João 4
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 To bajiri, “Juan rẽtobʉsaro masare oco rãca bautizarũgũñuju Jesújʉa. To bajiri Juan buerimasa rẽtobʉsaro ñañujarã Jesús ĩ buerimasajʉa” yire quetire ajiyujarã fariseo masa.
1 Pharisee hinowar Jesu i bigegesairih naatu John natabir ana bai’ufununayah moumurih na’in bapataito ebitih,
2 (Quẽnaro masuma, masare oco rãca bautizabetirũgũcami Jesús. Yʉajʉa, ĩ buerimasajʉa masare oco rãca ĩnare bautizarũgũcajʉ.)
2 turobe iti i men Jesu bapataito ebitih, baise i ana bai’ufununayah.
3 To bajiri, “Jesús masare oco rãca bautizagʉ yigʉmi” fariseo masa ĩna yitʉoĩasere masicõari, Judea sitare ñacana vacoacajʉ yʉa Jesúrãca, Galilea sitajʉ tudiana yuja.
3 Anamaramaim Jesu, i Judea ihamiy naatu matabir maiye in Galilee.
4 To vana, Samaria sitare rẽtoaroti ñacajʉ yʉare.
4 Boun ana remoramaim i boro Samaria wanawanan narun nan.
5 To bajiri tojʉre ejacoacajʉ yʉa, Sicar vãme cʉti macajʉre. Ti macama Jacob ñamasir'i, ĩ macʉ Josére ĩ ĩsimasire sita tʉjʉ ñacajʉ ti.
5 Imih i Samaria bar merar wabin Sychar tit, Jacob ana me kamar i natun Joseph bitin i sisibinamaim.
6 Tojʉre ñacajʉ oco goje, Jacob ñamasir'i ya goje. Bogagʉ ñari, ti goje tʉre ejarũju ejacami Jesús. Ʉ̃mʉrecaji cõro muiju tʉsacami.
6 Jacob ana harew karakar i nati’imaim, naatu Jesu ef nan hahar, karakar sisibin mara’at ma. Nati i ouyit.
7 Yʉa ĩ buerãjʉama gaje macajʉ bare vaja yirã vacoacajʉ yʉa. Tojʉre Jesús ĩ rujirone, sĩgõ Samaria sitago oco vago ejayumo so. So oco vago ejaro ĩacõari, sore oco sẽniñuju Jesús: —Oco yʉre ioya —sore yiyuju ĩ.
7 Samaria babin harew huninamih nan anamaramaim, Jesu babin isan eo, “Karam harew ititu atatom?Jesus Samaritan babin hairi tibidudur|alt="Jesus talking to Samaritan woman" src="CN01674B.TIF" size="col" loc="Jhn 4.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="4.7"
8 — ausente —
8 I ana bai’ufununayah hin bar merar bay tobonamih.
9 Sore ĩ oco sẽnirone, ado bajiro ĩre yiyuju so, Samaria sitago: —¿No yigʉ jud'io masʉ ñaboarine, Samaritana yʉ ñaboajaquẽne, yʉre oco sẽniati mʉ? —Jesúre yiyuju so. Samaritano masa, jud'io masa rãca gãmerã terã ñacoayuja yʉa. To bajiri, to bajiro Jesúre ĩre yiyuju so.
9 Samaria babin Jesu isan eo, “O i Jew naatu ayu i Samaria babin. Mi’itube ayu isou harewamih kufefefeyan?” (Jew hai naukwat, o hai kerowas boro men Samaria bairi hinafaram hinaa hinatom.)
10 To bajiro so yisere ajicõari: —Dios ĩ ĩsirotire mʉ masijama, “Ĩ ñaami yʉre oco sẽnigʉ̃” mʉ yimasijama, yʉjʉare oco sẽnibogoja mʉ. Yʉre mʉ oco sẽnijama, oco catireayere mʉre iobogʉja yʉ —sore yiyuju Jesús.
10 Jesu, babin isan iya’afut eo, “O God ana siwar itasoso’ob na’at yait o isa harew tomamih efefeyan, o boro itibatiy i boro yawas ana harew tit itatom”.
11 To bajiro ĩ yijare, —Ñiene oco vabecʉja mʉ. Ʉ̃mʉarigoje ñaja adi goje. ¿Nojʉayere yʉre catiorotirema yʉre oco iogʉada mʉ?
11 Babin eo, “Aro, o taratarfuruwen men ibai ina naatu karakar ana sou i manin na’in ra’iy in. Karakar menatanamaim boro iti yawas ana harew inab?
