Gálatas 3
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Ajiya Galacia sitana. Cristore ajitirʉ̃nʉ tʉjacõari, ricatijʉa ajitirʉ̃nʉrã ñari, tʉoĩamasimenare bajiro bajiaja mʉa. ¡No yirã gãjerã socasere gotirãre ajitirʉ̃nʉmenaja mʉa tia! Tirʉ̃mʉjʉ mʉare gotimasiorã, “Yucʉ́tẽrojʉ Jesucristo manire ĩ rijabosare ñajare, ‘Rojose mana ñaama’ manire yiĩami Dios”, mʉare yicajʉ yʉa.
1 Kwa Galasia sabuw i kwabikoko’aw! Yait rarafi kwabi’afesair? Kwa etei matamaim Jesu Keriso onaf afe’en momorob isan, ayu bebeyan maiyow ana morob mi’itube i akubunabuna kwanowar.
2 To bajiri cojo vãme mʉa masibʉjasere bojaja yʉ: ¿Moisére Dios ĩ roticũmasire mʉa cʉdijare, Esp'iritu Santo, mʉare ejacõari, ĩ masisere mʉare ʉjocati? ¡To bajiro me bajicajʉ! Cristo ĩ rijabosare sʉori Dios quẽnaro ĩ yise quetire ajicõari, Cristore mʉa ajitirʉ̃nʉjare, mʉare ejayumi Esp'iritu Santo.
2 Imih au baibat ta’imon anibat kwanao ana nowar. Anun Kakafiyin kwabaib i ofafar eo na’atube kwasisinaf imih kwabai, o Tur Gewasin kwanowar kwaitumatum imih kwabai?
3 ¿No yirã tʉoĩamasimena masu ñacõati mʉa? Tirʉ̃mʉjʉ Jesucristore mʉa ajitirʉ̃nʉsʉorojʉne, “Dios ĩ bojarore bajiro yato ĩna” yigʉ, mʉare ejarẽmogʉ̃, ejayumi Esp'iritu Santo. To bajiboarine, mʉa rãcane ĩ ñaboajaquẽne, adirʉ̃mʉrirema, ¿“Dios ĩ rotimasire quẽnaro mani cʉdijama, Dios ĩ bojarore bajiro yirã rĩne ñarʉarãja mani”, yitʉoĩaboati mʉa?
3 Kwa mi’itube’emih kwabikoko’aw! Kwa i Anun Kakafiyinamaim kwabusuruf; naatu boun i kwakokok taiyuw a fairamaim kwanakusouwimih kwabiwa’an?
4 Cojo vãme me quẽnaro mʉa bajirũgũboare, yucʉrema vaja manire bajiro bajiaja. To bajiro mʉa bajise yʉ tʉoĩajama, vaja manire bajiro bajise me ñaboayuja. Quẽnaro mʉa bajirũgũrere tʉoĩacõari, “Jesucristore ĩna ajitirʉ̃nʉsʉocatore bajiro tudiajitirʉ̃nʉrãma”, mʉare yitʉoĩaja yʉ.
4 Kwa iti biyababan kwabai kwabi’akir kwanotanot i yabin en ai ana yasisir en? Ige, iti sawar ibo anayabin auman o ana’an auman.
5 Esp'iritu Santore mʉare cõañumi Dios. To yicõari, jairo ĩaĩañamanire mʉare yiĩoñumi. ¿No bajiro mʉa yicati ñajare, to bajise mʉare yiyujari? Moisére Dios ĩ roticũmasirere ti gotirore bajiro mʉa yise sʉori me, to bajiro yiyumi. Cristojʉare mʉa ajitirʉ̃nʉjare, to bajiro yiyumi.
5 God Anun Kakafiyin ebit naatu wanawanamaim ina’inan ebiwa’an, anayabin ofafar eo na’atube kwasisinaf imih ebit o Tur Gewasin kwanowar kwabitumatum imih ebit?
6 Dios ocare masa ĩna ucamasire ado bajiro gotiaja ti: “ ‘Quẽnaro mʉre yirʉcʉja yʉ’ Abrahamre Dios ĩ yirere, ‘Ĩ yirore bajirone bajirʉaroja ti’ ĩ yiajire ñajare, ‘Rojose maja’ ĩre yiĩañuju Dios”, yigotiaja.
