Hebreus 9
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 “Adigodojʉ ñarã yʉre rʉ̃cʉbʉorã mʉa rẽjarotivire mʉa bʉasere bojaja yʉ”, Moisés ñamasir'ire ĩre yimasiñuju Dios.
1 Obaibasit wantoro’ot nan ana maramaim, bora’ara’aten isan ana ofafar i ma’am naatu bora’ara’aten ana sis auman ana efan i hiwowab batabat.
2 To bajiri ĩ rotiriavire bajirone bʉamasiñujarã ĩna. Ti vi gʉdarecore sudirone yotoriavi ñamasiñuju. To bajiri, ejasʉoriasõa Diore rʉ̃cʉbʉoriasõa vãme cʉtimasiñuju. Tisõajʉ sĩabusuoriabajari jeoriajʉ ñamasiñuju ti. To yicõari, Diore ĩsiroti pan jesarijʉ quẽne ñamasiñuju.
2 Yoyoban ana sis hiwowowab wanawanan ana itinin i iti na’atube, bar awan tetenane i kakafiyin, nati’imaim i ramef ana batabat efan hiyai, gem ta hiwowab hirouw imaim sibor ana rafiy hiya hisisibor.
3 Gajesõa, Dios ĩ ñarisõa vãme cʉtimasiñuju.
3 Faifuw hitaiy re’ere ufunane bar awan bairou’abin i kakafiyin, kakafiyin anababatun.
4 Tisõajʉre, ñamasiñuju Diore rʉ̃cʉbʉorã, ĩna soejama, quẽnaro sʉtiquẽnase soemʉoriajʉ. “Dios ĩ ñari sõagajʉ ñaja” ĩna yiboajaquẽne, ejasʉoriasõajʉarene ñacõamasiñuju ti. To bajicõari, Dios ĩ ñarisõajʉre ñamasiñuju rujajata orone ĩna quẽnoriajata. “Dios ĩ rotirere cʉdiroti ñaja” yirã, ĩna quẽnoriajata ñamasiñuju. Tijatajʉre adocãrãca vãme sãñamasiñuju: Orone ĩna quẽnoria sotʉ sãñamasiñuju. Ti sotʉjʉre bare maná vãme cʉti Dios ĩ cõare sãñamasiñuju. To bajicõari, Aarón ĩ tuemasir'i quẽne ãcatuar'i sãñamasiñuju. To bajicõari, jʉajãi gʉ̃tajãi Dios ĩ rotimasire ĩ ucamasiriajãiri quẽne sãñamasiñuju.
4 Nati’imaim i gemogem ta fi’ufiu afunin isan gold amaim hiwowab, naatu obaibasit ana Mouw gold amaim hiwowab hirouw. Nati Mouw wanawanan i manna ana kibub gold amaim hibu’ur hiwan, Aaron ana tu marasika rourin mamatar naatu kabay rebah rou’ab God ana tur 10 hikikirum auman hiwan hiya.
5 Tijata joere rʉ̃gõmasiñujarã Diorãcana vʉrã querubines vãme cʉtirãre bajirã masa ĩna quẽnomasiriarã. Ĩna ñamasiñujarã, “Adijʉ ñaja masa rojose ĩna yisere Dios ĩ masiriorijʉ” yigotirã. Ĩna querʉjʉri rãca gãmerã ñucãnamucõari, rʉ̃gõmasiñujarã ĩna. Yucʉrema ti viaye bʉto gotire maja ti.
5 Mouw tafanamaim tounamatarabe rou’ab hitar God ana taragub na’atube, bowabow kakafih notawiyen ana efanamaim bebeh hitatar hibatabat. Baise boun i men ana ma anikinitur iti sawar etei isah ana’omih.
6 To bajiboarine, Diore rʉ̃cʉbʉoroti ti ñajedicõajare, tocãrãcarʉ̃mʉne Diore rʉ̃cʉbʉorã sãjaejarũgũmasiñujarã paia, ñasʉorisõare.
6 Sis wanawanan sawar i iti na’atube hiyayabuna ufunamaim, firis hai bowabow isan mar etei hirur i bar awan tetenane imaim hibowabow.
