Lucas 14

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ ti ñaro, fariseo masa ʉjʉ ya vijʉre bagʉ vasuju Jesús. Tojʉ ĩ ejaro, “Jesús, rojose yimi” ʉjarãre yi ocasãrʉarã, Jesúre quẽnaro ĩacodeyujarã ĩna, fariseo masa, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne.
1 Baiyarir ana veya ta, Pharisee hai ukwarin ana baremaim Jesu bay aamih na, baise sabuw nati’imaim hima’ama i Jesu hibimtitiy.
2 Tojʉ ñañuju sĩgʉ̃, ĩ rujʉ jediro ʉcʉgʉ.
2 Naatu nati’imaim orot ta an uman hikurut ma’am yawas isan na Jesu nanamaim tit.
3 To bajiri fariseo masa, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa quẽne ĩna tʉoĩasere masicõari, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Jesús: —¿Adirʉ̃mʉ ʉsʉsãjariarʉ̃mʉre rijaye cʉtirãre manire catiorotibeati Dios oca masa ĩna ucamasire? —ĩnare yisẽniĩañuju ĩ.
3 Baise Jesu Pharisee naatu ofafar so’ob wairafih ibatiyih, “Baiyarir ana veya’amaim ata ofafar ebibasit boro orot babin taniyawas ai en?”
4 To bajiro ĩ yiboajaquẽne, ĩre cʉdibesujarã ĩnajʉama. To bajiri ʉcʉgʉre jicõari, ĩre catioyuju Jesús. To yicõari, ĩre varotiyuju.
4 Baise men tur ta hio. Basit Jesu orot bai iyawas naatu iu ana ubar in.
5 Ĩre varoticõari, ĩ vato bero ñarãre ado bajiro ĩnare gotiyuju ĩ: —Ta vecʉ mʉa ecar'i, gojejʉ ĩ quedirocasãjama, “Ʉsʉsãjariarʉ̃mʉ ñaja” yirã, ¿ãmirã vamenada mʉa? —ĩnare yigotiyuju Jesús.
5 Imaibo ibatiyih, “O orot ta natu o a bobaituw Baiyarir ana veya hub tare’er na’at boro itihamiy ta’in tamorob, o boro mata takabiy itarowen ra’ah tayen?”
6 To ĩ yisere ajicõari, no bajiro ĩre cʉdimasibesujarã ĩna.
6 Sabuw baiyafutinamih hikasiy hima kwanekwan.
7 To ĩ yiro bero, tojʉ barã ejarã, rʉ̃cʉbʉoriajʉrire rujirʉayujarã ĩna. To ĩna bajisere ĩacõari, ado bajiro ĩnare gotimasioñuju Jesús quẽna:
7 Nanawan sabuw afa bay aa ana efanamaim efan gewasih hirurubinen Jesu itih, basit oroubonamaim sabuw iuwih eo,
8 —No bojagʉ ĩ ãmosiarotire “Ĩarã vadiato” yigotiecorã mʉa ñajama, ĩ tʉjʉ ejarãne, rʉ̃cʉbʉoriajʉ rujibeja. To bajiro mʉa bajibetijama, rʉ̃cʉbʉoriajʉ mʉa rujiro bero gãji mʉa rẽtoro ñamasugʉ̃ ĩ ejajama, ado bajiro mʉare gotirʉcʉmi vi ʉjʉ: “Tʉsarojʉa rujiaya mʉama. Ãnijʉa, mʉa bero ejagʉjʉa, adore rujirʉcʉmi”, mʉare yirʉcʉmi. To bajiro ĩ yirone, bʉto bojonerʉarãja mʉa.
8 “Orot ta, tabin ana hiyuw isan a kob nan na’uwi inanan men inayen efan gewasinamaim inamare’emih, anayabin orot gagamin ta auman ana kob hinan boro enan.
9 — ausente —
9 Imih orot hiyuw matuwan airi a kob na uwi kwanan boro nayen na’uwi, ‘Aro o kumisir haw kure, tura eyen iti’imaim emare,’ o boro biya’ohow auman inamisir haw inare.
10 To bajiri “Ĩarã vadiato” mʉare ĩna yijama, ĩna tʉjʉ ejacõari, tʉsarojʉa rujiba mʉa. Vi ʉjʉ, mʉare ĩacõari, “Rʉ̃cʉbʉoriajʉjʉa rujiaya mʉa”, yirʉcʉmi. To bajiro mʉare ĩ yiro ajiri, mʉare yirʉ̃cʉbʉorʉarãma ĩna, rujirã quẽne.
10 Imih a kob hinan hina’uwi inanan, haw inamare, saise orot hiyuw matuwan a kob nan boro na’uwi, ‘Au begon kuyen seb ir yan kumare,’ o boro yasisir auman ina misir seb inayen efan gewasin inab nanawan afa bairi ir yan kwanama.
