Gálatas 4
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Gotimasiore mʉare gotiaja yʉ quẽna: Sĩgʉ̃, ĩ macʉ ñasʉogʉ, ĩ jacʉ ye jediro cʉorocʉ ñaboarine, ĩ daquecõajama, ĩ jacʉre moabosarimasare bajiro bajiami. Ĩna rotijama, ĩna rotirore bajiro cʉdiroti ñaja ĩre.
1 Tur tabo anao maiye kwana’itin, orot emomorob nati tot buyoy tutufin etei i natun kek nowan, baise nati kek i akir mowan na’atube boro hinao’waiwin, ana bowabow hinabowawain, anayabin i kek sosof.
2 Daquegʉ ĩ ñaro, ĩ jacʉre moabosarimasa ĩre coderãma. To yicõari, ĩ cʉorotire quẽne coderãma. “Yʉ macʉre yʉ cʉose jediro ĩre ĩsiaja yʉ yuja” ĩ jacʉ, ĩ yirotirʉ̃mʉ ti ejaro, moabosarimasʉre bajiro me bajigʉmi yuja. Ĩre rotimasimenama.
2 Kek sosof ana veya na orot namamatar ana founamaim, orot gagamih afa nati kek boro hinakaif, naatu ana sawar tutufin etei auman boro hinakaif nanan tamah ana kwamur ya’iyai na’atube nab, imaibo ana sawar tutufin etei boro hinaya’abun umanamaim nayen.
3 Mani quẽne Cristore mani ajitirʉ̃nʉroto rĩjorojʉ, to bajirone bajiboacajʉ mani maji. Adigodoaye rĩne tʉoĩarã, ĩna ajirʉ̃cʉbʉore ti rotirore bajirone rotiecocajʉ mani.
3 Ef i nati ta’imon it isat na’atube matar, it kek na’atube tai’akir iti tafaram hai afiy kakafih hibonawiyit, tanot boro imaim hitiyawasit.
4 To bajiro mani bajiñaboajaquẽne, “To cõrone yʉ macʉre cõarʉcʉja yʉ” Dios ĩ yiriarʉ̃mʉ ejayumi. To bajiri Dios macʉ ñaboarine, manire bajirone rõmio sʉorine ruyuayumi. Jud'io masʉ ruyuar'i ñari, Dios ĩ rotimasire rotiecoyumi.
4 Baise veya anababatun na titit ana maramaim, God taiyuwin Natun iyafar na tafaram babin natun na’atube taub yai, Jew sabuw hai ofafar babanamaim ma.
5 Tirʉ̃mʉaye rotimasire ajitirʉ̃nʉboariarã, rojose mani yisere ĩ masiriose vaja, ĩ macʉ ĩ vaja yibosarotire yigʉ, ĩre cõañumi Dios. Ĩ rĩa mani ñarotire bojagʉ ñari, to bajiro yiyumi.
5 Sabuw iyab ofafar babanamaim hima’am tobon botaitih, saise it mi’itube tatan God natunatun tatamatar.
6 To bajiri Dios rĩa mani ñajare, ĩ macʉ Jesucristo rãcagʉ, Esp'iritu Santore, manire cõañumi Dios. Manire quẽne ĩ ñajare, “Cacʉ”, ĩre yivariquẽnaja mani.
6 Natunatun baiturobe isan, God Natun Anun Kakafiyin iyafar it dogorot wanawanan rerey eo, “Abba, Tamaiya!”
7 To bajiri, adirʉ̃mʉrirema, Dios Moisére ĩ roticũmasirere rotiecorã me ñaja, Dios rĩa ñari. To bajiri, “‘Yʉ rĩare quẽnaro ĩnare yirʉcʉja yʉ’ ĩ yiriarore bajirone manire yirʉcʉmi”, yimasiaja mani.
7 Imih kwa i men akir sabuw, baise God natunatun, naatu kwa i kwana natunatun kwamatar, imih toto buyoy tutufin etei God nowan boro natunatun nitih.