7 Paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ rĩne jãjarũgũmasiñuju, Dios ĩ ñarisõa vãme cʉti sõajʉre. Tocãrãca cʉ̃mare cojojine jãjamasiñuju. Jãjacõari, ĩ masu rojose ĩ yirũgũrere, to yicõari, ĩ ñarimacana, “Rojose yirã yaja yʉa” yitʉoĩamenane, “Rojose yʉa yirũgũrere masiriobosato Dios” yigʉ, vaibʉcʉrã ri'ire juajãjarũgũmasiñuju.
7 Baise sis awan bairou’abin i firis ukwarin akisinamo irur. Naatu nati i kwamur ta’imon wanawananamaim mar ta’imonamo rur. Runamih i men asir rurumih, baise rara boro nab narun i ana bowabow kakafih isan naatu sabuw hai kasiyomaim kakafih hisisinaf isan nasibor.
8 “Paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ rĩne Dios ĩ ñarisõare jãjamasiami”, yimasiñujarã. Tire ĩna tʉoĩajama, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca, ado bajirojʉa yimasiñujarã ĩna: “ ‘Mani masune rojose mani yisere yʉare masirioya’, Diore yimasibeaja. ‘Paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ rĩne manire sẽnibosagʉ ñaami’ yimasiaja mani. To bajiro rĩne bajicõa ñarʉarãja mani maji. Dios manire ĩ sãjarotirirʉ̃mʉ ti ejarojʉ tisõare jãjarʉarãja mani”, yimasiñujarã ĩna.
8 Anun Kakafiyin bebeyan bi’obaiyih Tafaror Bar sis awan bairou’abin Kakafiyin, Kakafiyin Anababatun ana ef men hibotawiy, anayabin bar awan tetenane imaim hibowabow.
9 “‘Mani ñicʉa Dios ĩ rotimasirere ĩna ajitirʉ̃nʉrũgũmasire rẽtoro quẽnamasuse ñaja’ mani yitʉoĩamasirotire yiro bajiyuja”, yimasiaja mani. “Mani ñicʉa, tirʉ̃mʉjʉ ĩna yirũgũmasiriarore bajirone mani quẽne, rojose mani yisere, ‘Manire masirioato Dios’ yirã, paire mani soemʉoroticõa ñajama, Diojʉa ĩ ĩajama, ‘Rojose maja ĩnare’ manire yiĩabeticõa ñagʉ̃mi”, yimasiaja mani.
9 Sawar iti etei i ina’inan na’atube boun isan bi’obaiyit. Anayabin nati ana veya’amaim sabuw kwafirenayah siwar naatu sibor hibow hina hisisibor, dogoroh wanawanan hai naniyan hibaib i men kukusouwimih.
10 Tirʉ̃mʉaye Dios ĩ rotimasire ado bajiro bajiyuja: “Adocãrãca vãme barʉarãja mʉa. Gajeyerema babetirʉarãja mʉa”, ĩnare yimasiñumi. To yicõari, ĩna idirotire, ĩna guarotire, ĩna ãmo coerotire quẽne to bajirone yimasiñumi. To bajiro ĩ yijama, ti ñajediro ĩ rotimasire mamejʉa ĩ vasoaroto rĩjororema, ĩna rujʉre ĩna ĩatirʉ̃nʉroti rĩne yigʉ yiyumi Dios.
10 Sawar iti etei i biyat ana ofafar, bay aa, harew tom, naatu harew kif hai ef ta ta imaim hima hisinaf inan Regah ana ef boubun botawiy.
11 To bajiro ĩ yimasire ti ñajare, yucʉrema, “Cristo sʉorine quẽnaro yirʉcʉja yʉ” Dios ĩ yiriarodo ejayuja ti. To bajiro ĩ yire ñajare, Cristo manire rijabosacõari, õ vecajʉ Dios ya vijʉ ñagʉ̃ vasuju. Ti vijʉ ñacõari, paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ ĩ sẽnibosarore bajiro, “Quẽnaro ñato ĩna” yigʉ, manire sẽnibosa ñagʉ̃mi. To bajiro ĩ yiñarivima, adigodo ñarã Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩna bʉariavi rẽtoro quẽnarivi ñaroja.
11 Baise Keriso i na sawar gewasih himatar tema’ama hai Firis Gagamin matar, naatu in sis gagamin rousouwin anababatun imaim run. Iti sis men sabuw umahimaim hiwowab naatu men iti tafaram turin.
