Judas 1
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 ¿Ñati mʉa, “Yʉ rĩa ñarʉarãma” Dios ĩ yirere cʉdiriarã? Yʉ ñaja Jesucristo ĩ bojasere yigʉ, Santiago bedi, Judas vãme cʉtigʉ. Mani jacʉ Dios mʉare bʉto maiami. To bajicõari, “Yʉ yarã ñari, yʉre ajitirʉ̃nʉcõa ñarũgũato” yigʉ, mʉare quẽnaro ĩatirʉ̃nʉgʉ̃mi Jesucristo.
1 Ayu Jude i James airi atufuw, baise Jesu Keriso isan abi’akir. Kwa iyab Tamat God iyabuwi e’afi ana yabowamaim kwama’am naatu Jesu Keriso ana tafafaramaim kwama’am etei isa a fef akikirum.
2 Mʉare quẽnarotigʉ, Diore ado bajise mʉare sẽnibosaja yʉ: “Quẽnaro mʉ rãca ĩna ñarotire yigʉ, bʉtobʉsa ĩnare ĩamaicõari, ĩnare ejarẽmoña. To yicõari, ‘Ĩnare mʉ maisere quẽnabʉsaro masirũtu vajaro ĩna’ yigʉ, ĩnare ejarẽmoña”, mʉare yisẽnibosaja yʉ.
2 Kabeber, tufuw, naatu yabow kwa wanawanamaim wanatowan na’in nasuwa nare.
3 “Satanás rojose ĩ yirotiboasere cʉdimena ñato” yigʉ, Jesucristo manire ĩ rijabosare quetire mʉare ucacõarʉaboaja yʉ. Tire ucarʉaboarine, gajeye mʉa bajise quetire ajicõari, “Tijʉare ucarocʉ ñaja”, yitʉoĩaja yʉ. Mʉa rãcana Diore rʉ̃cʉbʉomena socase gotimasiorimasa ñarãma. “Dios, quẽnagʉ̃ ñari, ĩ bojabetire mani yiboajaquẽne, to bajise mani yise vaja rojose yibecʉmi”, yisocarãma. To bajiri, “Gãjerã rãca ajeriarã cʉtito mani”, yirãma. To yicõari, Jesucristo, mani ʉjʉ, ĩ sĩgʉ̃ne ĩ ñaboajaquẽne, “Ĩre mani cʉdibetijama, no yibeaja”, yisocarãma. To bajiri, ĩ rijariaro bero, tudicaticõari, ĩ buerimasare Dios ĩ bojarore bajiro yigʉ, gotimasiojeocõañumi. To yicõari, ĩnare gotimasioroticõañumi, masa jedirore. To bajiri, ĩna gotimasiorere ajiriarã ñari, gajeye ricati gãjerã ĩna gotimasiosere mʉa ajijama, “Socase ñaja” yicõari, riojo gotimasiosejʉare gotiroti ñaja. To yicõari, “Socabeti gotirejʉare ajitirʉ̃nʉ tʉjabeticõato mani” yirã, Dios ĩ bojarore bajiro yicõa ñarũgũña.
3 Are au ofonah, ayu asinaftobon yawas boubun tafafaram isan atakirum, baise nati efanin ayu dogorou wanawanan i kokok kwanekwan mi’itube akikirum ana’ototofari, saise God mar maumurih efanin mar ta’imon ana sabuw baitumatum bitih, nati baitumatum i kwanafair kwanawasfafar gewas kwanama.
4 — ausente —
4 Anayabin sabuw afa God ana ef ufunane tenan i wa’iwa’iramaim hina wanawanat hirun, bai’obaiyen hibotabir te’o, “God i manaw kabeber wairafin imih karam boro tanisesebar kwanekwan, naatu Regah Jesu Keriso ata Bonawiyenayan ta’imon teyayaub.” Iti sabuw i marasika Buk Atamaninamaim isah hi’oka inu’in baimakiy boro hinab.
5 Jẽre mʉa masise ti ñaboajaquẽne, mʉa tuditʉoĩarotire yigʉ, mʉare gotiaja yʉ: Tirʉ̃mʉjʉ Egipto sitana, israelita masare ĩna rotiajerãre gaje sitajʉa ĩnare ũmato vamasiñuju Dios. To bajiro ĩnare ĩ ũmato bajiriaro bero, ĩre ĩna ajitirʉ̃nʉbetijare, ĩnare bajirearotimasiñuju Dios. Tire masicõari, “‘Manire quẽne rojose yiromi’ yirã, Diore ajitirʉ̃nʉ tʉjabetiroti ñaja”, yimasiaja mani.
