Hebreus 12
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 To bajiro mani ñicʉa ĩna bajirere mani ajijama, “‘Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi’ Diore ĩre yitʉoĩacõari, quẽnaro ĩre ajitirʉ̃nʉñuma ĩna”, yimasiaja mani. To bajiri josase ti ñaboajaquẽne, mani quẽne, Diore ajitirʉ̃nʉ tʉjabeticõato mani. Mani tʉana rojose manire ĩna yirotijama, ĩnare cʉdibetirʉarãja mani, “Ĩna sʉori Dios ĩ bojabeti yirobe” yirã. Jesucristo, adigodojʉ ñagʉ̃ Diore ĩ ajitirʉ̃nʉriarore bajiro mani quẽne Diore ajitirʉ̃nʉcõa ñarũgũrʉarãja.
1 Isan imih it i sabuw maramaim kau’ay gagamin na’in sisibit roun roun hi’ar bebera’uh hibat hi’itit tanununuw. Imih sawar kakafih erorowen tanit tanisrouwen naatu bowabow kakafihine fatumit tama’am tanarufamit tanatit, nunuwamih hi’u’uwit saise tanitarfofor tananunuw gewas.
2 Cristore tʉoĩatʉjabetiroti ñaja manire. Ĩne ñaami mani tʉoĩamasirotire cõagʉ̃. To bajiri, manire ĩ ejarẽmojare, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios”, yitʉoĩa tʉjabeaja mani. Yucʉ́tẽrojʉ masa ĩre ĩna jajuturo, bʉto rojose tãmʉogʉ̃ ñaboarine, Dios tʉjʉ quẽnaro ĩ ñarotijʉare tʉoĩagʉ̃ ñari, ĩre ĩna yirotire, “Yibeticõato”, yibesumi. To bajiri manire rijabosacõari, yucʉrema, õ vecajʉ Dios ĩ rotiñarojʉ ĩ riojojacatʉa rʉ̃cʉbʉoriajʉre rujigʉ ñagʉ̃mi.
2 Matat etei Jesu tana’itin, ata baitumatum an naatu yomanin, sabuw hibai onaf afe’en hi’onaf hibi’i’iyab, men biyan eohow. Anayabin yasisir nanamaim ma’am i so’ob, imih wainab in yomaninamaim yen God ana asukwafune mare bonamanamarinamaim ema’am.
3 Jesús adigodojʉ ĩ ñaro, bʉto rojose ĩre ĩna yiboajaquẽne, quẽnasejʉare yicõa ñañumi. To bajiri mani quẽne, rojose tãmʉorã ñaboarine, quejemenane, quẽnasejʉare yicõa ñarũgũroti ñaja.
3 Sabuw kakafih wanawanahimaim wawainab i kwananot, isan imih kwa men kwanahahar naatu gubam nahuriramih.
4 Jesucristo rojose ĩ tãmʉoriarore bajiro tãmʉomenaja mʉa maji. To bajiri, rojose tãmʉorã ñaboarine, ñacõarãja mʉa.
4 Anayabin bowabow kakafih bairi kwabiyow ana veya kwa men yait hi’asbuni imorobomih.
5 Diore ajitirʉ̃nʉrã ñari, ĩ rĩare bajiro bajirãre, “Rojose tãmʉorã ñaboarine, ‘Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi’ yʉre yitʉoĩa tʉjabeticõato ĩna” yigʉ, mʉare gotimasioñumi. Tire masiritirãja mʉa. Ado bajise gotiaja ti Dios ocare masa ĩna ucamasire:
5 Buk Atamaninamaim God kwa i natunatun rouw koufair tur bit kwanotanot? Iti na’atube eo,
6 — ausente —
6 Anayabin Regah orot babin iyab isah ebiyabow boro baikwatutunen nitih, naatu orot babin iyab i natunatunamih ebowabow boro baimakiy nitih.”
7 To bajiri, rojose tãmʉoboarine, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios”, yitʉoĩa tʉjabesa mʉa. Rojose mʉa tãmʉose sʉorine quẽnaro mʉare ĩ yirotire masiogʉ̃ yigʉmi Dios. Sĩgʉ̃ ĩ rĩare ĩ gotimasiorore bajiro yigʉ, yigʉmi Dios, “Yʉ bojarore bajiro yirã ñato” yigʉ. Rĩa cʉtirã jedirone, ĩna rĩare gotirũgũrãma.