12 To bajiri Dios ĩ ñarisõajʉ jãjacõari, cabra rĩa ri'i, ta vecʉ rĩa ri'i adigodojʉ ñarã paia ʉjarã Diore ĩna ĩsiriarore bajiro yirʉ me, ĩjʉama, ĩ rujʉ rise sʉorine rojose mani yire vajare cojojine yirẽtobosajeocõarʉ, õ vecajʉ Dios ĩ ñarisõajʉ jãjasuju Cristo.
12 Mar moumurih na’in isan mar ta’imon rara bai Bar Kakafiyin, Kakafiyin anababatun run, men goat o cow orot hai rara bai runamih. Baise Keriso taiyuwin ana rara bai run, naatu nati rara’amaim mar etei kakafin ana fafatumane rufamit tatit.
13 Ado bajiro gotiaja Dios ĩ rotimasire: “Bajirocar'ire moaĩabetirʉarãja mʉa. To yicõari, ‘Babetirʉarãja mʉa’ yʉ yisere quẽne moaĩabetirʉarãja. To bajiro yʉ yisere mʉa cʉdibetijama, yʉre ĩna rʉ̃cʉbʉorivire sãjabetirʉarãja mʉa. To bajiboarine, ta vecʉ macʉre ĩna soese rĩtire, oco rãca abavʉore ñasere mʉare yayeturʉcʉmi pai. Tire ĩ yibetijama, hisopo vãme cʉti rʉjʉ rãca vaibʉcʉ ri'ine mʉare vẽjabate gurʉcʉmi. To bajiro mʉare ĩ yijama, yʉre rʉ̃cʉbʉoriavire sãjamasirʉarãja mʉa”, yimasiñumi Dios.
13 Goat naatu cow orot hai rara naatu cow natun ana fufum sabuw kwafirenayah ofafar hi’astu’ub biyah hibokarit tema’am i biyahimaim tetata’asi’asiy saise hai gubagub hinaseser maiye.
14 “Vaibʉcʉrã ri'ine mʉare ĩ yayeguojama yʉre rʉ̃cʉbʉoriavire sãjamasirʉarãja mʉa” Dios ĩ yimasire ti ñaboajaquẽne, “Cristo manire ĩ rijabosarejʉa rẽtoro quẽnase ñañuja”, yimasiaja mani. Rojose yibetir'i ñari, to bajiro bajiyumi Cristo. Esp'iritu Santo ñacõa ñarũgũrocʉ ĩ ejarẽmojare. Cristo manire ĩ rijabosare sʉorine, rojose mani yisere masiriogʉmi Dios. To bajiri, “Rojose maja manire”, yitʉoĩaja mani. To bajiro yitʉoĩacõari, ñacõa ñarũgũrocʉ Dios ĩ bojarore bajiro quẽnaro yirũgũroti ñaja manire.
14 Baise Keriso ana rara i igewasin naatu ra’at kwanekwan. Anunin wanatowan ana fairamaim, Keriso taiyuwin biyan rousouwin it ata kakafin isan God siribuw. It ata kakafih tata’amaim nawiyit tan tamomorob iti rara’amaim it kusouwit, saise it tatan God wanatowanin isan tatabow.
15 “‘Mame mʉare vasoarʉcʉja yʉ’ ĩ yiriarore bajirone bajiato” yigʉ, adi macarʉcʉrojʉre Cristore cõañumi Dios. To bajiro ĩ yicõar'i ñari, tirʉ̃mʉaye ajirʉ̃cʉbʉoriarãre quẽne rojose mani yisere “Masirioato Dios” yigʉ, manire rijabosayumi Cristo. To bajicõari, ĩ rijabosare sʉorine “Yʉ yarã ñaama” Dios manire ĩ yiĩarotire yigʉ, bajiyumi. To bajiro ĩ bajibosariarã mani ñajare, “Quẽnaro yirʉcʉja” Dios ĩ yiriarore bajirone yigʉ, mani rijato berojʉ ĩ rãca mani caticõa ñarotire ĩsiecorona ñaja mani.
15 Ana’an iti isan Keriso na obaibasit boubun ana orot foun batayan matar, saise sabuw iyab God rubinih wanatowan ana baigegewasin eomatanih nitih. Anayabin sabuw obaibasit atamaninamaim hima kakafih hisinaf obaibasit ana ofafar hi’astu’utu’ub hinan Keriso ana morobomaim tubunih hitit.
