Lucas 19
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 To bajiri, Jericó vãme cʉti macare rẽtoacʉ bajiboayuju Jesús.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 To ĩ bajivatore, sĩgʉ̃ ti macagʉ ñañuju, Zaqueo vãme cʉtigʉ. Ĩ ñañuju gãjoa sẽnibosarimasa ʉjʉ. Gajeyeũni jaigʉ ñañuju.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 To bajiri, Jesús ĩ rẽtoato bʉto ĩarʉaboayuju. Ĩre ĩarã jãjarã ĩna ñajare, ĩre ĩabʉjabesuju ĩ, yegʉaca ñari.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 To bajiri, Jesús ĩ varoti maa tʉjʉ ĩ rĩjoro ũma va, yucʉ́jʉ mʉjasuju, Jesúre ĩre ĩarʉ.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Ĩ jesaro ẽñeroca ejayuju Jesús. To bajicõari, ĩre ĩamʉoñuju, Zaqueore. Ĩre ĩamʉogʉ̃ne, —Zaqueo, guaro rujiaya mʉ. Yucʉ mʉ ya vijʉ tujarʉcʉja yʉ —ĩre yiyuju Jesús.
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 To bajiro ĩre ĩ yirone, guaro rujiacõari, variquẽnagʉ̃ne, Jesúre ĩre ũmato vasuju Zaqueo, ĩ ya vijʉ.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 To bajiri Zaqueo ya vijʉ Jesús ĩ ñasere ĩacõari, ado bajiro gãmerã yiyujarã masa: —Rojogʉ tʉre ñagʉ̃ bajiami —yiyujarã ĩna.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Ĩ ya vijʉ ñacõari, ado bajiro Jesúre gotiyuju Zaqueo: —Yʉ cʉose, gajeyeũnire, maioro bajirãre gʉdareco ĩnare ĩsirʉcʉja yʉ. Gãjerãre ĩnare yitocõari, ĩna ye ñaboasere ẽmacajʉ yʉ. To bajiri ĩnare yʉ ẽmacati rẽtoro ĩnare ĩsirʉcʉja yʉ. Babarirãcaji ĩnare yʉ ẽmacati rẽtobʉsaro ĩnare ĩsirʉcʉja —Jesúre ĩre yiyuju ĩ.
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 To bajiro ĩre ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre gotiyuju Jesús: —Quẽnaro yaja mʉ. Abraham Diore ĩ ajitirʉ̃nʉmasiriarore bajiro Diore ajitirʉ̃nʉaja mʉ. To bajiro yigʉ mʉ ñajare, mʉre, to yicõari, mʉ ya vianare quẽne, rojose mʉa yisere mʉare masiriocõaja yʉ. To yicõari, rojose mʉa tãmʉoborotire mʉare yirẽtobosarʉcʉja yʉ. Yayirãre bajiro bajirãre, rojose tãmʉoboronare, ĩnare yirẽtobosagʉ vadicajʉ yʉ, Dios ĩ roticõacacʉ —ĩre yigotiyuju Jesús.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 — ausente —
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 To bajiro ĩre ĩ yigotisere ajicõari, ado bajiro tʉoĩaboayujarã masa: “Jerusalénjʉ ĩ ejaroti mojoroaca ti rʉyajare, yucʉacane Israel vãme cʉti sitare manire rotisʉorʉcʉmi Jesús, Dios ĩ roticõar'i, romano masare bucõari”, yitʉoĩaboayujarã ĩna. To bajiro ĩna yitʉoĩasere ĩamasicõari, gotimasiore quetire ado bajiro ĩnare gotiyuju Jesús:
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 —Sĩgʉ̃ ñagʉ̃mi gaje sitajʉ varocʉ, ʉjʉ ñamasugʉ̃ ĩ ñarojʉ, ʉjʉ ĩ ñarotire sẽnigʉ̃, “Yʉ ya macanare rotigʉsa” yigʉ. Ĩ varoto rĩjoro, ĩre moabosarimasare jʉaãmocãrãcʉre jirẽogʉ̃mi. Ĩnare jirẽocõari, ĩ ye gãjoare ĩnare bategʉmi. “Yʉ manitoyejʉ adi gãjoa rãca vaja yicõari, mʉa vaja yisere gãjerãre ĩsirã, jaibʉsaro vaja sẽnima, ‘Jaibʉsaro gãjoa bʉjarãsa’ yirã”. To yigajano, vacoacʉmi.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 — ausente —
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 To bajiro ĩ bajiboajaquẽne, ĩ ya macana ʉjʉ ĩ ñasere bojamenama ĩna. “Yʉa ʉjʉ ĩ ñasere bojabeaja” yirã, ĩna rãcanare gotiroticõarãma, ʉjʉ ñamasugʉ̃re.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 To bajiro ĩnare ĩna yicõaboajaquẽne, ĩna ʉjʉ ĩre cũgʉ̃mi ʉjʉ ñamasugʉ̃. To bajiro ĩ yir'i ñari, ĩ ya macanare ĩnare rotigʉ tudiejagʉmi. Tudiejacõari, ĩ gãjoa ĩsiriarãre ĩnare jicõagʉ̃mi, “Tire quẽnaro yimasiboayujari ĩna” yigʉ.