7 Biyababan fokarih wanawanan kwana fair nawainabi nati i kwa a baikwatutunen na’atube, anayabin kwa i natunatun imih ebi’obaiyi. It tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit i kwaso’ob.
8 To bajiri, Dios quẽne, “Yʉre ajitirʉ̃nʉrã ñari, yʉ rĩare bajiro bajirã ñaama” yigʉ, ĩnare gotimasiorũgũami Dios. To bajiro mʉare Dios ĩ yibetijama, jacʉ manare bajiro ñaborãja mʉa.
8 God natunatun etei baikwatutunen ebitih, naatu o baikwatutunen men inabaib na’at, nati ana itinin o i men natun anababatun. O i tamat en, ometakek.
9 Mani jacʉa, manire ĩna yirere tʉoĩato mani. Rĩamasaca mani ñaro rojose mani yijare rojose manire yiriarãma ĩna, “Yʉa bojarore bajiro yirã ñato” yirã. To ĩna yirore ajirʉ̃cʉbʉoriarãja mani. To bajiri Dios quẽne, “Yʉre bajiro quẽnaro yirã ñato” yigʉ, rojose mani yijare, rojose manire ĩ yijama, bʉtobʉsa ĩre ajirʉ̃cʉbʉoroti ñaja manire. Ĩre mani ajirʉ̃cʉbʉojama, mani rijato bero, tudicaticõari, ĩ rãca quẽnaro ñacõa ñarũgũrʉarãja mani.
9 Kek ana veya, tamatanah baikwatutunen hibitit i taso’ob, naatu takakafiyih. Imih Tamat maramaim baikwatutunen nabitit ana maramaim tanakakafiy gewas, saise boro ma’ama wanatowanamaim tanama.
10 Mani jacʉa, ĩna gotimasiojama, ĩna yimasiro cõro manire gotimasioriarãma ĩna. Diojʉama, masijeogʉ ñari, “Ado bajirojʉa ĩna yijama, quẽnaja”, yimasigʉ̃ ñagʉ̃mi. To bajiro yigʉ ĩ ñajare, yucʉrema rojose tãmʉoboarine, quẽnaro ĩre mani ajirʉ̃cʉbʉo tʉjabetijama, ĩre bajiro quẽnaro yirã ñarʉarãja mani.
10 Tamatanah baikwatutunen titit tibi’obaiyit, nati i it ata ma gewasin isan. Baise God baikwatutunen ebitit i turobe naatu gewasin, anayabin i ekokok, i ana kakafiyin bairi tanafaram.
11 Rojose mani yise vaja “Rojose tãmʉoato ĩna” yigʉ, Dios rojose manire ĩ yijama, sʉtiritirãja mani. Rojose mani tãmʉosere tʉoĩacõari, “Ado bajise manire yimasiogʉ̃ yigʉmi Dios” mani yitʉoĩamasijama, ĩ bojarore bajiro yiroti ñaja. To bajiro mani yijama, quẽnaro ñarʉarãja mani.
11 Baikwatutunen tabaib ana veya’amaim biyat i ebababan tarererey naatu men tabiyasisir. Baise biyababan ufunamaim sabuw iyab baikwatutunen hibai hibi’akir hai yawas boro namutufor yasisiramaim hinama gewas.
12 To bajiri, “Dios manire ĩ gotiriarore bajirone quẽnaro yirʉcʉmi” mʉa yitʉoĩa sʉocatore bajiro yitʉoĩaña mʉa quẽna. Tire tʉoĩacõari, mʉa yimasiro cõrone Diore quẽnaro ĩre ajitirʉ̃nʉña mʉa, “Ñajediro Dios ĩ gotiriarore bajirone quẽnaro manire yato” yirã.
12 Isan imih kwanunuw uma tehahahar kwana’awanfairen, naatu a hiririm ra’iyemih kwabiwa’an kwanabat gewas.
13 To bajiri, Dios ĩ bojasere yirʉarã, quẽnaro tʉoĩaña mʉa. Quẽnaro tʉoĩacõari, ĩ bojarore bajiro mʉa yijama, mʉa babarã quẽne Cristore bʉtobʉsa ajitirʉ̃nʉrʉarãma ĩna.
