Lucas 15

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesúre ajirã ĩ tʉjʉ ejarũgũñujarã. Ĩna ñañujarã rojose yirã, ʉjʉre gãjoa sẽnibosarimasa, to yicõari, gãjerã quẽne.
1 Ana veya ta kabay o’onayah naatu sabuw kakafih Jesu ana tur nowaramih hiru’ay.
2 To bajiri fariseo masa, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne ñañujarã. Ado bajiro Jesúre gõjañujarã ĩna: —Rojose yirãre maiami. Ĩna rãca barũgũami —ĩre yigõjacodeyujarã ĩna.
2 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah yah so’ar higam hio, “Iti orot sabuw kakafih hai merar yi buwih bairi hima hi’aa tetomatom kwa’itih.”
3 To bajiro ĩna yijare, gotimasiore queti ado bajiro ĩnare gotimasioñuju Jesús:
3 Basit Jesu oroubonamaim iuwih eo,
4 —Sĩgʉ̃ ñagʉ̃mi cien ovejare codegʉ. Cojorʉ̃mʉ sĩgʉ̃ oveja yayicoacʉmi. To bajiri ĩnare coderimasʉ, rʉyarãre, noventa y nueve ñarãre ta vesejʉ ĩnare cũcõari, yayir'ire macagʉ̃ vacoacʉmi ĩ, “Bʉjacõarijʉ tʉjarʉcʉja” yigʉ.
4 “O ta a bobaituw sheep etei 100 hitama’am, naatu ta’imon takakasiy boro mi’itube itasinaf? A bobaituw 99 boro raiyarayar yan dihamiyih hitama, naatu a sheep kakasiy boro itanunuwih itatita’uribo nuhi tafot.
5 Yayir'ire bʉjacõari, bʉto variquẽnagʉ̃ne, ĩre gaja tudicoacʉmi, ĩ ya vijʉ.
5 Naatu itabaib ana veya boro itiyasisir gagamin maiyow, ita’abar itan.
6 Ĩ ya vi ejacõari, ĩ babarãre, ĩ tʉanare quẽne, rẽjarotigʉmi. “Oveja yayir'ire bʉjabʉ yʉ. Mʉa quẽne yʉre variquẽna ejarẽmoña”, ĩnare yivariquẽnagʉ̃mi.
6 A bar taituwa, a ofonah etei ita’af ayuwih hai tur ita’owen, ‘Kwana bairit taniyasisir, anayabin ayu au sheep kakasiy i abaika.’
7 Tire bajiro bajiroja õ vecajʉ Dios ĩ ñarojʉ. Oveja yayir'ire bʉjacõari, ĩ variquẽnariarore bajiro variquẽnarãma ángel mesa, Diore moabosarã, sĩgʉ̃ masʉ, rojose ĩ yisere yitʉjacõari, Dios ĩ bojasejʉare ĩ yijama. Socarãne gãjerãma, “Quẽnarã ñaja yʉa” yitʉoĩarãrema variquẽnamenama ángel mesa —ĩnare yigotimasioñuju Jesús.
7 A tur ao’owen, ef i nati na’atube, orot ta’imon bowabow kakafinane dogor baikitabir ebaib isan maramaim i tibiyasisir gagamin maiyow, men sabuw 99 gewas hirouw kakafih auman tema’am na’atube’emih.
8 To yicõari, gaje queti gotirẽmoñuju Jesús quẽna: —Rõmio, jʉaãmocãrãcatiiri, gãjoatiiri cʉogo ñagõmo. Cojotii ti yayiro ĩacõari, sĩabusuoriare so ya vire sĩabusuogomo so. To yicõari, quẽnaro tumacagõmo, “Titiire bʉjacõarijʉ tʉjarʉocoja” yigo.
8 Itinin tabo iti na’atube, babin ana kabay ten kina ana fofonin yai inu’in one kina kasiy, naatu babin notanot men karam misir ramef ito’ab bar wanawanan yahib, huhun etei nuwet inan ana kabay tita’ur.