12 Mani ñicʉ Jacob ñamasir'i adi gojere cũmasiñumi ĩ. Ĩ quẽne idimasiñuju, adi goje ocore. Ĩ rĩa quẽne idiyujarã. Ĩ yarã vaibʉcʉrã ecariarã quẽne idiyujarã. Mʉma, ¿“Ĩ rẽtoro ñamasugʉ̃ ñaja yʉ” yigʉ yatique mʉ? —Jesúre ĩre yiyuju so.
12 Iti karakar i aki agir Jacob kair imaim ma tomatom, naatu ana haru ana for ouman. Iti karakar aki iti. O taiyuw ku’o’o, o Jacob inatabir?
13 To bajiro so yijare, ado bajiro sore cʉdiyuju Jesús: —No bojarã adi goje ocore idiboariarã, quẽna gãme oco idirʉacõarʉarãma.
13 Jesu iya’afut eo, “Orot babin etei iti harew natomatom boro sikan namamah maiye,
14 No bojarã oco catireayere masare yʉ iorãma, quẽna gãme oco idirʉabetirʉarãma. Ĩnare yʉ oco iose sʉorine Diorãca quẽnaro ñacõa ñarũgũrʉarãma —sore yigotiyuju Jesús.
14 baise yait ayu harew anitin natomatom boro men sikan namamah. Naatu harew nati ayu anabitin boro wanawananamaim harew buruburur namatar. Naatu yawas’anaharew imaim na’in nitin, naatu yawas wanatowan nab.
15 To bajiro ĩ yisere ajicõari: —Tijʉare idirʉaja yʉ quẽne, “Quẽna adi gojeayere tudi oco vacõari, idirobe yʉ” yigo —Jesúre ĩre yiyuju so.
15 Babin Jesu isan eo,” Aro, harew nati ayu kwiti saise ayu men sikou namamaa nan naatu men mar etei iti’imaim harew huninamih anan.”
16 To bajiro so yirone, —Vasa. Mʉ manajʉre ĩre jiaya. Ĩre ji, vaba quẽna adojʉ —sore yiyuju Jesús.
16 Jesu babin iu, “Kwen ku’af aaw isan naatu kumatabir kuna.”
17 To bajiro ĩ yijare, —Manajʉ magõ ñaja yʉ —yicʉdiyuju so. To so yisere ajicõari, ado bajiro sore yiyuju Jesús: —“Manajʉ magõ ñaja yʉ” mʉ yiserema soco me yaja mʉ.
17 Babin iya’afut eo, “Ayu aawu en.” Jesu eo,” O aaw en ku’o’o i turobe.”
18 Cojomocãrãcʉjʉ manajʉa cʉtirio ñaja mʉ. Quẽna yucʉ mʉ rãca ñagʉ̃ quẽne, mʉ manajʉ masu me ñaami. To bajiri, “Manajʉ magõ ñaja yʉ” mʉ yiserema soco me yaja mʉ —sore yiyuju Jesús.
18 Anababatun, o oro’orot etei five, i aa’awanen naatu orot iti boun airi kwama’am i men o aawamih. Abistan iti boun i’o’o i turobe.”
19 To bajise sore ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre yiyuju so: —Diore gotirẽtobosagʉ ñaja mʉ, mʉre yimasiaja yʉ —yiyuju so, so bajisere ĩ gotise ñajare.
19 Babin eo, “Aro, ayu ai’iti, o i dinab orot.”
20 —Mani ñicʉa, adi burojʉ ejacõari, vaibʉcʉre soemʉomasiñujarã, Diore ĩre yirʉ̃cʉbʉorã. To bajiboarine mʉama, jud'io masama, “Jerusalénjʉ rĩne yirũgũroti ñaja”, yirũgũaja mʉa —Jesúre yiyuju so.
20 “Aki ai a’agir iti oyawemaim hikwakwafir, baise kwa Jew kwa’o’o kwafiren efan i Jerusalemamaim tanakwafir.”
21 To bajiro so yijare, ado bajiro sore yiyuju Jesús: —Mʉre yʉ gotisere ajitirʉ̃nʉña mʉ: Cojorʉ̃mʉ adi burore quẽne, to yicõari Jerusalénjʉre quẽne Diore, mani jacʉre, ĩre yirʉ̃cʉbʉorã vabetirʉarãma masa.