11 Ado bajiro ti bajijare, to bajiro bajiaja: No bojagʉre, ñamasugʉ̃ ñarʉagʉre, “Ñamasugʉ̃ me ñato”, ĩre yirʉcʉmi Dios. No bojagʉre, “Ñamasugʉ̃ me ñaja yʉ” yigʉ, quẽnaro gãjerãre yirʉ̃cʉbʉogʉjʉare, “Ñamasugʉ̃ ñato”, ĩre yirʉcʉmi Dios —ĩnare yigotimasioñuju Jesús.
11 Anayabin orot yait taiyuwin i’itin ra’ah, God boro nab haw nayare, baise orot yait taiyuwin i’itin furuw God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
12 To yigajanocõari, viagʉre ado bajiro ĩre gotiyuju Jesús: —Gãjerãre mʉ barotijama, mʉ babarãre, mʉ yarãre, to yicõari, jairo cʉorãre mʉ tʉanare, ĩnare barotibeticõaña. Ĩnare mʉ barotijama, bero ĩnajʉa quẽna barotirãma, cʉorã ñari yibeticõaña.
12 Imaibo Jesu bar matuwan hairi bay aamih iu nan isan eo, “Auyit o rabirab ana bay inabitab, men o a of, tait bairi a rara ta’imon, taituwa o isusu’ubih, naatu a’ofonah guguw wairafih ina’uwih hinan bairi kwana’aamih. Anayabin o nati na’atube inasinaf, i boro a bay wan hitab hinit inaa.
13 To bajiri, gãjerãre mʉ barotijama, ñie cʉomenare, micarãre, rujasagueri vanare, to yicõari, ĩamenare quẽne barotiya mʉ.
13 Baise hiyuw inabowabow ana veya, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah duboh, matah fim, ina’uwih hinan bairi bay kwanaa,
14 Ĩnajʉama mʉre bare ecamasimenama ĩna, mojoroaca cʉorã ñari. To bajiro ĩnare mʉ yijama, bʉto variquẽnarʉcʉja mʉ. Berojʉ ĩ bojarore bajiro yiriarãre rijariarãre, ĩ catiorirʉ̃mʉjʉ mʉre vaja yirʉcʉmi Dios, to bajiro mʉ yise vaja —viagʉre yigotiyuju Jesús.
14 saise God boro baigegewasin nit. Anayabin sabuw nati boro men a hiyuw wan hinay hinit, baise sabuw gewasih morobone hinamimisir ana veya’amaim, abisa isisinaf isan God boro imaim a wayow nit.”
15 To bajiro ĩ yisere ajicõari, sĩgʉ̃, Jesúrãca barujigʉ, ado bajiro ĩre gotiyuju: —Ʉjʉ Dios tʉjʉ õ vecajʉ ĩ rãca barona variquẽnarʉarãja mani —Jesúre ĩre yigotiyuju.
15 Orot ta nati bay ana gemamaim hairi hima’am iti tur nowar, basit Jesu isan eo, “Orot yait God ana aiwobomaim hiyuw isan namamare boro yasisir gagamin maiyow nab.”
16 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyuju Jesús: —To bajirone bajiboroja, Dios tʉjʉ mʉ ejajama —ĩre yicʉdiyuju Jesús. To yicõari, gotimasiore quetire gotiyuju: —Cojorʉ̃mʉ sĩgʉ̃ masʉ quẽnaro boserʉ̃mʉ yigʉmi. Tirʉ̃mʉ ñaroto rĩjoro jãjarã masare jigʉmi, ĩnare ũmato barʉ.
16 Baise Jesu oroubonamaim orot iu, “Veya ta orot ana hiyuw bogaigiwas, naatu sabuw maumurih na’in hai kob in.
17 To bajiri boserʉ̃mʉ ti ejaro, ĩre moabosagʉre cõagʉ̃, ado bajiro ĩre yigʉmi: “Yʉ rãca barona barã vadiato ĩna. ‘ “Bare quẽnogajanoaja yʉ jẽre”, mʉare yicõami’ ĩnare yigotiba”, ĩre yigotigʉmi, ĩre moabosarimasʉre.
17 Naatu hiyuw aanin isan ana veya natit, tur iyafar ana ofonah isah eo, ‘Kwanan hiyuw tanaa, sawar etei ai moyab sawar.’
18 To bajiro ĩ yicõar'i, gãjerãre jicudiboagʉmi. Ĩna ñajediro ricatine ĩre boca cʉdirãma ĩna. Ĩ jisʉogʉ ado bajiro ĩre cʉdigʉmi: “Cojotũcuro oteriatũcuro vaja yibʉ yʉ. Tojʉre ĩagʉacʉ yaja yʉ. To bajiri, ‘Ĩ tʉjʉ bagʉ varʉaboarine, vamasibeaja’ yʉre yigotibosaba”, ĩre yicʉdigʉmi.
