Gálatas 5
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 “Yʉ sʉorine Dios ĩ ĩavariquẽnarã ñari, Dios ĩ rotimasire cʉdirʉa tʉoĩabeticõato ĩna” yigʉ, manire rijabosayumi Cristo. To bajiri, gajeye tʉoĩamenane, “Cristo ĩ rijabosare sʉorine Dios ĩ ĩavariquẽnarã ñaja mani”, yitʉoĩarũgũrʉarãja mʉa. Gãjerã ricati ĩna gotijama, ĩnare ajibetirũgũrʉarãja.
1 Turobe it i kakafinane tama’am Keriso rufamit botaitit tatit, imih kwanabatkikin, naatu men kwanamatabir ofafar ana dibur kwanarun maiye’emih.
2 Quẽnaro ajiya mʉa. Ñamasuse mʉare gotigʉ yaja yʉ: “Manire ĩavariquẽnato Dios” yirã, jud'io masa circuncisión yirotirãre bajiro mʉa yirotijama, Cristo sʉorine Dios ĩ ĩavariquẽnarã me ñarʉarãja mʉa.
2 Ayu Paul tur iti ao’o, Kwananowar gewas! Kwa a baibasitamaim a’ar mo’oh hina’a’afuw na’at, Keriso ana baibais kwa isa i boro men nama.
3 Quẽna mʉare tudigotiaja yʉ: Jud'io masa circuncisión yirotirãre bajiro mʉa quẽne, mʉa yirotijama, Dios ĩ rotimasire cʉdijeoroti ñaboroja mʉare. To bajiboarine ñimʉjʉa cʉdijeogʉ manirʉcʉmi.
3 Iban abimatnuwi maiye, orot yait ibasit ana ar hina’a’afuw, nati orot i gewasin ofafar tutufin etei ni’ufunun.
4 “Dios ĩ rotimasire quẽnaro yʉ cʉdijama, yʉre ĩavariquẽnarʉcʉmi Dios” mʉa yitʉoĩajama, Cristore ajitirʉ̃nʉrã me ñacoarʉarãja mʉa. “Cristo ĩ rijabosare sʉorine manire ĩavariquẽnagʉ̃mi Dios” yitʉoĩamena ñari, to bajiro bajirʉarãja mʉa.
4 Kwa iyab kwasinaftobon ofafaramaim rumutufuri na God biyan tit isan kwananotanot, kwa a ef Keriso biyanamaim i turu’um kwatit, naatu God ana manaw ana kabeber ufunane kwama’am.
5 Manijʉama, “Cristo manire ĩ rijabosare ñajare, Dios ĩ ĩaro rĩjoro mani ejaro, ‘Rojose maja’ manire yiĩarʉcʉmi”, yitʉoĩa yuñaja mani. Esp'iritu Santo ejaecoriarã ñari, to bajirone yitʉoĩa yuñaja mani.
5 Baise it ata baitumatumamaim God yamutufurit naatu Anun Kakafiyin ana fairamaim abisa God eo’omatanit isan nuhit fot tama takakaif.
6 Cristo yarã ñari, circuncisión yiecojama, yiecobetijaquẽne, ñamasuse me ñaja. Ti sʉori me manire yirẽtobosarʉcʉmi Dios. “Manire rijabosayumi Cristo” mani yitʉoĩase, to yicõari gãjerã mani maise sʉorijʉa manire yirẽtobosarʉcʉmi Dios.
6 Anayabin it Keriso Jesu bairit tabita’imon ana veya’amaim ata ar hi’afuw o afuwina’e nati i men ana’an gagaminamih, baise ana’an gagamin i o inabitumatum ana veya nati baitumatum boro nakura’ahi sabuw afa iniyabuwih.
7 Cristo sʉorine quẽnaro Dios ĩ yise queti socabetire quẽnaro ajitirʉ̃nʉsʉoboacajʉ mʉa maji. ¿Ñimarã oca sʉori tire ajitirʉ̃nʉ tʉjati mʉa?