13 A i namutufor efatut kwanan, saise sabuw afa ah umah ririmih naatu kiyatabirih kwa hi’ufnuni tenan boro men hinawasdidir hinare, baise kwane i boro hai fair hinab maiye hini’ufnuni.
14 Mʉa jediro, quẽnaro gãmerã yirũgũrʉarãja mʉa, “Quẽnaro ñacõari, bʉtobʉsa Dios ĩ bojarore bajiro yirã ñato mani” yirã. To bajiro mʉa yibetijama, Diorãca quẽnaro ñabetirʉarãja.
14 Kwanasinaftobon taituwa bairi tufuwamaim kwanama, naatu kwanayasairi kakafiyinamaim kwanama. Anayabin orot yait ana yawas men ya’asair kakafiyinamaim ema’am Regah ana yumat boro men na’itin.
15 Mʉa rãcana ñajedirore quẽnaro ejarẽmorũgũrʉarãja mʉa, “Cristo sʉori Dios quẽnaro manire ĩ yisere, ‘Socase ñaja’ yitʉoĩaroma ĩna” yirã. Socase yigʉ ĩ ñajama, “Ĩ sʉorine Dios ocare ajitirʉ̃nʉ tʉjacõari, ĩjʉare ajisʉyaroma” yirã, quẽnaro gãmerã ejarẽmorũgũña.
15 Mata toniwa’an gewas, men yait ta God ana manaw ana kabeberane namatabiramih. Kwana’itin gewas men yait ta kwa wanawanamaim ihitutu na’atube ub nakufaifaiy, naatu ana fafa’amaim sawar etei hinakokoramih.
16 To yicõari, “Gãmerã ajeriarã cʉtiroma” yirã, mʉa rãcanare quẽnaro gotirʉarãja mʉa. Esaú ñamasir'ire bajiro yibeticõaña mʉa. Ĩ gagʉ ñaboarine, bare barʉne, “Yʉre mʉ ecajama, mʉ bedire bajiro bajirʉcʉja yʉ”, ĩre yimasiñuju. To yicõari, “Mani jacʉ ĩ rijaroto rĩjoro, ‘Yʉ macʉ ñasʉogʉ ñaami’ ĩ yirocʉ ñarʉcʉja mʉ. To ĩ yirocʉ ñari, ‘Quẽnaro yirʉcʉja’ Dios ĩ yirere yiecorocʉ ñarʉcʉja mʉ”, yimasiñuju Esaú, ĩ bedire.
16 Kwana’itin gewas men yait ta na’in nisesebar kwanekwanemih, o Esau sisinaf na’atube nasinaf koun God nitinimih. Anayabin Esau bay tew ta’imonamaim kek ai’in hai onowaten sawar tutufin etei bora’ah tain itin.
17 “Dios ocare ajirʉ̃cʉbʉobecʉ ñañumi”, ĩre yimasiaja mani, ado bajiro ĩna bajimasire ñajare: Ĩ jacʉ ĩ bajirocaroto rĩjoro, “Ĩ gagʉ ñaja mʉ. To bajiri quẽnaro mʉre yirʉcʉmi Dios”, ĩ jacʉ ĩ yisere ajirʉamasiboayuju Esaú. “Jẽre mʉ bedijʉare gotiyuja yʉ” ĩ yisere ajicõari, bʉto otiboarine, “Quẽnaro yirʉcʉja” Dios ĩ yirere bʉjabetimasiñuju Esaú.
17 Naatu sawar abisa uf himamatar i kwaso’ob, Esau tamah ana baigegewasin isan erererey auman bifefeyan tamah rutawiy. Anayabin abisa marasika sisinaf men dogor baikitabir bai.
18 To bajiri, mame Dios ĩ vasoasere ajirʉ̃cʉbʉorã ñari, mʉama, mani ñicʉa ĩna ĩamasire ũnire ĩabesuja mʉa. Ĩnama, gʉ̃taʉjʉ ñacudir'i Moisés ĩ rojaejaro bero, gʉ̃taʉ ti ʉ̃jʉsere ĩañuma. To bajicõari ti buesene rẽtiacõamasiñuju. Bʉto bʉjo quẽne jamasiñuju. To bajicõari, mino bʉto vamasiñuju.
