Lucas 22
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Pascua boserʉ̃mʉ pan ũmato vauvase vʉoyamani basʉoriarʉ̃mʉ cõñañuju.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 To bajicõari, paia ʉjarã, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne, Jesúre sĩarʉarã, masare güirã ñari, “¿No bajiro yicõari, ĩre ñiarãti mani?”, gãmerã yiñagõñañujarã ĩna.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 To ĩna yitʉoĩañatoyene, Judas Iscariote vãme cʉtigʉ rãca ñarã ñajediro Jesús buerimasa, jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituarirãcʉ ñañujarã. To bajiboagʉre, ĩ ʉsʉjʉre sãjacoasuju vãtia ʉjʉ, Satanás vãme cʉtigʉ.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 To bajiri, ĩ ʉsʉjʉ vãtia ʉjʉ ĩ sãjare, ĩ sʉorine rojose tʉoĩacõari, paia ʉjarã, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi coderã ĩna ñarojʉre vacoasuju Judas. Ĩna tʉjʉ ejacõari, Jesúre ĩ ĩsirocarotire gãmerã ñagõñujarã ĩna.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Jesúre ĩ ĩsirocarʉasere ajivariquẽnacõari, —Gãjoa mʉre ĩsirʉarãja yʉa —ĩre yiyujarã.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 To ĩna yisere ajivariquẽnacõari, tudicoasuju Judas. Jesús tʉjʉre ejacõari, “¿Dirĩmaro ũnone Jesúre ĩnare yʉ ĩsijama, josari mene ĩre ñiamasirojari ĩna?”, yitʉoĩañuju ĩ.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Pascua boserʉ̃mʉ pan ũmato vauvase vʉoyamani basʉoriarʉ̃mʉ, to yicõari, oveja macʉre ĩna sĩariarʉ̃mʉ ejayuju ti.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 To bajiri Pedrore, Juanre ado bajiro ĩnare yicõañuju Jesús: —Adi ñami bare mani barotire quẽnoyurã vasa mʉa —ĩnare yicõañuju.
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 To bajiro ĩ yisere ajicõari, —¿Nojʉ bare quẽnoyurãti yʉa? —ĩre yisẽniĩañujarã ĩna.
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 To bajiro ĩna yisẽniĩarone, ado bajirone ĩnare cʉdiyuju Jesús: —Yʉre quẽnaro ajiya mʉa. Macajʉ mʉare yʉ gotigʉ tʉre vasa mʉa. To mʉa ejarone, sĩgʉ̃, oco vagʉ mʉare bocarʉcʉmi. Ĩre sʉyaja mʉa. To bajicõari, vi ĩ sãjarone, ti vi ʉjʉre ado bajiro ĩre yiba: “‘¿Nojʉ ñati Pascua boserʉ̃mʉ adi ñami yʉ buerimasare yʉ ũmato barotijaʉ?’ mʉre yicõami gotimasiorimasʉ”, yiba mʉa.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 — ausente —
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 To mʉa yirone, mʉare ĩorʉcʉmi, vecajʉa sõa, jairisõa, quẽnogajanoriasõare. Tone mani baroti quẽnoyuba mʉa —ĩnare yiyuju Jesús, ĩnare varotigʉ.
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 To ĩ yijare, vacoasujarã ĩna jʉarã yuja. To eja, ĩ yiriarore bajirone bajiyuju ti. To bajiri tisõajʉ ĩna barotire quẽnoyuyujarã ĩna.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 To bajiri Pascua boserʉ̃mʉaye bare bariajʉ ti ejaro, ĩ buerimasa jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituarirãcʉ ñarã ejacõari, barujiyujarã ĩna, ĩ rãca.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 To bajiñarãne, ĩnare ũmato bagʉagʉne, ado bajiro ĩnare gotiyuju Jesús: —Rojose yʉ tãmʉoroto rĩjoro, mʉa rãca Pascua boserʉ̃mʉ bare bʉto barʉa tʉoĩacajʉ yʉ.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Dios ĩ roticõacacʉ ñari, mʉare yʉ ũmato baro bero, quẽna tudibabetirʉcʉja. To bajiboarine, adi macarʉcʉrojʉ yʉ tudivado berojʉ yʉre roticõacacʉ ĩ ñarojʉre tudi mʉa rãca quẽnaro bavariquẽnarʉcʉja yʉ, rojose tãmʉoboriarãre yʉ yirẽtobosarã rãca —ĩ buerimasare ĩnare yiyuju Jesús.