9 Titiire bʉjacõari, bʉto variquẽnagõne, so babarãre, so tʉanare quẽne rẽjarotigomo. “Gãjoatiire yayiritiire bʉjabʉ yʉ. Mʉa quẽne yʉre variquẽnaejarẽmoña”, ĩnare yivariquẽnagõmo.
9 Naatu ana kabay baib ana veya ana ofonah naatu tain tuwan etei e’af ayuwih eo, ‘Kwanan bairit taniyasisir, anayabin au kabay kakasiy i abaika.’
10 Tire bajiro bajiroja õ vecajʉ Dios ĩ ñarojʉ. Gãjoatiire bʉjacõari, so variquẽnariarore bajiro variquẽnarãma ángel mesa, Diore moabosarã, sĩgʉ̃ masʉ, rojose ĩ yisere yitʉjacõari, Dios ĩ bojasejʉare ĩ yijama —ĩnare yigotimasiñuju Jesús.
10 Imih a tur ao’owen, ef i nati na’atube, God ana tounamatar maramaim orot ta’imon bowabow kakafin wairafin ana kakafihine dogor baikitabir baib isan boro yasisir gagamin na’in hinab.”
11 To yicõari, gaje queti gotirẽmoñuju Jesús quẽna: —Sĩgʉ̃ masʉ jʉarã rĩa cʉtigʉ ñagʉ̃mi.
11 Jesu iban maiye oroubon ta eo, “Ana veya ta orot natunatun rou’ab bairi hima’am.
12 Ĩ bedijʉa, ĩ jacʉre ado bajise ĩre yigʉmi: “Cacʉ, yʉ ye ñarotire yʉre ĩsiña mʉ”, ĩre yigʉmi. To bajiro ĩ yijare, ĩnare ʉjojeocõagʉ̃mi ĩ jacʉ, ĩna ye ñarotire.
12 Natun uf misir tamah isan eo, ‘Tamai ayu akokok au nowau sawar inakusib initu.’ Tamah misir sawar etei bai natunatun hairi isah ana fofonin kusib faramih.
13 To ĩ yiro beroagarʉ̃mʉrine, ĩ macʉ, ĩ bedijʉa gaje sitajʉ varʉ ĩ yere ĩsigʉ̃mi ĩ. Ti gãjoa rãcane vacoacʉmi, gaje sitajʉ vacʉ. Tojʉ ejacõari, rujajine ĩ gãjoare yibatereajeocõagʉ̃mi.
13 Naatu veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim kek uf ana sawar bobuna misir tafaram ta ef yok na’in imaim remor in. Naatu nati’imaim ma ana kabay etei asir isaroun kwanikwaniy sawar.
14 To bajiro yireacõari bero, josari tãmʉogʉ̃mi, tojʉre. To ĩ bajiñarone, ti sitajʉ bare quẽnaro manoja. To ti bajijare, bʉto ñiorijasʉogʉmi.
14 Ana kabay isaroun kwanikwaniy in sasawar ufunamaim, baimar kakafin nati tafaramamaim tit, kek busuruf aa morob.
15 To bajiro bajiboacʉ, toagʉre moare sẽnigʉ̃mi ĩ. To bajiri ecariarã yeseare ĩre coderotigʉmi ĩ.
15 Naatu misir in nati’imaim tafaram matuwan orot ta biyan tit, naatu nati orot bai iyafar in for baibituw ana efanamaim tit ma for ituw. Orot natun kasikasiyin for hai dam ana efanamaim|alt="prodigal son in pig pen" src="cn01759B.tif" size="col" loc="Luk 15.15" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.15"
16 Ĩnare codeñagʉ̃jʉ, yesea ĩna basene barʉaboagʉmi, mano ñiorijagʉ ñari, ñimʉjʉane ĩre ĩna bare ecabecʉ ñari.