6 Abraham ana yawas mi’itube ma’am i kwana’itin; Buk eo na’atube, Abraham God itumitum, naatu i ana baitumatumamaim God bai, anayabin ana ef mutufurin God matanamaim.
7 Tire ajicõari, ado bajiro yimasiaja mani: “Abraham ñamasir'ire bajiro Diore ajitirʉ̃nʉrãre, ‘Ĩ jãnerabatia ñaja mʉa’ ĩnare yiĩagʉ̃mi Dios”, yimasiaja mani.
7 Imih kwa i kwanaso’ob, Abraham wawawan anababatun i sabuw iyab aurih baitumatum ema’am.
8 Ado bajiro ti bajijare, to bajiro yimasiaja mani: Tirʉ̃mʉjʉ adi macarʉcʉrojʉ ĩ macʉre Dios ĩ cõaroto rĩjorojʉ, “Jud'io masa me ñarã quẽne, Abraham, yʉre ĩ ajitirʉ̃nʉrore bajiro yʉ macʉre ĩna ajitirʉ̃nʉjama, ‘Rojose maja’ ĩnare yiĩarʉcʉja”, yitʉoĩamasiñuju Dios. Tire tʉoĩacõari, ado bajiro Abraham ñamasir'ire ĩre gotimasiñuju: “Mʉ sʉorine masa jedirore quẽnase ĩnare yirʉcʉja yʉ”, yimasiñuju Dios.
8 Buk marasika eo baiman na’atube, God Ufun Sabuw baitumatumamaim boro nayamutufurih. Naatu imih Tur Gewasin Abraham isan eorereb. “O wanawanamaim God boro sabuw etei nigegewasinih.”
9 To bajiri Abrahamre bajiro Diore ajitirʉ̃nʉrãre quẽnaro yami Dios. Ĩna rĩrene, “Rojose maja”, yiĩagʉ̃mi.
9 Abraham itumatum naatu baigegewasin bai, imih sabuw iyab tibitumatum i baigegewasin tebaib i baib na’atube.
10 “Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasirere mani cʉdijama, ‘Rojose maja’ manire yiĩarʉcʉmi Dios” yitʉoĩaboarãre, “Rojose ñaja”, ĩnare yiĩagʉ̃mi Dios, ĩ rotimasirere cʉdijeomena ĩna ñajare. To bajirone gotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire. Ado bajiro gotiaja ti: “Dios ĩ rotirere cʉdijeomenare, ‘Rojose ñaja’ ĩnare yiĩagʉ̃ ñari, rojose ĩnare yirʉcʉmi Dios”, yigotiaja ti. To bajiri, tire cʉdijeorã ĩna manijare, “Tire ajitirʉ̃nʉrã jedirore, ‘Rojose ñaja’ ĩnare yiĩagʉ̃mi Dios”, yimasiaja mani.
10 Sabuw iyab ofafar tafan hitumatum hima tibi’ufunun, nati sabuw i o rarafen babanamaim tema’am. Anayabin Bukamaim eo, “Orot yait Ofafar Bukamaim hikirum inu’in mar etei men nati tur eo na’atube ebi’ufunun, nati orot i God ana orarafen babanamaim ema’am!”
11 Sĩgʉ̃ tire cʉdijeogʉ ĩ ñaboajaquẽne, “Rojose maja”, ĩre yiĩabetibogʉmi Dios, ricati ĩ gotimasire ti ñajare. Ado bajiro gotiaja ĩ gotimasire: “Manire ĩamaicõari, ‘Rojose maja’ manire yiĩaami Dios, yitʉoĩarãma, ĩna rijato berojʉ ĩna catirotire yigʉ, yʉ catisere yʉ ĩsirã ñaama”, yigotiaja ti.
11 Imih boun i bebeyan ebi’obaiyit men yait ta ofafar eo’omaim boro ana ef nayamutufur nan God biyan natitamih. Anayabin Bukamaim eo, “Orot yait baitumatumamaim ana ef yamutufur na God baib, i akisinamo boro nama.”
12 Moisére Dios ĩ roticũmasire ado bajirojʉa gotiaja: “Ĩ roticũcati jedirojʉne ĩ cʉdijeocõajama, ĩ rijato berojʉ Diorãca quẽnaro ñacõa ñarũgũrʉcʉmi”, yigotiaja.
12 Ofafar ana bowabow i men ta baitumatumamaim ema’am, baise Bukamaim eo, “Orot yait sawar etei ofafar eo na’atube nasisinaf na’at boro nama.”