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 To yigajano, idiriabaja ãmicõari, —Quẽnaro yaja mʉ —Diore yiyuju. To yicõari, tibaja ĩnare ĩsigʉ̃ne, ado bajiro yiyuju ĩ: —Mʉa jediro adire idiya.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Riojo mʉare gotiaja yʉ. “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉja mʉ” yigʉ, Dios yʉre ĩ cũroto rĩjoro, ʉye oco idibetirʉcʉja yʉ —ĩnare yiyuju.
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 To yigajanocõari, pan ãmicõari, “Quẽnaja”, Diore yiyuju Jesús. To yigajano, tire mʉtocõari, ĩ buerimasare ĩsibatogʉne, ado bajiro ĩnare gotiyuju ĩ: —Ti ñaja yʉ rujʉ rii. Mʉare rijabosarʉcʉja yʉ. Yʉ rijato bero, mʉare yʉ rijabosare tʉoĩacõari, yʉre rʉ̃cʉbʉorã, ado bajirone rẽjacõari, barũgũrʉarãja —ĩnare yigotiyuju ĩ.
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 To yicõari, bare ĩna baro bero, ʉye oco sãñaribajare ãmicõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju Jesús quẽna: —Adi ñaja tirʉ̃mʉana, “Rojose mani yirere masirioato” yirã, Diore rʉ̃cʉbʉoriajʉ joere ĩna yuejeoriarore bajiro bajise. Yucʉrema, yʉ ri'i ñaja. Ti sʉorine, “Gajerodori ado bajiro masare quẽnaro yirʉcʉja yʉ” Dios ĩ yigotimasiriarore bajiro bajirʉaroja yuja. Yʉ rijato bero, mʉare yʉ rijabosare tʉoĩacõari, yʉre rʉ̃cʉbʉorã, ado bajirone rẽjacõari, idirũgũrʉarãja —ĩnare yiyuju Jesús.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 To yigajano, ado bajiro ĩnare gotiyuju quẽna: —Dios ĩ tʉoĩariarore bajiro rojose tãmʉorʉcʉja yʉ, Dios ĩ roticõacacʉ. To bajiro bajirocʉ yʉ ñajare, sĩgʉ̃ mʉa rãcagʉ, yʉ rãca bagʉ, yʉre ĩaterãre yʉre ĩsirocarʉcʉmi. Yʉre ĩ gotiyirose sʉorine rojose tãmʉorʉcʉja yʉ. “Masare yirẽtobosarʉcʉmi” Dios ĩ yimasire ñajare, tirotire yigʉ bajirʉcʉja yʉma. To bajiboarine, yʉre gotiyirogʉjʉama, rojose tãmʉorʉcʉmi —ĩnare yigotiyuju Jesús, ĩ buerimasare.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 — ausente —
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 To bajiro ĩ yisere ajicõari, —¿Ñimʉjʉa ñati, ĩre ĩsirocarocʉma? —ĩna masune gãmerã yisẽniĩañujarã ĩna.