21 Jesu eorereb eo, “Babin ayu initutumu, veya i enan anamaramaim kwa boro men Tamat no oyawemaim o Jerusalemamaim kwanakwafir.
22 Mʉama, Diore quẽnaro mʉa masibecʉrene rʉ̃cʉbʉoaja mʉa. Yʉajʉama, mʉa rẽtoro ĩre masiaja yʉa. Yʉa, jud'io masa sʉorine masa rojose ĩna tãmʉoborotire ĩnare yirẽtobosarʉcʉmi Dios.
22 Kwa Samaria men kwaso’ob abistan kwakwakwafir, aki aso’ob abistan a kwakwafir, anayabin yawas i Jew sabuw biyahine na.
23 “Cojorʉ̃mʉ Diore ĩre yirʉ̃cʉbʉorã vabetirʉarãma” mʉre yʉ yigotiserema yoato mene bajirotirene mʉre gotiaja yʉ. Masa, Diore rʉ̃cʉbʉorã masuma, Esp'iritu Santo ĩ bojarore bajiro tʉoĩacõari, ĩre rʉ̃cʉbʉoama ĩna. To bajiro ĩre yirʉ̃cʉbʉosere bojaami mani jacʉ.
23 Veya i enan naatu natitaka anamaramaim anababatun kwafirenayah boro Regah turobe naatu Anuninamaim hinakwafir, naatu kwafirinayah iti na’atube i boun Regah enunuwet.
24 Ĩabʉjayamagʉ̃ ñaami Dios. To bajiri, masa ĩre ĩna rʉ̃cʉbʉomasucõarʉajama, socarã mene Esp'iritu Santo ĩ bojarore bajiro tʉoĩacõari, ĩre rʉ̃cʉbʉorãma —sore yiyuju Jesús.
24 God i Anunin, naatu i ana kwafirenayah i turobe naatu Anuninamaim hinakwafir.”
25 To bajiro ĩ yisere ajicõari ado bajiro yiyuju so: —“Diore gotirẽtobosagʉ ejarʉcʉmi, Cristo ĩna vãme yigʉ”, yimasiaja yʉ. Ejacõari, yʉare quẽnaro gotiquẽnojeorʉcʉmi —Jesúre yiyuju so.
25 Babin eo, “Ayu nati Roubininenayan i aso’ob (Keriso terarouw) i enan. I nanan ana veya i boro sawar etei it isat nakubuna.”
26 To bajiro so yirone, —Ĩne ñaja yʉ, mʉre ñagõgʉ̃ma —sore yicami Jesús.
26 Imaibo Jesu eorereb eo, “Ayu i yait? Ayu yait airit ta’o’o.”
27 To bajiro sore ĩ yiñarone, tudiejacajʉ yʉa, ĩ buerã. To rõmio rãca ĩ ñagõñajare, no yimasibeticajʉ yʉa, tiũnire ĩabetirũgũriarã ñari. To bajiboarine, “¿Ñie ũnire bojati mʉ? ¿No yigʉ so rãca gãmerã ñagõri mʉa?”, ĩre yisẽniĩabeticajʉ yʉa.
27 Jesu eo oumatan, ana bai’ufununayah himatabir hina hitit naatu Jesu babin hairi hibidudur hi’itih hi’ororsa’ir. Baise men yait ta kok babin tibatiy, o Jesu hitibatiy, “Anayabin aisimamih babin airi kwabidudur?”
28 Yʉa tudiejarone oco varia sotʉre ãmibecone, so ñariarojʉ vacoacamo so. So ñariarojʉ tudiejacõari, ado bajiro masare ĩnare yigoticudiyuju so:
28 Naatu babin ana harew hunihun ihamiy, i matabir in bar merar tit naatu sabuw nati’imaim hima’am hai tur eo’wen,
29 —Jediro yʉ yiadirere, “Ado bajiro yicajʉ mʉ” yʉre yigotigʉre ĩarã vayá mʉa quẽne. ¿Diore gotirẽtobosagʉ, Cristo me ñagʉ̃ yiguida ĩ? —ĩnare yiyuju so.
29 Kwana tan orot kwa’itin, sawar abistanawat asisinaf etei’imak au tur eowen. Ta’itin i Roubinineyan wariten?”
30 To bajiro so yirere ajicõari, Jesúre ĩarã, yʉa tʉjʉre vayuma ĩna.
30 Naatu bar merar hihamiy naatu sabuw etei ef hinuwet hin Jesu biyan hitit.
31 Ĩna ejaroto rĩjoro ado bajiro Jesúre yiboacajʉ yʉa: —Gotimasiorimasʉ, baya —ĩre yiboacajʉ yʉa.