13 Dios ĩ rotimasirere ajisʉyaboarine, rojose mani yise vajare, Cristo, rojose magʉ̃ ñaboarine rojose yir'ire bajiro manire rijabosayumi. Dios ocare masa ĩna ucamasire ado bajiro ti gotijare, “‘Rojose yir'i ñaami’ yiĩami Dios”, yimasiaja mani: “Yucʉ́jʉ ĩna jaju sĩagʉ̃re, ‘Rojose yir'i ñaami’ yiĩaami Dios”, yigotiaja ti.
13 Baise it etei ofafar ana orarafen babanamaim tama’am Keriso tubunit it ata orarafen i bai; anayabin Bukamaim eo, “Orot yait ai afe’en teo’onaf nati orot
14 Tirʉ̃mʉjʉ ado bajiro gotimasiñuju Dios, Abraham ñamasir'ire: “Yʉre mʉ ajitirʉ̃nʉrore bajiro, gãjerã, yʉre ajitirʉ̃nʉrãre quẽnaro ĩnare yirʉcʉja”, ĩre yimasiñuju. Jud'io masa, jud'io masa me quẽne, Cristore ĩna ajitirʉ̃nʉjama, ĩna rijato berojʉ mani catirotire yigʉ, ĩnare ĩsirʉcʉmi Dios. To yicõari, “Esp'iritu Santore mʉare ejarẽmorocʉre cõarʉcʉja” Dios ĩ yicatore bajiro yigʉ, ĩnare cõarʉcʉmi.
14 Keriso iti sinaf saise baigegewasin God Abraham eo’omatan i Keriso Jesu’umaim tan Ufun Sabuw hitab, saise baitumatumamaim Anun Kakafiyin tatab God eo’omatanit na’atube.
15 Quẽnaro ajiya yʉ mairã. Gotimasiore queti mʉare gotigʉ yaja yʉ: Sĩgʉ̃, “Ado bajiro yirãsa”, gãji rãca gãmerã yigʉmi. To yicõari, “Yirʉcʉja” ĩ yiriaro cõrone papera jũrojʉ ucatujeocõagʉ̃mi. To bajiro ĩ yicõare ñajare, gãjijʉa, “Ado bajirojʉa yiroti ñañuja” yigʉ, ĩ ucaria jũrojʉre ucarẽmomasibecʉmi.
15 Taitu tuwai’inah, ayu i boro mar etei tasisinafumaim ao kwana’itin. Orot rou’ab sawar ta isan hairi hio hibasit wabih obaibasit ana fefemaim hikikirum boro men yait ta na’astu’ub o tafan naya’abar.
16 Tire bajiro bajimasiñuju Abrahamre Dios ĩ goticũmasire quẽne. Ado bajiro ĩre goticũmasiñumi: “Sĩgʉ̃ mʉ jãnami sʉorine masa jedirore quẽnaro yirʉcʉja yʉ”, ĩre yigoticũmasiñumi Dios. “Mʉ jãnerabatia sʉorine masa jedirore quẽnaro yirʉcʉja”, yibesumi. “Sĩgʉ̃ mʉ jãnami sʉorine” ĩ yijama, “Cristo sʉorine” yire ũni ñamasiñuju ti.
16 Naatu boun kwana’itin, God ana omatanen ta Abraham eomatan, naatu uwan auman eomatan, Bukamaim i men hikirum hio wawawan, nati i men wanawan moumurih isah eo, baise uwan ta’imon isan eo. Nati uwan i Keriso.
17 “Tire quẽnaro ajimasiato” yigʉ, mʉare gotimasiogʉ̃ yaja yʉ. “Mʉ jãnami sʉorine masa jedirore quẽnaro yirʉcʉja”, Abraham ñamasir'ire yigoticũmasiñumi Dios. To yicõari, “Socʉ me yaja yʉ. Yʉ gotirore bajirone yirʉcʉja”, ĩre yigotirẽmomasiñumi. To ĩ yiro bero, cuatrocientos treinta cʉ̃mari bero, gajeye ĩ rotimasire Moisére cũmasiñumi, jud'io masa ĩna cʉdirotire yigʉ. “Tire quẽnaro ĩna cʉdijama, quẽnaro ĩnare yirʉcʉja”, Moisére ĩre yimasiñumi. To bajiro ĩ yijama, “Tirʉ̃mʉjʉ Abrahamre yʉ goticatire vasoagʉ yaja yʉ” yigʉ me, yimasiñumi. To bajiro ĩ yijama, Abrahamre quẽnaro ĩ yirotire goticũcõari, “Socʉ me yaja yʉ”, ĩre yirẽmobetimasiborimi Dios.