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 To bajiro gãmerã yigajanocõari, —¿Ñimʉjʉa ñagʉ̃ti ñamasugʉ̃ma? —gãmerã yi oca josayujarã ĩna.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 To bajiro ĩna yijare, ado bajiro ĩnare gotiyuju Jesús: —Ʉjarã, Dios yarã me ñarã, ĩna yarãre bʉto tutuaro rotirãma ĩna. To bajiro yirã ĩna ñaboajaquẽne, “Masare quẽnaro yirã ñaama”, yiĩarʉ̃cʉbʉore ñaja.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Mʉama, yʉ yarã ñari, ĩnare bajiro bajibetirʉarãja. Yʉre ajitirʉ̃nʉgʉ̃, ñamasugʉ̃ ñarʉcʉmi, gãjerã bedire bajiro bajitʉoĩagʉ̃. To bajiro yʉ yijama, “Gãjerã ĩna bojasere masicõari, quẽnaro ĩnare yirʉ̃cʉbʉogʉ ñarʉcʉmi” yigʉ yaja yʉ.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 ¿Nijʉa rẽtoro ñamasugʉ̃ ñarojari, rotigʉjʉa, rotiecogʉjʉa? Moarotigʉ ñagʉ̃mi ñamasugʉ̃ma. To bajiro ti bajiboajaquẽne, yʉjʉa, mʉa ʉjʉ ñaboarine mʉa bojasere masicõari, quẽnaro mʉare yigʉ ñaja yʉ.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Rojose tãmʉoadicajʉ yʉ. To bajiro bajigʉ yʉ ñaboajaquẽne, yʉre ajitirʉ̃nʉcõa ñaja mʉa.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 To bajiro bajirã mʉa ñajare, ado bajiro quẽnaro mʉare yirʉcʉja yʉ: “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉja mʉ” yigʉ, yʉ jacʉ yʉre ĩ cũrojʉ, “Rotirʉarãja mʉa quẽne” yigʉ, mʉare cũrʉcʉja yʉ quẽne. To cõrone jʉaãmo cõro, cojo gʉbo jʉa jẽnituaro ñariaserire rujirʉarãja mʉa. To yicõari, mani yarã, jud'io masa, jʉaãmo cõro, cojo gʉbo jʉa jẽnituarirãcʉ ñarã masatubuarire rotirʉarãja mʉa. Yʉre ajitirʉ̃nʉrãre, to yicõari, yʉre ajitirʉ̃nʉmenare ĩacõĩamasirʉarãja. To yicõari, yʉ rãca bare ba, idi yiiñarũgũrʉarãja mʉa —ĩnare yiyuju Jesús.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 — ausente —
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 To yigajanocõari, ĩ buegʉre Pedrore ado bajiro gotiyuju Jesús: —Quẽnaro yʉre ajiya mʉa. Vãtia ʉjʉ, “‘¿Jesúre ajitirʉ̃nʉrã masu ñati ĩna?’ yiĩarʉ, rojose ĩnare cõarʉaja yʉ”, Diore yisẽniĩañuju ĩ, mʉare. To bajiro ĩ yijama, “Rojose ĩnare yʉ cõajama, Jesúre ajitirʉ̃nʉ tʉjacoanama ĩna” yigʉ, yiyuju ĩ, tire.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 To bajiro Diore ĩ yiboajaquẽne, Diore mʉre sẽnibosabʉ yʉ, “Yʉre ajitirʉ̃nʉbetiboarine, quẽna yʉre ajitirʉ̃nʉato ĩ” yigʉ. To bajiri yʉre ajitirʉ̃nʉbetiboarine, quẽna yʉre mʉ ajitirʉ̃nʉro bero, gãjerã yʉ buerã ñarãre ejarẽmoma, quẽnaro yʉre ĩna ajitirʉ̃nʉcõa ñarũgũrotire yigʉ —Pedrore ĩre yiyuju Jesús.
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 To bajiro ĩre ĩ yisere ajicõari, ado bajiro Jesúre ĩre yiyuju Pedro: —Mʉre ĩna tubibeboajaquẽne, mʉre ĩna sĩacõajaquẽne, mʉ rãca ñacõa ñagʉ̃ ñari, sĩaecomasiaja yʉ quẽne —Jesúre ĩre yiyuju Pedro.