8 Tirʉ̃mʉjʉma Cristore mʉa ajitirʉ̃nʉroto rĩjoro, Diore masibeticajʉ mʉa maji. Ĩre masimena ñari, “Ado bajirã ñarãma” mʉa masune yiquẽnorujeocõari, rʉ̃cʉbʉoboayuja mʉa maji.
8 Marasika kwa God men kwaso’ob imih tafaram hai afiy isah kwai’akir, nati i men God hai babatun.
9 Adirʉ̃mʉrirema Diore masirã ñaja mʉa quẽne. To bajiri, “Yʉ rĩa ñaama” mʉare yiĩarʉ, mʉare beseyumi Dios. Diore masirã ñaboarine, ¿no yirã Diore masimena ĩna rotirere mʉa rotiecoriarore bajiro Dios ĩ rotimasirere rotiecorã ñarʉati mʉa? To bajiro mʉa yirʉaboase vaja maja.
9 Baise boun i kwa God kwasu’ub naatu God kwa su’ubi, naatu mi’itube iban maiye kwakokok kwanamatabir wagabur ririmih naatu murubih kwani’uf nunihimih. Aisim kwakokok iban hai akir kwanamatar maiye.
10 Jud'io masa me ñaboarine, jud'io masa ye Moisére Dios ĩ roticũmasire ti rotirore bajiro mʉa cʉdirũgũrere ajibʉ yʉ. “Adirʉ̃mʉ rʉ̃cʉbʉoriarʉ̃mʉ ñaja. Ado cõro ñamiagʉ ĩ tʉsatone, ado cõro juebʉcʉ ti tʉsatone, to yicõari, ado cõro cʉ̃ma ti tʉsatone, rʉ̃cʉbʉoroti ñaja” yicõari, mʉa cʉdirũgũrere ajibʉ yʉ.
10 Kwa i tafaror hai veya gagamih, sumar yomanih hai hiyuw, mour hai veya gagamih naatu kwamur yomanih veya gagamih imaim a not gagamin kwabitin, kwanotanot boro imaim yawas kwanab.
11 Tire ajicõari, “¿Yʉ gotimasioboacati vaja mañujari?”, yitʉoĩa sʉtiritiaja yʉ.
11 Bowabow nati na’atube kwasisinaf i ayu abirubir, nati ana itinin kwa baibaisi isan asisinaf i yabin en?
12 Yʉ mairã, ado bajiro mʉa bajisere bojabeaja yʉ: Dios ĩ rotimasirere mʉa rotiecosere bojabeaja yʉ. Yʉjʉama, jud'io masʉ ñaboarine, “Tire yʉ cʉdijama, ‘Rojose maja’ yʉre yirʉcʉmi Dios”, yibeaja yʉ. Yʉ yitʉoĩarore bajiro mʉa quẽne, mʉa tʉoĩajama, quẽnarʉaroja. Tirʉ̃mʉjʉ mʉa tʉjʉ yʉ ñaro, quẽnaro yʉre yicajʉ mʉa maji.
12 Ayu ana kwabe amatar bairi tama’am ana veya, ayu isou men kafai kakafin ta kwasinaf. Imih taitu ao’ototofari ayu’ube kwanamatar.
13 Tire masiritimenaja mʉa. Rijagʉ ñari, mʉa tʉjʉ ejacajʉ yʉ. Cristo ĩ rijabosare sʉorine quẽnaro Dios ĩ yise quetire mʉare gotimasiosʉocajʉ.
13 Kwaso’ob ayu boubuntoro’ot Tur Gewasin kwa isa abai anan ana veya i sawow auman baise a binan kwanowar.
14 Rijagʉ yʉ ñaboajaquẽne, yʉre ĩatebeticajʉ mʉa. Ángel bocaãmirãre bajiro quẽnaro yʉre bocaãmicajʉ mʉa. To yicõari, Jesucristore bocaãmirãre bajiro quẽnaro yʉre bocaãmicajʉ mʉa.
14 Basit, ayu biyou sawowomaim iwa’an kwa rurutubuni na’atube, kwa men kafai ayu kwanuw furuwu o kwahaiwu, baise au merar kwayi kwabuwu God ana tounamatar ta na’atube, naatu Keriso Jesu ana merar kwatay kwatabaib na’atube ayu kwabuwu.