17 Abisa ao anayabin i God Abraham hairi obaibasit ta hikirum in, imaibo kwamur 430 sasawar ufunamaim ofafar matar, imih men karam God ana obaibasit marasika kikirum boro ta’astu’ub naatu ana omatanen tabosair.
18 Moisére ĩ roticũroto rĩjorojʉne, quẽnaro mani yirotire gotibecʉne, “Quẽnaro mʉare yirʉcʉja”, manire yigotiyumi Dios. To bajiri, “Dios ĩ rotimasirere mani cʉdirotire tʉoĩagʉ̃ me yiyumi”, yimasiaja mani. To bajiro ĩ yibetijama, “Socʉne manire yiyumi”, yimasiborãja mani.
18 Anayabin God ana siwar ofafar tafanamaim tabatabat na’at, nati i ana omatanen tafanamaim boro men tabat, baise God ana bosiyasiyaramaim ana omatanen kaif Abraham baigegewasin itin.
19 “Abraham ĩ cʉdirotire gotibecʉne, ‘Masa jedirore quẽnaro yirʉcʉja’ Dios ĩ yijama, ¿no yigʉ berojʉ Moisére ĩre roticũmasiñujari Dios?”, yitʉoĩarãja mʉa, sĩgʉ̃ri. To bajiro yitʉoĩarãre ado bajiro cʉdiaja yʉ: “ ‘Cʉdijeomasibeaja; rojose yijairã ñaja mani’ yimasiato masa” yigʉ, ĩ rotimasirere cũmasiñuju Dios. “To bajiro tʉoĩarũgũrʉarãma, Abraham jãnami sʉorine masare quẽnaro yʉ yirotirʉ̃mʉ ti ejaro”, yitʉoĩamasiñumi Dios. Ĩ masune, ĩ rotimasirere Moisére gotibetimasiñuju. Ĩ tʉana ángel mesare Moisére gotirotimasiñuju. Ĩna gotisere ajicõari, jud'io masajʉare gotirẽtomasiñuju Moisés quẽna.
19 Imih ofafar ana’an i abisa isan matar? Ofafar mamatar ana’an i kakafih imaim itinin so’ob isan. Naatu imaim tabonawiyit tanan Abraham uwan isan God eo’omatan tan tatit. Iti ofafar i tounamatar hibai hire orot foun batayan hitin.
20 “Mʉ jãnami sʉorine masare quẽnaro yirʉcʉja” Dios ĩ yijama, ĩ tʉana ángel mesare gotirotibesuju. Ĩ masune Abrahamre gotimasiñuju.
20 Naatu God Abraham omatanen bitin ana veya i men foun batayan orot biyanamaim sinaf, baise God akisin foun bat sinaf.
21 Abraham ñamasir'ire quẽnaro ĩ gotiro bero, ĩ rotimasirere cũgʉ̃, ¿“Abrahamre yʉ goticatijʉare masiritiya” yigʉ, yiyujari? To bajiro me yiyumi. Moisére Dios ĩ roticũmasirere quẽnaro mani cʉdijeose sʉorine, “Ñie rojose mana ñaama”, manire yibogʉmi Dios.
21 Kwanotanot ofafar naatu God ana omatanen hairi i tibigamigam? En anababatun, anayabin ofafaramaim orot ana yawas tabaib na’at, turobe orot ana ef yamutufurin isan boro ofafaramaim tan.
22 To bajiboarine, Dios ĩ rotimasire masa ĩna cʉdise sʉorine, “Rojose mana ñaama”, ĩnare yibeami Dios. Dios ocare masa ĩna ucamasire ado bajiro ti gotijare, tire masiaja mani: “Masa jediro rojose yisejarã ñari, ti rione ĩnare yirʉamacõrũgũaja”, yigotiaja. To bajiri, “Mʉ rotimasire cʉdibecʉ ñaja yʉ” Diore ĩre yigoticõari, “Jesucristo yʉre ĩ rijabosare ñajare, ‘Rojose maja’ Dios ĩ yiĩagʉ̃ ñaja yʉ” yitʉoĩarã rĩne ñaama Abrahamre Dios ĩ goticũmasiriarore bajiro quẽnaro ĩ yirã.
