Hebreus 11
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi” Diore ĩre mani yitʉoĩajama, ado bajiro bajiaja: “Mʉare ĩsirʉcʉja yʉ” manire ĩ yijama, “Bʉjarʉarãja mani”, yitʉoĩaroti ñaja. “To bajiro masu bajiaja” Dios ĩ yijama, maji tire ĩabetiboarine, “To bajirone bajiroja”, yitʉoĩaja mani.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Mani ñicʉa to bajiro Diore ĩna tʉoĩajare, ĩnare ĩavariquẽnamasiñumi Dios.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi” Diore ĩre yitʉoĩarã ñari, ado bajise yimasiaja mani: “‘Ruyuaya’ Dios ĩ yirore bajirone bajimasiñuju, adi macarʉcʉroaye, õ vecaye quẽne”, yimasiaja mani. To bajiro ĩ yire ti ñajare, ĩ rujeoroto rĩjorojʉma, manirũgũmasirere ĩarũgũaja mani, adi macarʉcʉro ñasere.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi”, Diore ĩre yitʉoĩagʉ̃ ñamasiñuju mani ñicʉ Abel ñamasir'i. To bajiro Diore tʉoĩagʉ̃ ñari, ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ, Dios ĩ bojarore bajiro yigʉ, vaibʉcʉre soemʉomasiñuju. To bajiro ĩ yijama, ĩ gagʉ Ca'in rẽtoro quẽnaro Diore rʉ̃cʉbʉogʉ yimasiñuju. To bajiri, Diojʉama, “Rojose magʉ̃ ñaami”, ĩre yiĩamasiñuju Dios. Abel ñamasir'i tirʉ̃mʉjʉ ĩ bajirocare ti ñaboajaquẽne, ĩ yimasiriarore bajiro mani quẽne Diore mani rʉ̃cʉbʉorʉajama, Dios ĩ bojarore bajiro yirʉ̃cʉbʉoroti ñaja manire.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi”, Diore ĩre yitʉoĩagʉ̃ ñamasiñuju Enoc ñamasir'i quẽne. To bajiro Diore tʉoĩagʉ̃ ĩ ñajare, “Yʉ bojarore bajiro yigʉ ñaami” ĩre yiĩavariquẽnagʉ̃ ñari, ĩ bajirocabetone, ĩre ãmicoamasiñuju Dios. To bajiri, ĩre bʉjabetimasiñujarã masa. To bajirone gotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Ado bajiro tʉoĩarã ñari, Diore sẽniaja mani: “Dios ñagʉ̃mi” yimasicõari, “‘Yʉre ejarẽmoña’ ĩre yisẽnirãre quẽnaro yami” yitʉoĩarã ñari, sẽniaja mani. To bajiro mani yijama, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi” Diore yirã yaja. “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi” Diore ĩre mani yitʉoĩabetijama, manire ĩavariquẽnabecʉmi Dios.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi”, Diore ĩre yitʉoĩagʉ̃ ñamasiñuju Noé ñamasir'i quẽne. Ado bajiro ĩre yimasiñuju Dios: “Masa ñajedirore ruureajeocõarʉcʉja yʉ. To bajiri, cũmua jairica quẽnoña mʉ, ‘Rujarobe’ yigʉ”, ĩre yimasiñuju Dios. To bajiro ĩ yijare, bajirotire masibetiboarine, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi” Diore ĩre yitʉoĩagʉ̃ ñari, ĩ gotirore bajirone yigʉ, cũmua jairicare quẽnomasiñuju Noé. To bajiri ĩ yarã rãca Noé ĩ rujaborotire ĩnare yirẽtobosamasiñuju Dios. To bajiboarine, gãjerãrema ĩ rãcana ñaboariarãre, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios” yitʉoĩamena ĩna ñajare, ĩnare yirẽtobosabetimasiñuju Dios. Noéjʉarema, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi” yʉre yitʉoĩagʉ̃ ĩ ñajare, “Yʉ ĩavariquẽnarã rãcagʉ ñaami, ĩ quẽne”, Noére ĩre yimasiñuju Dios.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi”, Diore ĩre yitʉoĩagʉ̃ ñamasiñuju Abraham quẽne. To bajiri, “Mʉ ñarimacare to cõrone vaveoya mʉ. Mʉ ñaroti sitare mʉre ʉjorʉcʉja yʉ”, ĩre yimasiñuju Dios. “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi” Diore ĩre yitʉoĩagʉ̃ ñari, Dios ĩ rotisere ajicõari, vacoamasiñuju ĩ, ĩ ñarotire masibetiboarine.