Lucas 2
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 To bajiro bajiñarirodojʉre masa ñajediro ʉjʉ, César Augusto vãme cʉtigʉ, ĩ rotirimacarire ñarãre, “Ado cõro ñaama” yimasirʉ, ĩna vãmere ucaturotisʉoyuju ĩ.
1 Nati ana veya, sabuw iyab Roman gawan babanamaim hima’am wabih bukamaim kirum isan Caesar Augustus iuwih.
2 Ĩre rotibosarimasʉ, Cirenio vãme cʉtigʉ Siria sitana ʉjʉ ĩ ñarirodore masa vãmere ucaturotisʉoyuju César.
2 Sabuw baiyab isan marasika i men hiyab, baise Quirinius tafaram Syria isan bigawan ana veya imaibo hibusuruf sabuw hiyab wabih bukamaim hikirum.
3 To bajiri, masa ñajediro, ĩna ñicʉa ĩna ñamasiriarojʉ vãme ucaturotirã varoti ñañuju.
3 Nati baiyab ana veya’amaim sabuw etei hin hai bar merar gagamihimaim hitit wabih bukamaim hikirum.
4 To bajiri, José quẽne, Galilea sitajʉre ñarimaca Nazaret vãme cʉti maca ñar'i, Judea sita Belén vãme cʉti macajʉare vasuju. Ti macajʉ ruyuamasiñuju ĩ ñicʉ ñamasir'i, Ʉjʉ David. To ĩ bajimasire ñajare, tojʉ vasuju, José, Mar'ia rãca ĩna vãmere ucarotigʉacʉ.
4 Joseph auman tafaram Galilee wanawanan bar merar ta wabin Nazareth imaim ma’am yen na Judea wanawanan bar merar ta wabin Bethlehem imaim tit, aiwob orot David ana tutufuw efan. Joseph na nati’imaim tit, anayabin i David uwan ta.
5 Jẽre so jacʉare sẽnicõañuju ĩ. To bajiro yir'i ñari, so rãca vasuju José. “Macʉ cʉtirʉocomo” Dios ĩ yirio ñari, gʉda ñañuju so.
5 Naatu Joseph nati’imaim in titit ana’an ta i Mary hairi tabin isan hi’omatanih hima’am, imih hairi wabih bukamaim kirumin isan hiyen hin. Nati ana veya Mary i yan auman,
6 To bajiri Belén vãme cʉti macajʉ ĩna ejaro, so macʉ cʉtirotirʉ̃mʉ ejayuju ti.
6 hiyen hina Bethlehem hima’am, Mary ana toub ana veya na tit.
7 To bajiro sore ti bajijare, vacudirã ĩna cãnirivi ĩna ñarotijʉre sẽniboayujarã ĩna. Masa jʉ̃mʉcõañujarã, ti vire. To bajiri, vaibʉcʉrãre bare ecariavijʉ ejayujarã ĩna yuja. Tojʉ Dios macʉre macʉ cʉtiyuju Mar'ia. To yicõari, sũcare sudigaserorine ĩre gũmañuju so, jud'io masa ĩna yirũgũriarore bajiro yigo. To yicõari, cãnijesariaro ti manijare, vaibʉcʉrãre bare ecariacorojʉ so macʉre sãñuju so.
7 Naatu toub ana kek orot ain yai, faifuw ta bai e’armetan for hai bay te’aau ana efanamaim i’inuw in, anayabin nanawan bar etei sabuw hirun hibai karam.
8 Belén maca tʉ ñañujarã ĩna, oveja coderimasa. Ñamire ĩnare ĩatirʉ̃nʉñañujarã ĩna.
8 Nati gugumin bobaituw kaifenayah afa Bethlehem sisibinamaim hima hai bobaituw hikakaifen,
9 To ĩna bajirone, ĩna tʉjʉre ruyuarʉ̃gʉ̃ñuju sĩgʉ̃ ángel, Diore moabosagʉ. To ĩ bajirone, ĩna tʉjʉ bʉto busubatoyuju, “‘Dios macʉ ruyuagʉmi’ yiĩamasiato ĩna” yigʉ. To bajiro ti bajijare, oveja coderimasa bʉto güiyujarã ĩna.