16 Aa morob kok kwanekwan for hai bay hi’aa turih taa, baise men yait ta abisa itin eaanimih.
17 To bajiñaboacʉ, tʉoĩagʉ̃mi ĩ: “Yʉ jacʉ moabosarimasarema jãjarã ĩna ñaboajaquẽne, ĩna base rʉyaquẽnacʉda ti. No yigʉ yʉma adojʉre ñiorija ñati yʉ”, yitʉoĩagʉ̃mi.
17 “Veya ta ma binotanot ana notamaim nuhin taseb eo, ‘Tamai ana bowayah moumurih na’in i aurih bay karam hi’aa hitom yah iw tema’am, baise ayu iti’imaim aa amomorob.
18 To yi, “Baʉ. Cacʉ ya vijʉ tudiarocʉ ñagʉ̃ja yʉ. Tojʉre tudiejacõari, ado bajise Cacʉre ĩre yirʉcʉja yʉ: ‘Cacʉ, rojose yicajʉ yʉ, Diore, mʉre quẽne.
18 Gewasin ayu boro ana misir anan tamai biyan anatit ana tur ana’owen anao. Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow asinaf God matanamaim, naatu o auman matamaim.
19 To bajiri macʉ yʉre mʉ yise bojabeaja yʉ. Mʉre moabosarimasʉre bajirojʉa yʉre yiya mʉ’ yʉ jacʉre ĩre yicõa ejarʉcʉja yʉ”, yitʉoĩagʉ̃mi.
19 Isan imih ayu i men karam boro o natumih inabuwu maiye, baise a bowayah sabuw ibaiyanih isa tebowabow na’atube ayu isou inasinaf.’
20 To yi, ĩ jacʉ ĩ ñarojʉa tudicoacʉmi, maane. To bajiro ĩ bajivato, sõjʉne ĩ jacʉ bocaĩacõari, ĩre ĩamaigʉ̃mi. To bajiri ĩre vabocacõari, jabario, usu, ĩre yigʉmi, ĩ jacʉ.
20 Iti na’atube eo, basit misir tamah isan matabir maiye remor na bar ariyan titit auman, tamah bat nuwanuw natun nan itin, dogoron wanawanan yababan awan karatan, nunuw in natun bai rouh mamay. Regah natun mamatabir ana merar yi ebaib|alt="father meeting returning son" src="CN01761B.TIF" size="col" loc="Luk 15.20" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.20-21"
21 To bajiro ĩ yirone, “Cacʉ, Diore rojose ĩre yicajʉ. Mʉre quẽne rojose mʉre yicajʉ yʉ. To bajiri macʉ yʉre mʉ yise bojabeaja yʉ”, ĩre yigʉmi.
21 Baise kek eo, ‘Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow God isan asinaf kakaf na’atube o isa asinaf kakaf, isan imih ayu i men karam o natumih inabuwu.’
22 To bajiro ĩ yiboajaquẽne, ĩre moabosarimasare jicõari, “Sudi quẽnase masure juaáya. To yicõari, ĩre sudi sãña. Ãmo sãriabedore quẽne ĩre sãña. Gʉbo sudire quẽne ĩre sãña.
22 Baise regah ana bowayah iuwih eo, ‘Saise kwan faifuw boubun gewasin kwabai natu kwai’us, uman ring kwaiyoun naatu a baibiyon boubun kwabai kwana an kwaiyoun.
23 To yicõari, ta vecʉ mame jaigʉre ĩre sĩaña mʉa. Ĩre bacõari, basavariquẽnato mani. Yʉ macʉre, ‘Rijacoarimi’ ĩre yirũgũboabʉ yʉ. Caticõañumi”, ĩnare yigʉmi ĩ jacʉ. To yicõari, ĩre basajeorãma ĩna.
23 Naatu for biyan kabinitut kwarab kwaitab tana’aan taniyasisir.
24 — ausente —
24 Anayabin ayu natu i morob na’atube ma’am, boun i yawas maiye, naatu kasiy na’atube ma’am boun i tatita’ur maiye.’ Naatu douduf hitaiy re.
