Lucas 1
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Teófilo, ¿ñaboati mʉ? Jesús ĩ bajire queti mʉre ucabosagʉ yaja yʉ. Jãjarã masa Jesús ĩ bajire quetire ucayuma ĩna.
1 Are Theophilus,
2 Jesús buerã, yʉare ĩna goticatore bajirone ucayuma.
2 Abisa hikikirum i sabuw iyab iti sawar matar matah yan hi’itin hio hinonowar i hikirum, naatu sabuw iyab iti tur isan hibow hibibinan i hio hinowar hikirum.
3 To bajiri, yʉ quẽne, ti queti jedirore quẽnaro buecõari, tire mʉre ucabosagʉ yaja yʉ.
3 Isan imih Theophilus o i gewas maiyow, ayu iti sawar himamatar isan kiruminamih anot, imih sawar no aneika anutitiy, sabuw ai babatiyih hai an abow gewas, naatu akubaitutur o isa iti a kikirum,
4 “Ti quetire quẽnaro masijeocõato” yigʉ, mʉre ucabosaja.
4 saise o boro inaso’ob sawar iti etei o hibi’obaiyi i turobe.
5 Judea sitana ʉjʉ, Herodes vãme cʉtigʉ ĩ ñarirodo ñañujarã Zacar'ias, ĩ manajo Isabel vãme cʉtigo rãca. Zacar'ias, Ab'ias ñamasir'i jãnami ñari, pai ñañuju ĩ. Ĩ manajo quẽne pai, Aarón ñamasir'i jãneño ñañuju so.
5 Judea wanawanan Herod bi’aiwob ana maramaim, firis wabin Zechariah i Abaijah ana kou’ay wanawanan ma firis ana bowabow bowabow, naatu aawan Elizabeth ana tufuw an i Aaron ana rara’ane na tufuw.
6 Dios ĩ ĩajama, quẽnarã ñañañujarã ĩna jʉarãjʉne. Ĩ rotirore bajirone yiyujarã ĩna. Masa quẽne, “Rojose yirã ñaama ĩna”, ĩnare yimasibesujarã.
6 Iti orot aawan hairi God matanamaim hai yawas i gewasin, God ana ofafar naatu ana tur etei hibosiyasiyar hibi’ufunun.
7 Rĩa mana rĩne bʉcʉrã ñacoasujarã ĩna. Bʉto rĩa cʉtirʉarũgũboayujarã, bajirãjʉma.
7 Baise hairi natunatuh en hima hin hiregah hibabine, anayabin Elizabeth i a’arin.
8 Cojorʉ̃mʉ Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ moañañuju Zacar'ias, ĩ yarã rãca. Ĩna yirũgũriarore bajiro yiyujarã: “Ñimʉjʉa ‘Dios ĩ ñarisõa’ vãme cʉti sõajʉ ĩ sãjaro ĩaĩarãsa mani” yirã, reacũĩañujarã, gʉ̃tarine. To yigajanocõari, “Zacar'ias ñaami, tisõajʉ sãjarocʉ” yimasicõari, ĩre sãjarotiyujarã ĩna. —Quẽnase sʉtisere bueaya mʉ —ĩre yiyujarã ĩna. To bajiri, tisõajʉ sãjaejacõari, bueyuju ĩ, Zacar'ias.
8 Veya ta Jerusalem Tafaror Bar gagamin wanawanan firis ana bowabow isan matan fufur tebowabow na’atube, Zechariah ibo ana veya na tit Tafaror Bar wanawanan ana bowabow isan run.
9 — ausente —
9 Firis hai binanakwaramaim eo na’atube, gem kakafiyin tafanamaim fi’ufiu afunin isan hibi’arow Zechariah wabin tit, basit na Regah ana Tafaror Bar wanawanan run.