9 basit Regah ana tounamatar isah irerereb, naatu Regah ana marakaw tafahimaim kusisiar re biyah etei marakaw hi’itin hai bir ra’at.
10 To ĩna bajirone, ado bajiro yiyuju ángel: —Güibesa mʉa. Masa ĩna ĩavariquẽnarotire yigʉ, quẽnase queti mʉare gotigʉ bajiaja yʉ.
10 Baise tounamatar iuwih eo, “Men kwanabir! Ayu tur gewasin abai a tur owenamih ana, iti tur gewasin sabuw hinanonowar boro etei hiniyasisir.
11 Ʉjʉ David ĩ ruyuamasicati macajʉre, masa rojose ĩna yise vaja ĩnare vaja yibosarocʉ, yucʉne ruyuami. Ĩ ñaami mani ʉjʉ, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃.
11 Anayabin iti boun gugumin David ana bar meraramaim, kwa a baiyawasenayan Regah Keriso i tufuw.
12 Ado bajiro bajiñagʉ̃re ĩre bʉjamasirʉarãja mʉa: Vaibʉcʉrãre bare ecariavijʉ ñagʉ̃mi. Tojʉ sudigaserine gũmacoar'i, vaibʉcʉrãre bare ecariacorojʉ sãñagʉ̃mi ĩ. Tojʉ ñagʉ̃re ĩre ĩabʉjacõari, “Ĩne ñaami”, yimasirʉarãja mʉa —ĩnare yigotiyuju ángel.
12 Naatu ana i’inan, i boro iti na’atube kwana’itin, kwananan kek boro faifuw boubunamaim hisum bobaituw hai bay te’aa ana efanamaim hi’inuw inu’in kwana’itin.”
13 To ĩ yiñarirĩmarone, gãjerã ángel mesa jãjarã ruyuayujarã ĩna. Ruyuacõari, ado bajise Diore ĩre basavariquẽnañujarã ĩna:
13 Iti na’at eo marta’imon, maramaim tounamatar hai kou’ay gagamin na’in hitit, ana merar hiyi hibora’ara’ah hio,
14 — ausente —
14 “Marakaw bonamanamarin etei God auyomtoro’ot
15 To yigajano, tudicoasujarã ĩna, õ vecajʉ, Dios ĩ ñarojʉ. Ĩna tudiato bero, —Dios manire ĩ queti cõarere ajiaja mani. To bajiri, Belénjʉ vaĩato mani —gãmerã yiyujarã ĩna oveja coderimasa.
15 Tounamatar himatabir maiye hin mar wanawanan hirur ufunamaim, bobaituw kaifenayah himisir hio, “It boro tanan Bethlehem tanatit, sawar abisa himatar Regah eo tanonowar i tana’itah.”
16 To bajiro gãmerã yigajano, guaro vacoasujarã ĩna yuja. Tojʉ ejacõari, Josére, Mar'iare ĩnare ĩabʉjayujarã ĩna. Sũcare quẽne vaibʉcʉrãre bare ecariacorojʉ sãñagʉ̃re ĩre ĩabʉjayujarã.
16 Basit matah kabiy himisir hin Mary Joseph hairi hinuwihih hinan hitita’urih, naatu kek bobaituw hai bay te’aa hai efanamaim hi’inuw inu’in hi’itin.
17 Ĩre ĩabʉjacõari, ángel ĩnare ĩ gotirere to ñarãre ĩnare gotiyujarã.
17 Bobaituw kaifenayah kek hi’i’itin ufunamaim, kek isan tounamatar mi’itube hio hinonowar hai tur hi’owen.
18 To ñariarã jediro, ĩna gotisere ajicõari, no yimasibesujarã, ti ũnire ajibetirũgũriarã ñari.
18 Sabuw iyabowat nati’imaim hima’am bobaituw kaifenayah iti kek isan hio hinonowar hifofofor men kafaita.
19 Mar'iajʉama ñagõbesuju so, oveja coderimasa ĩna gotisere ajicõari. To bajiboarine, sũca ĩ bajisere bʉto tʉoĩañuju so masuriojʉma.