7 Kwa i kwabusuruf gewasin maiyow kwanunuw! Baise yait eotani turobe kwabi’ufunun kwaihamiy kwanutanub kwama’am?
8 Dios me to bajiro mʉare bajirotiami. Dione ñaami “Yʉ macʉ Cristore ajitirʉ̃nʉña” yigʉ, mʉare beser'i.
8 Nati o’otanen i men God kwa eafi kwanan i eotani kwama’amamih.
9 Panre ũmato vauvase quetire masiritibesa mʉa. Panre ũmato vauvasere mojoroaca vʉore ti ñaboajaquẽne, vauvajediaja ti, pan. Tire bajirone bajiaja socase mʉa tʉoĩase. Socase, ñamasuse me ti ñaboajaquẽne, mʉa tʉoĩacõa ñajama, ñajediro riojo me tʉoĩarã ñacoarʉarãja mʉa.
9 Sabuw teo na’atube, “Tur kakafin ta’imon awamaim titit ma etei boro ni’afiy, ana itinin yeast kikimin faraw wanawanan teyai tekamat erara’at na’atube.”
10 To bajiboarine, “Cristo yarã ñaama ĩna quẽne”, mʉare yitʉoĩaja yʉ. To bajiri, “Ĩna quẽne yʉ gotirore bajiro yirʉarãma”, mʉare yitʉoĩaja yʉ. “Riojo gotiami Pablo. ‘ “Rojose maja” manire yiĩato Dios’ yirã, Cristore ajitirʉ̃nʉcõari, gajeye yiroti me ñaja”, yitʉoĩarãja mʉa quẽne. Gãjerãjʉama, socase mʉare gotimasiorã, ñamasurã ĩna ñaboajaquẽne, to bajiro ĩna yise vaja, rojose ĩnare yirʉcʉmi Dios.
10 Baise ayu abitumatum Regah boro nabonawiyi kwanamatabir maiye Regah wanawananamaim abisa ai’itin bairi ta’imon tana’itin, naatu orot yait kwa a not ebikwakwaris, men aso’ob orot yait, nati orot boro God ana baimakiy nab.
11 Ado bajiro yʉre socase ĩna gotisere tʉoĩaña, yʉ mairã: “Yʉa gotimasiosere gotimasioami Pablo quẽne. ‘Diorãca quẽnaro mʉa ñarʉajama, jud'io masare Dios ĩ rotiriarore bajiro circuncisión yirotiya’ yami Pablo quẽne”, yʉre yisocayuma. To bajiro masare yigotimasiobeaja yʉ. To bajiro yʉ yigotijama, yʉ gotimasiosere ajicõari, ¿rojose yʉre yitʉjaboriarãda ĩna, jud'io masa? Yʉma, circuncisión yirere gotibecʉne, ado bajirojʉa gotimasioaja: “Yucʉ́tẽrojʉ manire rijabosayumi Cristo, ĩre ajitirʉ̃nʉrãre Dios ĩ ĩavariquẽnarotire yigʉ”, yigotimasioaja. To bajiro yʉ gotimasiosere bʉto ajiteama jud'io masa.
11 Taitu, ayu ar afuw isan ana bibinan na’at, aisim ayu boro’ika hi’uwu tibi’a’akiru? Ayu nati ana sisinaf turobe na’at, ayu Keriso onaf afe’en momorob isan abibinan i boro men yare ta timatar.
12 To bajiro socase ocare gotirã, circuncisión yire rʉ̃cʉbʉorã ñari, ĩna vejerijoare quẽne ĩna yijetareacõajama, quẽnaboroja.
12 Oare, au kok nati sabuw iyab kwa a not tibikwakwaris kwaihamiyih hai kok tisinaf ten yanoh foufuh tebow erubarih tema.