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Gãjerã ye sita ti ñaboajaquẽne, “Adi sita mʉre ʉjorʉcʉja” Dios ĩre ĩ yire ñajare, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi” Diore ĩre yitʉoĩagʉ̃ ñari, cojojʉ me viriaca bʉacõari, ñacudirũgũmasiñuju Abraham. Ĩ bajimasiriarore bajirone ñacudimasiñujarã ĩ macʉ Isaac, ĩ jãnami Jacob quẽne “Adi sita mʉare ʉjorʉcʉja yʉ” Dios ĩnare ĩ yire ñajare.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 To bajiboarine, variquẽnagʉ̃ ñacudimasiñuju Abraham, “Õ vecajʉ Dios ĩ quẽnoria macare quẽnaro ñacõa ñarũgũrʉcʉja yʉ” yitʉoĩagʉ̃ ñari.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 To bajicõari, Abraham manajo Sara, bʉcʉo rĩa magõ ñamasiñuju so. Ĩ quẽne bʉcʉ ñamasiñuju. To bajiboarine, “Ĩ goticatore bajirone yirʉcʉmi Dios” yitʉoĩagʉ̃ ñari, Dios ĩ ejarẽmojare, macʉ cʉtimasiñujarã ĩna.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 To bajiri, “Bʉcʉacoar'i ñaboarine, macʉ cʉticõari, jãjarã jãnerabatia cʉtirocʉ ñamasiñumi. Jãjarã ñocoa ñarãre, mani cõĩajeobetore bajiro, to yicõari, jare mani cõĩajeobetore bajiro jãjarã jãnerabatia cʉtirocʉ ñamasiñumi Abraham”, yimasiaja mani.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Abraham, Isaac, Jacob quẽne, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi”, Diore ĩre yitʉoĩariarã ñamasiñujarã ĩna, ĩna catiñaro cõrone. Dios ĩ gotiriarore bajiro ĩnare ĩ yibetiboajaquẽne, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi”, ĩre yitʉoĩacõa ñamasiñujarã ĩna. “Yʉ bajirocaro berojʉ yʉre ĩ goticatore bajirone yʉre yirʉcʉmi”, yitʉoĩarã ñamasiñujarã ĩna. To bajiro bajirã ñari, “Mʉare ʉjorʉcʉja yʉ” Dios ĩ yire sitajʉ ñacudiñarã, ti sitanare ado bajise ĩnare gotimasiñujarã ĩna: “Adi sitajʉre yoaro ñabetirʉarãja yʉa”, ĩnare yigotimasiñujarã ĩna.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 To bajise ĩna yijama, “Gajeye sita ĩna ñacõa ñarotire tʉoĩarã yiriarãma ĩna”, yimasiaja mani.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Ĩna vadiveoria sitare tʉoĩarã ĩna yijama, quẽna ti sitajʉre ñarã, tudicoaboriarãma ĩna.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 To bajiro ĩna tʉoĩajama, ĩna vadiveoria sita tʉoĩarã me yiyuma. Ĩna vadiveoria sita rẽtoro quẽnari sita õ vecajʉ Dios ĩ ñarojʉ varʉa tʉoĩarã yimasiñujarã ĩna. To bajiro tʉoĩarã ĩna ñajare, “Yʉne ñaja ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ; yʉ yarã ñaama ĩna”, yivariquẽnamasiñuju Dios. To bajiro yigʉ ñari, ĩna ñaroti macare ĩnare quẽnobosayumi.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 “¿‘Socʉ mene ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi’ yʉre yitʉoĩagʉ̃ ñati?” yimasirʉ, ĩre rʉ̃cʉbʉorã, vaibʉcʉre ĩna soemʉoriarore bajiro yigʉ, ĩ macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re sĩarotimasiñuju Dios. “Isaac sʉori jãjarã jãnerabatia cʉtirʉcʉja mʉ” Dios ĩ yire ti ñaboajaquẽne, “Mʉ rotisere yibetirʉcʉja”, yitʉoĩabetimasiñuju.