16 Ado bajise tʉoĩaña mʉa: Mani yʉ, ĩ bajiyayiroto rĩjoro, “Ĩne ñaami yʉ ye gajeyeũni cʉosʉyarocʉ”, yigʉmi. To bajiro ĩ yir'i ñari, ĩ bajirocato bero, ĩ yere cʉosʉyagʉmi.
16 Kwahan ana ef iti na’atube, orot yawasin ema’ama taintuwan ana kwahan boro men hinab, baise namomorob ana veya orot yait kwahan bain isan ana baibasit fefemaim kikirum boro i nab.
17 Ĩ caticõa ñajama, ĩ masune cʉocõa ñagʉ̃mi maji. Ĩ rijato bero, tire cʉomasigʉ̃mi gãjijʉa. To bajiri, “Ĩ gotiriarore bajirone bajiaja”, yimasire ñaja.
17 Anayabin orot yawasin ema’am kwahan boro mi’itube hinab, baise namomorob ufunamaim i karam boro hinab.
18 To bajirone bajimasiñuju, “Quẽnaro yirʉcʉja yʉ” Dios ĩ yimasirere quẽne. “Dios manire ĩ gotiriarore bajirone yato” yirã, vaibʉcʉrãre sĩamasiñujarã.
18 Ana anaban nati isan, imih obaibasit atamanin ana veya, sawar etei i rara’amaim hin yabih himamatar.
19 Dios Moisés ñamasir'ire ĩ roticũmasire ñaro cõrone masa jedirore ĩnare gotimasiñuju. Tire ĩ gotiro bero, oveja joa ĩna sũorere, hisopo vãme cʉti rʉjʉjʉ siatucõari, vaibʉcʉrã cabra vãme cʉtirã rĩare, ta vecʉ rĩare ĩna sĩariarã ri'ire juacõari, oco rãca ĩna vʉorere yosemasiñuju. To yicõari, Dios ĩ rotimasire Moisés ĩ ucariajotire vẽjabate gumasiñuju ĩ. To yicõari, masa ñajedirore quẽne to bajirone yimasiñuju.
19 Obaiyunen tur ofafaramaim tutufin etei Moses eo sabuw hinonowar ufunamaim, cow hai rara bai harew auman sartabir, naatu sheep bunibunin hinuw himanak inu’in bai momowar famenamaim iutan eotore butu’ub God ana Buk Firorow tafanamaim ta’asi’asiy naatu sabuw biyah auman ta’asi’asiy.
20 To bajiro yicõari, masare ado bajiro gotimasiñuju ĩ: “Dios mʉare ĩ yirotisere cʉdiroti ñaja”, yimasiñuju Moisés ñamasir'i, mani ñicʉare.
20 Naatu sabuw iuwih, “Iti rara i God ana obaibasit kwa bai’ufnunin isan eo ebiyuni kwanabosiyasiyar.”
21 “Mani rãca ñagʉ̃mi Dios” ĩna yirʉ̃cʉbʉorivire quẽne ri'ine vẽjabate gumasiñuju Moisés. To yicõari, ti viaye ñase jedirore, to bajiro yimasiñuju.
21 Ef ta’imon Moses rara bai Sis Kakafiyin sisibin roun roun naatu kwafiren hai sawar etei biyahimaim ta’asi’asiy.
22 To bajiro Dios ĩ rotimasire ñajare, vaibʉcʉ ĩna sĩar'i ri'ine vẽjabate gumasiñujarã ĩna. To bajiro ĩna yibetijama, ĩnare ĩavariquẽnabetiborimi Dios. To bajirone bajiyuja Cristore quẽne. Ĩre ĩna sĩaro, ĩ ri'i ti budibetijama, “Rojose mani yisere masiriobetiborimi Dios”, yimasiaja mani.
22 Turobe ofafar eo na’atube, sawar etei hai kouksouwen i rara akisinamo, naatu rara men nasusuwa na’at bowabow kakafin ana notawiyen i en.
