João 1
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Dios macʉ Jesucristo sʉorine Diore masiama masa. Rẽmojʉne jẽre ñie manojʉrene ñacõamasiñuju Jesús, ĩ jacʉ rãcane. Jesúne, Dios ñacoadimasiñuju.
1 Tafaram matara’e ana veya Tur i wan ma, naatu Tur i God hairi hima, naatu Tur i God taiyuwin.
2 Macarʉcʉro, õ vecayere quẽne, tire Dios ĩ rujeoroto rĩjorojʉ jẽre ĩ rãcane ñacõamasiñuju ĩ macʉ.
2 Tur i God hairi wan hima’abo tafaram matar.
3 Macarʉcʉrore, õ vecayere quẽne ñajediro ĩ macʉ sʉorine tire rujeomasiñuju Dios. Ĩ macʉ ĩ manone Dios ĩ rujeoroti maniboriaroja.
3 Tur wanawananamaim God sawar etei’imak sinafen himatar; iti sawar himamatar i etei tur wanawananamaim himatar men ta asir matar kwaneyanamih.
4 Mani rijato berojʉma, “Tudirijabeticõato” yigʉ, Dios ĩ catisere ĩsigʉ̃, ñacoadimasiñuju Dios macʉ. Ĩ jacʉ ĩ catisere ĩ macʉ ĩ ĩsise sʉorine Diorãca quẽnaro ñaama masa, ĩre masirã yuja.
4 Tur i yawas an anababatun, naatu iti yawas i sabuw isah marakaw bai na.
5 Diore ajimenajʉama, rojose yirã ñari, “Riojo ñamasusere masiaja yʉama”, yitʉoĩaboarãma. To bajiro yirã ñaboarine, “Diorãca quẽnaro ñato” yigʉ, Jesucristo ĩ ĩsisere masa jediro ĩna ajibetirotire yirã, yimasimenama Diore ajiterã.
5 Iti marakaw guguminamaim kusisiar, naatu gugumin men karam boro marakaw na’asabun.
6 Sĩgʉ̃ ñacami Juan vãme cʉtigʉ. Masare, “Rojose yirʉabeaja yʉa. Ĩ sʉorine Diorãca quẽnaro ñaja yʉa” yirãre oco rãca ĩnare bautizagʉ ñacami. Ĩre goti rĩjoro cʉtirotiyumi Dios, ĩ macʉ ĩ bajiroti quetire. Ĩ bajiroti quetire ajicõari, “To bajiro masu bajigʉ ñagʉ̃mi” ĩ macʉre masa jediro ĩna yitʉoĩarotire bojagʉ ñari, to bajiro ĩre goti rĩjoro cʉtirotiyumi Dios.
6 God ana kob abarayan wabin John iyafar na tit;
7 — ausente —
7 marakaw isan sif ruboun eorereb sabuw hinowar, naatu sabuw iyab tur hinonowar hitumatum.
8 Riojo ñamasuse Juan ĩ gotimasiocatima ĩ masune tʉoĩaquẽnocõari, ĩ goticati me ñacajʉ ti. Dios macʉ adi macarʉcʉrojʉre ejacacʉ yejʉa ñacajʉ ti, riojo ñamasuse Juan ĩ gotimasiocati. “Rojose mani tãmʉoborotire manire yirẽtobosarocʉ ñaami” Dios macʉre masa ĩna yitʉoĩarotire yigʉ, ĩre goti rĩjoro cʉtirimasʉ ñacami Juanma.
8 I taiyuwin i men marakaw; i marakaw akisin ana sif narubonamih na.
9 — ausente —
9 Iti marakaw i turobe, marakaw anababatun, tafaramaim na sabuw tafahimaim ekukusisiar.
10 Jesúma, adi macarʉcʉrojʉre manire bajiro rujʉ cʉticõari ĩ ruyuaroto rĩjorojʉne jẽre ñacõañuju ĩ. Ĩ sʉorine adi macarʉcʉrore Dios ĩ rujeomasire ti ñaboajaquẽne, ĩre ĩacõari, “Ãni, Dios macʉ ñaami”, ĩre yimasibeticama ĩna, adi macarʉcʉroana masa.
10 Tur i na tafaram eo mamatar wanawananamaim ma, baise tafaram i men inanimih.
11 Jud'io masa, “Yʉ rĩa ñaja mʉa” Dios ĩ yigoticũboariarã tʉjʉ manire bajiro rujʉ cʉticõari, ĩna rãca ĩ ñarũgũboajaquẽne, ĩre ĩatecama ĩna.