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 — ausente —
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 “Bajireariarãre ĩnare tudicatiomasigʉ̃ ñagʉ̃mi Dios” yitʉoĩagʉ̃ ñari, “Yʉ macʉre yʉ sĩacõajaquẽne, catiocõarʉcʉmi” yitʉoĩagʉ̃ ñari, ĩre ĩ sĩagʉadijʉne, “Ĩre sĩabeticõaña” Dios ĩ yijare, ĩre sĩabetimasiñuju. To bajiro ĩ yire ti ñajare, “Rijacoaboarine, tudicatigʉre bajiro ĩre ĩamasiñuju Abraham”, yimasiaja mani.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi”, Diore ĩre yitʉoĩagʉ̃ ñamasiñuju Isaac ñamasir'i quẽne. To bajiro Diore tʉoĩagʉ̃ ñari, ĩ rĩare ado bajiro ĩnare gotimasiñuju, Jacob, Esaúre quẽne: “Ĩ gotiriarore bajirone quẽnaro mʉare yirʉcʉmi Dios”, yimasiñuju.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi”, Diore ĩre yitʉoĩagʉ̃ ñamasiñuju Jacob ñamasir'i quẽne. To bajiro Diore tʉoĩagʉ̃ ñari, ĩ bajirocaroto rĩjoro, ĩ macʉ José rĩare, “Quẽnaro mʉare yirʉcʉmi Dios”, ĩnare yimasiñuju ĩ. Bʉcʉ ñari, rʉ̃gõtĩmabetiar'i ñaboarine, ĩ tueriʉ sʉorine vʉ̃mʉrʉ̃gõcõari, Diore rʉ̃cʉbʉomasiñuju ĩ.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi”, Diore ĩre yitʉoĩagʉ̃ ñamasiñuju José ñamasir'i quẽne. To bajiro Diore tʉoĩagʉ̃ ñari, ĩ bajirocaroto rĩjoro, ĩ yarãre Israel ñamasir'i jãnerabatiare ado bajiro ĩnare gotimasiñuju: “Adi sita Egipto sitare vaveorʉarãma ĩna, mʉa jãnerabatia. Ĩna vajama, yʉ gõare juacõari, Canaán vãme cʉti sitajʉ yujerʉarãma ĩna”, yimasiñuju.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi”, Diore ĩre yitʉoĩarã ñamasiñujarã Moisés ñamasir'i jacʉ, ĩ jaco quẽne. To bajiro Diore tʉoĩarã ñari, Moisés ĩ ruyuaro bero, idiarã muijua ĩre yayiocʉomasiñujarã ĩna, “Quẽnagʉ̃aca sũcare manire ĩsiami Dios” yirã. To bajiri egipcio masa ʉjʉ, Israel ñamasir'i jãnerabatiare rĩamasa ʉ̃mʉare ĩ sĩarotiboajaquẽne, ĩre güimena ñari, ĩ rotirore bajiro yibetimasiñujarã ĩna.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 “‘Yirʉcʉja’ ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi”, Diore ĩre yitʉoĩagʉ̃ ñamasiñuju Moisés ñamasir'i quẽne. To bajiro tʉoĩagʉ̃ ñari, bʉcʉacʉ, Egipto sita ʉjʉ maco so masor'i ñaboarine, “Egipcio masʉre bajiro bajigʉ ñaami” masa ĩna yirʉ̃cʉbʉosere bojabetimasiñuju Moisés.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Ado bajiro tʉoĩagʉ̃ ñari, tire bojabetimasiñuju ĩ: “Adi macarʉcʉrojʉ yʉ catiñaro cõro egipcio masa rãca yʉ bojarore bajiro yʉ yijama, yʉ rijato berojʉ quẽnabetoja ti. To bajiri Israel ñamasir'i jãnerabatia Dios yarã rãca baba cʉtirʉcʉja yʉ, egipcio masa yʉre quẽne rojose ĩna yiroti ti ñaboajaquẽne”, yimasiñuju Moisés ñamasir'i.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Ado bajiro tʉoĩagʉ̃ ñari, to bajiro yimasiñuju Moisés: “Egipto sitana ĩna cʉose jairo vaja cʉti rẽtoro ñamasuse ñaja, Cristo ĩ ejaroti Israel ñamasir'i jãnerabatia ĩna gotisejʉama”, yitʉoĩacõamasiñuju. To bajiri, “Ĩna rãca yʉ ñajare, egipcio masa rojose yʉre ĩna yiboajaquẽne, quẽnacõarʉaroja”, yitʉoĩacõamasiñuju Moisés. To bajiro ĩ tʉoĩajama, ĩ rijato bero, “Cristo sʉorine quẽnaro yʉre yirʉcʉmi Dios” yitʉoĩagʉ̃ yimasiñuju.