Hebreus 10

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasirejʉama, “Rojose ĩna yisere ĩnare masiriojeorʉcʉja yʉ”, ĩ yire me ñañuja. Berojʉ bajirotire baji rĩjoro cʉtise ñañuja. To bajiro bajijare, tocãrãca cʉ̃mane vaibʉcʉrãre sĩacõari, “Rojose yʉa yisere yʉare masirioato Dios” yirã ĩna soemʉorotiboajaquẽne, “Rojose mana ñaama”, ĩnare yiĩabesuju Dios.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Vaibʉcʉrã ĩna soemʉorotise sʉorine, “Rojose mana ñaama” rẽmojʉne Dios ĩ yiĩacõajama, “Tudi rojose yʉa yisere masirioato Dios”, yibetiboriarãma.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Vaibʉcʉrã rii ĩna soemʉorũgũse tocãrãca cʉ̃mane rojose ĩna yirũgũrere tʉoĩarotire yiro bajiaja.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Vaibʉcʉrã rii ĩna soemʉosema rojose masa ĩna yisere, masiriose me ñaja.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Vaibʉcʉrã ri'i, ĩna soemʉoboajaquẽne, rojose ĩna yisere Dios ĩ masiriobetijare, adi macarʉcʉrojʉre ĩ vadiroto rĩjoro, ado bajiro Diore gotiyuju Cristo:
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 — ausente —
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 — ausente —
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Quẽna, tirene mʉare gotiaja yʉ. “‘Rojose mani yisere masirioato Dios’ yirã, vaibʉcʉ rii ĩna soemʉorotiboasere ĩavariquẽnabeaja mʉ, mʉ roticũcati ti ñaboajaquẽne”, Diore yiyuju Cristo.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Quẽna ado bajise yiyuju Cristo: “Mʉ bojasere yirʉ masa tʉjʉ vacʉ yaja yʉ”, ĩre yiyuju. To bajiro ĩ yijama, ado bajiro ĩre yigʉ yiyuju: “Tirʉ̃mʉjʉ Moisére mʉ roticũcatire yitʉjacõari, mamejʉare masa ĩna ajise sʉori quẽnaro ĩnare mʉ yibosarotire bojagʉ bajiaja yʉ”, ĩre yiyuju.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 To bajiri Dios ĩ rotiriarore bajirone yigʉ, cojojine manire rijabosayumi. To bajiro ĩ bajire ñajare, rojose mani yisere masiriocõari, “Rojose mana ñaama”, manire yiĩagʉ̃mi Dios.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Jud'io masa, paia, tocãrãcarʉ̃mʉrine ĩna ye moare ñajare, “Rojose ĩna yisere masirioato Dios” yirã, cojoji me vaibʉcʉrã riire soemʉorũgũrãma ĩna. To bajiro ĩna yiboajaquẽne, rojose ĩna yisere, masiriose me ñaja. To bajiri rojose ĩna yisere masiriobecʉmi Dios.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Jesucristo, cojojine manire rijabosacõari bero, rojose mani yisere yirẽtobosajeocõagʉ̃ ñari, Dios ĩ rotiñarojʉ rʉ̃cʉbʉoriajʉre rujiyuju ĩ.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 “Mʉre terã ñajediro rotigʉ ñarʉcʉja mʉ”, yiyuju Dios. To bajiri, “To bajiro yirʉcʉja” Dios ĩ yirere yuñagʉ̃mi Cristo.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 To bajiri, Cristo cojojine manire ĩ rijabosare ñajare, “Rojose mana ñaama”, manire yiĩagʉ̃mi Dios. To bajiro ĩ yijare, “Ñajediro rojose mani yirere, mani yirotire quẽne, manire yirẽtobosajeocõañumi Cristo”, yimasiaja mani.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Dios ocare masa ĩna ucamasire sʉorine ado bajise manire gotiami Esp'iritu Santo:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 — ausente —
