João 3

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sĩgʉ̃ fariseo masʉ, Nicodemo vãme cʉtigʉ ñacami. Jud'io masa vatoajʉre ñamasugʉ̃ ñacami ĩ.
1 Jew hai ukwarin orot wabin Nicodemus i Pharisee ana kou’ayamaim orot ta.
2 Ñamijʉ Jesúre ĩre ĩagʉ̃ ejayuju. Ĩ tʉjʉre ejacõari, ado bajiro Jesúre ĩre yiyuju: —Gotimasiorimasʉ, “Mʉre cũñumi Dios, ‘Masare gotimasioato’ yigʉ”, mʉre yimasiaja yʉa. Sĩgʉ̃ mʉ yirore bajirone yiĩoñamanire yigʉre ĩabeticajʉ. To bajiri, “Diorãca ñacõari, yami”, yimasiaja yʉa —Jesúre ĩre yiyuju.
2 Guguminamaim na Jesu biyan tit, naatu eo, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob o i bai’obaiyenayan God biyanane ina. Men yait ta karam boro ina’inanen fairih o kusisinafube nasinaf, God men hairi hinama’am na’at.” Jesus Nicodemus hairi bar tafan hima tibidudur|alt="Jesus and Nicodemus" src="CN01670b.tif" size="col" loc="Jhn 3.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="3.1-4"
3 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro Nicodemore gotiyuju Jesús: —Riojo mʉre gotiaja yʉ. No bojarã, quẽna gãme ruyuamenama, Dios ĩ ñarojʉre ejamasimenama —Nicodemore yiyuju Jesús.
3 Mar ta’imonamo Jesu iya’afut, “Ayu tur anababatun a tur ao’owen, men yait ta boro God ana ma’ama wanatowan na’itin, baise i boro natufuw maiye’ebo.”
4 To bajiro ĩ yijare, ado bajiro Jesúre sẽniĩañuju Nicodemo: —¿No bajiro bʉcʉ ñacoaboarine, quẽna gãme tudiruyuacoare ñarojari? ¿Quẽna ĩ jacore sãjacoacʉjarique ĩ, quẽna gãme tudiruyuarʉ? —Jesúre ĩre yiyuju Nicodemo.
4 “Orot ra’at gagamin na’in ema’am, boro mi’itube natufuw maiye?” Nicodemus ibat. “Men karam hinah yan wanawanan narun mar bairou’abin natufuw maiye!”
5 To bajiro ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyuju Jesús: —“Quẽna gãme ruyuaroti ñaja” yʉ yijama, masa sʉorine gãme ruyuarotire yigʉ me yaja. “Quẽna gãme ruyuaroti ñaja” yʉ yijama, “‘Dios ĩ cõagʉ̃, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca Diorãca quẽnaro ñacõari, ĩ bojarore bajiro yirã ñato’ yigʉ, ĩ yirotire sẽniroti ñaja”, yigʉjʉa yaja. “Dios ĩ bojabeti yirʉabeaja yʉ. Ĩ sʉorine ĩ rãca quẽnaro ñaja yʉ” yirã, oco rãca bautizarotiriarã, to yicõari, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca Diorãca quẽnaro ñarã, ĩna rĩne ñarãma Dios ĩ ñarojʉre ejacõari, ĩ rãca ñamʉorʉ̃gõrona.
5 Jesu iya’afut eo, “Turobe a tur ao’owen, men yait ta boro God ana ma’ama wanatowan narun, baise i harew naatu Anuninamaim natufuw.
6 — ausente —
6 Biyat etatoub, i biyat eya’iy, baise Anun Kakafiyin etatoub Anun Kakafiyin iya’iy.
7 “Dios ĩ cõagʉ̃, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca Diorãca quẽnaro ñarã, ĩna rĩne Dios ĩ ñarojʉre ejacõari, ĩ rãca ñamʉorʉ̃gõrʉarãma” mʉre yʉ yisere, ajiyamanire bajiro ajimavisiabesa mʉ.