10 Tire ĩ buetoyene, macajʉ́jʉ ñacõari, jãjarã masa Diore sẽniñañujarã ĩna.
10 Naatu Tafaror Bar wanawanan fi’ufiu Zechariah ea’afun ana veya’amaim, sabuw etei i bar ufunane hibat hiyoyoyoban.
11 To bajiri quẽnase sʉtise ĩ bueñarone, ĩ bueñaricasabo riojojacatʉajʉare ruyuarʉ̃gʉ̃ñuju ángel.
11 Regah ana tounamatar, gem kakafiyin tainin asukwafune fi’ufiu ea’afunimaim tit irerereb bat.
12 To ĩ bajirone ĩre ĩaʉcacoasuju Zacar'ias. To bajicõari, bʉto ĩre güiyuju.
12 Zechariah tounamatar tit batabat itin yan hamu iwa’an ana bir ra’at,
13 To ĩ bajirone, ado bajiro ĩre gotiyuju ángel: —Yʉre güibesa mʉ. Dios ĩre mʉ sẽnirũgũsere mʉre ajiami. To bajiri, ado bajiro mʉre yicõami: “Macʉ cʉtirʉocomo so, ĩ manajo. Juan ĩre vãme yato”, mʉre yimi Dios —ĩre yigotiyuju ángel.
13 baise tounamatar eo, “Zechariah men inabir! God a yoyoban nowar. O aaw Elizabeth boro yan namatar naatu nataub kek orot nayai o wabin John iniwab.
14 To yigajano, ado bajiro ĩre gotirũtuasuju, Zacar'iare, ĩ macʉ ñarocʉ ĩ bajirotire gotigʉ: —Mʉ macʉ ñarocʉre Juanre ĩre ĩacõari, “Yʉre quẽnaro rʉ̃cʉbʉoami”, yirʉcʉmi Dios. Ado bajiro bajirʉcʉmi mʉ macʉ: Ĩ jacore sãñagʉ̃jʉrene, Esp'iritu Santore cõarʉcʉmi Dios, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca tʉoĩacõari, Dios ĩ bojarore bajiro Juan ĩ yirũgũrotire yigʉ. Masa rojose ĩna tãmʉoborotire ĩnare yirẽtobosacõari, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ, Cristo ĩ ruyuaroto rĩjoro ruyuarʉcʉmi mʉ macʉ. Idire mecʉosere, to yicõari, vinore quẽne idibetirʉcʉmi. Ĩ sʉorine jãjarã Dios ĩ bojarore bajiro tuditʉoĩarʉarãma Israel ñamasir'i jãnerabatia. Diore gotirẽtobosamasir'i El'ias vãme cʉtimasir'ire bajiro masare güitʉoĩabecʉne gotimasiorʉcʉmi. Jacʉa ĩna rĩare “Tudimaiato ĩna” yigʉ, gotirʉcʉmi. Diore ajimena, “Tʉoĩavasoato ĩna” yigʉ, to yicõari, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõarocʉre Cristore yurã, quẽnase ĩna tʉoĩavasoarotire yigʉ, to bajiro yirʉcʉmi. To bajiro yirocʉ ĩ ñajare, ĩ ruyuaro bʉto variquẽnarʉcʉja mʉ. Jãjarã masa bʉto variquẽnarʉarãma, bʉcʉacʉ to bajiro ĩ gotisere ajicõari —Zacar'iare ĩre yigotiyuju ángel.
14 Nati kek orot natutufuw ana veya o ya wanawanan boro yasisir kawasa awan nakaratan, na’atube sabuw moumurih maiyow auman boro hiniyasisir,
15 — ausente —
15 anayabin Regah matanamaim i boro orot gagamin ta. Iti kek wine o harew fokarih men natom, naatu God Anunin Kakafiyin boro niwanasum auman nama’ama natufuw.
16 — ausente —
16 I boro Israel sabuw maumurih na’in nabow hinamatabir maiye Regah hai God isan.
17 — ausente —
17 Naatu God ana dinab orot Elijah ana fair baib na’atube boro nab Regah aunan ni’iyon nan, kek tamahinah bairi dogoroh nikitabir hinan hinita’imon maiye; sabuw baifanasairayah dogoroh nikitabir hinan mutufor ma ana not gewasin hinab, naatu Regah ana sabuw nabobunabuna’ih.”