13 Mʉa, yʉ yarã, yʉ bederãre bajiro ñarã, “Quẽnaro ñarona, roticũmasirere rotiecobetirona ñato” yigʉ, Dios ĩ beseriarã ñaja mʉa. To bajiri, quẽnase rĩne yirũgũrona ñaja mʉa. To bajiro ĩ yiriarã ñaboarine, “Mani tʉoĩarore bajiro rojose mani yijama, quẽnaroja”, yitʉoĩabeticõaña. Gãjerãre ĩamaicõari, ĩna bojasere yirũgũrotijʉa ñaja.
13 Taitu kwa i hi’afi kwatit roufamen kwabai, baise men iti roufamen kwabaib imaim nuhinafot kwa biya ana kok nanawiyimih, baise nati efanin kwa i yabowamaim nanawiyi taituwa isah kwanabow.
14 To bajiro bajirũgũroti ñaja, Dios ĩ rotimasire ado bajiro ti gotijare: “Mʉ masu rujʉre mʉ mairore bajirone mʉ tʉanare maiña”, yigotiaja. Tire mʉa yijama, Dios ĩ rotise ñaro cõrone cʉdirã yirãja.
14 Anayabin ofafar etei i bai na ita’imon an ta’imon matar, “Taituwa iniyabuwih o isa kubiyabow na’atube.”
15 To bajiboarine, gãmerã ĩatecõari, tud'irũgũrãja mʉa. To bajicõari, mʉa gãmerã oca quẽnobetijama, bʉtobʉsa gãmerã ĩaterũtuarʉarãja mʉa. To bajicõari, ñimʉjʉa Cristore ajitirʉ̃nʉgʉ̃ manirʉcʉmi.
15 Baise o sigarafor na’atube inabat hauhuh iniwa’an turanah inayob inabi’a’afiyen na’at, i mata toniwa’an a kou’ay i boro inagurus ni’en.
16 To bajiri, ado bajiro mʉare gotiaja yʉ: Esp'iritu Santo mʉare ĩ rotisere mʉa cʉdijama, rojose mʉa yirʉa tʉoĩaboasere yibetirʉarãja.
16 Abisa ao i iti. Anun Kakafiyin ana yawasamaim nakaifi kwanama, saise kwa boro men biya ana kok kakafih sinaf susuwimih kwaniwa’an.
17 Rojose mʉa yirʉa tʉoĩase, to yicõari, Esp'iritu Santo mʉare ĩ rotise, cojoro cõro me ñaja. Quẽnasejʉa mʉa yisere Esp'iritu Santo ĩ bojaboajaquẽne, ĩ rotisere cʉdibeticõari, mʉa masu rojose mʉa yirʉasejʉare yirũgũrãja mʉa.
17 Anayabin abisa biyat ekokok Anun Kakafiyin i men ekokok naatu abisa Anun Kakafiyin ekokok biyat i men ekokok. Iti sawar rou’ab i tibirakit naatu nati ana naniyan i o men karam abisa kukokok boro inasinaf.
18 To bajiboarine Esp'iritu Santo mʉare ĩ rotisejʉare mʉa cʉdijama, Dios ĩ bojarore bajiro ĩ rotimasire rotiecomenaja mʉa.
18 Baise Anun Kakafiyin nananawiyi na’at, o boro men ofafar nabonawiy babanamaim inama’amih.
19 Rojose ĩnare yirʉa tʉoĩasere yirũgũrã, ado bajiro yirã ñarãma: Manajo cʉtirã, manajʉ cʉtirã, manajo mana, manajʉ mana quẽne, gãmerã ajeriarã cʉtirã ñarãma. Ĩna rujʉriaye rãca bojoneose yirã ñarãma.