11 I na ana tafaram tit, baise taiyuwin ana sabuw i men hibaimih.
12 Ĩre ĩna ĩateboajaquẽne, sĩgʉ̃ri ĩre yʉa ajitirʉ̃nʉjare, “Yʉ rĩa ñaja mʉa”, yʉare yiĩañumi Dios.
12 Baise sabuw afa hibai naatu wabinamaim hitumitum, naatu baibasit itih i hina God natunatun himatar.
13 “Jud'io masa ñari, Dios rĩa ñaja yʉa”, yimasiña manoja. Gãjerã masa quẽne, to bajiro yimasibeama. To yicõari, “Mani masune mani tʉoĩase sʉorine Dios rĩa ñaja mani”, yimasiña manoja. Ado bajirojʉa bajiaja: “‘Yʉ rĩa ñaja mʉa’ ĩ yiĩamaijare, ĩ rĩa ñacoajʉ”, yirejʉa ñaja.
13 God natunatun himamatar i men orot anarara, o men orot babin aawan hairi hi’in kek tetutufu na’atube’emih, baise i God akisin anakokok sinaf i natunatun himatar.
14 Dios macʉ manire bajiro rujʉ cʉticõari, yʉa rãca bajiñarũgũcami. Yʉare ĩamaicõari, quẽnaro yirũgũcami. To yicõari, Dios yere gotigʉ, riojo gotimasiorũgũcami. “Ĩ ñacami Dios macʉ. Sĩgʉ̃ne ñagʉ̃, ĩ jacʉre bajiro ñamasugʉ̃ ñacami”, ĩre yimasiaja yʉa, ĩre ĩacana.
14 Tur i na orot matar, naatu wanawanatamaim ma, ana marakaw bonamanamarin i taitin, iti marakaw bonamanamarin i God Natun ta’imonamo ebitin. Iti tur wanawanan i turobe naatu manaw kabeber awan karatan.
15 Ĩrene goticami Juan vãme cʉtigʉ, masare oco rãca bautizarimasʉ. Jesús ĩ ejarone, ado bajiro masare goticami: —Ãnine ñaami mʉare yʉ goti rĩjoro cʉtigʉma. Ĩ bajirotire gotigʉ, ado bajiro mʉare yigotiadicajʉ yʉ: “Yʉ bero sĩgʉ̃ ejarʉcʉmi. Yʉ rĩjorojʉne jẽre ñacõañumi. To bajigʉ ĩ ñajare, yʉ rẽtoro ñamasugʉ̃ ñaami ĩma” mʉare yigotiadicajʉ yʉ —yicami Juan, Jesús ĩ bajirotire gotigʉ.
15 John iti orot isan fanan sib binan eo,” Iti orot ayu isan ao’oban iti enan, anamaramaim ayu iti na’at ao, ‘I ayu ufu enan i ana fair ra’at ayu natabiru, anayabin i wan ma’abo ayu atufuw.’”
16 Masare maimasucõagʉ̃ ñari, mani ñajedirorene quẽnaro manire yirũgũami Dios macʉ.
16 I wanawanan manaw kabeber karsuwei it etei ebigegewasinit, ana baigegewasin tafan baban ebitit.
17 Moisés ñamasir'i sʉorine masare Dios ĩ rotimasirere masire ñaja. Jesucristo sʉorine Dios manire ĩ maisejʉarema masire ñaja. Ĩ ocare quẽne, riojo ñamasusere, Jesucristo sʉorine tire masire ñaja.
17 Anayabin God ana ofafar i Moses itin, baise manaw kabeber naatu turobe i Jesu Keriso’one na.
18 Nijʉane Diore ĩre ĩagʉ̃ magʉ̃mi. To bajiboarine ĩ macʉ sĩgʉ̃ne ñagʉ̃, ĩ jacʉ rãcagʉ ñari, ĩ jacʉre bajirone tʉoĩagʉ̃ ñari, ĩ jacʉ ĩ bajisere riojo manire gotimasiocami.
18 Men yait ta God itin. baise God Natun ta’imon Tamah wanawananamaim ema’am akisinamo God bai na bebeyanamaim tasusu’ub.