18 To ĩ yirone, ado bajiro ĩre yicʉdiyuju Zacar'ias: —¿No bajiro mʉ yisere ĩacõari, “Riojo yami”, mʉre yimasirʉcʉada yʉ? Rĩa mana bajiaja yʉa. Jẽre bʉcʉo ñaamo yʉ manajo. Yʉ quẽne bʉcʉ ñaja yʉ —ĩre yiyuju, ángeljʉare.
18 Zechariah tounamatar iu, “Iti i boro mi’itube anitumatum? Anayabin ayu i ai regah, naatu aawau auman ibabine sawar.”
19 To bajiro ĩ yijare, ado bajiro ĩre gotiyuju ángel: —Diorãcagʉ ñaja yʉ, Gabriel vãme cʉtigʉ. “Quẽnase queti gotiaya” yigʉ, yʉre cõami.
19 Tounamatar iya’afut eo, “Ayu i Gabriel God nanamaim abatabat, imih ayu iyafaru o airit oisan tur gewasin abai ana o a tur ao’owen,
20 To bajiri mʉre yʉ gotirore bajiro bajirʉaroja. Adire yʉ gotisere quẽnaro ajiya mʉ: Yʉ gotisere “Bajibetoja” mʉ yitʉoĩajama, ñagõbecʉ ñacoarʉcʉja mʉ. Mʉ macʉ ĩ ruyuaro bero tudiñagõcoarʉcʉja mʉ, bajigʉjʉma —Zacar'iare ĩre yigotiyuju, ángel.
20 baise ayu au tur men itumitum, imih o boro mena nabit, inama nanan sawar mataramih ao ana veya’amaim namatar, abisa ao’omatan nan niturobe.”
21 To ĩna gãmerã yiñaro ũnone, macajʉ́jʉ Zacar'iare yucõa ñañujarã ĩna. Yubʉsaboana, “¿No yigʉ to cõro yoaro bajiati?”, yitʉoĩañujarã ĩna.
21 Nati ana maramaim sabuw ufunane hima’am hai kasiy ra’at, Zechariah manin maiyow Tafaror Bar wanawanan ma’am isan.
22 To ĩna yiñarone, budicoayuju ĩ yuja. Ĩna tʉjʉre budiejacõari ĩnare gotimasibesuju, ñagõmasibecʉ ñari. To ĩ bajisere ĩacõari, “Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ Dios ĩ ruyuaĩosere ĩar'i ñari, bajiami”, yimasicõañujarã ĩna. Ĩnare gotimasibeticõa tʉjasuju ĩ. To bajiro bajigʉ ñari, ĩ ãmorine ĩ bajirere ĩnare gotiyuju.
22 Naatu Zechariah Tafaror Barene titit ana mar, tur oisan menan bit, sabuw nati’imaim hi’itin hiso’ob ina’inan ta isan matar, naatu tur o isan menan bit umanamaim imanuman bairi hio.
23 Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ĩ moarũgũrere moagajanocõari, ĩ ya vijʉ tudicoasuju ĩ yuja.
23 Zechariah ana bowabow Tafaror Bar wanawanan sasawar ufunamaim matabir maiye na ana bar tit.
24 To ĩ baji tudiejato bero, gʉda ñacoasuju so, ĩ manajo, Isabel vãme cʉtigo. To bajiri cojomocãrãcʉ muijua cõro vi budibeco bajiñañuju so.
24 Nati ufunamaim a wan Elizabeth yan matar, sumar etei umatroun na’atube baremaim nutanub ma.
25 To bajiñagõne, ado bajiro yitʉoĩañuju so: “Rĩa manicoadicajʉ yʉ. To bajiri bʉto bojonerũgũcajʉ yʉ. Yucʉrema Dios yʉre ĩamaicõari, quẽnaro ĩ yijare, gʉda ñaja yʉ yuja”, yitʉoĩa variquẽnarũgũñuju so.