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 — ausente —
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 To bajiri rojose mani yisere Cristo manire ĩ yirẽtobosajeore ti ñajare, rojose mani yisere tuditʉoĩabetirʉcʉmi Dios. To bajiri, no yirã vaibʉcʉ riire soemʉomenaja mani.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 To bajiri, Jesús, manire rijabosacõari, rojose mani yisere yirẽtobosar'i ñari, õ vecajʉ manire sẽnibosa ñagʉ̃mi. To bajiri güimenane Diore sẽnito mani.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Tirʉ̃mʉjʉma Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ sudigasero yotoriaro ñañuju ti, “‘Dios ĩ ñarisõa’ vãme cʉti sõare jãjamasibeama masa” yiĩorijʉ. To bajiro ti bajijare, ĩna masune Diore sẽnimasimena ñari, paia ʉjʉ ĩ sẽnibosasere bojarũgũmasiñujarã ĩna. Yucʉrema Cristo manire ĩ rijabosare ti ñajare, no mani bojarijʉne mani masune Diore sẽnimasiaja mani.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Cristo sĩgʉ̃ne ñagʉ̃mi ñamasugʉ̃ manire sẽnibosagʉ. To bajiro yiñagʉ̃mi õ vecajʉ Dios ya vijʉ ñacõari.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 To bajiri, tocãrãcajine, “Ĩ bojarore bajirone yirʉaja” yirã, Diore sẽnirũgũrʉarãja mani. “Cristo sʉorine manire ĩavariquẽnagʉ̃mi Dios” yitʉoĩa tʉjamenane ĩre sẽnirũgũrʉarãja mani. To bajiro ĩre yisẽnirãne, “Rojose ñaja manire”, yitʉoĩabetirʉarãja mani, Dios, “Rojose mana ñaama” manire ĩ yiĩañajare. “Manire rijabosayumi Jesús” yirã, oco rãca ĩna bautizacana ñaja mani.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Cristo oca mani buesʉocatire ajitirʉ̃nʉ tʉjabetirʉarãja mani. “Quẽnaro mʉare yirʉcʉja” Dios manire ĩ yirere tʉoĩatʉjabetirʉarãja mani, “Yirʉcʉja” ĩ yirore bajiro yigʉ ĩ ñajare.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Mani rãcanare ĩamaicõari, quẽnaro gotirʉarãja mani, “Ĩna quẽne gãjerãre ĩamaicõari, variquẽnase rãca ĩnare ejarẽmoato” yirã.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, rẽjarũgũroti ñaja, manire. Gãjerã rẽjarũgũboariarã ĩna rẽjatʉjarore bajiro bajibetiroti ñaja, manire. Rẽjacõari, “Cristore ĩre ajitirʉ̃nʉ tʉjamenasa” yirã, quẽnaro gãmerã gotirũgũrʉarãja mani, “Yoaro me ejarʉaroja rojose yirãre Dios ĩ ĩabeserirʉ̃mʉ” yimasirã ñari.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Cristo ocare masiriarã ñaboarine, tire ajitirʉ̃nʉ tʉjacõari, rojosejʉare mani yicõa ñajama, manire yirẽtobosabetirʉcʉmi Cristo.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 To bajiri, rojose manire ĩ yirotire tʉoĩagüirã rĩne, Dios masare ĩ ĩabeserirʉ̃mʉ ti ejaro, “Yʉa ʉjʉ me ñaja mʉ” ĩre yirã rãca rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ vaborãja mani.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Tirʉ̃mʉjʉ Dios ĩ rotimasirere sĩgʉ̃ tire ĩ cʉdibetijama, ado bajiro bajimasiñuju: Juarã ñacõari, “Rojose yimi” ĩre yirã ĩna ñajama, ĩre ĩamaimenane, Dios ĩ rotiriarore bajirone yirã, ĩre sĩamasiñujarã ĩna.