19 Baise Mary iti tur nonowar i dogoronamaim ya hima inotanot.
20 To bajiri oveja coderimasa ti quetire gotigajano, tudicoasujarã ĩna. Tudianane, ado bajise Diore ĩre yivariquẽna tudiasujarã ĩna: —Dios manire ĩ queti cõare, riojo ñañuja ti. Masirẽtogʉ̃, to yicõari, quẽnarẽtogʉ̃ ñagʉ̃mi Dios —ĩre yivariquẽna vasujarã ĩna.
20 Bobaituw kaifenayah himatabir hinan efamaim, abisa tounamatar hio hinonowar na’atube hi’i’itin isan, God ana merar hiyi hibora’ara’ah auman hin.
21 Sũca cojomo cõro idia jẽnituarirʉ̃mʉri ĩ ruyuariaro bero ti tʉsato, circuncisión ĩre yiyujarã. To yicõari, Jesús ĩre vãme yiyujarã ĩna, sũcare. Mar'ia gʉda so ñaroto rĩjorojʉne ángel sore ĩ vãme yirotiriarore bajirone ĩre vãme yirã yiyujarã ĩna.
21 Fur ta’imon sasawar ufunamaim, Kek hibai hina ana ar kanabin hi’afuw, wabin Jesu hiwab. Wabin marasika Mary yan matara’e ma’am ana veya, tounamatar na eo na’atube.
22 To ĩna yiriaro bero, Jerusalénjʉ vasujarã ĩna. Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasirere cʉdirã bajiyujarã ĩna. Ado bajise roticũmasiñuju ĩ: “Sũca ĩ ruyuaro bero, jʉarã masa cõro ñarirʉ̃mʉri bero, buja mʉa ecariarãre ĩsima, paiare. Mʉa cʉobetijama, vaja yicõari, ĩsima, ‘Ĩnare soemʉoato’ yirã. To bajiro yiba, yʉre rʉ̃cʉbʉorã. To bajiro mʉa yijama, sũca ĩ ruyuaroto rĩjoro yʉre yirʉ̃cʉbʉoriavi mʉa sãjarũgũriarore bajirone sãjamasirʉarãja mʉa quẽna. Mʉa ĩsijama, buja mame bʉcʉarãre ĩsirʉarãja mʉa. Ʉ̃mʉ, rõmio, to cõrone ĩsirʉarãja mʉa. Buja mame bʉcʉarã ĩna manijama, jʉarã bujare bajirã ñarãcare ĩsirʉarãja mʉa”, yirotimasiñuju Dios. Gajeye ado bajiro yirotimasiñuju Dios: “Mʉa macʉ ruyuasʉogʉre, paiare ĩorã, ĩre ãmivarʉarãja mʉa, ‘Dios yʉ ñaami’ yiĩorã”, yirotimasiñuju Dios. To bajise Dios ĩ yirotimasire ñajare, Jesúre ãmivasujarã, paiare ĩoroana.
22 Kousouwih isan Moses ana ofafaramaim bi’obaiyih na’atube, ana veya na tit hibisawar ufunamaim, Mary Joseph hairi Jesu hibai hina Jerusalem hitit, Tafaror Bar hirun Regah ana siwaramih hitin.
23 — ausente —
23 Anayabin Regah ana ofafaramaim eo na’atube, “Kek orot ain i kwanaya’asair Regah kwanitin.”
24 — ausente —
24 Naatu Regah ana ofafaramaim eo na’atube sibor ya’inamih auman hin, mamu imak rou’ab naatu ma’ufor rou’ab hibow auman hina hitit.
25 To bajiri Jerusalénjʉ ejacõari, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉre vasujarã ĩna. Tojʉre ñañuju Simeón. Diore quẽnaro ajirʉ̃cʉbʉogʉ, ĩ rotimasirere quẽnaro cʉdigʉ ñañuju ĩ. “‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ, Cristo, Israel jãnerabatiare, yʉ yarãre ejarẽmorũgũrʉcʉmi ĩ, ‘Quẽnaro ñato’ yigʉ” yitʉoĩagʉ̃ ñari, ĩ ejarotire yugʉ bajicõa ñañuju ĩ. Dios ĩ cõagʉ̃ Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca tʉoĩagʉ̃ ñañuju ĩ. To bajiro bajigʉ ñari, cojorʉ̃mʉ ado bajise tʉoĩañuju: “Yʉ bajirocaroto rĩjoro, ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõarocʉre Cristore ĩarʉcʉja yʉ”, yitʉoĩañuju Simeón.