31 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah hi’o, “Bai’obaiyenayan bay ta ku’aan ya kurutan!”
32 To bajiro ĩre yʉa yiboajaquẽne, ado bajiro yʉare cʉdicami Jesús: —Jẽre yʉrema yʉ bare ñacõaja mʉa masibeti —yʉare yicõacami.
32 Baise i isah eo, “Ayu au bay menamaim ana’ani’aan kwa men kafa’imo kwaso’ob.”
33 To bajiro ĩ yirone, —¿Sĩgʉ̃ ĩre bare cũgʉ̃ ejarida ĩ? —yʉa masune gãmerã yisẽniĩacajʉ yʉa.
33 Imih bai’ufununayah taiyuwih hima hi’o, “Ta’itin sabuw afa bay hibow hina hitin eaa wariten?”
34 To bajiro yʉa gãmerã yiñagõsere ajimasicõari, ado bajiro yʉare yicami Jesús: —Yʉre cõacacʉ ĩ bojasere yʉ yijama, ti moarere yʉ yigajanojama, tine ñaja yʉ barere bajiro bajise. Masama bare bavariquẽnarũgũama. Yʉma yʉre cõacacʉ ĩ bojasere bajiro yicõari, variquẽnarũgũaja yʉ.
34 Jesu eo, “Ayu au bay, i yait ayu biyafaru i anakok anabosiyasiyar anasinaf naatu bowabow ayu bitu i anabow anisawar.
35 “Babari muijua rʉyaja maji, ote ti bʉcʉaroti, tire mani juarẽoroti”, tocãrãca cʉ̃mari yirũgũaja mʉa. Dios ocare masare gotimasiorãjʉama, ti ũnire yitʉoĩabesa. “Masare Dios ocare mani gotimasiorotijʉ ejabeaja maji”, yitʉoĩabesa mʉa. Yʉma ado bajiro yaja: Jẽre ote bʉcʉacoajʉ yuja. Yucʉacane tire juaroti ñaja. Ĩaĩasaque. Jãjarã masa yʉre ajitirʉ̃nʉrona vadiama ĩna. Ado cõrone ĩnare mʉa gotimasiojama, quẽnamasucõaja, mʉare yaja yʉ.
35 Kwa iti na’atube kwa’o’o, ’Sumar kwafe’en o tafanamaim aki boro anafour’. Baise a tur ao’owen, Kwa matatoniwa’an me kwana’itin gewas naatu bay iyamur sawar fourin isan ana veya tit.
36 Socaro me bajiaja bʉcʉrã ĩna gotimasire: “Sĩgʉ̃ ñagʉ̃mi otegʉ. Gãji ñagʉ̃mi ti rica cʉtiro boca juarẽogʉ̃”, yiyujarã bʉcʉrã. To bajiro masune bajiaja ti, yʉ ocare gotimasiorãre quẽne. Tʉoĩasaque mʉa: Sĩgʉ̃ri ñaama yʉ ocare masare gotimasiosʉorã. Oterimasare bajiro bajirã ñaama. Ĩna bero ĩnare gotimasiorã, ti rica cʉtiro boca juarẽorãre bajiro bajirã ñaama gãjerã. Ĩnajʉa ĩna gotimasiorone, ĩnare ajitirʉ̃nʉama masa yuja. To bajiri goti rĩjoro cʉtiriarã ña, bero gotimasiorã ña, bajiama ĩna. No bojagʉ otericare juarẽogʉ̃, vaja bʉjagʉ yigʉmi. To bajirone bajirãma yʉ ocare masare gotimasiorã quẽne, variquẽnarere bʉjarã. Ĩna gotimasiose ti ñajare, yʉre ajitirʉ̃nʉama masa. To bajiri yʉre ajitirʉ̃nʉrã ñari, Diorãca quẽnaro ñarũgũrʉarãma, ĩna rijato berojʉ quẽne. To bajiro ĩna bajisere ĩacõari, ĩnare gotimasiosʉoboariarã, bero ĩnare gotimasiorã rãca bʉto variquẽnarʉarãma ĩna.
36 Boun auman fourayan boro hibaiyan ana kabay nab, naatu bay four eya’ay ma’ama wanatowan isan, imih ta’itin tanumayan naatu fourayan i hairi auta’imon hiniyasisir.