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyuju Jesús: —Riojo mʉre gotiaja yʉ. Busiyʉjʉa gãjabocʉ ĩ ñagõroto rĩjoro idiaji, “Jesúre masibeaja; ĩ rãcagʉ me ñaja yʉ”, yirʉcʉja mʉ —Pedrore ĩre yiyuju ĩ.
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 To yigajanocõari, ĩ buerimasare ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Jesús: —¿Mʉa cʉosere, mʉa barere, gajeye gʉbo sudire quẽne tire mʉare juarotibeticõari, “Jʉarãri, vacõari, yʉ ocare gotibosacudiaya” yigʉ, mʉare yʉ yirotisʉocatirʉ̃mʉre ñie mʉare godocʉocati? —ĩnare yisẽniĩañuju. —Yʉare godo cʉobeticajʉ —yicʉdiyujarã ĩna.
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 To bajiro ĩna yicʉdisere ajicõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju Jesús: —Yucʉrema mʉa cʉosere, mʉa barere, to yicõari, mʉa gãjoare quẽne juaya. Jariase cʉobecʉ, sudiro yoariase, ĩ gʉbojʉ tʉsariasere ĩsicõari, jariasere vaja yiya.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Masa rojose yʉre ĩna yirotire quẽnaro mʉa tʉoĩamasirotire yigʉ, to bajise mʉare yaja yʉ. Ado bajiro yʉre gotiyuja Dios oca masa ĩna ucamasire: “Rojorãre ĩnare ĩna yirore bajiro ĩre yirʉarãma, rojose ĩ tãmʉorotire yirã”, yʉre yigotiyuja ti. Diore gotirẽtobosarimasa, “Ado bajiro bajirʉaroja” ĩna yiucamasire ñajare, to bajiro yʉre yirʉarãma. Ñajediro ĩna ucamasirere bajirone bajijeocõarʉaroja yʉre —ĩnare yiyuju Jesús.
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 To bajiro ĩnare ĩ yisere ajimasibeticõari, ado bajiro ĩre yiyujarã ĩna, ĩ buerã: —Yʉa ʉjʉ, ĩaña mʉ. Adone jʉajãi, jariase cʉoaja yʉa —yiyujarã ĩna. To bajiro ĩna yijare, —To bajiro masu yimenaja mani —ĩnare yicʉdiyuju Jesús yuja.
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 To yigajanocõari, Jerusalén vãme cʉti macajʉ ñar'i, Olivo vãme cʉti burojʉ ĩ buerimasare ĩ ũmato varũgũriarore bajirone ĩnare ũmato vasuju Jesús.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Tojʉ ejacõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju Jesús: —Vãtia ʉjʉ Satanás ĩ yirotisere yicõari, “Dios ĩ bojabetire yirobe” yirã, Diore sẽniña —ĩnare yiyuju Jesús.
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 To bajiro ĩnare yicõa, ĩ sĩgʉ̃ne to sojʉabʉsa vasuju ĩ. Ĩacõarine ñagʉ̃, gʉsomuniari tuetucõari, ado bajiro Diore sẽniñuju ĩ: —Cacʉ, yʉre ĩna sĩaroti matamasiaja mʉ. To bajiboarine, mʉ bojarore bajirone bajiato —Diore yiyuju.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 — ausente —
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 To bajiro ĩre yigajanorone, ángel Diore moabosagʉ ruyuayuju ĩ. Ruyuacõari, “Dios ĩ bojarore bajiro yicõa ñato” yigʉ, Jesúre ejarẽmoñuju ĩ.
43 — ausente —
44 To ĩ yiro bero, rojose ĩ tãmʉorotire tʉoĩa sʉtiritigʉ ñari, bʉtobʉsa Dios ĩ ejarẽmorotire sẽnitʉjabesuju Jesús. To bajiro bajiñagʉ̃ rĩne, bʉto ri'i rãca vʉsase ʉsaca budicõari, “tapi, tapi, tapi” yivẽjareacũñuju ti, sita joejʉre.