18 Kwa i men kwana oyaw an kwatit Israel sabuw sawar hi’i’itin na’atube kwa’itinimih. Anayabin Israel sabuw hina oyaw Sinai anamaim hititit ana veya wairaf in bitakir hi’itin, gugumin kakafin anababatun hi’itin, wowog gagamin maiyow re’er hi’itin. Naatu nidun hinonowar i
19 To bajiro ti bajirone, jutiria trompeta vãme cʉtia bʉsisere ajicõari, bʉto güimasiñujarã ĩna. To bajicõari, Dios ĩ ocaruyusere ajimasiñujarã ĩna. Tire ajigüicõari, to cõrone ĩ ñagõtʉjasere bojamasiñujarã ĩna.
19 tour nidun hinowar, naatu orot fanan hinonowar ana veya yah birubir fafar Moses hi’u, “Orot ku’otan aki men akokok tur ta nao maiye ananowar.”
20 Dios ĩ rotirere no bajiro yimasibetica yirã, “To cõrone ñagõtʉjato”, ĩre yimasiñujarã. Ado bajiro ĩnare rotimasiñuju Dios: “Sĩgʉ̃ masʉ, to yicõari, vaibʉcʉ ũgʉ̃ quẽne gʉ̃taʉre ĩ cʉdajama, gʉ̃tane reasĩacõaroti ñaja”, yimasiñuju.
20 Anayabin God ana ofafar tur fokarin iti na’atube eo isan i hibir, “Bobaituw ta nan iti oyaw sisibinamaim natit nabubutubun na’at kabayamaim kwanarab namorob.”
21 Ĩna ĩamasire bʉto güiose ti ñajare, Moisés ñamasir'i quẽne, “Güigʉ, nanaja yʉ”, yimasiñuju.
21 Abisa matahimaim hi’i’itin i hai bir ra’at, Moses auman ana bir ra’at eo, “Ayu iti sawar aitin abir au umau teo’oror.”
22 Mani ñicʉa ĩna bajimasiriarore bajiro bajirã me ñaja mʉama. To bajiri, õ vecajʉ ñaricʉ gʉ̃taʉ joejʉ ñarimaca Jerusalén vãme cʉti macajʉ Dios ñacõa ñarũgũgʉ̃ ya macajʉ ñarãre bajiro bajiaja mʉa. To bajicõari, Dios tʉana jãjarã ángel mesa rẽjacõari, Diore ĩna rʉ̃cʉbʉorojʉ ñarãre bajiro bajiaja mʉa.
22 Baise boun kwa i kwana oyaw wabin Zion imaim kwatit, God wanatowan ma’ama’anin ana bar ana merar, mar ana Jerusalem, tounamatar kou’ay gagamin na’in dones na’atube tibiyasisir wanawanah kwarun bairi kwabiyasisir.
23 To bajicõari, “Ado cõro ñaama yʉ rãca ñarũgũrona” Dios ĩ yiucaturiarã ñari, ĩ tʉjʉ ñarã rãca rẽjarãre bajiro bajiaja mʉa quẽne. Masa ñajedirore ĩabeserocʉ tʉjʉre güimenane ejarãre bajiro bajiaja mʉa. Rojose yiriarã ñaboarine, Jesúre ajitirʉ̃nʉriarã ĩna ñajare, ĩ tʉjʉ ĩna ejaro, “Rojose mana ñaja mʉa” Dios ĩ yiĩariarã rãca ñarãre bajiro bajiaja mʉa quẽne.
23 Kwa i kwana God natunatun ai’in hai yasisir wanawanan kwarun, natunatun wabih maramaim hikikirum, kwa i kwana sabuw etei hai baibatiyenayan ana God biyan kwanatit. Naatu sabuw gewasih ayubih kouksouwen hibaika tema’am biyah kwatit.