25 nati ana veya’amaim, regah ta wabin Simeon i Jerusalem ma’am, iti regah ana yawas i mutufurin naatu yoyoban wairafin. God Anunin tar gabuw ana ofafar eo na’atube ma bow God ana sabuw Israel baiyawasih isan eomatanih i ma kakaif.
26 — ausente —
26 Anun Kakafiyin God ana buriburih isan irerereb eo, “O boro yawas inama’am Regah God ana Roubininenayan natufuw ina’itin imaibo inamorob.”
27 Cojorʉ̃mʉ Esp'iritu Santo Dios ĩ cõagʉ̃ ĩre ĩ ejarẽmose rãca tʉoĩamasicõari, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ sãjaejacoasuju ĩ. Tirʉ̃mʉne Jesúre ãmiejayujarã José, ĩ manajo rãca. To ĩna sãjaejarone, ĩna macʉre bocaãmicõari, ado bajise Diore yigotiyuju ĩ, Diore variquẽnagʉ̃:
27 Nati ana veya’amaim Jesu hinah tamah hibai hina hirun, hai binanakwaramaim ofafar eo na’atube sinaf isan. Naatu God Anun Kakafiyin auman Simeon bonawiy na Tafaror Bar run.
28 — ausente —
28 Simeon kek bai irurubun hiyaf God ana merar yi eo,
29 — ausente —
29 “Regah i’o na’atube a’omatanen ikaif,
30 — ausente —
30 Taiyuwu matau’umaim a baiyawasenayan tafaramamaim ibiyafar aitin.
31 — ausente —
31 Iti baiyawasenayan i ibogaigiwas sabuw etei matahimaim kubitih boro hina’itin.
32 — ausente —
32 Naatu yawas ana marakaw boro nab natit Ufun Sabuw isah nirerereb hina’itin, naatu Israel sabuw nahimaim o ayawas ana marakaw boro nama.”
33 José, to yicõari, Mar'ia quẽne, Jesús ĩ bajirotire Simeón ĩ gotisere ajicõari, no yimasibesujarã ĩna, “Mani macʉ ĩ bajirotire quẽnaro goti rĩjoro cʉtimasiami” yirã.
33 Kek hinah tamah Simeon kek isan abisa eo hinonowar i hifofofor men kafaita.
34 To yicõari, quẽnaro Dios ĩnare ĩ yirotire ĩnare ñubuejeoyuju Simeón. To yigajano, Jesús ĩ bajirotire ado bajiro sore gotiyuju quẽna, Mar'iare: —Quẽnaro ajiya mʉ. “Israel ñamasir'i jãnerabatia, Dios ĩ bojasere quẽnaro masiato” yigʉ, ãni sũcare cõañumi Dios. To bajiri ĩ gotimasiosere ajicõari, ĩre tud'irʉarãma jãjarã masa. To bajiro ĩna yijare, ĩnare ĩacõari, “‘Diore rʉ̃cʉbʉorã ñaja yʉa’ yigotiboarine, ĩre terã ñaama”, yimasirʉarãma gãjerãjʉa. Ĩre tud'irãma, ĩna rijato berojʉ rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ vajedicoarʉarãma ĩna. To bajiboarine gãjerãjʉama, jãjarã, ãnire ajitirʉ̃nʉcõari, Dios yarã ñacoarʉarãma ĩna, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ vaborona. Mʉjʉama, ãni mʉ macʉ ĩ bajirotire bʉto sʉtiritirʉocoja mʉ —Jesús jacore yiyuju Simeón.
34 Simeon baigegewasin itih sawar, basit kek hinah Mary isan eo “Iti kek i God rubin sabuw moumurih na’in Israel wanawanan boro nagurusih naatu moumurih na’in boro niyawasih. Hai kirikirifot etei boro niwa’an hinirerereb, ina’i’inan nati isan sabuw boro ana tur hinakwahir.