7 O boro men ita’ororsa’ir ayu tur iti tufuw maiye ao isan.
8 Mino no ti bojarone vẽatucõaroja ti. Mino ti vẽatujama, ajiaja mani. To bajiboarine, “Toaye vadoja. Tojʉare vatoja”, yimasibeaja mani. Tire bajirone bajigʉ ñaami Dios ĩ cõagʉ̃, Esp'iritu Santo. “Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca quẽnaro ñacõari, ĩ bojarore bajiro yigʉ ñato” yigʉ, gãjire ĩ yirotire masibeama masa —Nicodemore yiyuju Jesús.
8 Waruw ana kokomaim ebababin. O i nidun kunonowar, baise o men karam boro inao, i menane na enan, o au mena’at babin enan. Imih orot babin anunihine i nati na’atube tetutufuw.”
9 To bajiro ĩ yirone, quẽna gãme sẽniĩaquẽnoñuju Nicodemo: —¿No bajiro bajiroada ti? —Jesúre ĩre yisẽniĩa quẽnoñuju ĩ.
9 Nicodemus i bat, “Iti i mi’itube?”
10 Ado bajiro ĩre cʉdiyuju Jesús: —¿Israelita masare ĩnare gotimasiogʉ̃ ñaboarine, adi quetirema masibeati mʉ?
10 Jesu eo, “O i Israel hai bai’obaiyenayan naatu o iti sawar men imanamamih?”
11 Riojo mʉre gotiaja yʉ. Mani ĩase, Dios ĩ yiserene, mʉare gotirũgũaja yʉa. To bajiboarine yʉa gotirũgũsere ajicõari, “To bajiro me bajiaja”, yicõarũgũaja mʉa.
11 Jesu iya’afut eo, “Ayu turobe a tur ao’owen, aki abisa asoso’ob i a’o, naatu abisa aki a’i’itin i isan a’o, baise kwa i boro’ika aki ai tur naniyan men kwabaibimih.
12 Adi macarʉcʉroayere yʉ gotisere ajitegʉ ñari, Dios ĩ bajisere ĩabʉjayamanire yʉ gotijaquẽne, ajiterʉcʉja mʉ —ĩre yiyuju Jesús.
12 Ayu tafaram ana sawar isah ao kwanowar baise kwa men kwabitumatum. Kwa boro mi’itube kwanitumatum ayu mar ana sawar isah ana’o na’at?”
13 Gajeye quẽna ado bajiro ĩre gotiyuju Jesús: —Sĩgʉ̃, Dios ĩ ñarojʉre mʉjar'i maami. Yʉ sĩgʉ̃ne ñaja yʉ, Dios ĩ ñarojʉne rujiadicõari, tudi gãme mʉjarocʉma. Dios ĩ roticõacacʉ ñaja yʉ Diorãcagʉ.
13 Men yait ta in mar run, baise orot Natun marane nan akisinamo.
14 Tirʉ̃mʉjʉ Moisés ñamasir'i, yucʉ́ manojʉ ñacudigʉ yucʉ́ joejʉ ãñare bajigʉ ñagʉ̃re cõmene quẽnor'ire ĩre jeomasiñuju, “Ãña cũniecoriarã ĩre ĩamʉoato ĩna” yigʉ. To bajiro ĩ yir'ire ãña cũniecoriarã, ĩre ĩamʉorãjʉa, caticoamasiñujarã ĩna quẽna. To bajiro bajirʉaroja yʉre quẽne, Dios ĩ roticõacacʉre quẽne. Yucʉ́tẽrojʉ yʉre jajutucõari, vʉ̃mʉorʉ̃gõrʉarãma ĩna, yʉ bajirocarotire yirã.