22 Baise Bukamaim eorereb tanowar, tafaram tutufin etei i bowabow kakafin ana fair bai karatan. Imih ef ta’imon God ana omatanen bain nowatamih matar isan i Jesu Keriso akisinamo tanitumitum.
23 Tirʉ̃mʉjʉ, “Jesucristore mani ajitirʉ̃nʉsere ĩacõari, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ mani vaborotire manire yirẽtobosarʉcʉmi”, yimasibeticajʉ mani maji. Dios ĩ rotimasire cʉdirũgũre ñañuja ti. To bajiri, “Rojose mani yise vaja rojose yibeticõato Dios” yirã, no bajiro yimasibesuja mani maji.
23 Baitumatum i ufibo natit, baise wantoro’ot i ofafar buwit ana dibur yariyit tama nan imaibo baitumatum natit irerereb.
24 Gotimasiore queti mʉare gotiaja yʉ: Ʉjʉ, ĩ macʉre ĩre codebosagʉre ado bajiro ĩre rotigʉmi: “‘Yʉ macʉ rojose yibeticõato’ yigʉ, ĩre quẽnaro coderʉcʉja mʉ”, ĩre yirotigʉmi. “Ĩ bʉcʉacoajama, yʉ yere cʉomasijeoacʉ ĩ ñajare, no yigʉ ĩre codebecʉja mʉ”, ĩre yigʉmi ĩ ʉjʉ. Ĩ macʉre codebosagʉre bajiro bajiyuja Dios ĩ rotimasire. “Rojose yibesa mʉa” manire yimasiore ñacoayuja ti, Cristo manire ĩ rijabosaro bero, “Ĩ sʉorine, ‘Rojose maja’ Dios ĩ yiĩarã ñaja” mani yitʉoĩaroto rĩjorojʉne.
24 Isan imih ofafar i ata bai’obaiyen orot na’atube bonawiyit tana Keriso biyan tatit, naatu boun i baitumatumamaim ata ef yamutufur God nanamaim tatit.
25 To bajiri adirʉ̃mʉrirema Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, manire codegʉre bajiro me bajiaja ti, Dios ĩ rotimasire.
25 Imih it boro men ofafar ana bonawiyenamaim tanama’amih, nati i sawar, anayabin boun i baitumatum ana veya tit.
26 To bajiri mʉa jediro Jesucristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, “Yʉ rĩa ñaja” Dios yirã ñaja mʉa quẽne yuja.
26 Naatu kwa etei’imak baitumatumamaim kwana Jesu Keriso bairi kwaita’imon God natunatun kwamatar.
27 Cristore ajitirʉ̃nʉcõari, oco rãca bautiza ecoyuja mʉa. To bajiro mʉa yiecosere ĩacõari, Cristo quẽnaro ĩ yirũgũriarore bajirone mʉare quẽne “Quẽnaro yirã ñato” mʉare yiyumi Dios.
27 Keriso wabinamaim bapataito kwabai ata kou’ay ta’imon matar, imih Keriso ana yawas a faifuwamih kwa’us.
28 Mʉa jediro Jesucristo yarã mʉa ñajare, cojoro cõro mʉa ñasere ĩamaigʉ̃mi Dios. Jud'io masa, jud'io masa me quẽne ñaja mʉa. Gãjerãre moabosarimasa, moabosarimasa me quẽne ñaja mʉa. Rõmia, ʉ̃mʉa quẽne ñaja mʉa. Jediro vʉsaro mʉa ñaboajaquẽne, Jesucristo yarã mʉa ñajare, cojoro cõrone mʉa ñasere ĩamaigʉ̃mi Dios.
28 Imih kwa i men a itinin tata’amih, men Jew o Ufun Sabuw, men akir o roufamen sabuw, men orot o babin, kwa etei i ta’imon Keriso Jesu ana baita’imonin wanawananamaim kwama’am.
29 Cristo yarã ñari, Abraham jãnerabatiare bajiro bajiaja mʉa quẽne. To bajirã ñari, Abrahamre Dios ĩ gotimasiriarore bajirone quẽnaro ĩ yirona ñaja mʉa.
29 Keriso kwa nowa namamatar na’at, kwa i Abraham wawawan naatu God abisa eo’omatan boro kwanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.