19 To bajiri paiare, ĩnare ejarẽmorãre quẽne cõañuma ĩna ʉjarã, Jerusalén macana. “‘¿Ñimʉ ñati mʉ?’ masare oco rãca bautizagʉre Juanre ĩre yisẽniĩama” yirã, ĩnare cõañuma.
19 Jew hai ukwarih Jerusalem hima’am firis afa naatu hai baibaisayah afa hiyafarih hin John hibatiy? “O i yait?”
20 To bajiro ĩre ĩna yisẽniĩasere ajicõari, ado bajiro ĩnare yicʉdicami Juan: —Yʉma, masa rojose ĩna tãmʉoborotire ĩnare yirẽtobosacõari, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃ me ñaja yʉ —ĩnare yicami Juan.
20 I men baifuwenamaim iyafutih, baise i mutufor bebeyanamaim eorereb, “Ayu i men Keriso.”
21 To bajiro ĩ yirone, ĩre sẽniĩaquẽnocama ĩna: —¿Ñimʉ ũgʉ̃jʉa ñatique mʉ, to yijama? ¿El'ias, Diore gotirẽtobosamasir'i, gãme tudicaticõari, bajiatique mʉ? —ĩre yisẽniĩacama. —Ĩ me ñaja yʉ —yicõacami quẽna. To bajiro ĩ yirone, ĩre sẽniĩacama quẽna: —¿Mʉne ñatique Diore ĩre gotirẽtobosarimasʉ, “Ejarʉcʉmi” ĩna yigʉ? —Juanre yisẽniĩacama. —Ĩ me ñaja yʉ —yicõacami quẽna.
21 Naatu hibatiy, “Bo o i yait? Om Elizah?” John eo, “Ayu men Elizah.” Ai o dinab orot?” John iya’afutih eo, “Ayu men dinab orot.”
22 To bajiro ĩ yise ñajare: —¿Ñimʉ ũgʉ̃jʉa ñati mʉ? —ĩre yicama ĩna. —Yʉare sẽniĩaroticõarãre, “Ĩ ñaami”, ĩnare yigotirʉaja yʉa. ¿Ñimʉ ũgʉ̃ ñaja yʉ, yatique mʉ, mʉ masune mʉ yijama? —ĩre yisẽniĩacama quẽna, Juanre, masare oco rãca bautizagʉre.
22 Ibanak hibatiy maiye hio, “O i yait? Ku’o anowar saise anamatabir anan iyab hiyafari anan hai tur ana’owen. O taiyuw isa boro inakubuna ananowar.”
23 To bajiro ĩna yisere ajicõari, ado bajiro ĩnare yicʉdicami: —Yʉne ñaja, yucʉ́ manojʉ masare gotimasiocudirũgũgʉ̃ma. Ado bajiro yigotirũgũaja yʉ: “Mani ʉjʉ ejarʉcʉmi. To bajiri rojose mʉa yisere yitʉjacõari quẽnasejʉare tʉoĩavasoaya, ĩre yurã”, yirũgũaja yʉ. To bajiro yʉ yigotirotire jẽre tirʉ̃mʉjʉne, “To bajiro yirʉcʉmi ĩ”, yiuca rĩjoro cʉticõamasiñumi Diore ĩre gotirẽtobosarimasʉ, Isa'ias ñamasir'i —yicʉdicami Juan, ĩre sẽniĩarãre.
23 John iya’afutih dinab orot Isaiah Buk Atamaninamaim kirum inu’in imaim eo, “Ayu i orot ta fanan araramaim eafa’af. Ef kwanarumutufur Regah ana remor isan!”
24 Fariseo masa ĩna cõariarã ñacama ĩna, Juanre sẽniĩacana.
24 Kob nayah Pharisee hiyafarih hina,
25 Quẽna ĩre sẽniĩacama ĩna: —To bajise yigʉ ñaboarine, Cristo me ñaboarine, El'ias ñamasir'i me ñaboarine, Diore gotirẽtobosarimasʉ “Ejarʉcʉmi” ĩna yigʉ me ñaboarine, ¿no yigʉ oco rãca masare bautizatique mʉ? —Juanre yisẽniĩacama.
25 John hibatiy, “Bo o men Keriso, o Elizah o dinab orot na’at, aisim sabuw bapataito kubitih?”
26 To bajiro ĩna yisere ajicõari ado bajiro ĩnare yicʉdicami: —Yʉma, masa rojose ĩna yisere yitʉjacõari, Dios ĩ bojasejʉare yirãre oco rãca ĩnare bautizagʉ ñaja yʉ. To bajiboarine mani ñarigodojʉ jẽre ñagʉ̃mi, “To ñagʉ̃mi” mʉa yimasibecʉ.