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Egipcio masa ʉjʉ ĩ jũnisinisere güigʉ me, ti sitare vaveomasiñuju Moisés. “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios” yitʉoĩagʉ̃ ñari, Diore ĩre ĩabetiboarine, ĩ bojarore bajiro ĩ yirotire masicõari, vacoamasiñuju.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios” yitʉoĩagʉ̃ ñari, Israel ñamasir'i jãnerabatiare “Dios ĩ rotirore bajiro Pascua boserʉ̃mʉ yito mani” yigʉ, oveja sĩar'i ri'ire cojovi rʉyabeto sojerire turotimasiñuju. Tire ĩamasicõari, Israel ñamasir'i jãnerabatia ĩna rĩa cʉtisʉoriarãre “Dios ĩ cõagʉ̃ ángel, sĩagʉ̃ sãjabeticõato” yigʉ, yimasiñuju Moisés ñamasir'i.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios”, yitʉoĩarã ñamasiñujarã Israel ñamasir'i jãnerabatia quẽne. To bajiro Diore tʉoĩarã ñari, Diore ajitirʉ̃nʉcõari, moa riaga Oco Sũarisa vãme cʉtiyare jẽamasiñujarã. Dios ĩ masise sʉori “Riagare jẽato” yigʉ, oco mano ĩ yibosajare, carari maare jẽamasiñujarã ĩna. To bajicõari, egipcio masa ĩnare tʉorʉarã, sʉyajẽamasiboayujarã. Ĩna jẽaejabetone, ruureacõamasiñuju Dios.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 To bajiro ĩna bajimasiriaro bero, Israel ñamasir'i jãnerabatia Jericó vãme cʉti macare ẽmarʉarã, ti macare ĩna matariacʉ̃ni sʉyarojʉare ejacõari, cojomo cõro jʉa jẽnituarirãcarʉ̃mʉri rʉ̃ja gãnibiarũgũmasiñujarã ĩna. To bajiro ĩna bajirone, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios” yitʉoĩarã ĩna ñajare, ti maca matariacʉ̃ni cague vẽjacoamasiñuju ti.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Ti macago Rahab vãme cʉtigo, ʉ̃mʉare ajeriarã cʉticõari, vaja sẽnigõ ñaboarine, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios”, yitʉoĩagõ ñamasiñuju so. To bajiri Israel ñamasir'i jãnerabatia jʉarã ĩarudirimasa ejarãre quẽnaro ĩnare yimasiñuju so. Quẽnaro ĩnare yirio ñari, so ya macana Diore ajirʉ̃cʉbʉobetiriarã rãca rijabetimasiñuju.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Jẽre jairo mʉare gotibʉ yʉ. Tire bajiro Diore tʉoĩamasiriarã jediro ĩna bajimasirere yʉ ucajama, yoaro ucabogʉja yʉ. Gedeón, Barac, Sansón, Jefté, David, Samuel, to yicõari, Diore gotirẽtobosariarã jediro ĩna bajimasirere quẽne ucabogʉja yʉ.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Ĩna quẽne, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios” yitʉoĩarã ñari, gaje sitana rãca ĩna gãmerã sĩajama, ĩnajʉa rĩne, ĩnare sĩacõarũgũmasiñujarã ĩna. Gãjerãma, quẽnaro masare rotimasiñujarã ĩna, ĩna yarãre, “Quẽnaro gãmerã yato” yirã. Gãjerãma, rojose tãmʉorã ñari, “Yʉare ejarẽmoña” yirã, Diore sẽnimasiñujarã ĩna. To ĩna yijare, ĩ gotiriarore bajirone ĩnare ejarẽmomasiñuju Dios. Gãjerãrema, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi” Diore ĩna yitʉoĩajare, “Yaia, león vãme cʉtirã ĩnare babeticõato”, yiyumi Dios.