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 To bajiro bajimasire ti ñajare, yucʉrema mame ĩ vasoarere ajitirʉ̃nʉriarã ñaboarine, “Dios macʉ me ñarimi Jesús; manire rijabosabetirimi” ĩna yijama, ĩnare maigʉ̃ Esp'iritu Santore rojose ñagõrã yirãma. To bajiri bʉto rojose tãmʉorʉarãma. “Manire rijabosabetirimi Jesús” ĩna yise ti ñaboajaquẽne, ĩ rijabosare sʉorine, “Rojose ĩna yisere masiriocõari, quẽnaro yirʉcʉja yʉ” masare Dios ĩ yimasiriarore bajirone bajiyuja.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Rojose ĩna yise vaja bʉto rojose ĩna tãmʉorotire masiaja mani, Dios ado bajiro ĩ gotirere masa ĩna ucamasire ti ñajare: “Yʉne ñaja masa rojose ĩna yise vaja rojose ĩnare yirocʉ. Yʉ sĩgʉ̃ne riojo tire yimasigʉ̃ ñaja yʉ”, yigotiaja. Gajeye quẽne, ado bajise gotimasiñumi Dios: “Yʉ ñaja yʉ yarã rojose ĩna yijama, ĩnare rojose yirocʉ”, yigotimasiñumi Dios.
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Caticõa ñarũgũrocʉ, Dios, rojose yirãre ĩajũnisinicõari, rojose ĩnare ĩ yiroti, güiose masu ñarʉaroja ti.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Dios ĩ ejarẽmose rãca Cristore mʉa ajitirʉ̃nʉ sʉocatire tʉoĩamasiña mʉa. Ĩre ajitirʉ̃nʉrã mʉa ñajare, gãjerã cojoji me mʉare rojose yicama ĩna. To bajiro mʉare ĩna yiboajaquẽne, ĩre ajitirʉ̃nʉcõa ñarũgũcajʉ mʉa.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Masa ĩna ĩaro rĩjorojʉa mʉare ajatud'icama ĩna. To yicõari, mʉa babarãre ĩna ajatud'iro ĩacõari, “Yʉa rãcana ñaama”, ĩnare yiĩamaicajʉ mʉa.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Cristore ajitirʉ̃nʉrãre ĩna tubiberiarãre quẽne, “Yʉa rãcana ñaama”, ĩnare yiĩamaicajʉ mʉa. To bajiro yirã mʉa ñajare, rojose mʉare yicama gãjerã. Cristore ajitirʉ̃nʉcana mʉa ñajare, gãjerã mʉa tʉjʉ ejacõari, mʉa gajeyeũnire ẽmacama ĩna. To ĩna yiboajaquẽne, Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, “Dios ĩ gotiriarore bajirone, ĩna ẽmase rẽtoro quẽnase ñacõa ñarotire bʉjarʉarãja mani, Dios ĩ ñarojʉa”, yivariquẽnacajʉ mʉa.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 To bajiro mʉa yitʉoĩacatore bajirone bajirʉaroja. To bajiri, Cristore ĩre ajitirʉ̃nʉ tʉjabetirʉarãja mʉa.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Rojose tãmʉoboarine, ĩre ajitirʉ̃nʉcõa ñaña mʉa. To bajiro mʉa bajijama, Dios ĩ bojarore bajiro yiriarã mʉa ñajare, Dios ĩ gotiriarore bajirone õ vecajʉ quẽnaro mʉare yirʉcʉmi.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 To bajiro bajiroti ti ñajare, ado bajiro gotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire:
37 Anayabin,
38 — ausente —
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 To bajise Dios ĩ gotimasire ti ñaboajaquẽne, manijʉama, Cristore ĩre ajitirʉ̃nʉ tʉjarona me ñaja mani. To bajiri, “Manire rijabosayumi Cristo” yitʉoĩarã ñari, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ vabeticõari, Dios tʉjʉ quẽnaro ñacõa ñarũgũrona ñaja mani.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.