14 Moses mi’itube arar yan kok bora’ah na’atube, orot natun hinabora’ah nayen,
15 To bajise bajirocʉ ñari, no bojarã, “Jesucristo ĩ bajirocare sʉorine yʉre ĩavariquẽnacõari quẽnaro yirʉcʉmi Dios” yitʉoĩarãre ĩna rijato berojʉ “Tudirijabeticõato” yigʉ, yʉ catisere ĩnare ĩsirʉcʉja yʉ —Nicodemore ĩre yiyuju Jesús.
15 saise iyabowat i tebitumatum boro ma’ama wanatowan hinab.
16 —Ñajediro masare maimasucõagʉ̃ ñari, ĩ macʉ sĩgʉ̃ne ñagʉ̃re ĩre cõañumi Dios, “Masare rijabosato” yigʉ. To bajiro ĩ yire ñajare, “Jesucristo ĩ bajirocare sʉorine yʉre ĩavariquẽnacõari, quẽnaro yirʉcʉmi Dios” yitʉoĩarãma, ĩna rijato berojʉ “Tudirijabeticõato” yigʉ, Dios ĩ catisere ĩ ĩsiriarã ñarãma.
16 God tafaram iyabuw kwanekwan imih i Natun ta’imonamo iyafar na, saise yait i ebitumitum boro men namorob, baise boro yawas wanatowan nab.
17 Adi macarʉcʉroanare, “Rojose ĩna yise vaja rojose ĩnare yato” yigʉ me, ĩ macʉre cõañumi Dios. Ado bajirojʉa yiyumi. “Mʉre ajitirʉ̃nʉrona ĩna rijato berojʉ, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩna vaborotire ĩnare yirẽtobosarʉcʉja mʉ” yigʉ, ĩ macʉre cõañumi Dios.
17 God i men tafaram bai’afiyin isan Natun iyafar na tafaramaim titamih, baise tafaram baiyawasin isan na tit.
18 “Dios macʉ ñagʉ̃mi” Jesúre yitʉoĩagʉ̃re rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉre ĩre cõabetirʉcʉmi Dios. Dios macʉ sĩgʉ̃ne ñagʉ̃re, “Dios macʉ me ñagʉ̃mi” ĩre yigʉjʉarema, to bajiro ĩre ĩ yise vaja rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩre cõarʉcʉmi Dios.
18 O yait I kubitumitum boro men ina’afemih, baise o yait men ebitumitum i eaf sawar, anayabin i men God Natun Ta’imon, i akisinamo wabin itumitumamih.
19 Ĩ macʉre adi macarʉcʉrojʉre ejacacʉre ĩre ajitirʉ̃nʉmenare rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare rearʉcʉmi. Ĩ macʉ sʉorine Diorãca quẽnaro ñaama masa, ĩre masirã. Masajʉama rojose yitʉjarʉamena ñarã ñari, quẽnasejʉare tʉoĩavasoarʉamenama ĩna. To bajiri Dios macʉre ajitirʉ̃nʉmenama. To bajiro yirã ĩna ñajare, ĩnare rearʉcʉmi Dios.
19 Iti i baib’afiyen. Marakaw na tafaramamaim tit, baise orot marakaw efanin gugumin iyabuw anayabin hai sinaf kakafih.
20 Rojose yirã, Dios macʉre terãma ĩna. “Masa rĩjorojʉa, ‘To bajise rojose yicajʉ mʉ’ yʉre yiromi Jesús” yibojonerã ñari.
20 Orot babin etei sinaf kakafih tesisinaf i marakaw hikwahir naatu boro men hinan marakaw wanawanan hinarun, tebirubir hai sinaf boro hinirerereb.
21 Dios ĩ bojasere quẽnasejʉare yirãma, Dios macʉre ajitirʉ̃nʉrãma ĩna. Yayiorojʉ yirudibeama ĩnajʉama, “‘Dios ĩnare ĩ yirẽmojare, quẽnasejʉare yirũgũama’ yimasiato ĩna” yirã.