5 Iti sawar etei isah i kwaso’ob, baise akokok nuhi anakusib maiye, Regah ana sabuw Egyptane nawiyih hitit, baise nati ufunamaim sabuw iyab men hibitumatum etei gurusih himorob.
6 To yicõari, ángel mesare quẽne to bajirone yiyumi, ĩ rotiboasere ĩna cʉdibetijare. Sĩgʉ̃ri ángel mesa, Diore moabosarã ñaboarine, ĩ rotirore bajiro cʉdibetimasiñujarã ĩna. To bajiro ĩna bajijare, cõmemari rãca ĩnare siacõari, tʉsabetigojejʉ ĩna ñacõa ñarotire yigʉ tojʉ ĩnare cũmasiñuju Dios. “Rojose yirã, rojose tãmʉorũgũrʉarãma” ĩnare ĩ yirotirʉ̃mʉjʉ ti ejaroto rĩjoro, tojʉne ñacõa ñarʉarãma ĩna. To bajiro ĩ yirotirʉ̃mʉ ti ejaro, bʉtobʉsa rojose tãmʉorʉarãma ĩna. Tire masicõari, “‘Manire quẽne rojose yiromi’ yirã, Diore ajitirʉ̃nʉ tʉjabetiroti ñaja”, yimasiaja mani.
6 Naatu tounamatar iyab hibi’ukwarin hai fair men hikakafiy, baise hai efan nowah anababatun hikwahir hire fatum wanatowan inu’inuwinamaim God fatumih gugumin wanawanan ya hima Baibatebat Ana Veya gagamin tekakaif.
7 Ĩnare bajiro rojose yimasiñujarã Sodoma macana, Gomorra macana, ti maca tʉ ñarimacariana quẽne. Ado bajiro yimasiñujarã: Manajo cʉtirã, manajʉ cʉtirã ñaboarine, gãjerã rãca ajeriarã cʉtirũgũmasiñujarã. Manajo mana, manajʉ mana quẽne, to bajirone yirũgũmasiñujarã ĩna. To yicõari, ĩna rujʉri ti bojarore bajiro bojoneose yirũgũmasiñujarã. To bajiro ĩna yijare, õ vecaye azufre vãme cʉtise rãca ĩnare soereamasiñuju Dios. Ti quetire ajicõari, ĩna yiriarore bajiro yimenasa manima, “Mani rijato berojʉ jeame yatibetimejʉ manire rearomi Dios” yirã.
7 Ef nati ta’imon Sodom Gomorah sabuw naatu bar merar nati sisibinamaim hima’am hai yawas etei baisesebar kwanekwan hitin. Orot taiyuwih naatu baibin taiyuwih hibisesebar kwanekwan isan God wairaf wanatowan iyafar re nati bar merar sabuw etei e’arahih himorob. Naatu nati sawar etei i sabuw bowabow kakafin wairafih hai baimatnuwen.
8 Tire masiboarine, tirʉ̃mʉana rojose ĩna yimasiriarore bajirone yicõa ñarãma mʉa rãcana, Diore rʉ̃cʉbʉomena. Cãjiriagʉ̃ bajiriarore bajiro ñarã ñari, ĩna rujʉri ti bojarore bajiro “Bojoneose yirã yaja”, yimasimena ñarãma. To bajicõari, mani ʉjʉre cʉdimena ñarãma. To yicõari, ángel mesare, vãtiare quẽne rʉ̃cʉbʉobetirũgũrãma socase gotimasiorimasa.
8 Ef nati ta’imon sabuw mim kwanekwaneyah hai baifuwenamaim biyah hibokarit, God ana aiwob hikwahir, naatu Auyom mar ana sabuw hi’uwih higigimih.
9 Ángel mesa ʉjʉ Miguel vãme cʉtigʉ roque yisocarimasa rẽtoro rotimasigʉ̃ ñaboarine, ĩnare bajiro rojose yibetimasiñuju, vãtire. Ado bajiro bajimasiñuju: Moisés ñamasir'i ĩ rijato ĩacõari, ĩ rujʉre ãmiarʉamasiboayuju Satanás. To bajiro ĩ yijare, Satanáre tud'irʉaboarine, ĩre tud'ibetimasiñuju Miguel. Ado bajisejʉa ĩre yimasiñuju: “Mʉ yisere ĩacõari, ‘Rojose tãmʉorʉcʉmi’ Dios mʉre ĩ yijama, quẽnarʉaroja”, ĩre yicõa tʉjasuju Miguel.