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Ĩ moarimasʉ ejasʉogʉ, ado bajiro ĩre yigʉmi: “Gãjoa yʉre mʉ ĩsicati rãca mʉre bʉjarẽmobosabʉ yʉ, jʉaãmocãrãcaji yʉre mʉ ĩsicati rẽtobʉsaro”, ĩre yigʉmi, ĩ ʉjʉre.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 To bajiro ĩ yijare, “Yʉre quẽnaro moabosayuja mʉ. Yʉ yicatore bajiro yʉre cʉdiyuja mʉ. Mojoroaca mʉre yʉ ĩsicati rãca yʉ yicatore bajiro yigʉ mʉ ñajare, ñamasuse moare mʉre moarotiaja yʉ. Jʉaãmocãrãca macarianare rotirʉcʉja mʉ”, ĩre yigʉmi ĩ ʉjʉ.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Ĩ bero gãji ejagʉmi: “Gãjoa yʉre mʉ ĩsicati rãca mʉre bʉjarẽmobosabʉ yʉ, cojomocãrãcaji yʉre mʉ ĩsicati rẽtobʉsaro”, ĩre yigʉmi, ĩ ʉjʉre.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 To bajiro ĩ yijare, “Cojomocãrãca macarianare rotirʉcʉja mʉma”, ĩre yigʉmi ĩ ʉjʉ.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Ĩ bero, ĩ ʉjʉre ĩogʉ̃ ejagʉmi gãji: “Adine ñaja mʉ gãjoa, yʉre mʉ ĩsicati. Sudigaserone gũmacõari, cũcajʉ yʉ, ‘Bʉto roticõari ĩ bojarore bajiro yirere bojagʉ ñacami’ mʉre yigüigʉ ñari”, ĩre yigʉmi.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 — ausente —
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 To bajiro ĩ yijare, ado bajiro ĩre cʉdigʉmi ĩ ʉjʉ: “To bajiro yʉre yitʉoĩagʉ̃ ñaboarine, yʉre quẽnaro moabosabetir'i mʉ ñajare, rojose mʉre yirʉcʉja yʉ.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Gãjoa mʉre yʉ ĩsicati rãca vaja yicõari, mʉ vaja yisere gãjerãre ĩsicõari, jaibʉsaro vaja sẽnibetiboarine, gãjoa cũriavijʉa mʉ cũjama, jaibʉsaro yʉre bʉjarẽmobosaboriaja mʉ”, ĩre yitud'igʉmi ĩ ʉjʉ.
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 To bajiro yigotigajano, ĩ tʉ rʉ̃gõrãre ĩacõari, ado bajiro ĩnare rotigʉmi: “Ãnire gãjoa yʉ ĩsiboacatire ẽmaña. Tire ẽmacõari, jʉaãmocãrãcaji ĩre yʉ ĩsicati rẽtobʉsaro bʉjarẽmocõari cʉogʉjʉare ĩre ĩsiña”, ĩnare yigʉmi ĩna ʉjʉ. To bajiro ĩ yirotiboajaquẽne, “Jẽre jairo cʉoami ĩma”, ĩre yicõarãma, ĩna ʉjʉre.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 — ausente —
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 To bajiro ĩre ĩna yisere ajicõari, ado bajiro gotigʉmi ĩna ʉjʉ: “No bojagʉ ĩre yʉ ĩsise rãca yʉ bojarore bajiro yigʉ, quẽnase bʉjarʉcʉmi. No bojagʉ ĩre yʉ ĩsise rãca yʉ bojarore bajiro yibecʉrema, ĩre yʉ ĩsiboacatire ĩre ẽmarʉcʉja yʉ, ‘Yʉ bojarore bajiro yimasibeami’ yigʉ.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Ʉjʉ yʉ ñasere bojamenarema, yʉ rĩjorojʉa jiejocõari, ĩnare sĩareacõaña mʉa”, yigʉmi ĩna ʉjʉ —ĩnare yigotiyuju Jesús.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 To bajiro yigotigajanocõari, varũtu vasuju Jesús, Jerusalén ñaejari maajʉre.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Varũtuacõari, ejayuju, Betfagé, Betania vãme cʉti macari tʉjʉre. Ti macari tʉjʉre, Olivo vãme cʉti buro ñañuju ti. Ti burojʉ ejagʉagʉne, jʉarã ĩ buerãre ado bajiro ĩnare gotiyuju ĩ: —Mani varoto riojo ñarimacare vasa maji. Tojʉ ejacõari, burro macʉ ĩna siaturʉ̃gõr'ire bʉjarʉarãja mʉa, jesaĩañamagʉ̃re. Ĩre õjacõari, yʉre ãmiadibosaba.
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 — ausente —
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Ti macagʉ sĩgʉ̃, mʉa õjaro ĩacõari, “¿No yirã ĩre õjati?” mʉare ĩ yisẽniĩajama, “Mani ʉjʉ ĩre bojami”, ĩre yicʉdiba —ĩnare yiyuju Jesús.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 To ĩ yisere ajicõari, vasujarã ĩna. To ejacõari, Jesús ĩ gotiriarore bajirone burro macʉre ĩabʉjayujarã ĩna.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Ĩre ĩna õjarone, —¿No yirã ĩre õjati mʉa? —yiyujarã ĩna, burro ʉjarã.