15 Adirʉ̃mʉrirema, “Vaja magʉ̃ ñaami” yiĩarãre bajiro yʉre yaja mʉa yuja. To bajiri, “Yʉ gotimasiocatire ajicõari, bʉto ĩna variquẽnacatire masiriticoariarãma”, mʉare yitʉoĩaja yʉ. Tirʉ̃mʉjʉma, variquẽnacõari, bʉto yʉre ĩamaicana ñari, mʉa yimasijama, mʉa caje juacõari, yʉre ĩsiboriarãja mʉa, “Ĩamasiato” yirã.
15 Kwa ayasisir i ra’at, baise boun abistan matar? Ayu boro iti na’atube kwa isa atao, “Matah hitabobotaitenamih tim mata kwatabotaiten, ayu kwatitu.”
16 Adirʉ̃mʉrirema yʉre ĩateaja mʉa. ¿No bajiro bajicõari, yʉre ĩateati? Cristo ĩ rijabosare sʉorine quẽnaro Dios ĩ yise quetire quẽnaro riojo mʉare yʉ goticõa ñajare, ¿yʉre ĩateati mʉa?
16 Ana itinin i ayu ana kwa arakit amatar, anayabin ayu tur anababatun ao kwanowar imih i?
17 Dios ĩ rotimasire gotimasiorã, mʉare baba cʉtirũgũrãma ĩna. To bajiboarine, mʉare quẽnaro yirʉarã me, to bajiro bajirãma. “Pablore ajitecõari, mani rĩrene ajitirʉ̃nʉato” yirã, to bajiro bajirãma.
17 Nati sabuw baifuwenayah hai kok gagamin i kwa hinabuwi isah kwanarabon ayu kwanihamiyu, baise men kwa a gewasin isan tisisinaf. Nati hai not i kwa hinabuwi i hai gewasin isan.
18 Gãjerã manire mairã, bʉto manire ĩna tʉoĩajama, quẽnaja. To bajiboarine, manire yitorʉarã, socarãne manire ĩna maijama, quẽnabeaja. Gajeyerema, mani tʉjʉ gãjerã ĩna ñaro rĩne, ĩnare mairoti me ñaja manire. To bajiro mʉare yirũgũroti ñaboaja, yʉre.
18 Sabuw hai kok gagamin kwa buwi rabon kou’ay ta’amaim i gewasin naatu anayabin gewasinamaim i basit, baise men ayu nati’imaim ana ma’ama hinasinafumih.
19 Yʉ mairã, yʉ rĩare bajiro bajirã ñaja mʉa. Mʉare bʉto tʉoĩacõa ñaja yʉma. Rõmia ĩna macʉ cʉoroto rĩjoro, bʉto tʉoĩacõari, rojose ĩna tãmʉorore bajiro yʉ quẽne, mʉare tʉoĩacõari, rojose tãmʉoaja. To bajiro rĩne rojose tãmʉocõa ñarũgũrʉcʉja yʉ. Gajeye tʉoĩavʉomenane, “Cristo ĩ rijabosare sʉorine, ‘Rojose maja’ manire yiĩagʉ̃mi Dios” mʉa yitʉoĩarojʉ, rojose tãmʉo tʉjarʉcʉja.
19 Are natunatu, babin taubumih biyababan ebaib na’atube, ayu biyababan ta’imon kwa isa abai anan kwa a’itinin Keriso’obe kwanamatar imaibo nuhunafot.
20 Mʉa tʉjʉ bʉto ñarʉaboaja yʉ. Tojʉ yʉ ñajama, quẽnabʉsaro mʉare gotibogʉja yʉ. Sõjʉ ñari, mʉare tʉoĩarejaicõari, adi papera rãca quẽnaro mʉare gotimasibeaja yʉ.
20 Au notamaim anotanot boun mi’itube biyamaim atatit saise kwa isa abisa anotanot atao kwatanowar, boun men aso’ob abisa boro ayu kwa isa anao.