9 Baise tounamatar hai ukwarin Michael, Demon mowan hairi Moses biyan isan higamigam ana maramaim, i men taiyuwin ana fair tafanamaim bat awan fokar demon mowan iu kwanikwaniy baise eo, “Regah boro nakwarar narumutufuri.”
10 Satanáre ĩ tud'ibetiboajaquẽne, socase gotimasiorãjʉama, ángel mesare, vãtiare quẽne ĩna bajisere masimena ñari, rʉ̃cʉbʉobetirũgũama. To bajicõari, ĩna rujʉ ti bojarore bajiro yirã, “Bojoneose yirã yaja” yimasimenane, tire yirũgũrãma. To bajiro yirã ñari, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ varona ñarãma.
10 Iti sabuw tur naniyah men hiso’ob, baise asir hio tibigigim kwanekwan, naatu sawar afa naniyah i hiso’ob baise haru forobe tisisinaf kwanekwan, imih nati sawaramaim boro nagurusih.
11 Tirʉ̃mʉana ñamasiriarã rojose ĩna yimasiriarore bajiro yirã ĩna ñajare, bʉto rojose ĩnare yirʉcʉmi Dios: Ca'in ñamasir'i, rojose ĩ tãmʉoriarore bajiro tãmʉorʉarã, rojose yirũgũama ĩna quẽne. To bajicõari, Balaam ñamasir'i ĩ yimasiriarore bajiro yirã, gãjoajʉare bojamasucõarã ñari, Dios ĩ bojasere yibetirũgũrãma. Coré ñamasir'i ĩ bajimasiriarore bajiro yirã, ĩna ʉjarã ĩna rotisere cʉdibetirũgũama ĩna quẽne. To bajiro ĩna bajise vaja, rojose ĩnare ĩ yimasiriarore bajiro rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare cõarʉcʉmi Dios.
11 Baimakiy boro kakafin anababatun hinab, Cain sisinafumaim ana ef hi’ufunun tenan, naatu kabay isan yah rab. Balam sawar kakafih sisinafube tisisinaf, naatu Korah ana konakon wanawanan hirun higugurusibe boro nagurusih.
12 Diore rʉ̃cʉbʉorã mʉa rẽjajama, socase gotimasiorimasa quẽne mʉa rãca rẽjarũgũama. “Dios ĩ bojasere yirã ñaja” yiboarine, no ĩna bojarore bajirojʉa rĩne yirũgũama. Mʉa tʉoĩarore bajiro tʉoĩarã me ñaama. Ricatijʉare tʉoĩacõari, rojose yirũgũama. Ĩnare tʉoĩacõari, ado bajise mʉare gotiaja yʉ: Bʉto asirirʉ̃mʉ oco buerire ĩamacarãja mani, oco macarã. To bajiro mani yiñarone, oco buesere mino ti vẽareacoajama, sʉtiritirʉarãja mani, “Oco bʉjabeticõaja” yirã. To bajirone bajiroja socase gotimasiorimasa ĩna gotiboase quẽne. Quẽna ado bajise mʉare gotiaja yʉ: Yucʉ́ ricare barʉarã macarãja mani. Tire mani bʉjabetijama, sʉtiritirʉarãja mani. Rica mani ti ñajare, ñie vaja maja tiʉ. Tiʉre quẽacõarãja mani. To bajiri catibetirʉaroja yuja. Tiʉre bajirone ñie vaja mana ñaama socase gotimasiorimasa. To bajiri rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare cõarʉcʉmi Dios.
12 Iti sabuw aurih biya’ohow aurih biya’ohow en naatu bir kakaf en, farumayah na’atube a kau’ay wanawanan hirun a’aa atom ana yasisir i teo’of nowah, sakuk aurin toun en ebabin enan na’atube. Naatu maur ana veya ai baiwa’e tekerer tebatabat tiu’uyarir na’atube,
13 To bajicõari, riaga jairisa ti saberone, sõmo cʉti, ʉeri jai bajiaja. Tire bajirone bojoneri mene rojosere yiñarũgũama socase gotimasiorimasa quẽne. To bajicõari, ñocoa tirʉ̃mʉjʉ õ vecajʉ Dios ĩ cũmasiriarã, sĩgʉ̃ri ĩnare ĩ cũmasiriarojʉre vaveoriarã ĩna ñajare, ĩna ñarũgũrotijʉre tʉoĩacõari, bʉto rẽtiarojʉ quẽnomasiñuju Dios. To bajirone bajirãma socase oca mʉare gotimasiorimasa quẽne. Dios oca quẽnasere ajitʉjacõari, ĩna masune ĩna bojarore bajiro yirã ñari, bʉto rẽtiarojʉ ñacõa ñarʉarãma.