18 Baise etei hikwahir tur ta ta hibow hitit, orot ta eo, ‘Ayu au me boubun atubun ananutitiyimih anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
19 Gãjima, ado bajiro ĩre cʉdigʉmi: “‘Cojomocãrãcʉ ta vecʉa vaja yibʉ yʉ. Ĩnare ĩaĩagʉacʉ yaja’ yicõami. To bajiri, ‘Vadimemi’ ĩre yicõama, mʉ ʉjʉre”, ĩre yicʉdigʉmi, ĩ quẽne.
19 Orot ta eo, ‘Ayu au cow baubuh etei ten atobon, imih baimanamen isan anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
20 Gãjijʉama, ado bajiro yigʉmi quẽna: “Manajo cʉticoajʉ yʉ, yucʉacane. To bajiri boserʉ̃mʉ ĩagʉ̃ vamasibeaja yʉ”, ĩre yicʉdigʉmi.
20 Naatu orot ta eo, ‘Ayu i boubun atabin, imih men karam boro aawau anihamiy nama airit tanan.’
21 To bajiro ĩna yijare, ĩ ʉjʉ ya vijʉ tudiejacõari, ĩna yicõasere ĩre gotigʉmi. To bajiro ĩna yicõasere ĩ gotiro ajijũnisinigʉ̃mi ĩ ʉjʉ. Jũnisinigʉ̃ne, ado bajiro rotigʉmi quẽna: “¡Guaro vasa mʉ! ¡Macari ñajediro vasa mʉ! Ñie cʉomenare, micarãre, ĩamenare, rujasagueri vanare, ĩnare jiba. Ĩnajʉa, yʉ tʉjʉ barã vadiato ĩna”, ĩre yigotigʉmi, ĩre moabosarimasʉre.
21 Akir wairafin matabir maiye na orot gagamin ana tur eowen. Bar matuwan yan so’ar ana akir wairafin iu, ‘Saife kutit kwen ef gagamih yahimaim naatu bar merar hai ef yahimaim sabuw kakafih, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah murubih, matan fim initeten inan hiyuw tanaa.’
22 To bajiri ʉjʉ ĩ yirore bajiro yigoticudigʉmi ĩre moabosarimasʉ. Ĩ goticudiro bero, tudiejacõari, ado bajiro ʉjʉre gotigʉmi: “Ʉjʉ, yʉre mʉ roticõarore bajirone ĩnare gotigajanomʉ yʉ yuja. Masa bojarẽmocõaja maji”, yigotigʉmi.
22 Naatu akir wairafin eo, Regah, io na’atube i asinaf, baise bar awan i men karatan.’
23 To bajiro ĩ yijare, ado bajiro ĩre rotigʉmi ʉjʉ quẽna: “Maca tʉsaroanare maa tʉri ñarãre quẽne ĩnare jijeocõama mʉ. ‘Yʉ vi jʉ̃mʉcoajaro’ yigʉ yaja yʉ.
23 Imaibo orot ana akir wairafin iu, ‘Kutit kwen bar merar hai ef gagamih yahimaim, naatu ef gidigidih rewahimaim, sabuw iyab nati’imaim ina’i’itih inabuwih kwanan, saise au bar awan nakaratan.’
24 ‘Yʉ rãca baroadiato’ yʉ yicõaboarãjʉama, yʉ rãca babetirʉarãma ĩna”, ĩre yigʉmi ĩ ʉjʉ —ĩre yigotiyuju Jesús.
24 A tur ao’owen sabuw iyab wan hai kob anan i men hikok imih boro men yait ta au hiyuw nakatubunimih!”
25 Tirʉ̃mʉri jãjarã masa Jesúrãca vasujarã ĩna. To ĩna bajiro jʉdarʉ̃gʉ̃, ĩnare ĩacõari, ado bajiro gotiyuju Jesús:
25 Ana veya ta sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan tatabir iuwih eo,
26 —No bojagʉ yʉ buegʉ, ĩ jacʉre, ĩ jacore, ĩ manajore, ĩ rĩare ĩ mairo rẽtobʉsaro yʉre maigʉ̃mi. To bajicõari, catiquẽnagʉ̃ ñagʉ̃ quẽne, rijaye tãmʉo gajajuagʉ ñaboarine, yʉre maigʉ̃mi.
26 “Orot yait ayu ebi’ufnunu, baise hinah, tamah, aawan natunatun, taitin, ruburubun isah ebiyabow naatu i taiyuwin auman ana yawas isan ebiyabow, nati orot i men karam boro ayu ni’ufnunu.