26 John hai tur eowen eo, “Ayu harewamaim sabuw bapataito abitih, Baise kwa wanawanamaim orot ta ebatabat kwa men kwaso’ob.
27 Yʉ bero masare gotigʉ ñaboarine, yʉ rẽtoro ñamasugʉ̃ ñagʉ̃mi ĩma. Ñamasurã rĩne ĩre yibosamasiama, ñamasugʉ̃ masu ĩ ñajare —ĩnare yicʉdicami Juan.
27 I Ayu ufu’umaim enan, an ana baibaiyon murab men gewasu boro anarufamen.”
28 To bajiri, adi ñajediro bajicajʉ Betania vãme cʉti macajʉ. Ti maca ñacajʉ Juan, masare oco rãca ĩ bautizacatiya Jordán vãme cʉtirisa gajejacatʉajʉ.
28 Iti sawar etei i Bethany himatar harew Jordan sisibin veya yeninane, John sabuw bapataito bitihimaim.
29 Gajerʉ̃mʉ, yʉa tʉjʉ Jesús ĩ vadone ĩre ĩacami Juan vãme cʉtigʉ, masare oco rãca bautizarimasʉ. Ĩre ĩacõari ado bajiro masare yigoticami: —Ĩaña mʉa yuja. Ĩne ñaami Dios yʉ, oveja macʉre bajiro masare rijabosarocʉ. No bojarãre “Rojose yʉ yise vaja yʉre rijabosayumi” ĩre yironare rojose ĩna yise vaja ĩnare rijabosarocʉ.
29 Mar to John nuw Jesu nan itin eo, “Kwanuw God Ana Lamb tafaram ana kakafin bosairenayan enan kwa’itin!”
30 Ĩ yirotirene goti rĩjoro cʉtigʉ ado bajiro mʉare yigoticajʉ yʉ: “Masa ĩna ĩaro rĩjorojʉa yʉ gotimasioro bero gotimasiorʉcʉmi gãji” mʉare yicajʉ yʉ. “Yʉ rĩjorojʉne jẽre ñacoayumi ĩma. To bajiri yʉ rẽtoro ñamasugʉ̃ ñaami” mʉare yicajʉ yʉ.
30 Iti orot isan ao’orereb anamaramaim iti na’atube ao, ‘Orot ayu ufu’umaim enan i ana fair ra’at kwanekwan, anayabin i wan ma’abo ayu a tufuw.’
31 Yʉ quẽne, “Ĩ ñagʉ̃mi” yimasibeticajʉ yʉ maji. To bajiboarine, “Ĩne ñagʉ̃mi ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i” mani yiĩamasirotire bojagʉ ñari, oco rãca masare bautizadicajʉ yʉ —yʉare yicami Juan.
31 Ayu taiyuwu auman iti orot men asu’ub, baise anayabin nati isan ayu harewamaim sabuw bapataito abitih imaim Israel sabuw isah tirerereb hitaso’ob’.
32 Quẽna gajeye ado bajiro yʉare yigoticami: —Ĩre ĩaboarine, “Ĩne ñagʉ̃mi ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i”, yimasibeticajʉ yʉ maji. To bajiboarine Dios ado bajiro yʉre yi ocaruyucami ĩ, “Masare oco rãca bautizarʉcʉja mʉ” yʉre yi ocaruyucõari: “Yʉ cõagʉ̃, Esp'iritu Santo, bujare bajigʉ rujiadicõari, ĩ joere rocajeorʉcʉmi. Ĩne ñarʉcʉmi, ‘Rojose ĩna yisere quẽnaro masicõari, tʉoĩavasoatĩmato ĩna’ yigʉ, Esp'iritu Santore cõarocʉ”, yʉre yi ocaruyucami Dios. To bajiro yʉre ĩ yicatore bajirone ĩamʉ yʉ yuja. To bajiri, “Dios macʉ ñaami”, yimasiaja yʉ yuja —yigoticami Juan, yʉare gotigʉ.
32 Naatu John iti tur eorereb. “Ayu Anunin mamu imag na’atube marane ra’iy naatu i tafanamaim mamara’at aitin.
33 — ausente —
33 Ayu iti orot i boro men ataso’ob, baise God iyunu ana harewamaim sabuw bapataito abitih i au tur eowen, ‘Orot yait Anunin nara’iy tafanamaim namara’at ina’i’itin, i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nitih.’”