13 taiyuwih hai biya’ohow ana itinin tor yan yabat erab fus ekubar rougoy erarouw na’atube. Naatu daman hai efan hisa’ir tibibib kwanekwan na’atube, baise nahimaim i gugumin kakafin God isah ya’asair wanatowan inu’in.
14 Socase oca mʉare gotimasiorãre goti rĩjoro yimasiñuju Enoc ñamasir'i. Ĩ ñamasiñuju Adán jãnami. Adán macʉ ñamasiñuju Set. Set macʉ ñamasiñuju Enós. Enós macʉ ñamasiñuju Cainán. To bajiro mani cõĩaruji vajama, Enoc vãme cʉtimasir'i rãca ñarã, cojomo cõro gaje ãmo jʉa jẽnituarirãcʉ ñamasiñujarã. “Ado bajiro bajirʉarãma Diore rʉ̃cʉbʉomena” yigʉ, ado bajiro Diore gotirẽtobosamasiñuju ĩ: “Yʉre quẽnaro ajiya. Cojorʉ̃mʉ adi macarʉcʉrojʉ ejarʉcʉmi mani ʉjʉ. Ĩ rãca jãjarã ángel mesa ejarʉarãma.
14 Naatu Adam ana rara’ane hitutufuw renan Enoch i Adam ana’agir bai seven tufuw, i sabuw isah eobaimanih eo, “Kwa’itin, Regah ana sabuw kakafiyih maumurih na’in ai rourin na’atube bairi hitit tenan.
15 Tirʉ̃mʉre masare beserʉcʉmi Dios. Ĩre rʉ̃cʉbʉobeticõari, rojose yiriarãre, rojose ĩnare yirʉcʉmi”, yigotimasiñuju Enoc ñamasir'i, mʉa rãcana Diore rʉ̃cʉbʉomena ĩna bajirotire gotigʉ.
15 Sabuw etei baibatiyih isan, naatu sabuw iyab God ana ef hisa’ir kakafin tisisinaf kousirih isan, naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah God ana ef hisa’ir tur kakafih hio hibigigim isah.”
16 “Quẽnabeaja”, yigõjarũgũama ĩna. To yicõari, “Ĩna ye sʉorine rojose ñaja”, yiñagõmacarũgũama. To bajiro yirã ñaboarine, ĩna bojamasuse rĩne yirũgũama. Gajeyerema, “Rẽtoro masirã ñaja yʉa”, yirũgũama. To yicõari, ĩna bojarore bajiro yirã gãjerãre quẽnaro gotisocarũgũama.
16 Iti sabuw i gamin okwanekwaneyah naatu bai’ubabarenayah, taiyuwih hai yawas kakafih tibi’ufunun. Naatu taiyuwih isah teo’o ra’ara’at, sabuw afa isah awah heaharewan saise i hai ma gewas isan.
17 Yʉ mairã, Cristo ĩ gotiroticõasʉoriarã ĩna yigotimasiorere masiritibesa mʉa.
17 Baise au ofonah, abisa ata Regah Jesu Keriso ana kob abarayah marasika hio kwananowar i kwananuh.
18 Ado bajiro mʉare gotimasioriarãma: “Adi macarʉcʉro jediroto rĩjoro Dios ocare ajatud'irã ñarʉarãma. Gãjerãre tʉoĩamenane, rojose ĩna yirʉase rĩne yirũgũrʉarãma”, mʉare yigotimasioriarãma Cristo ĩ gotiroticõasʉoriarã.
18 Iti na’atube a tur hi’owen hio, “Mar yomanin ana veya, sabuw iyab God ana ef hisa’ir hai naniyan kakafinamaim ebobonawiyih boro hinatit hinao hini’ibi.”
19 Socase gotimasiorimasajʉama, ricati ĩna gotijare, sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamenaja mʉa. Ĩna masu ĩna bojase rĩne yicõarãma ĩna, Esp'iritu Santore cʉomena ñari.