21 Baise yait ta turobe’emaim ema’am marakaw wanatowan erur, saise i ana bowabow God wanawananamaim bowabow boro nirerereb.
22 Nicodemore Jesús ĩ gotiro bero, vacoacajʉ yʉa, Judea sitajʉ. Tojʉre yoarobʉsa ñacajʉ yʉa. Tojʉ masare oco rãca bautiza ñarũgũcajʉ yʉa.
22 Iti ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Judea tafaram ufunane hirun, nati’imaim mar kikimin hima naatu bapataito itih.
23 Juan, oco rãca bautizarimasʉ, Salim vãme cʉti maca tʉjʉ Enón vãme cʉti macajʉ oco rãca masare bautizarũgũñuju ĩ quẽne. Tojʉre riaga jairo ti oco cʉtijare, ĩnare bautiza ñarũgũñuju ĩ. Jãjarã masa ĩre bautizarotirã ejarũgũñujarã ĩna, tojʉre.
23 Nati’imaim John auman tafaram Aenonamaim sabuw bapataito bitih, Salim i men ef yok i sisibinamaim, anayabin nati’imaim i harew moumurih, naatu sabuw i nan ufun hinan bapataito bain isan.
24 Ado bajiro yiñamasiñuju Juan, tubiberiavijʉ ĩ tubibe ecoroto rĩjoro:
24 (Iti John dibur hiyaru’uy ma’am nanamaim.)
25 Oco rãca masare Juan ĩ bautiza ñarone, gãji jud'io masʉ, Juan buerã tʉjʉre ejayuju ĩ. Ejacõari, “To bajiro me bajiaja. Ado bajirojʉa mani yijare, ‘Rojose mana ñaja mʉa’ manire yiĩagʉ̃mi Dios” yigʉ, ĩna rãca oca josayuju ĩ.
25 John ana bai’ufununayah afa naatu Jew sabuw afa wanawanahimaim gamin matar, bapataito ana ofafaren isan.
26 Ĩ rãca ĩna oca josariaro bero, Juan tʉjʉ ejacõari, ado bajiro ĩre gotiyujarã ĩ buerã: —Gotimasiorimasʉ, Jordán vãme cʉtirisa ijacatʉajʉ mʉ ĩagoticacʉ, mʉ yirũgũrore bajirone masare oco rãca ĩnare bautizarũgũñuju ĩ. To bajiri jãjarã masa mani tʉjʉre ejaborona, ĩ tʉjʉa rĩne varũgũrãma ĩna, ĩre yigotiyujarã ĩna —Juanre, masare oco rãca bautizarimasʉre.
26 I hina John biyan hitit naatu hi’o, “Bai’obaiyenayan, orot nati o airi no Jordan harew rounane menatan isan o i’o’orerereb, i boun bapataito sabuw ebitih, naatu sabuw etei i isan tenan.”
27 To bajiro ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju Juan: —Ñie manane ñaborãma masa, Dios ĩ cõabetijama. Mani bajirũgũse quẽne Dios ĩ bojasere bajirone bajirũgũaja ti.
27 Nati isan John iya’afut eo, “Orot abistanawat marane tebitin iwat nab.
28 “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõar'i me ñaja yʉ. “‘Ĩ ejaroto rĩjoro, ĩre goti rĩjoro cʉtiato’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i ñaja yʉ”, jẽre mʉare yigoticõacajʉ yʉ —ĩnare yiyuju Juan, ĩ buerimasare.
28 Kwa taiyuw i karam ayu ao i kwanao’rereb, Ayu i men Keriso, baise ayu i nanamaim hiyafaru ana.
29 To yicõari, “Ãmosiagʉ babare bajiro bajiaja yʉ” yigʉ, ado bajiro ĩ buerãre ĩnare gotimasioñuju Juan: —Ãmosiariarʉ̃mʉ so manajʉ ñarocʉ babare ajisʉyaroco me ñagõmo. So manajʉ ñarocʉjʉare ajisʉyaroco ñagõmo. So manajʉre so ajisʉyasere ĩacõari, bʉto variquẽnagʉ̃mi ĩ baba. Tire bajirone, “Masa jãjarãre oco rãca bautizarũgũñuju ĩ quẽne” mʉa yisere ajicõari, bʉto variquẽnaja yʉ quẽne.