25 Elizabeth eo, “Regah bounabo ibaisu au biya’ohow, orot babin matahimaim etei’imak bosair.”
26 Isabel vãme cʉtigo cojomo cõro, coja jẽnituarirãcʉ muijua, gʉda so ñatʉsato, quẽna gaje queti ĩre gotirotiyuju Dios, ángel Gabriel vãme cʉtigʉre. Galilea sita, Nazaret vãme cʉti macajʉ ĩre cõañuju Dios.
26 Elizabeth ana sumar umatroun ta’imon ana maramaim God ana tounamatar Gabriel iyafar in Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Nazareth imaim tit.
27 Tojʉ ñañuju so, Jesús jaco ñaroco, Mar'ia vãme cʉtigo. Mamo, ʉ̃mʉa rãca ñabeco ñañuju so. Ʉjʉ David ñamasir'i jãnami, José vãme cʉtigʉ manajoroco ñañuju so.
27 Nati’imaim babitai ta biyan numin Joseph, aiwob orot David ana agir ta i ana rum hiomatan ma’ama biyan tit, babitai wabin Mary.
28 To bajiri Gabriel, so tʉ ejacõari, ado bajiro sore yiyuju: —¿Ñaboati mʉ? Gãjerã rõmia rẽtoro quẽnaro mʉre yigʉ ñari, quẽnaro mʉre codeami Dios —Mar'iare yigotiyuju ĩ.
28 Tounamatar na babitai biyan tit eo, “Tufuw isa nama! Regah o isa i yan ebaib kwanekwan, naatu baigegewasin o ebit.”
29 To ĩ yirone, tire ajicõari, bʉto tʉoĩarejaiyuju so: “¿No yigʉ to bajise yʉre yati ĩ?”, yitʉoĩarejaiyuju so.
29 Mary iti tur nonowar ana veya biyababan na’atube bai naatu ana kasiy ra’at iti merarayow ana’an isan.
30 To bajise so yitʉoĩarone ado bajise sore gotiyuju ĩ, Gabriel: —Yʉ gotisere tʉoĩarejaibesa mʉ. Bʉto mʉre maiami Dios.
30 Baise tounamatar eo “Mary, men inabirumih, anayabin God o isa ebiyasisir gagamin maiyow.
31 Yʉ gotisere quẽnaro ajiya. Gʉda ñarʉocoja mʉ. To bajicõari, macʉ cʉtirʉocoja mʉ. Macʉ cʉticõari, Jesús ĩre vãme yirʉocoja mʉ.
31 O boro ya namatar inatoub kek orot inayai, naatu wabin Jesu iniwab.
32 Masigʉ̃ ñarʉcʉmi mʉ macʉ. Mʉ macʉre, “Yʉ macʉ ñaami”, ĩre yirʉcʉmi Dios. Ĩ ñicʉ, David vãme cʉticacʉ, “Israel ñacacʉ jãnerabatia ʉjʉ ñaña mʉ” yigʉ, ʉjʉ ĩre cũcami Dios. Ĩre ĩ cũcatore bajirone mʉ macʉre quẽne ʉjʉ ĩre cũrʉcʉmi ĩ.
32 I boro orot gagamin naatu God auyomtoro’ot Natun narouw nao, naatu Regah God boro aiwob nitin, marasika ana’agir David bitin na’atube.
33 To bajiri Israel vãme cʉticacʉ jãnerabatiare rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi mʉ macʉ. Ĩ rotise jedibetirʉaroja ti —Mar'iare sore yigotiyuju ĩ ángel.
33 Naatu Jacob ana rara’ane i boro ni’aiwob wanatowan, naatu ana aiwob i boro nama wanatowan, wanatowan ana yomanin en.”
34 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre sẽniĩañuju so: —Ʉ̃mʉa rãca yʉ ñabetiboajaquẽne, ¿no bajiro yʉre bajiroti ti? —ĩre yisẽniĩañuju so.