19 Iti sabuw i kausesebayah, hai kok gagamin i tafaram ana yawas kakafih hinasinaf, aurih Anun Kakafiyin en.
20 Yʉ mairã, Cristo ĩ bajirocare sʉorine quẽnaro Dios ĩ yire queti mʉa ajisʉore, masa ĩna masu tʉoĩacõari, ĩna gotimasiore me ñañuja. Dios ye ñañuja. Quẽnarobʉsa tire ajitirʉ̃nʉroti ñaja. To yicõari, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose sʉorine Diore sẽnirũgũroti ñaja.
20 Baise kwa, au ofonah, baitumatum kakafiyinamaim nawowabi kwanara’at, naatu Anun Kakafiyinamaim kwanayoyoban.
21 Dios mʉare bʉto ĩ maisere masirãja mʉa. To bajiri quẽnaro ĩ bojarore bajiro yirũgũña, mʉare ĩ maitʉjabetirotire bajiro yirã. To bajiro mʉa yiñarone, Jesucristo ĩ tudiejarirʉ̃mʉ ti ejaro, mʉare ĩamaicõari, “Rojose maja” mʉare ĩ yirotire tʉoĩa yuñarũgũña. Tirʉ̃mʉre, Dios, mʉare ĩ gotiriarore bajirone ĩ tʉjʉma quẽnaro ñacõa ñarũgũrʉarãja.
21 God ana yabow wanawananamaim natafafari kwanama ata Regah Jesu Keriso kwanakaif. I ana kabeberamaim boro yawas wanatowan nit.
22 Sĩgʉ̃ri mʉa rãcana, “Cristo oca, ¿riojo gotiati?” yirãre ĩamaicõari, quẽnaro ĩnare gotimasioña, “‘Socase me ñaja’ yitʉoĩato” yirã.
22 Sabuw iyab hai baitumatum ekwakwaris kwana kabibirih baibais kwanitih.
23 Jeamejʉ vaboronare yirẽmoña, Jesucristo rãca quẽnaro tʉoĩacõari, ĩna ñarotire yirã. Gãjerãre quẽne rojose yirũgũrãre ĩamaiña. To bajiro yirã ñaboarine, mʉa yirũgũsere quẽnaro tʉoĩarũgũroti ñaja, “Ĩnare bajiro rojose yirobe” yirã.
23 Sabuw afa wairaf wan teyey saisewat wairaf wanane kwanarowen sukwarabih kwaniyawasih. Naatu kwanabir kwanakakaf auman sabuw afa kwaniwanbabanih, baise hai faifuw hi’usi’us karitanin auman men kwana’us.
24 Tire tʉoĩacõari, ado bajiro sẽniroti ñaja manire: “Dios mʉ sĩgʉ̃ne ñaja masirẽtogʉ̃. Ñimʉ gãji mʉre bajiro masigʉ̃ magʉ̃mi. Yʉa ʉjʉ Jesucristo ĩ rijabosare sʉorine yʉare maiñuja mʉ. To yicõari, rojose yʉa yibetirotire yʉare ejarẽmoñuja mʉ. Mʉ rotiñarojʉ yʉa ejaro, ‘Rojose mʉa yire vaja maja’ yʉare yiĩarʉcʉja mʉ. To bajiri, mʉ ñarojʉ ejacõari, mʉ rãca quẽnaro variquẽnarʉarãja mani. Quẽnarẽtogʉ̃ ñaja mʉ. To yicõari, ʉjʉ ñamasugʉ̃ ñaja mʉ. Ñie mʉ yimasibeti maja mʉre. To bajicõari, disejʉa mʉ rotimasibeti maja mʉre. To bajiro bajiyuja mʉ, adi macarʉcʉrore mʉ rujeoroto rĩjorojʉne. Adirʉ̃mʉrire quẽne, to bajirone bajicõa ñaja mʉ. To bajiro rĩne bajicõa ñarũgũrʉcʉja mʉ”, yiroti ñaja manire, Diore rʉ̃cʉbʉorã. To cõro ñaja.
24 Imih God ta’imon ata Baiyawasenayan tanabora’ara’ah. I karam kwa boro natafafari a boro men narusukun, naatu a aubar en nabuwi ereyasisir kwanan bonamanamarin gewasin nanamaim kwanatit,
25 — ausente —
25 Ata Regah Jesu Keriso’one God isan tanaorereb, marakaw, bonamanamarin, fair, onowaten marasika na boun naatu mar etei nama wanatowan, wanatowan. Amen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Judas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.