23 To bajiri, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ĩna sãjaroto rĩjoro, ĩna rujʉre ĩna ye gajeyeũnire quẽne, vaibʉcʉrã ri'ine yayebate gurotiyujarã mani ñicʉa. To bajiro yiroticõari, sãjarũgũmasiñujarã ĩna. To bajiro ĩna yijama, õ vecajʉ ĩna bajiroti ũnire yirã bajimasiñujarã ĩna. To bajiboarine tojʉama Dios ye masu ti ñajare, vaibʉcʉ ri'i ĩna yayebate guorotire ũnirene yiro, rẽtoro quẽnagʉ̃ ĩ rijabosasere bojayuja. To bajiri, manire ĩ rijabosare ti ñajare, “Rojose mana ñacõari, Dios ya vijʉ sãjarʉarãja mani”, yimasire ñaja.
23 Imih nati sawar tutufin etei i mar ana itinin i ana bai’u’ur, imaim hi’ufunun sibor hiya hikukusouwen. Baise mar ana sawar i sibor gewasinamak imaim hinakusouwen, men bobaituw hai rara.
24 Cristo, manire rijabosacõari bero, tudicaticõari, adi macarʉcʉrojʉ Diore rʉ̃cʉbʉorʉarã, masa ĩna bʉariavi mere, õ vecagavi Dios ya vijʉare sãjasuju Cristo. To bajiri, ti vijʉ ñacõari, “Quẽnaro ñato ĩna” yigʉ, manire sẽnibosacõa ñarũgũgʉ̃mi.
24 Anayabin Keriso i men Sis Kakafiyin mar ana itinin sabuw hi’u’ur umahimaim hiwowowab runamih, baise it isat maramaim run God nanamaim bat it ebibaisit.
25 Paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ adigodoagʉma, tocãrãca cʉ̃mare cojojine, Dios ĩ ñarisõa vãme cʉti sõare jãjarũgũmasiñuju, vaibʉcʉ ĩ sĩar'i ri'ire “Masa rojose ĩna yisere masirioya Dios”, ĩnare yibosagʉ. To bajiboarine Cristojʉama, õ vecajʉ Dios ĩ ñarojʉre ejacõari, adigodoagʉ paia ʉjʉ ĩ yimasiriarore bajiro yirʉ me, bajiyumi. Ĩ masu rujʉ ri'i sʉorine yirẽtobosacõari, Dios ñarisõajʉre jãjasuju.
25 Firis Gagamin kwamur etei matan yi bobaituw hai rara bai Efan Kakafiyin Kakafiyin anababatun run sisibor, baise Keriso i men mar moumurih na’in biyan bai run siboromih.
26 Adigodoagʉ paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ tocãrãca cʉ̃mane “Masa rojose ĩna yisere, masirioya Dios”, ĩnare yibosarũgũñuju ĩ. Cristo quẽne, paia ʉjʉ ĩ yirũgũmasiriarore bajiro ĩ bajijama, adi macarʉcʉro Dios ĩ rujeorijʉjʉne, cojoji me manire rijabosacõa sʉoadiborimi. To bajiro me bajiyumi Cristo. Cojojine manire rijabosayumi, “Rojose mana ñaama” manire Dios ĩ yiĩarotire yigʉ.
26 Nati na’atube tasisinaf na’at, tafaram mamatar ana veya na iti boun titit i boro biyababan moumurin na’in tab. Baise tana yomanin tatitit ana veya, Keriso mar moumurih na’in isan mar ta’imonamo na tit, bowabow kakafin souwin isan taiyuwin biyan siboromih yai.
27 Mani jediro cojojine bajirearona ñaja mani. Mani bajirearo bero, ĩ tʉjʉ mani ejato, rojose yirãre, to yicõari quẽnase yirãre ĩabeserʉcʉmi Dios.
27 Imih orot etei hai morob i boro mar ta’imon hinamorob, naatu morob ufunamaim etei boro God ana baibatiyen hinab.
28 Cojojine manire ĩ rijabosare ñajare, jãjarã ñaja mani rojose yibetiriarãre bajiro bajirã. Quẽna Cristo, ĩ tudiejajama, “Rojose mani yisere masirioato Dios” yigʉ, me ejarʉcʉmi. “Manire rijabosayumi” yitʉoĩarãjʉare juagʉagʉ bajirʉcʉmi.
28 Imih Keriso i mar ta’imonamo biyan siboromih yai, sabuw moumurih na’in hai bowabow kakafin notawiyen isan. Naatu boro mar bairou’abin namatabir maiye, men bowabow kakafin isan, baise sabuw iyab yawas wanatowan isan hima tekakaif nan niyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.