34 Mary tounamatar isan eo, “Ayu i biyau numin. Iti i boro mi’itube namatar?”
35 To so yisẽniĩarone, ado bajise sore yigotiyuju ĩ: —Dios ĩ rotise rãca gʉda ñarʉocoja mʉ. Esp'iritu Santore mʉ tʉjʉ ĩre cõarʉcʉmi. To bajiri mʉre ejacõari, mʉre macʉ yirʉcʉmi ĩ. To bajiro mʉre ĩ yijare, mʉ macʉ ñarocʉre, “Quẽnagʉ̃, quẽnaro yigʉ, Dios macʉ ñaami”, ĩre yimasirʉarãma masa.
35 Tounamatar iya’afut eo, “Anun kakafiyin boro niwani, naatu God ana fair boro natarsumi, imih iti kek Kakafiyin natutufuw i boro God Natun hinarouw hinao.
36 Mʉ yo Isabel vãme cʉtigo quẽne bʉcʉo ñaboarine, macʉ sãñagõ ñaamo so. Cojomo cõro coja jẽnituarirãcʉ muijua jẽre gʉda ñatʉsajamo so, rĩa magõ ĩna yiboacacone.
36 Naatu o tura Elizabeth sabuw a’arin hirouw hio baise boun babine tafan yan matar ana sumar umatroun ta’imon sawar.
37 Dios quẽnaro sore ĩ yijare, bajiamo so. Disejʉane Diorema josase maja. Ĩ yimasise rĩne ñacõaja. To bajiri bajiamo. Mʉ quẽne, to bajirone bajirʉocoja mʉ —Mar'iare yigotiyuju ĩ.
37 Anayabin God isan sawar etei’imak i men ta fokarinamih.”
38 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro yiyuju so: —Dios ĩ rotirore bajirone yirʉocoja yʉ. To mʉ yirore bajirone yʉre yato Dios —yiyuju so, Mar'ia, ángeljʉare. To so yiro bero, vacoasuju ĩ, ángel Gabriel vãme cʉtigʉ.
38 Mary eo, “Ayu i Regah ana akir wairafin, abis isou kuo na’atube namatar.” Naatu tounamatar Mary itumar tit.
39 Tijʉ bero, gajeyeũni quẽnosãjeo, guaro vacoasuju so, Judea sita bʉto buri jairojʉ, Isabelre ĩagoaco.
39 Nati ana veya’amaim, Mary matan kabiy bobuna ra’iy yen in Judah wanawananamaim oyaw na’atune bar merar gagamin ta imaim tit,
40 Tojʉ ejacõari, Zacar'ias ya vijʉ sãjaejacõari, ĩ manajore sẽniĩañuju so.
40 Zechariah ana bar wanawanan run Elizabeth ana merar yi. Mary Elizabeth ana merar eyiy|alt="Mary greeting Elizabeth" src="CN01609b.tif" size="col" loc="Luk 1.40" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.40"
41 To so yiro ajicõari, so gʉdajoa sãñagʉ̃ sũca yuguiyuju ĩ.
41 Elizabeth Mary ana merarayow nonowar ana maramaim, yan wanawanan kek inu’in ia’ayob, nati’imaim Anun Kakafiyin Elizabeth iwan
42 To ĩ yirone, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca tʉoĩacõari, ado bajiro Mar'iare gotiyuju Isabel: —Yʉ ʉjʉ jaco ñaroco ejaja mʉ. Bʉto quẽnaro mʉre yiyumi Dios. Mʉ macʉ ñarocʉre quẽne, bʉto quẽnaro ĩre yirʉcʉmi. Ñamasugõ me yʉ ñaboajaquẽne, yʉre ĩagõ ejaja mʉ.
42 fanan aumetawat eo, “God ana baigegewasin o ebit baibin etei tafahimaim, naatu ya wanawanan a ub auman God ebigegewasin!
43 — ausente —
43 Aisim sawar gagamin na’in iti na’atube isou matar, au Regah hinah na ebinanawanu?
44 Yʉre mʉ sẽniĩarone, yʉ gʉdajoa sãñagʉ̃ sũca variquẽnagʉ̃, yuguiami.
44 O a merarayow anonowar ana mar, kek yau wanawanan inu’in yasisir auman ia’ayob.
45 “Dios ĩ goticõariarore bajiro bajirʉocoja yʉ” yitʉoĩagõ ñari, variquẽnaja mʉ quẽne —Mar'iare yiyuju Isabel.