44 — ausente —
45 Diore sẽnigajano, vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃cõari, ĩ buerã tʉ tudiejayuju. Ĩ gotirere bʉto tʉoĩasʉtiriticodeboa, cãnicoasujarã.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Ĩna tʉ ejacõari, —Cãnibesa mʉa. Vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃cõari, Diore sẽniña, “Vãtia ʉjʉ Satanás ĩ yirotisere yicõari, Dios ĩ bojabetire yirobe” yirã —ĩnare yiyuju Jesús.
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 To bajiro Jesús ĩnare ĩ gotiñarirĩmarone, jãjarã masa vayujarã ĩna. Ĩnare ũmato vagʉ, Judas Iscariote vãme cʉtigʉ, Jesús buerimasʉ ñar'ine ñañuju ĩ. To bajivadi, Jesús rĩjorojʉa ejacõari, socʉne ĩre bʉto ĩamaigʉ̃re bajiro ĩre usugʉagʉ yiyuju.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 To ĩ yirone, ado bajiro ĩre gotiyuju Jesús: —Judas, ¿Dios ĩ roticõacacʉre yʉre sĩaronare, “To bajiro usugotigʉsa”, yitʉoĩaboati mʉ? —ĩre yiyuju Jesús.
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 To bajiro ĩ yirone, Jesúre ĩna ñiarʉaro ĩamasicõari, —Yʉa ʉjʉ, ¿jariase rãca ĩnare jasurereacõarãti yʉa? —yisẽniĩañujarã ĩna, ĩ buerã.
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 To yisẽniĩarãne, sĩgʉ̃ ĩ buegʉ, ĩ jariase yoveaãmicõari, paia ʉjʉ ñamasugʉ̃re moabosarimasʉre gãmoro jatarocacõañuju.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 To ĩ yisere ĩacõari, ado bajiro ĩre yiyuju Jesús: —Yibesa mʉa —ĩnare yiyuju Jesús, ĩ buerãre. To yicõari, gãmoro jataroca ecogʉjʉare ĩ gãmorore ãmitucõari, ñariarore bajirone yiquẽnocõañuju Jesús.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 To yicõari, ĩre ñiarʉarãre, paia ʉjarãre, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi coderimasare, to yicõari, bʉcʉrãre quẽne, ado bajiro ĩnare yiyuju Jesús: —¿No yirã gajeyeũni juarudirimasʉre ñiarãre bajiro jariaseri rãca, yucʉ́ rãca yʉre ñiarã vadiati mʉa?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Tocãrãcarʉ̃mʉrine Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ mʉa ñaro gotimasiorũgũmʉ yʉ. To bajiboarine yʉre ñiabetirũgũmʉ mʉa maji. Yucʉrema Dios ĩ tʉoĩacatore bajirone bajirʉaroja. To bajiri, Satanás sʉorine rojose mʉa bojarore bajiro yimasirʉarãja mʉa yuja —ĩnare yiyuju Jesús.
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 To bajiro ĩ yirone, Jesúre ñiacõari, paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ tʉjʉ ĩre ãmiasujarã. Tojʉ ejacõari, sãjasujarã ĩna. Ĩre ĩna ãmivato, sõjʉ yayiĩasʉyayuju Pedro.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 To bajiri Jesúre ãmivariarã sĩgʉ̃ri tojʉ ejacõari, macajʉ́ tũcuro gʉdarecojʉ tujayujarã. Tone jea riocõari, rujiyujarã ĩna, jea sũmañarã. To ĩna bajiñarone, ejacõari, ĩna rãca rujiyuju Pedro quẽne, jea sũmagʉ̃.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Jeame tʉ rujigʉ ñari, quẽnaro ruyuyuju ĩ. To bajiro ĩ bajijare, sĩgõ paia ʉjʉ ñamasugʉ̃re moabosarimaso, jeame tʉ ĩ rujiro ĩre ĩamasicõari, —Jesúrãcagʉne ñaami —Pedrore yiyuju so.