21 Mʉa sĩgʉ̃ri, Moisére Dios ĩ roticũmasire cʉdirʉa tʉoĩaja mʉa. “Dios ĩ rotimasire” yʉa yijama, Moisés ĩ ucamasirere yirã yaja. To bajiri Moisés ĩ ucamasirere mʉare yʉ gotimasiosere quẽnaro ajimasiña mʉa.
21 Kwa iyab ofafar babanamaim kwama’am akokok anibatiy, kwa ofafar eo’oban naniyan kwabaib?
22 Abraham ñamasir'i, jʉarã ʉ̃mʉa rĩa cʉtimasiñuju. Ĩ manajore moabosarimaso Agar vãme cʉtimasirio macʉ ñamasiñuju sĩgʉ̃. Gãjijʉa, ĩ manajo Sara vãme cʉtimasirio macʉ ñamasiñuju.
22 Iti na’atube hikirum ema’am, Abraham natunatun i rou’ab. Natun ta i akir babin biyanane, natun ta i aawan anababatun biyanane.
23 Sarare moabosarimasorene manajo cʉti, yi macʉ cʉtimasiñuju Abraham. Gãjijʉama, ĩ manajo cʉtisʉorio macʉ ñamasir'ima, “Macʉ cʉtirʉocomo” Abrahamre Dios ĩ yimasir'ire macʉ cʉtimasiñuju.
23 Natun iti akir babin biyanane i tufuw maiyow tufuw, baise natun ta i aawan anababatun biyanane tutufuw i God ana omatanenamaim tufuw.
24 To bajiro ĩna bajimasirere ado bajiro gotiaja: Moabosarimaso, so rĩa cʉtijama, so ʉjʉre moabosarimasa ñarãma ĩna quẽne. To bajiro rĩne bajicoayuja ti. To bajiri, Sarare moabosarimaso, Agar vãme cʉtimasirio, gʉ̃taʉ Sina'i vãme cʉtiʉjʉ Moisére Dios ĩ roticũmasirere bajiro bajiyumo so. To bajicõari, Dios ĩ rotimasire cʉdirã, ado bajiro so rĩare bajiro bajiama ĩna: Ĩna quẽne, moabosarimasare bajiro bajiama, Dios ĩ rotimasire cʉdijeobetiboarine, “‘Manire ĩavariquẽnato Dios’ yirã, cʉdiroti ñaja” yirã ñari.
24 Iti sawar tana’i’itin gewas i oroubon na’atube. Baibin rou’ab hairi hai itinin i obaibasit rou’ab. Obaibasit wantoro’ot i oyaw Sinai isan, naatu nati’imaim iyab hitutufuw i akir na’atube hitufuw. Nati i Hagar natunatun.
25 Gajeyerema, ado bajiro ti bajijare, “Moisére Dios ĩ roticũmasirere bajiro bajiamo Agar”, yimasiaja mani: Cojojirema, “Agar” ĩna yijama, gʉ̃taʉ Sina'i vãme cʉtiʉre yirã yama masa. To bajicõari, Agar macʉ jãnerabatia, árabe masa ĩna ñarojʉ ñaroja tiʉ. To bajicõari, Jerusalén vãme cʉti macare bajiro bajiamo so, Agar. Moabosarimasa jacore bajiro bajiaja Jerusalén, ti macana, Dios ĩ rotimasire cʉdirã ĩna ñajare.
25 Naatu oyaw Sinai i Arabia wanawananamaim ebatabat, imih nati i Hagar ana itinin, naatu boun ana veya Hagar ana itinin i nati Jerusalem bar meraramaim ta’i’itin, anayabin i natunatun bairi i akir sabuw.
26 Õ vecajʉ quẽne, Dios ya maca “Jerusalén vãme cʉti maca ñaroja”, yicama. Tojʉma, moabosarimasa jacore bajiro me bajiaja. Sarare bajiro bajiaja, ti maca ñarona, so rĩare bajiro bajirã, “Dios ĩ rotimasire cʉdiroti me ñaja” yicõari, Cristo rĩrene ajitirʉ̃nʉrã mani ñajare.
