamasir'i, Isa'ias ĩ ucamasire ñaritutire ĩre ĩsiñuju ti viagʉ. To bajiro ĩ yirone, titutire jãnacõari, ĩ ĩagotirotijʉre ĩabʉjayuju. Ĩabʉjacõari, ado bajiro ĩnare ĩagotiyuju Jesús:
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 — ausente —
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 “To bajiro bajirʉaroja ti”, yiucamasiñumi Isa'ias, Dios ocare gotirẽtogʉ̃ —ĩnare yiĩagotiyuju Jesús.
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 To bajiro yiĩagoti gajanocõari, ĩ ĩaritutire bʉacõari, ti viagʉre tʉoyuju. To yicõa, ejarũjucoasuju yuja, ĩnare buegʉagʉ. To ĩ bajirone bʉto ĩre ĩañujarã ĩna jediro, ĩnare ĩ gotisere ajirʉarã ñari.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 To bajiro ĩna bajirone, ado bajiro ĩnare gotiyuju ĩ: —Jẽre adirodone ñaja, “Bajirʉaroja” Isa'ias ĩ yiucamasiriarore bajirone bajirirodo —ĩnare yigotiyuju Jesús.
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 To bajiro ĩ yisere ajicõari, no yimasibesujarã ĩna: —¿No bajiro bajicõari, quẽnaro gotimasiomasiati ĩ? ¿Adi macagʉ José macʉ me ñatique? —Jesúre ĩre yiyujarã ĩna.
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 To bajiro ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare yiyuju Jesús: —Yʉre rʉ̃cʉbʉobeaja mʉa. Ado bajiro yʉre yitʉoĩaja mʉa: “Capernaum vãme cʉtojʉ ĩaĩañamani ĩ yirere ajicajʉ mani. Riojo gotigʉ, ĩaĩañamani ĩ yisere manire quẽne yiĩoato ĩ”, yitʉoĩaja mʉa. Mani gotise queti, ado bajiro gotiaja: “Sĩgʉ̃, ʉco yigʉ, ĩ rijajama, ĩ masune ʉco yi, caticoacʉmi. To bajiro ĩ bajisere ĩacõari, ‘Ʉco yigʉ masune ñaami’ yimasirãja mani”, yigotiaja. Ti ũnire yʉre gotirʉa tʉoĩaja mʉa, ado bajiro yʉ yisere bojarã ñari: “Ĩaĩañamani yigʉ masu mʉ ñajama, Capernaumjʉ ĩaĩañamani mʉ yiĩorere bajiro mʉ ya macanare quẽne yiĩoroti ñaja”, yʉre yiboarãja mʉa —ĩnare yigotiyuju Jesús.
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 To yigajano, ado bajiro ĩnare gotiyuju quẽna: —Riojo mʉare gotiaja yʉ. Diore gotirẽtobosarimasʉ gajerojʉ Dios ocare ĩ gotimasiocudijama, ĩre ajirʉ̃cʉbʉorãma. To bajiboarine, ĩ ya macanare Dios ocare ĩ gotimasiojama, ĩre ajiterãma. To bajirone bajiaja yʉre quẽne —ĩnare yiyuju Jesús.
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 —To bajirone bajimasiñuju ti, mani ñicʉare quẽne. Diore gotirẽtobosamasir'i, El'ias vãme cʉtigʉre, ĩ yarã ñamasiriarã, ĩre ajitemasiñujarã ĩna. El'ias ĩ ñarirodori yoaro oco quedibetimasiñuju. Idia cʉ̃ma jediro gaje cʉ̃ma gʉdareco oco quedibetimasiñuju. To bajiro bajica yiro, bare manimasiñuju. Manajʉa rijaveomasiriarã, tirodori jãjarã ñamasiñujarã ĩna.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 To bajiri El'ias ĩ ejarẽmorotire bojarã, jãjarã ĩna ñaboajaquẽne, ĩna tʉjʉare cõabecʉne, “Sidón vãme cʉti maca tʉ ñarimaca, Sarepta vãme cʉti maca ñagõjʉare sore ejarẽmoaya” yigʉ, ĩre cõamasiñuju Dios.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Eliseo vãme cʉtigʉ, Diore gotirẽtobosamasir'ire quẽne, to bajirone bajimasiñuju. Ĩ ñarirodori, mani ñicʉa ñamasiriarã, gase boarã jãjarã ñamasiñujarã ĩna. Jãjarã ĩna ñaboajaquẽne, ĩnare catiobetimasiñuju ĩ. Ĩnare catiobetiboarine, gãjerã masʉjʉare, Siria sitagʉre Naamán vãme cʉtigʉre catiomasiñuju Eliseo —ĩnare yigotiyuju Jesús, Dios ocare ĩna buerivi rẽjarãre.