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 To bajiro so yisere ajicõari, ado bajiro sore yiyuju Pedro: —Ĩre masibeaja yʉ —sore yiyuju.
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 To ĩ yiro beroaca, ĩre ĩacõari, —¿Jesúrãcagʉ ñabetiboati mʉ? —ĩre yiyuju gãji. To bajiro ĩ yisere ajicõari, —Ĩ me ñaja yʉ —yiyuju ĩjʉama.
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Cojo hora bero, gãji, Pedro ĩ ñagõsere ajicõari, ĩ babarãre ado bajiro yiyuju: —Jesúrãcagʉne ñaami, Galilea sitagʉ ñari —yiyuju ĩ.
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 To bajiro ĩre ĩ yisere ajicõari, ado bajiro yiyuju Pedro: —“Riojo yaja mʉ”, mʉre yimasibeaja yʉ. Jesúre masibeaja —ĩre yiyuju Pedro. To bajiro ĩ yirirĩmarone, gãjabocʉ ñagõcõañuju yuja.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Ĩ ñagõrone, Jesús, jʉdarʉ̃gʉ̃cõari, Pedrore ĩañuju ĩ. Ĩ jʉdarʉ̃gʉ̃ ĩarone, Jesús ĩre ĩ gotirere masibʉjayuju Pedro yuja, “Gãjabocʉ ĩ ñagõroto rĩjoro, idiaji, ‘Jesúre ajisʉyagʉ me ñaja yʉ’ yirʉcʉja mʉ” Jesús ĩ yirere.
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Tire masibʉjacõari, vacoasuju. Vacõari, bʉto otiyuju.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 To bajiri, Jesúre ĩacoderimasa, ĩre jacõari, ajatud'iyujarã ĩna.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Ĩ cajere siabibecõari, ĩre jayujarã. To yicõari, —“‘Ĩ, mʉre jaami’ yʉre yigotiami Dios”, yʉare yiya mʉ —Jesúre ĩre yisẽniĩa tud'iyujarã ĩna.
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 To yicõari, cojo vãme me ĩre yiajatud'iyujarã ĩna.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Busuro bero, paia ʉjarã quẽne, to yicõari, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne, Jesús tʉre rẽjañujarã ĩna. Rẽjacõari, ĩre ãmiasujarã ĩna, ʉjarã ñamasurã tʉjʉre. Tojʉ ejacõari, ado bajiro Jesúre yiyujarã ĩna: —“Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃ mʉ ñajama, yʉare gotiya —Jesúre ĩre yiyujarã ĩna. To bajiro ĩre ĩna yisere ajicõari, ado bajiro cʉdiyuju Jesús: —“Ĩne ñaja yʉ” yʉ yijama, yʉre ajirʉamenaja mʉa.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 — ausente —
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Yʉjʉa, yʉ sẽniĩajama, yʉre cʉdimenaja mʉa —ĩnare yiyuju Jesús.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 To yigajanocõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju quẽna: —Yʉ bajirotire masibeticõari, to bajiro yʉre yaja mʉa. Dios ĩ roticõacacʉ ñari, yoaro mene ĩ riojojacatʉa rujicõari mʉare yʉ besero ĩarʉarãja mʉa —yiyuju Jesús.
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 To bajiro ĩ yisere ajicõari, —¿“Dios macʉne ñaja yʉ” yigʉ yati mʉ? —ĩre yisẽniĩañujarã ĩna jediro. To bajiro ĩna yisere ajicõari, —To bajirone bajiaja. Ĩne ñaja yʉ —ĩnare yicʉdiyuju ĩ yuja.
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro gãmerã ñagõñujarã ĩna: —“Dios ĩ cõacacʉ, ĩ macʉ ñaja yʉ” ĩ yise sʉorine Diore rojose yigʉ yami. No yirã gãjerãre, “Rojose yigʉ ñaami” yironare macarẽmomenaja mani yuja —gãmerã yiyujarã ĩna.
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.