35 — ausente —
35 Naatu yababan o dogor wanawanan boro ahay na’atube nay.”
36 To ĩ yiro bero, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉre ñañuju Ana vãme cʉtigo. Aser ñamasir'i jãneño ñañuju so, Fanuel maco. Diore gotirẽtobosarimaso ñañuju so quẽne. So manajʉ cʉtiboar'i, cojomo cõro jʉa jẽnituarirãca cʉ̃mari so rãca ñatʉsacʉne, sore bajirocaveocoasuju. To ĩ bajiveorio sĩgõne ñacõarũgũñuju so. To bajiñagõ rĩne, ochenta y cuatro cʉ̃mari cʉotʉsasuju. Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ñacõari, so quẽne Diore ĩre rʉ̃cʉbʉogo, ĩre so sẽnirirʉ̃mʉri bare babetirũgũñuju so.
36 Nati’imaim dinab babine ta Asher ana bigane ma’am, wabin Anna Fanuel natun, Anna tabin kwamur etei seven ma naatu aawan morob.
37 — ausente —
37 Kwamur etei 84 i kwafur ma naatu Tafaror Bar men kafa’imo ihamiy. Fai mar i yohar, ma yoyoban God bobora’ara’ah.
38 Simeón ĩnare ĩ gotiñarone ĩna tʉjʉ ejayuju so Ana. Ĩnare ĩ gotisere ajicõari, “Quẽnaro yiyuja mʉ”, Diore ĩre yivariquẽnañuju so. To yigajanocõari, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõarocʉre, “Jerusalén macana quẽnaro ñato” yigʉ, ĩnare yirẽtobosarocʉre ĩ ejarotire tʉoĩa yuñarãre, “Jẽre ruyuayumi”, ĩnare yigotibatoyuju Ana.
38 Nati ana veya’amaim babine na run God ana merar yi. Jerusalem wanawanan sabuw iyab baiyawasenayan isan hima hikakaif hai tur eowen eo, “Roubininenayan natit.”
39 José, to yicõari, Mar'ia quẽne Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasiriarore bajirone yigajanocõañujarã ĩna. To bajiri, Galilea sitare ñarimaca, Nazaret vãme cʉti macajʉ Jesúre ĩre ãmitudiasujarã ĩna.
39 Joseph, Mary hairi Regah ana ofafaramaim abisa eo na’atube hisisinaf ufunamaim, himatabir maiye hin hai bar merar wabin Nazareth imaim hitit, tafaram Galilee wanawananamaim.
40 To baji tudieja, ti macajʉ ñacõañujarã ĩna. Tojʉ bʉcʉayuju Jesús. Quẽnaro masirũtuasuju, ĩ bʉcʉarũtuatore bajirone. To bajicõari, rujʉ tutuaquẽnagʉ̃ ñarũtuasuju ĩ. To bajiro ĩ bajiñarore ĩre yirẽmorũgũñuju Dios.
40 Naatu God ana bosiyasiyar wanawananamaim Kek ra’at yen ana fair bai fudirin rerekab naatu ana not ra’at taseseb.
41 Nazaretjʉ Jesús ĩ ñatoye, Jerusalénjʉ tocãrãca cʉ̃mane Pascua boserʉ̃mʉ ĩarã varũgũñujarã ĩ jacʉa.
41 Kwamur ta ta wanawanahimaim Jesu hinah tamah mar etei Tar Nowaten Hiyuw isan au Jerusalem tenan.
42 To bajiri jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituaro ñaricʉ̃mari tʉsacʉjʉ, Pascua boserʉ̃mʉre ĩagʉacʉ, ĩ jacʉa rãca vasuju Jesús.
42 Ana veya ta Jesu ana kwamur 12 na’atube basit hiyen hin hiyuw ta isan hai binanakwar eo na’atube.
43 Boserʉ̃mʉ ĩagajano, ĩna tudirirʉ̃mʉ, “To bajigʉmi” yimasiña manone, tojʉne tujacoasuju Jesújʉama. To ĩ bajiboajaquẽne, “Gãjerã rãca baba cʉtivagʉ bajigʉmi”, yitʉoĩacõañujarã ĩ jacʉajʉama. To bajiro ĩna yitʉoĩa vaboajaquẽne, rãiorijʉ ĩna tʉjʉre ejabesuju. To bajiro ĩ bajijare, ĩna yarãre, ĩna rãca vanare, ĩna masirãre sẽniĩacudiboayujarã ĩna. “Maami”, yicõañujarã ĩnajʉama. To bajiro ĩna yijare, Jerusalénjʉne ĩre macarã tudicoasujarã ĩna.