26 Baise mar ana Jerusalem i roufamen, naatu nati babin i it hinat.
27 Diore gotirẽtobosarimasʉ Isa'ias vãme cʉtimasir'i ado bajiro ĩ ucamasire ñajare, “Sarare bajiro bajiaja õ vecajʉ, Jerusalén maca”, yaja yʉ. Sarare gotigʉre bajiro ucamasiñuju:
27 Bukamaim hikikirum eo na’atube, “Babin o yait a’ar, aur kek en, iniyasisir, inakawasa, fana aumetawat na’in iniwow, anayabin o kek hai tufuw ana biyababan men itatam. Baise babin yait taubu’e, a’arin ma’am ana kek boro moumurih na’in hinatufuw, naatu babin aawan auman boro nanatabir.”
28 Yʉ mairã, quẽnaro ajiya. “Macʉ cʉtirʉocoja mʉ” Dios ĩ yimasire ñajare, macʉ cʉtimasiñuju Sara, Isaac vãme cʉtigʉre. Ĩ jãnamijʉa ñañumi Cristo, “Ĩ sʉorine quẽnaro yirʉcʉja yʉ” Abrahamre Dios ĩ yigotimasir'i. To bajiri, manijʉa, Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, Abraham jãnerabatiare bajiro bajiaja mani yuja. Dios ĩ rotimasire cʉdirã, to bajiro me bajiaja mani. “Cristo ĩ rijabosare sʉorine quẽnaro ĩnare yirʉcʉja yʉ” Dios ĩ yimasire ñajare, bajiaja mani.
28 Imih taitu, kwa i God ana omatanen natunatun Isaac eo’omatan na’atube.
29 Gajeyerema, ado bajiro manire gotiaja Moisés ĩ ucamasire, “Dios ĩ rotimasire” yʉa yise: “Ĩ manajore moabosarimaso macʉjʉa, Esp'iritu Santo sʉorine Sara so macʉ cʉtir'ire rojose yimasiñuju”, yigotiaja Moisés ĩ ucamasire. Adirʉ̃mʉri quẽne, to bajirone bajiaja manire quẽne. Cristo sʉori Abraham jãnerabatiare bajiro bajirãre, manire rojose yirũgũama Abraham jãnerabatia, Moisére Dios ĩ roticũmasire cʉdirã.
29 Nati ana veya’amaim kek tufuw maiyow tutufuw misir kek Anun Kakafiyin
30 Rojose manire ĩna yiboajaquẽne, Moisés ĩ ucamasirere mani buejama, Dios ye mani cʉoroti gotisere ĩabʉjarãja mani. Ado bajiro gotiaja: “Mʉ manajore moabosarimasore, so macʉre quẽne ĩnare varoticõaña. So macʉ ñari, mʉ rijato berojʉ mʉ cʉosere cʉosʉyabetirʉcʉmi. Jediro Sara macʉ ye ñarʉaroja”, yigotiaja, Dios ocare Moisés ĩ ucamasire. To bajiro ti gotijare, “Moabosarimaso rĩare bajiro bajirã me ñarãma ‘Quẽnaro ĩnare yirʉcʉja yʉ’ Abrahamre Dios ĩ yimasiriarã”, yimasiaja mani.
30 Baise bukamaim mi’itube eo? “Akir babin natun hairi kwanunih titit, anayabin akir babin natun boro men karam roufamen babin natun tamah ana toto ana buyoy turin nabaimih.”
31 To bajiri, yʉ mairã, “Ado bajise tʉoĩamasiato” yigʉ, Moisés ĩ ucamasire mʉare gotibʉ yʉ: “Dios ĩ rotimasire mani cʉdijeobetijama, manire ĩavariquẽnabetirʉcʉmi Dios” yitʉoĩa güirã me ñari, moabosarimaso rĩare bajiro bajirã me ñaja mani. “Cristo ĩ rijabosare sʉorine Dios ĩavariquẽnarã ñaja” yirã ñari, Sara ñamasirio rĩare bajiro bajirã ñaja mani.
31 Isan imih taitu, it i men akir babin natunatunamih, baise roufamen babin natunatun.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.