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 To bajiro ĩna yirone, —Mani ʉjʉ bojaami —ĩnare yicʉdiyujarã ĩna.
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 To bajiro ĩnare yigajanocõari, burro macʉre ãmivasujarã, Jesús tʉjʉ. To yicõari, ĩna ye sudi joeayere vejecõari, burro macʉ joere jeoyujarã. To yigajanocõari, Jesúre ĩre vajejarotiyujarã ĩna.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 To bajiri burro joere jesamaja vasuju Jesús, Olivo vãme cʉti buro majacʉ. To ĩ jesamaja vatone, ĩna ye sudi joeayere vejecõari, ĩ varotijʉre cũ rĩjoro cʉtiyujarã. “Yʉa ʉjʉ ñaja mʉ” yirã, to bajiro yiyujarã, Jesúre rʉ̃cʉbʉorã.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 To bajiro ĩna yi vati maajʉre jesamaja, joe jeacõari, Jerusalénjʉ ĩ rojaroto rĩjorore, “Quẽnaro yaja”, Diore yiavasã variquẽnañujarã ĩna, jãjarã. Dios ĩ masise rãca ĩaĩañamani Jesús ĩ yiĩorere tʉoĩacõari, ado bajiro yiavasã variquẽnañujarã:
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 —“Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõar'i, ñaami. ¡Diore rotibosagʉ quẽnaro ĩ yigʉ ñaami! Manire ĩavariquẽnagʉ̃mi Dios. Quẽnagʉ̃ masune ñaami —yiavasã variquẽnañujarã ĩna.
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 To bajiro ĩna yiavasã ñarone, sĩgʉ̃ri ñañujarã fariseo masa quẽne. To bajiri Jesúre rʉ̃cʉbʉorã ĩna yiavasãsere ajicõari, ado bajiro Jesúre yiboayujarã ĩna: —Mʉ buerãre avasãrotibeticõaña mʉ —ĩre yiboayujarã ĩna.
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 To bajiro ĩre ĩna yiboajaquẽne, ado bajiro ĩnare cʉdiyuju Jesús: —To bajiro ĩna yiavasãbetijama, adiari gʉ̃tarijʉare avasãroticõarʉcʉmi Dios —ĩnare yicʉdiyuju Jesús.
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 To yi va, Jerusalén maca tʉaca ejagʉne, ti macare ĩagʉ̃ne, otiyuju Jesús.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Ado bajiro yiotiyuju: —Yucʉne Jerusalén macana, variquẽnarere ĩnare Dios ĩ cõarʉaboasere, ĩna masune ajitirʉ̃nʉ sʉyamasibeama. To bajiri quẽnaro ñavariquẽnamasibetirʉarãma.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Masa rojose ĩna tãmʉosere yʉ sʉorine Dios ĩnare ĩ yirẽtobosasere masimena ñari, bʉto rojose tãmʉorʉarãma ĩna. Ĩnare quẽarʉarã vadirʉarãma gãjerã. Adi macajʉre vadicõari, ĩnare gãnibiaquearʉarãma, “Rudiroma” yirã. Gãnibiaqueacõari, quẽnaro sĩajeocõarʉarãma, ĩnare. Virire quẽne, gajeyeũnire quẽne jediro reajeocõarʉarãma ĩna. To bajiro ĩna yireacõaro bero, adi maca ñaboariaro, rujatũcuro ñarʉaroja ti —yiotiyuju Jesús, Jerusalén macare ĩagʉ̃ne.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 — ausente —
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 To bajiro yigajano, varũtu vaejacoasuju ĩ, Jerusalénjʉ. To ejacõari, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ sãjañuju ĩ. Sãjaejacõari, ti vijʉ ĩsiñarãre ãgõbucõañuju ĩ. Ĩnare ãgõbucõagʉ̃ne, ado bajiro ĩnare gotiyuju: —Dios ĩ rotimasire masa ĩna ucamasire ado bajiro gotiaja: “Yʉ ya vima, yʉre sẽnirʉ̃cʉbʉorã rẽjariavi ñarʉaroja”, yigotiaja, adi vire. To bajiro ĩ yimasire ti ñaboajaquẽne, mʉa sʉorine juarudirimasa ñarivire bajiro bajiaja ti —ĩnare yigotiyuju Jesús.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 — ausente —
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 To bajiro ĩnare ĩ yiãgõburiaro bero, tocãrãcarʉ̃mʉri ti vine masare buerũgũñuju Jesús. To ĩ yisere, paia ʉjarã, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne, masa ʉjarã quẽne, “¿No bajiro ĩre sĩarãti mani?”, yitʉoĩarũgũñujarã ĩna.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 No bajiro yimasibesujarã ĩna, bajirãjʉma, masa ñajediro bʉto ĩre ĩna ajitirʉ̃nʉ sʉyajare.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.