43 Hiyuw ufunamaim hai ubar himatabir maiye, baise kek Jesu i Jerusalem ma. Hinah tamah men kafa’imo hiso’ob.
44 — ausente —
44 Hinotanot kek i nati sabuw wanawanamaim bairi hinan hirouw, imih nati veya ta’imon i nuhih fot hiremor hin, baise veya re birabirab, hibusuruf kek hinuwih, hai ofonah naatu taituwah hibabatiyih hinunuwet,
45 — ausente —
45 men hitita’ur, basit himatabir maiye hin Jerusalem hitit hinuwih.
46 Tojʉ ejacõari, idiarʉ̃mʉ ĩre macatʉsanajʉ ĩre ĩabʉjayujarã ĩna yuja. Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ñañuju ĩ. Tojʉ Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa rãca rujicõari, gãmerã ñagõñañujarã ĩna.
46 Veya baitounin Tafaror Bar wanawanan Ofafar Bai’obaiyenayah wanawanah mare tur hi’o nowar ma bibabatiyih hitita’ur.
47 Ĩ gotisere ajicõari, “Daquegʉ ñaboarine, josasere yʉa sẽniĩaboajaquẽne, quẽnaro tʉoĩacõari, yʉare cʉdiami”, ĩre yitʉoĩañujarã ĩna.
47 Sabuw etei Jesu tur buriburih eo, naatu iyafutih hinonowar isan, hifofofor men kafaita.
48 To ĩna yiñarone, Jesús jacʉa ĩna tʉjʉ sãjaejacõari, ĩre ĩaʉcacoasujarã. To bajicõari, ado bajiro ĩre yiyuju ĩ jaco: —Macʉ, ¿no yigʉ to bajiro yʉare bajiveoati mʉ? Bʉto tʉoĩarejairãne mʉre macamʉ yʉa —ĩre yiyuju so.
48 Hinah tamah kek hitita’ur ana veya hiororsa’irih Mary Natun iu, “Aro aisim iti na’atube isinaf? Tamat airi ai yababan ra’at, o anuwihi men kikimin ta.”
49 To bajiro ĩre so yirone, ĩjʉama ado bajiro sore cʉdiyuju ĩ: —¿No yirã yʉre macari mʉa? ¿Adi vire yʉ jacʉ ĩ bojasere yʉ yirotire masibeti mʉa? —ĩ jacʉare yicʉdiyuju Jesús.
49 Iyafutih eo, “Aisim ayu kwanunuwuhu? Kwa men kwaso’ob ayu i Tamai ana baremaim ama’am?”
50 To bajiro ĩ yisere quẽnaro ajimasibesujarã ĩnajʉama. “No bajiro yirʉ yati mani macʉ”, yitʉoĩacõañujarã.
50 Baise Kek abisa eo hinah tamah ana tur naniyan men hibai.
51 Ĩ jacojʉama, quẽnaro ajimasibetiboarine, so ʉsʉjʉma quẽnaro tʉoĩacõa ñañuju. To bajiro ĩnare ĩ yiro bero, ĩ jacʉa rãca tudicoasuju, Nazaretjʉ. Tojʉ bʉcʉarũtuasuju ĩ. Bʉcʉarũtuacʉne, ĩ jacʉa ĩre ĩna rotirore bajiro yirũgũñuju ĩ. To bajicõari, bʉtobʉsa masirũtuasuju ĩ. To bajiro ĩ bajisere ĩre ĩavariquẽnarũgũñuju Dios. Masa quẽne, ĩre ĩavariquẽnarũgũñujarã ĩna.
51 Basit Jesu misir bairi himatabir maiye hire hin Nazareth hitit, imaim hinah tamah fanah bosiyasiyar bairi hima naatu hinah iti sawar etei ana notamaim ya ma inotanot.
52 — ausente —
52 Jesu ra’at yen orot matar ana not auman ra’at yen God itin yan sisir na’atube sabuw auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.