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Gãjerãma, jeame bʉto ʉ̃jʉrojʉ ĩna reatĩariarã ñaboarine, ʉabetimasiñujarã. Gãjerãma, ĩnare ĩaterimasa jariaseri rãca ĩna sĩarʉasere ĩacõari, rudimasiñujarã. Gãjerãma, tĩmabetiboariarãne, Dios ĩnare ĩ ejarẽmojare, tĩmarã ñacoasujarã ĩna. To bajiri, ĩnare ĩaterã sĩarã ejarãre ĩnajʉa rĩne sĩareacõarũgũmasiñujarã.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Rõmia quẽne, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi” Diore ĩre yitʉoĩarã ñari, bajireacoanare Dios ĩ masise sʉori ĩ catiorãre yarã cʉtiyujarã. Gãjerãma, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios” yitʉoĩarã, ado bajiro bajiyujarã: Ĩnare ĩaterimasa ĩnare ñejecõari, “Dios ocare mʉ ajitirʉ̃nʉ tʉjabetijama, mʉre sĩarʉarãja yʉa”, ĩnare yigotiyujarã ĩna. To bajiro ĩna yiboajaquẽne, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios” yirã, ĩnare güimenane, ado bajiro tʉoĩañujarã ĩna: “Ĩna sĩacõajaquẽne, tudicaticõari, Dios tʉjʉ rẽtoro quẽnaro ñarʉarãja mani”, yitʉoĩamasiñujarã ĩna. To bajiro yirã ĩna ñajare, ĩnare sĩacõañujarã.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Gãjerã quẽne, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios” yitʉoĩarã ñari, ado bajiro rojose tãmʉoñujarã ĩna: Ĩnare ajatud'icõari, ĩnare bajeyujarã. Gãjerãrema, ĩna ãmorijʉ cõmemarine siacõari, tubibecũñujarã ĩna.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Gãjerãrema, gʉ̃tane ĩnare reasĩañujarã. Gãjerãrema, ĩna rujʉ gʉdarecone yijetasĩacõañujarã. Gãjerãrema, jariaseri rãca ĩnare saresĩacõañujarã ĩna. Gãjerãma, sudi manijare, vaibʉcʉgasene sãñañujarã. To bajicõari ĩna ñaroti maca bʉjamenane, maioro rojose yiecocudirũgũñujarã ĩna.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios”, yitʉoĩarã ñañujarã ĩna. Dios ĩ ĩamairã ñaboarine, gãjerã ĩna ĩaterã ñari, ĩna ñaroti bʉjamenane masa manojʉ, gʉ̃tayucʉri vatoajʉ gʉ̃tavirijʉ ñacudiyujarã ĩna.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Rojose tãmʉoriarã mʉare yʉ gotirã, jediro ñañujarã “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios” yitʉoĩariarã. To bajiro Diore tʉoĩarã ñari, “Manire ĩavariquẽnagʉ̃mi Dios”, yitʉoĩañujarã ĩna. To bajise tʉoĩarã ñaboarine, nijʉane “Quẽnaro yirʉcʉja yʉ” Dios ĩ yirere yiecobesuma maji.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Ĩna tʉoĩase rẽtoro quẽnase ĩ yirʉajare, to bajiro bajiyuma maji. To bajiri, yucʉrema, mame Dios ĩ vasoase ñajare, ĩnare, manire quẽne, “Rojose mana ñaama”, yiĩagʉ̃mi Dios.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.