34 — ausente —
34 John eo, “Ayu aitinika naatu ao’orereb iti i God Natun.”
35 Gajerʉ̃mʉ oco rãca masare ĩ bautizacatojʉ ñacami Juan quẽna. Ĩ rãca ñacajʉ yʉa, jʉarã, ĩ buerã.
35 Ana martot John iban maiye ana bai’ufununayah orot rou’ab bairi hina efan ta’imonamaim hibatabat.
36 To yʉa ñaro, Jesús ĩ rẽtoato ĩre ĩacõari, ado bajiro yʉare goticami Juan: —Ĩaña. Ĩne ñaami Dios yʉ, oveja macʉre bajiro masare rijabosarocʉ —yʉare yicami Juan.
36 Naatu Jesu na natabirih inan i’itin anamaramaim, John eo, “God ana Lamb enan kwa’itin!”
37 To bajiro Juan ĩ yisere ajicõari, Jesúre ĩre sʉyacajʉ yʉa yuja.
37 Anamaramaim bai’ufununayah orot rou’ab iti hinonowar, i hairi Jesu hi’ufunun.
38 To ĩre yʉa sʉyatone, jʉdarʉ̃gʉ̃ ĩacõari, —¿Ñiere bojarã bajiati mʉa? —yʉare yisẽniĩacami. To bajiro ĩ yisẽniĩarone: —Gotimasiorimasʉ, ¿nojʉ ñari mʉ ñaro? —ĩre yisẽniĩacajʉ yʉa.
38 Jesu nunutabir, orot rou’ab hibi’ufunun itih naatu ibatiyih, “Kwa abistan kwakokok?”
39 To bajiro ĩre yʉa yirone, —Ĩarã vayá —yʉare yicʉdicami. To bajiro ĩ yijare, ĩre sʉyaejacoacajʉ yʉa, ĩ ñarojʉre. Muiju ĩ rocasãroto rĩjoro ejacajʉ yʉa, tojʉre. To bajiri ĩ rãca bajiña, tojʉne cãnicoacajʉ yʉa yuja.
39 I iya’afutih eo, “Kwanatan, kwa taiyuw efan kwa’itin.”
40 Juan vãme cʉtigʉ, masare oco rãca bautizarimasʉ ĩ gotisere ajicõari, yʉ rãca Jesúre ĩre sʉyacacʉ ñacami Andrés. Simón Pedro vãme cʉtigʉ bedi ñacami.
40 John abistan eo’o orot rou’ab hinowar Jesu hibi’ufunun orot ta i Andrew, Simon Peter tain
41 Jesúre ĩre ĩamasicõari, guaro ĩ gagʉ Simónre ĩre jigʉ vacoacami. Ĩre bʉjacõari ado bajiro ĩre gotiyuju: —“Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃, Cristo mani yitʉoĩayuñarũgũgʉ̃re ĩamʉ yʉ yuja —ĩre yiyuju Andrés.
41 Andrew Jesu bihamiy ufunamaim wantoro’ot i tuwah Simon nuwih, naatu tita’ur ana tur eowen, “Ayu i Roubininenayan atita’ur, nati i Keriso.”
42 To bajiro ĩre yi, yʉa cʉtojʉa ĩre jicoayumi Andrés. Simónre ĩre ĩacõari, ado bajiro ĩre yicami Jesús: —Simón ñaja mʉ, Jonás macʉ. To bajiboarine Pedro vãme cʉtirʉcʉja mʉ yuja —Simónre ĩre yicami Jesús. (Gʉ̃ta yire ũni ñaja ti, “Pedro” yire.)
42 Naatu Andrew tuwah Simon nawiy in Jesu biyan tit.
43 Gajerʉ̃mʉ Galilea vãme cʉti sitajʉare yʉare ũmato vacami Jesús. To bajiri tojʉre ejacõari, Felipe vãme cʉtigʉre ĩre bʉjacami yuja. Ĩre bʉjacõari, ado bajiro ĩre yicami Jesús: —Yʉ rãca vayá. Yʉre ajitirʉ̃nʉ sʉyaya mʉ —ĩre yicami.