19 O biya ana naniyan kakafinamaim nananawiyi ana ro’oh i, baiwa’an kwanekwan not kakakafih not kwanekwan,
20 “Ado bajirã ñarãma” ĩna masune yiquẽnorujeocõari, ĩna quẽnorãre rʉ̃cʉbʉorã ñarãma. “Rẽtoro masirã ñaja yʉa” yirã, ĩaĩañamani yirã ñarãma. Gãmerã ĩaterã ñarãma. “Mani rẽtobʉsaro quẽnaro ñaama”, yiĩajũnisinirã ñarãma. Guaro jũnisinidarã ñarãma. Ĩna bojarore bajiro rĩne yirã ñarãma. Gãjerã rãca ĩna ñajama, ĩna yise sʉorine sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩabeticõari, quẽnaro ñamenama masa. Ĩna tʉoĩarore bajiro tʉoĩarã rãca ricati rujicõari, oca josarã ñaama.
20 umataratar kwafirih, kwerakwer sabuw baitutumih, bai’a’awanen, yaso’ar, gamin, baiyow; baibobowen kwanekwan, mata baifefek, naatu kau’ay kausisibin gidigidih matar,
21 Gajeyeũnire gãjerã yere ĩaʉorã ñarãma. Idire mecʉose idimecʉcõari, rojose yirã rãca vana ñarãma. Ti ũnire yirã ñarãma, rojose ĩna yirʉa tʉoĩasere yirã. Tirʉ̃mʉjʉ mʉare yʉ goticatore bajiro mʉare gotigʉ yaja yʉ quẽna: Gãjerã, to bajiro rojose yirũgũrã, õ vecajʉ Ʉjʉ Dios yarã quẽnaro ĩ yirona me ñarãma.
21 bahiy kwanekwan, tom kwanekwan baikoko’aw naatu kakafih sinaf kwanekwan na hanef tetebon, naatu sawar kakafih afa auman. Marasika abimatnuwi na’atube boun iban abimatnuwi maiye. Sabuw iyab sawar iti tisisinaf God ana aiwobomaim boro men hinarun hiniyasisir.
22 Esp'iritu Santo rãcanajʉama, ĩ masisere ĩ ʉjoriarã ñari, ado bajirojʉa bajirã ñaja mani: Gãjerãre mairã ñari, ĩna rãca variquẽnarã ñarũgũaja mani. Gãjerã manire rojose ĩna yiboajaquẽne, ĩnare jũnisinibeaja mani. To yicõari, “Yirʉarãja” mani yirore bajirone yirũgũaja.
22 Baise Anun Kakafiyin ana ro’oh i yabow, yasisir, tufuw, yatenub, kabeber, gewagewasin, kakaf,
23 Gãjerãre rʉ̃cʉbʉorã ñari, mani bojabetire ĩna yirʉaboajaquẽne, “Yibesa”, ĩnare yibeaja mani. Rojosere yirʉarã ñaboarine, tire yibetirũgũaja mani. To bajiro yirã mani ñajama, Dios ĩ rotimasire ti gotirore bajiro yirã yirãja mani.
23 yara’iyen naatu yawas roumutufuren. Sabuw iyab iti yawasamaim tema’am ofafar boro men nafatumih.
24 Cristo yarã ñari, ado bajiro tʉoĩaja mani: “‘Rojose yirʉaboarine, tire yibeticõato’ yigʉ, manire rijabosayumi Cristo. To bajiri, rojose yibetirʉarãja mani”, yitʉoĩaja mani.
24 Sabuw iyab Keriso Jesu nowan i biyah ana kok naatu biyah ana yababan etei onaf afe’en hi’onaf morob.
25 Esp'iritu Santo sʉorine, mani rijato berojʉ mani catirotire yigʉ, Dios ĩ catisere ĩ ĩsiriarã ñari, ĩ bojarore bajiro yirũgũroti ñaja manire.
25 Yawas boubun iti boun tabai tama’ama i Anun Kakafiyin itit. Imih i Anun Kakafiyin ana kokomaim nabonawiyit.
26 “Gãjerã rẽtoro masirã ñaja yʉa”, yibetiroti ñaja manire. To bajiro mani yibetijare, manire ĩatemenama gãjerã.
26 It men tanio’o’orot o men taituwat tania’awanih o men taituwat isah tanibobowen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.