45 O a baitumatumamaim baigegewasin ibai, God eo’omatani boro nan turobe namatar!”
46 To bajiro so yirone, variquẽnagõ ñari ado bajiro yiyuju Mar'ia:
46 Mary eo,
47 — ausente —
47 Naatu yau wanawanan yasisir awan karatan,
48 — ausente —
48 Anayabin i ana akir wairafin wabin men gagamin baise nuh, imih boun ebubusuruf sabuw etei boro ayu baigegewasinayan hinarouw hinao.
49 — ausente —
49 Anayabin sawar gagamih God Fairin ayu isou sinaf.
50 — ausente —
50 I ana kabeber i aunan etuwatuw, sabuw hitufuw tema’am,
51 — ausente —
51 God umanamaim sawar fairih sinaf,
52 — ausente —
52 Aiwob fairih hai ura ma’ama’amaim bow yara’iyih,
53 — ausente —
53 Sabuw aa himomorob, sawar gewasihimaim ituwih,
54 — ausente —
54 Ana omatanen ata a’agir eo’omatanih i kaif,
55 — ausente —
55 Abraham nuh kakabibir na’atube,
56 Idiarã muijua sore baba cʉtiñaboa, so ya vijʉ tudicoasuju Mar'ia.
56 Mary sumar etei tounu na’atube Elizabeth hairi hima, imaibo matabir maiye na ana bar tit.
57 Mar'ia so tudiato bero, macʉ cʉtiyuju so, Isabel.
57 Elizabeth ana toub isan veya na tit, naatu toub ana kek orot yai.
58 So macʉ cʉtisere ajicõari, “Quẽnaro sore ejarẽmogʉ̃ yiyumi Dios”, yitʉoĩañujarã ĩna, so yarã, so tʉana quẽne. To bajiro yitʉoĩarã ñari, sore variquẽna ejayujarã ĩna.
58 Tain tuwan naatu ana ofonah, God ana baigegewasin gagamin na’in Elizabeth bitin ana tur hinowar hina ana merar hiyi bairi hiyasisir.
59 Ĩ ruyuariaro bero, cojomo cõro, idia jẽnituarirʉ̃mʉri ĩ cʉotʉsato, ĩ tʉjʉre ejayujarã masa, ĩna yirũgũriarore bajiro sũcare circuncisión yirã ejarã. To yicõari, —Ĩ jacʉ vãmene ĩre vãme yito mani —yiboayujarã ĩna.
59 Naatu fur ta’imon ufunamaim, kek ana’ar mo’on afuwin wabin baiwabin isan tain tuwan etei hina. Tain tuwan hikokok kek wabin i boro Zechariah, tamah wabinamaim hitiwabimih hio,
60 To ĩna yiboajaquẽne, jacojʉama, —Bajibeaja. Juan vãme cʉtiami —ĩnare yicõañuju so.
60 baise hinah eo, “En! Kek wabin i boro John taniwab.”
61 To so yiro ajicõari, —Mʉ ya jũnana ti vãmere vãme cʉtibeticoayuma —sore yiyujarã ĩnajʉama.
61 Sabuw hio, “O taituwa wabih men ta nati na’atube ema’ama boro kek wabin nati taniwab.”
62 To yicõari, Zacar'iare, ĩna ãmorine ado bajise ĩre sẽniĩañujarã: —Mʉ macʉre, ¿No bajise ĩre vãme yirʉati mʉ? —ĩre yisẽniĩañujarã ĩna.
62 Basit umahimaim kek tamah isan himan wabin menatan kokok baiwabin isan hibatiy.
63 To ĩna yijare, ñagõbecʉ ñari, ucariajãi sẽniñuju Zacar'ias. Tijãire ãmicõari, “Juan vãme cʉtiami, yʉ macʉ”, ĩnare yiuca ĩoñuju ĩ. Ti ũnire ĩabetirũgũriarã ñari, no yimasibesujarã ĩna yuja.