43 Ana marto, Jesu au Galilee namih bobogaigiwas, Philip tita’ur naatu iu, “Kuna kwi’ufnunu tan.”
44 Betsaida vãme cʉti macagʉ ñacami Felipe. Ti macanane ñacama Pedro, ĩ bedi Andrés quẽne.
44 Philip ana tafaram i Betsaida, Andrew tuwah Peter bairi hai bar merar ta’imon.
45 Jesúre ĩamasicõari, Natanael vãme cʉtigʉre ĩre gotigʉ vacoacami Felipe. Ĩre bʉjacõari, ado bajiro ĩre gotiyuju ĩ: —“Bajirʉcʉmi” Moisés ñamasir'i ĩ yiucamasir'ire ĩamʉ yʉ yuja. Diore ĩre gotirẽtobosarimasa quẽne, “To bajirʉcʉmi” ĩna yiucamasir'ire ĩamʉ yʉ yuja. Ĩ ñaami Nazaret vãme cʉti macagʉ, Jesús vãme cʉtigʉ, José vãme cʉtigʉ macʉ —Natanaelre ĩre yigotiyuju ĩ.
45 Philip na Nathanael tita’ur naatu iu, “Iti orot isan Moses Buka Atamaninamaim eo kikirum naatu dinab oro’orot auman hikikirum i boun atita’ur, iti orot tamah i Joseph ana bar ana merar i Nazareth.”
46 To bajiro ĩ yirone, —¿Ĩma Nazaret vãme cʉti macagʉ ñaboarine, quẽnagʉ̃ ñaguĩda? —Felipere ĩre yisẽniĩañuju Natanael. —Vayá. Ĩre ĩaĩatoque mani —ĩre yiyuju Felipejʉama. To bajise gãmerã yicõari, yʉa tʉjʉ vadicoayuma ĩna yuja.
46 “Nazareth! Sawar gewasin ta boro imaim namatar?” Nathanael ibat.
47 Natanael ĩ vadore ĩacõari ado bajiro yicami Jesús: —Õ tʉsagʉ, Israel ñamasir'i jãnami Dios ĩ bojasere yigʉ vadiami. Masare yitogʉ me ñaami —yicami Jesús.
47 Anamaramaim Jesu nuw Nathanael nan itin, isan eo, “I turobe Israel mowan, i orot ana yawas gewasin men baifufuwenayan.”
48 To bajiro ĩ yirone, —¿No bajiro yicõari yʉre ĩamasiati mʉ? —ĩre yicami Natanael. To bajiro ĩ yirone, —Felipe mʉre ĩ jiroto rĩjorojʉne higuera vãme cʉtiʉ ẽñeroca mʉ ñarojʉne jẽre mʉre ĩacõamʉ yʉ —ĩre yicami Jesús.
48 Nathanael ibatiy, “O mi’itube ayu isu’ubu?”
49 To bajiro ĩ yisere ajicõari: —Gotimasiorimasʉ, Dios macʉ ñaja mʉ, yʉare Israel ñamasir'i jãnerabatiare rotimʉorʉ̃gõrocʉ —ĩre yicami Natanael.
49 Imaibo Nathanael eorereb eo, “Rabbi, Bai’obaiyenayan o i God Natun! o i Israel hai Aiwob.”
50 To bajiro ĩ yisere ajicõari ado bajiro ĩre yicʉdicami Jesús: —“¿Higuera vãme cʉtiʉ ẽñeroca mʉ ñarojʉne jẽre mʉre ĩacõamʉ yʉ” mʉre yʉ yiserene ajicõari, “ ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõar'i ñaami”, yʉre yimasiati mʉ? Adi rẽtoro ĩaĩañamanire mʉre yiĩorʉcʉja yʉ —ĩre yicami Jesús.
50 Jesu eo, “O i tumatum anayabin ayu a tur aowen o i ai fig an ima’am ait. O boro sawar gagamihika ina’itan men iti i’i’itin na’atube.”
51 Gajeye quẽna ado bajiro yʉare yicami Jesús: —Ñamasusere riojo mʉare gotiaja yʉ: Ʉ̃mʉagasero soje ti jãnarone, yʉ, Dios ĩ roticõacacʉre, to yicõari, Diore moabosarãre ĩna mʉjatore, ĩna rujiadore quẽne ĩarʉarãja mʉa —yʉare yicami Jesús.
51 Tur tafan ya’abar maiye eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa boro mar ana etawan nabotawiy, naatu God ana tounamatar Orot Natun biyanamaim hinayen hinarara’iy kwana’itih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.