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 To bajiro ĩ yigotisere ajicõari, ĩna jedirone bʉto jũnisiniñujarã.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 To bajiro bajirã ñari, Jesúre ñiacoasujarã ĩna. Gʉ̃taʉ ñañuju ti, ĩna ñarimaca tʉjʉ. “Tiʉ gʉ̃taʉ joejʉ ĩre turocaqueoto mani” yirã, Jesúre ñia vaboayujarã ĩna.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Ĩre ĩna ñia vaboajaquẽne, no yimasiña manone ĩna vatoane vacoasuju Jesús.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Galilea sitare ñarimaca, Capernaum vãme cʉti macajʉ vasuju Jesús. Ti macajʉ ejacõari, ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ ti ejaro, Dios ocare ĩna buerivijʉ ĩnare gotimasioñuju ĩ. Ʉjʉre bajiro bojonebecʉne quẽnaro ĩ gotimasiojare, ajiĩañamani ĩ gotise ti ñajare, no yimasibesujarã ĩna.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 — ausente —
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Ti vire sĩgʉ̃ ʉ̃mʉ ñañuju, ĩ ʉsʉjʉ vãti sãñagʉ̃. Ĩ ʉsʉjʉ sãñacõari, ado bajiro Jesúre ĩre avasãñuju vãti:
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 —Jesús, Nazaret vãme cʉti macagʉ, ¿no yigʉ yʉa tʉ vadiati mʉ? ¡Yʉare gõjanabiobesa! ¿Rojose yʉa yise vaja, rojose yʉare yigʉagʉ vadiati mʉ? Mʉre ĩamasiaja yʉa. Rojose yigʉ me, Dios ĩ cõar'i ñaja mʉ —Jesúre yiavasãñuju vãti.
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 To ĩ yirone, oca tutuase rãca ado bajiro ĩre yiyuju Jesús: —¡Ñagõbesa mʉ! ¡To yicõari, ĩ ʉsʉjʉre budigoya! —vãtire ĩre yiyuju Jesús. To ĩ yirone, rijaquedirotiyuju vãti, masʉre. To yicõari, rojose ĩre yirʉagʉ ñaboarine, rojose ĩre yibecʉne, ĩre budigocoasuju yuja. To ĩ bajijare, masʉjʉama quẽnaejacoasuju.
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 To bajisere ĩacõari, ti vi ñarã jediro no yimasibesujarã ĩna, ti ũnire ĩabetirũgũriarã ñari. To bajicõari, ĩna masune ado bajiro gãmerã sẽniĩañujarã: —¿No bajiati? Ajiĩañamani oca manire gotimasiogʉ̃ yami. Bʉto masigʉ̃ ñaami. Vãtia bʉto masirã ĩna ñaboajaquẽne, masa ʉsʉrijʉre sãñarãre ĩnare bureamasiami —gãmerã yiyujarã ĩna.
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 To bajiro Jesús ĩ yiñasere masa ĩna gotibatojare, Galilea sitana tire ajijedicõañujarã ĩna.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Dios ocare ĩna buerivijʉ ñar'i, budiasuju Jesús, Simón Pedro ya vijʉ vacʉ. Ti vijʉ sãjaejacõari, Pedro ũmañicore ĩañuju. So rujʉ bʉto asicõari, bʉbʉribʉjayuju so. To bajiro so bajijare, Jesús sore ĩ catiosere bojayujarã ĩna.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 To bajiro ĩna yirone, so tʉ ejarʉ̃gʉ̃cõari, —So rujʉ asise, tʉjaya —yiyuju ĩ. To bajiro ĩ yirone, sore rujʉ asiboase sore tʉjacoasuju. To bajiro sore ĩ yicatiorirĩmarone, vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃cõari, bare ĩnare ecayuju so.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Tijʉ bero, rãiorijʉ Jesús tʉjʉ juaejayujarã, rijaye cʉtirãre. To ĩna bajisere ĩacõari, tocãrãcʉre ĩ ãmori ñujeocõari, ĩnare catioyuju Jesús.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Vãti sãñarãre quẽne juaejayujarã. Ĩnare quẽne, ĩna ʉsʉrijʉ sãñarãre vãtiare bureayuju Jesús. To ĩ yirone, “Dios macʉne ñaami” yimasirã ñari, —Dios macʉ ñaja mʉ —vãtia ĩna yiavasãjare, ĩnare ñagõrotibesuju Jesús, “‘Masa rojose ĩna tãmʉoborotire ĩnare yirẽtobosacõari, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõar'i ñaami Jesús’ masare yiajioroma” yigʉ.
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Gajerʉ̃mʉ, busurijʉ, masa manojʉ vacoasuju Jesús, Diore sẽnigʉacʉ. To ĩ bajiboajaquẽne, ti macana, ĩre macasʉya, ejacoasujarã ĩna. Tojʉ ĩre ĩabʉjacõari, —Yʉa rãca tudiaya mʉ. Gãjerã ĩna ñarojʉ vabesa mʉ —ĩre yiboayujarã ĩna.
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 To bajiro ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare yicʉdiyuju Jesús: —Tudiabeaja yʉ. Gaje macarianare quẽne, quẽnase quetire goticudirũgũrocʉ ñaja yʉ. “Ʉjʉ Dios yarã quẽnaro ĩ yirona mʉa ñarʉajama, rojose mʉa yisere yitʉjacõari, yʉre ajitirʉ̃nʉña”, ĩnare quẽne yigotimasioroti ñaja. “To bajiro yicudiato” yigʉ, yʉre cõacami Dios —ĩnare yicʉdiyuju Jesús.
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 To bajiri, gaje macariana jud'io masa Dios ocare ĩna buerivirijʉ sãjacõari, quẽnase quetire gotimasiocudirũgũñuju Jesús.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.