63 Zechariah eo fef hibai hina hitin imaim kirum eo, “Kek wabin i John.” Sabuw etei hifofofor men kafaita.
64 Tirĩmarone, tudiñagõcoasuju Zacar'ias quẽna. To bajicõari, “Quẽnamasucõaja”, Diore yivariquẽnañuju.
64 Nati ana veya’amaim Zechariah menan bit ma’am menan kerer busuruf tur eo, God bora’ara’ah.
65 Ti quetire ajicõari, bʉto güiyujarã ĩna tʉana ñajediro, ti ũnire ajibetirũgũriarã ñari. Judea sitana burori cʉtoana jediro ti quetire gãmerã gotibatoyujarã ĩna.
65 Taintuwan etei awah hae’e hai baifofofor ra’at, baise abisa himamatar ana tur tasasar tit tafaram Judea wanawanan sabuw etei hinowar.
66 Ĩna gotibatosere ajicõari, Zacar'ias macʉre Dios ĩ ejarẽmose ñajare, “¿Bʉcʉacʉ, no bajiro yigʉ ñariquĩda?”, yitʉoĩañujarã.
66 Sabuw etei iti sawar matar ana tur hinonowar isan hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti kek narara’at ana itinin i boro mi’itube?” Anayabin Regah uman i iti kek biyanamaim ma’am.
67 Cojorʉ̃mʉ Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca Diore gotirẽtobosagʉ, ado bajiro basayuju Zacar'ias:
67 John tamah Zechariah Anun Kakafiyin targabuw, God ana ewamaim tabor eo.
68 — ausente —
68 “Regah tanabora’ara’ah, Israel sabuw hai God, anayabin i ana sabuw baiyawasih isan natit,
69 — ausente —
69 Baiyawasenayan fairin anababatun David ana rara’ane enan,
70 — ausente —
70 marasika ana dinab wanawanahimaim eo’omatanih na’atube.
71 — ausente —
71 boun it boro ata kamabiy sabuw umahine, naatu sabuw fairih tibifa’ifa’it umahine niyawasit.
72 — ausente —
72 Ana obaibasit kakafiyin bimatar imaim nuh ata a’agir kabeber itih,
73 — ausente —
73 naatu iti obaibasit i marasika God ata agir Abraham eomatan,
74 — ausente —
74 imih boun it ata kamabiy sabuw umahine baiyawasit isan natit ebiyawasit, naatu fair ebitit God isan men erebir auman tanabow,
75 — ausente —
75 God matanamaim tanakakaf naatu tanayasairit ata ef mutufurinamaim tanakwafir wanatowan, wanatowan.
76 To yigajanocõari, “Ado bajiro yirocʉ ñaja mʉ”, ĩ macʉre yibasavariquẽnañuju Zacar'ias:
76 Naatu o ayu natu, o boro God auyomtoro’ot ana dinabumih inamatar, Regah aunan ini’iyon inan ana ef inayabuna,
77 — ausente —
77 ana sabuw yawas isan inakubuna hai tur ina’owen bowabow kakafih hinihamiyen God hai kakafih nanotawiyen yawas hinab.
78 — ausente —
78 Anayabin ata God, i ana manaw kabeber wairafin, i wanawananamaim marakaw marane boro nakusisiar nare,
79 — ausente —
79 sabuw iyab guguminamaim tema’am naatu murumurubih hai youninamaim tema’am tafatamaim namarakaw, at narumutufur nanawiyit tanatit tufuw ana efamaim tanaremor.”
80 Yucʉ́ manojʉ bʉcʉayuju Juan vãme cʉtigʉ. Bʉcʉarũtuacʉne, Dios ĩ bojarore bajiro quẽnaro yigʉ ñarũtuasuju ĩ. Masare ĩ gotimasiorotirʉ̃mʉ ti ejaroto rĩjoro, yucʉ́ manojʉre ñarũgũñuju.
80 Kek biyan naatu ayubin hairi ana fofonin ra’at yen orot matar, naatu run in arar yan imaim ma ana fair bai, imaibo tit ana bowabow Israel sabuw etei nahimaim busuruf bow.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.