24 To bajiri, Jesús tʉjʉ ejarona ñaja mʉa. Ĩne ñaami, “ ‘Mame oca mʉare vasoarʉcʉja yʉ’ Dios ĩ yiriarore bajiro bajiato” yigʉ, manire rijabosar'i. To bajiri, ĩ ri'i sʉorine, “Rojose mana ñaama”, manire yiĩañumi Dios. To bajiboarine tirʉ̃mʉjʉ, Abel ñamasir'i ĩ sĩaecomasirejʉama, “Ĩ ri'i sʉorine ‘Rojose mana ñaama’ masare Dios ĩ yiĩaroti me ñamasiñuja”, yimasiaja mani.
24 Kwana Jesu obaibasit boubun ana foun batayan biyan kwatit naatu rara boubun suware’er i igewasin kwanekwan men Abel ana rara na’atube.
25 To bajiri Cristo ĩ rijabosare sʉorine mame oca Dios ĩ vasoarere ajitirʉ̃nʉroti ñaja. Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasirere cojoji me ĩna cʉdibetijare, rojose ĩnare yirũgũmasiñuju Dios, “Yitʉjacõari, yʉ bojasejʉare yato ĩna” yigʉ. To bajiro ĩ yimasire ñajare, mame ĩ vasoasere quẽne mani ajibetijama, “Rojose manire yirʉcʉmi”, yimasiaja mani.
25 Kwana’itin gewas God abisa boun eo kwananowar, men kwanakwahir. Anayabin sabuw iyab marasika oyaw anamaim Moses eo hinowar fanan hisasair i baimakiy men kafa’imo hihaiwimih. Naatu boun God fanan i mutufor marane re eo tanonowar, baise kwanitafasar fanan kwanasasair na’at, kwa i kwamorob sawar. Baimakiy kakafin anababatun boro men karam kwanahaiw!
26 Gajeyerema tirʉ̃mʉjʉ mani ñicʉa ñamasiriarãre gotigʉ, sita nʉrʉarojʉ ñagõmasiñuju Dios. Ĩ ocare masa ĩna ucamasire quẽna ĩ yirotire ado bajiro gotiaja: “Quẽna yinʉrʉojama, adi macarʉcʉroaye, õ vecayere quẽne yinʉrʉobatorʉcʉja yʉ”, yigotiaja, Dios ocare masa ĩna ucamasire.
26 Oyaw Sinai anamaim i fananawat eo, me etei i’uruyuy, baise boun it ata veya’amaim ana omatanen hikirum inu’in na’atube boro namatar, “Veya ta boro men me akisin aniyuwiyuw, baise mar tafaram etei boro aniyuwiyuw.”
27 To bajiro quẽna Dios, “Yirʉcʉja” ĩ yirere mani ajijama, “Adi macarʉcʉro ñase jediro ĩ rujeorere reajeocõarʉcʉmi”, yimasiaja mani. Rẽmojʉne “Yayibetirʉaroja” ĩ yirujeore rĩne rʉyarʉaroja ti.
27 Tur mar ta’imon i bebeyan i’obaiyit taitin, God umanamaim abisa eo himatar tema’am boro etei niyuwiyuw hai efan hinasa’iren. Baise sawar abisa wanatowan ma’amih bimataren boro hai efanika hinama.
28 To bajiri socase me ti ñajare, “Diore ajitirʉ̃nʉriarã ĩna bajireajama, ĩ rotiñarojʉ ĩna caticõa ñarotire yigʉ, ĩ catisere ĩ ĩsiriarã ñari, ĩ rãca ñarũgũrʉarãma”, yimasiaja mani. To bajiro mani bajiroti ti ñajare, Diore rʉ̃cʉbʉorã, “Quẽnaro yʉare yaja mʉ”, ĩre yisẽnito mani. To yicõari, ĩ bojarore bajiro yirũgũto mani, “Manire ĩajũnisinicõari, rojose manire yiromi” yirã.
28 Imih God ana merar tanay anayabin, it i God ana aiwobomaim tarun, nati efan God boro men niyuwiyuw. Imih God tanifai tanabora’ara’ah ata not tutufin etei kakaf bir auman.
29 Ĩ bojabeti yirãre rojose yigʉ ĩ ñajare, ĩ bojarore bajiro yiroti ñaja manire.
29 Anayabin ata God i turobe tafaram gurusenayan ana wairaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.