37 — ausente —
37 Abistan hi’o’o i turobe, “Orot ta’imon etatanum naatu orot ta’imon efafour”.
38 Tirʉ̃mʉjʉ quẽne mʉare cõacajʉ yʉ, mʉa gotimasiose sʉorine masa ĩna ajitirʉ̃nʉrotire yigʉ. Yʉ ocare ĩnare gotimasiosʉoriarã me ñaja mʉa, bajirãjʉma. To bajiri, gãjerã ĩna gotimasioboariarã ñaama, mʉajʉa mʉa gotimasiorone, yʉre ajitirʉ̃nʉrona —yʉare yigoticami Jesús, ĩ buerimasare.
38 “Efan men imaim ima ibowabow, ayu aiyafari kwenan inafouramih naatu i hai fairamaim hibowabow o nonowatin inafour inaa’amih”.
39 To bajiro ĩnare ĩ yiro bero, “Jediro yʉ yiadirere, ‘Ado bajiro yicajʉ mʉ’ yʉre yigotimi ĩ” rõmio so yigotisere ajicõari, jãjarã ti macariana Samaria sitana, ado bajiro Jesúre tʉoĩacama ĩna: “Diore gotirẽtobosagʉ, Cristo ñaami”, Jesúre yitʉoĩacama ĩna.
39 Samaria moumurih maiyow nati bar merar Jesu hitumitum anayabin babin ana turamaim, “I ayu au sinaf etei eo anowar”.
40 To bajiro yitʉoĩarã ñari, Jesús tʉ vadieja, ĩre ĩavariquẽnacõari, yʉare tujaroticama ĩna. To bajiri, ĩna rãca jʉarʉ̃mʉ ñacajʉ yʉa.
40 Imih anamaramaim Samaria sabuw hina Jesu biyan hititit, hifefeyan bairi ma isan, imih veya rou’ab bairi hima.
41 Ĩna rãca ñacõari, Jesús ĩ masune ĩnare ĩ gotimasiosere ajicõari, “Diore gotirẽtobosagʉ, Cristo ñaami”, yitʉoĩacama jãjarãbʉsa.
41 Sabuw moumurin maiyow hitumatum anayabin i ana turamaim,
42 Jesúre ĩre ajitirʉ̃nʉcõari, ado bajiro sore yicama ĩna, rõmiore: —Jẽre, ĩre ajitirʉ̃nʉaja yʉa, mʉ gotise rĩne me. Yucʉne yʉa masune ĩre ajicõari, “To bajiro masu bajigʉ ñaami”, ĩre yiajitirʉ̃nʉaja yʉa yuja. “Ĩne ñaami adi macarʉcʉroana rojose mani tãmʉoborotire manire yirẽtobosarocʉ”, yimasiaja yʉa yuja —sore yicama ĩna, ti macana.
42 naatu babin isan hi’o, “Aki bounabo abitumatum, men babin i’o isan, baise abistan tur eo’o aki taiyuwika taini anowar”.
43 To yiro bero jʉarʉ̃mʉ bajiña, vacoacajʉ yʉa quẽna, Jesúrãca, Galilea sitajʉare vana.
43 Veya rou’ab sasawar ufunamaim Jesu efan nati ihamiy, naatu au Galilee na’at misir in.
44 Ado bajiro yʉare yigoticami Jesús, ĩna gotimasirere gotigʉ: —“Diore gotirẽtobosarimasare ĩna ye sitana ĩnare rʉ̃cʉbʉobeama” yise socaro mene yigotiaja ti —yʉare yigoticami Jesús.
44 Anayabin i taiyuwin isan eorereb eo, “Dinab orot taiyuwin ana tafaram sabuw isan men tekakakaf”.
45 Galilea sitajʉre Jesús ĩ ñariarojʉre ĩ rãca yʉa ejatone quẽnaro yʉare yicama toana. Ĩna quẽne Jerusalénjʉ Pascua boserʉ̃mʉ ñaro ĩarã variarã tudiejariarã ñacama ĩna. To bajiri jediro Pascua ñaro Jesús ĩ yicatire ĩariarã ñañuma ĩna quẽne.
45 Imih anamaramaim na Galilee titit, sabuw ana merar hiyi hibai. Anayabin hin Jerusalem Tar Nowaten Hiyuw aa isan hiruru’ay, nati’imaim sawar abistanawat sinaf hi’i’itin isan.