27 No bojagʉ, “Jesúre bajiro rojose tãmʉosʉyarʉcʉja yʉ” yitʉoĩabecʉ, yʉre ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñamasibecʉmi —ĩnare yigotiyuju Jesús.
27 Orot yait ana onaf na’abar ayu ananamaim ni’ufnunu airi ananan i ayu au bai’ufununayan.
28 To yigajanocõari, gotimasiore queti ĩnare gotiyuju ĩ: —Ʉ̃mʉarivi quẽnorʉ, “Ti vire yʉ quẽnojama, ¿vaja tĩjacoarʉaboati?” yigʉ, ĩ ye gãjoare cõĩagʉ̃mi.
28 Orot ta ana bar wowabinamih boro men asir nawowab kwaniyimih, baise wan i boro namare ana bar ayubin nayakitifuw, ana baiyan boro bai’ab naatu ana kabay karam boro iti bar nawowab nisawar ai en.
29 Ĩ cõĩabetijama, ti vire ĩ quẽnogajanobetone, ĩ vaja yiñaboase gãjoa jediveocoatoja ti, ĩre. To bajiri ĩ vire quẽnogajanobecʉmi. Gãjerã, ĩ quẽnogajanobeto ĩacõari, ĩre ajarãma ĩna.
29 Anayabin ana kabay men nakakaram na’at boro tafah nararauwen ufunamaim wowabina’e nabat, naatu sabuw afa tafawat hinabatabat hina’itin boro hini’iyab hinamarib,
30 “Adi vire quẽnoboarine, gajanomasibeami ĩ”, ĩre yiajarãma ĩna —ĩnare yigotiyuju Jesús.
30 hinao, ‘Iti orot bar wowabinamihibe busuruf tafawat rauwen naatu ihamiy ebatabat.’
31 To yigajano, gaje queti ĩnare gotirũtuasuju: —Ʉjʉ, gãji ʉjʉ rãca ĩna gãmerã quẽajama, ado bajiro tʉoĩagʉ̃mi: “¿Yʉa diez mil ñarirãcʉ yʉre moabosarimasa rãca, veinte mil masa cʉogʉre quẽarẽtocũrãjari yʉa?”, ¿yitʉoĩasʉobecʉjarique?
31 Itinin tabo iti, aiwob orot ta ana baiyowayah etei 10,000 tabow, aiwob orot ta hairi baiyowamih tan, baise aiwob orot ta ana baiyowayah etei i 20,000 imih nati aiwob ta i boro tamare tama tanot, ‘Ayu karam boro nati aiwob orot airi aniyow?’
32 “Ĩnare quẽarẽtomasimenaja yʉa” ĩ yitʉoĩajama, “¿No bajiro yʉa yirotire bojati mʉ, ‘Yʉa rãca gãmerã quẽabeticõato’ yirã?”, ĩ ʉ̃mʉare yisẽniĩa roticõagʉ̃mi, gãji ʉjʉ tʉjʉre.
32 Naatu tanotanot men takakaram na’at, i boro ef yok tama tur tiyafar aiwob turan hairi hitao tufuw hita’afuw.
33 To bajiri, vi bʉagʉre, to yicõari, gãmerã sĩaroana ʉjʉre bajiro bajiaja yʉ. Jẽre yʉ yirotire cõĩajeocajʉ yʉ. To yicõari, “To bajiro ĩna yijama, yʉ buerã ñarʉarãma”, yimasiaja yʉ. To bajiro yigʉ yʉ ñajare, ado bajisere tʉoĩamasiña mʉa: No bojagʉ, jediro ĩ cʉosere yʉ bojarore bajiro yʉ yirotisere bojabecʉ, yʉre ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñamasibecʉmi —ĩnare yigotiyuju Jesús.
33 Ef i nati ta’imon, orot yait nakok ayu bai’ufnunu’umih mat i ana sawar etei nakwahir nayaraiyen.
34 Quẽna ado bajiro gotiyuju Jesús: —Moa ñaja bare sãre. Mʉa barotire vaibʉcʉ rii catisere cũrãma, moa turãja mʉa, “Boarobe” yirã.
34 Riy i gewasin, baise naniyan nabi’en boro hinisaroun, anayabin men karam boro hiniwa’an riy namatar maiye.
35 Moa ti ocaboase ti ocabeticoajama, “Quẽna tudiocato” yirã, no bajiro yimasimenaja mʉa. To bajiri, tire reacõarãja mʉa. Moa ocatʉjabetire bajiro mʉa bajijama, quẽnaja. Tire mʉa ajimasirʉajama, quẽnaro tʉoĩaña mʉa —ĩnare yigotiyuju Jesús.
35 Naatu me yan ub yen gewas isan hinayayare boro men ana gewasin ta namatar, imih boro hinisaroun. Imih o yait tain ema’am inarub tur iti inanowar gewas!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.