25 To bajiro ĩna yiñarijʉre ĩ macʉ ñasʉogʉjʉama, vesejʉne bocañacõagʉ̃mi. To bajiñaboacʉ, tudiacʉmi yuja. Tudiacʉ, ĩ ajicõñarũtu vajama, to basa ocaruyu ñarãma ĩna.
25 Baise nati ana veya’amaim regah natun ain ma sheep kakaifen matabir na bar biyubin auman hiyasisir hibenaben douduf nidun nowar.
26 Tire ajicõari, ĩ jacʉre moabosarimasʉre ĩre sẽniĩagʉ̃mi, “¿Ñiere yirã yiri ĩna?” yigʉ. To bajiro ĩ yirone, “Mʉ bedi tudiejami. To bajiri ta vecʉ mame jaigʉre sĩarotimi mʉ jacʉ, mʉ bedi ĩ tudiejajare”, ĩre yigʉmi ĩ.
26 Naatu bowayah orot ta eaf na ibatiy, ‘Abisa emamatar?’
27 — ausente —
27 Orot eo, ‘O tai matabir maiye na bar tit, imih tamat for biyan kabinitut rab abiyasisir, anayabin gewasinamaim matabir maiye na bar tamat biyan tit.’
28 To bajiri tire ajicõari, bʉto jũnisinigʉ̃mi, ĩ gagʉ, vire sãjarʉabecʉ. To bajiri ĩ jacʉ tire, “¡To bajibeticõaña mʉ!” yigʉ, budiacʉmi.
28 Basit orot ain yan so’ar kwanekwan, men kok boro bar wanawanan tarun. Naatu tamah tit natun ain eobaibinub runamih iu.
29 To bajiro ĩ bajirone, ado bajise ĩ jacʉre ĩre yigʉmi: “Tocãrãca cʉ̃ma mʉ ye moarere mʉre moabosarũgũboacajʉ yʉ. To bajiboarine, divatojʉane no sĩgʉ̃ vaibʉcʉaca cabrito vãme cʉtigʉacare, ‘Ĩ babarã rãca basavariquẽna bato ĩna’ yigʉ, yʉre ĩsibeticajʉ mʉ.
29 Baise orot ain eo, ‘Tamai kwamur manin maiyow akirwairafih na’atube isa abow men kafa’imo fana asair. Naatu au yasisir isan abisa itu? En anababatun! Men kafa’imo goat ta itu au ofonah bairi ai yasisiramih. Aiyab!
30 To bajiboarine, mʉ macʉ rojorã rõmiri rãca mʉ ye gãjoare yireagʉ var'ijʉarema, ta vecʉ mame jaigʉre sĩacõari, basavariquẽnaja mʉ”, ĩre yigʉmi, ĩ jacʉre.
30 Baise o natu kabay etei baibin baiwa’an kwanekwaneyah biyahimaim isaroun kwanikwaniy sawar, naatu matabir na bar titit, o isan for biyan kabinitut irab kwabiyasisir.’
31 To bajiro ĩ yijare, ado bajiro ĩre cʉdigʉmi ĩ jacʉ: “Ado yʉ rãcane ñacõarũgũaja mʉ. To bajiri yʉ cʉose jediro mʉ ye ñaja ti.
31 Regah natun ain iya’afut eo, ‘Natu o i airit mar etei iti’imaim tama’am, naatu ayu au sawar tutufin etei iti baremaim tema’am i o nowa, men yait ta nowanamih.
32 Yucʉrema basavariquẽnato mani, mʉ bedi, ‘Rijacoarimi’ yʉ yirũgũboagʉ, gãme tudiejami. Ĩre bʉjacõaja mani yuja”, ĩre yigʉmi ĩ jacʉ —ĩnare yigotimasioñuju Jesús.
32 Baise tanaben taniyasisir, anayabin tai morobobe yumatan taboyauw tama’am boun yawas maiye, naatu kasiyobe ma’am boun tatita’ur maiye.’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.