46 To bajiro bero Galilea sita Caná vãme cʉti macajʉ ejacajʉ yʉa quẽna, Jesúrãca. To ñacajʉ, ocorene ʉye oco ĩ godoveocato. Tojʉre ñacami sĩgʉ̃ masʉ ʉjʉre rotibosagʉ. Ĩ macʉ, Capernaum vãme cʉti macajʉ bʉto rijañañuju ĩ.
46 Naatu matabir maiye in Canna tit, nati Canna i Galilee wanawanan, imaim harew botabir wine mamatar. Naatu nati’imaim gawan ana orot ukwarin natun sawow Capernaumamaim inu’in.
47 To bajiri, Judea sitajʉ ñar'i Galilea sitajʉare Jesús ĩ vadisere ajicõari, ĩre ĩagʉ̃ ejacami ʉjʉre rotibosagʉ. Jesús tʉjʉre ejacõari ado bajiro ĩre yicami: —Yʉ ya vijʉ vayá. Yʉ macʉ bajirocacʉ yimi. Ĩre catiogʉ vayá —Jesúre, ĩre yicami.
47 Jesu Judea’ane na Galilee tit ma’am ana tur na nowar. Misir in biyan tit ana tur eowen naatu ifefeyan i tare tan natun sawow inu’in tiyawas i kafa’imo namorob.
48 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre yicami Jesús: —Ĩaĩañamanire yʉ yiĩosere mʉa ĩabetijama, “Dios ĩ masise rãca yigʉ yami”, yʉre yiajitirʉ̃nʉbetirʉarãja mʉa —ĩre yicami Jesús.
48 Jesu sabuw iuwih, “Kwa sabuw ina’inan naatu baifofofor kwana’itah, baise boro men kwanitumatum.”
49 To bajiro ĩ yiboajaquẽne: —Yʉ rãca mʉ vadibetijama, bajirocacoarʉcʉmi yʉ macʉ —Jesúre ĩre yicami.
49 Gawan ana orot ukwarin Jesu isan eo, “Aro, inare tananabo au kek namorob.”
50 To bajiro ĩ yijare yuja: —Mʉ ya vijʉ tudiasa. Jẽre ĩre catiocõaja yʉ —ĩre boca yicõacami Jesújʉama. To bajise ĩre ĩ yisere ajicõari, Jesúre ĩre ajitirʉ̃nʉcami. To bajiri ĩ ya vijʉ tudicoacami yuja.
50 Jesu orot isan eo, “Kwen! O a kek yawas ema’am!” Orot itumatum abistan Jesu tur isan eo naatu ana ef rura’ah in.
51 Ĩ ya vire ĩ cõñarũtuatone, ĩre moabosarimasa bocacõari, ado bajiro ĩre yigoti bocayujarã ĩna: —Jẽre mʉ macʉ quẽnacoami yuja —ĩre yiyujarã ĩna.
51 I ra’iy inan efamaim ana akir orot bairi hitar naatu ana tur hi’owen, “O a kek i yawas ema’am
52 To bajiro ĩna yirone, —¿No cõro masune tudiquẽnasʉori ĩ, yʉ macʉ? —ĩnare yisẽniĩañuju. —Ñamica, ʉ̃mʉrecaji ñaro masune ĩre tʉjamasimʉ ti —ĩre yiyujarã ĩna, ĩna ʉjʉre.
52 Naatu ibatiyih, Veya abistanamaim au kek yawas?” Naatu i hiya’afut hi’o, “Fai ouyit one korok na’atube imaim sawow ihamiy”.
53 To bajiro ĩre ĩna yibocarone, “To cõro muiju ĩ tʉsatone, ‘Jẽre mʉ macʉre catiocõaja yʉ’ yʉre yimasimi Jesús”, yitʉoĩamasiñuju ĩ. To bajiri ĩ quẽne, ĩ yarã quẽne, “ ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ Dios ĩ yicõagʉ̃, manire ejarẽmorocʉ ñaami”, Jesúre ĩre yiajitirʉ̃nʉñujarã ĩna.
53 Naatu imaibo tamah not nati ana veya Jesu eo, “O a kek i boro nayawas.” Imih nati ana baremaim hima’am etei hitumatum.
54 Ti ñacajʉ quẽna gaje ĩaĩañamani Jesús ĩ yiĩobabocati, Judea sitare ñacõari, Galilea sitajʉ tudiejacõari, ĩ yiĩocati.
54 Iti ina’inan bairu’abin men tesinaf emamatar Jesu sinaf matar, no Judea’ane na au Galilee inan ufunamaim.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.