29 Babin orot ana rum hi’o ema’am, orot ana of menatan i bai’awaninamih i orot isan ma tainin rub ma ekakaif, naatu i ana rum fanan enonowar ana veya i anababatun ekakawasa. Iti kawasa i ayu nowau, naatu kawasa i boun ana yomanin a’asa’ub.
30 Yʉ rẽtoro ñamasugʉ̃ ñaami ĩma. To bajiri, yʉre ĩna rʉ̃cʉbʉoro rẽtoro ĩre ĩna rʉ̃cʉbʉosere bojaja yʉ —ĩ buerãre yiyuju Juan.
30 I ana fair ra’at natabiru, ayu fair i men ra’at.”
31 Dios tʉjʉ vadir'i ñaami jediro ʉjʉ ñamasugʉ̃. Gãji ĩ cõro ñamasugʉ̃ magʉ̃mi. Adi macarʉcʉrojʉre ruyuariarã, adi macarʉcʉroayere ĩarã ñari, tirene gotiaja mani. Dios tʉjʉ vadir'ima õ vecayere, to yicõari, adi macarʉcʉroayere quẽne quẽnaro masigʉ̃ ñari, jediro ʉjʉ ñamasugʉ̃ ñaami.
31 Yeit auyomane nan i ra’at etei natabirih, menatan iti tafaramane nan i tafaram nowan, naatu tafaram ana sawar isah i ebidudur. Menatan marane nan i sawar etei tafahimaim.
32 Ĩma, ĩ ĩarere, ĩ ajirere gotiami ĩ, Dios yere. To bajiboarine ĩ gotisere ajitirʉ̃nʉbeama masa.
32 I abis nonowar, i’itanen i isah eo’orerereb, baise men yait ta ana tur ebaibimih.
33 “Jesús ĩ yirore bajiro bajiroja” ĩre yiajigʉma, to bajiro ĩ yiajise sʉorine “Socagʉ me ñaami Dios” yigʉ ñagʉ̃mi.
33 Orot yait ta i ana tur nabitumitum na’at, i ebi’obaiyit i ebitumatum God abistan eo’o i turobe.
34 Esp'iritu Santore ĩre cõañumi ĩ macʉre adi macarʉcʉrojʉre ĩ cõar'ire, “Ĩ tʉoĩarore bajiro tʉoĩamasiato” yigʉ. To bajiro ĩ yir'i ñari, Dios ocarene goticami Jesús.
34 Menatan God biyafar i God ana tur eo’orerereb; anayabin God i Anun i nowanamih itin anababatun
35 Mani jacʉ Dios, ĩ macʉre maigʉ̃ ñari, “Ñajedirore rotiya mʉ”, ĩre yicũñumi.
35 Tamah Natun iyabuw kwanekwan naatu sawar etei i ana fair babanamaim ya.
36 No bojagʉ, Dios macʉre ajitirʉ̃nʉgʉ̃ma, Dios ĩ catisere cʉogʉ ñaami. To bajiboarine no bojagʉ Dios macʉre ajitirʉ̃nʉbecʉma, Dios ĩ catisere cʉobeami. To bajiro ĩ bajijare, rojose ĩ yisere ĩajũnisini tʉjabecʉne, rojose ĩ yise vaja, rojose ĩre yirʉcʉmi Dios, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩre rocagʉ.
36 Yait ana baitumatum Natunamaim naya’iy boro yawas wanatowan nab, baise yait ta God Natun nabifutuw boro men yawas nitinimih, God ana yaso’ar tafahimaim nama.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.